Search

Darbo pavadinimas: Socialinės atsakomybės raiška sporto organizacijoje Darbo tikslas: Nustatyti socialinės atsakomybės raiškos lygį vadovų, sportininkų ir darbuotojų požiūriu. Darbo uždaviniai: 1. Aptarti organizacijų socialinės atsakomybės dedamąsias. 2. Išanalizuoti organizacijų socialinės atsakomybės raiškos sporto organizacijose teorinius aspektus. 3. Atlikti palyginamąją sporto organizacijų vadovų, darbuotojų ir sportininkų nuomonės apie socialinės atsakomybės raiškos lygį sporto organizacijoje analizę. Hipotezė: Darbuotojų, vadovaujančių asmenų ir sportininkų požiūris vertinant organizacijos socialinės atsakomybės raiškos lygį nesutampa. Tyrime taikomi šie metodai: 1. Mokslinės literatūros šaltinių analizė 2. Kiekybinis tyrimas - anketinės apklausa. Anketa buvo sudaryta remiantis atlikta mokslinės literatūros analize ir Smith ir Westerbeek (2007), Babiak ir Sheth (2010), Camilleri, (2015), Zhou, Wang and Zhao (2020) atliktais tyrimais. Klausimai adaptuoti atsižvelgiant į nagrinėjamą problemą. 3. Matematinė, statistinė aprašomoji analizė. Apklausos metu gauti duomenys apdoroti SPSS 23 versijos paketu. Duomenys apskaičiuoti naudojant SPSS (Statistical Package for Social Sciences) Išvada: Atlikus palyginamąją analizę nustatyta, kad darbuotojų ir organizacijos vadovų nuomonė sutampa dėl įmonių socialinės atsakomybės taikymo sukuriamos itin didelės pridėtinės vertės sporto organizacijai. Vertinant socialinės atsakomybės raiškos lygį ir ją sąlygojančius veiksnius pagal kitus išskirtus kriterijus, vadovų ir darbuotojų bei sportininkų nuomonė skiriasi. Daugelis raiškos kriterijų vertinamas aukštais balais, tačiau nuomonių skirtumas rodo, kad socialinės atsakomybės integravimą į sporto organizacijos politiką, strategiją ir procesus reikalinga efektyviau koordinuoti, nes sporto organizacijos bendruomenės nariai skirtingai suvokia socialinę atsakomybę prieš visuomenę, klientus ir atsakomybę aplinkosaugoje., Title: Expression of social responsibility in sports organization The aim of the research: Determine the level of expression of social responsibility in terms of managers, athletes and employees. Objectives of the research: 1. Discuss the components of social responsibility in organizations. 2. To analyze the theoretical aspects of the expression of social responsibility of organizations in sports organizations 3. To conduct a comparative analysis of the opinion of sports organization managers, employees and athletes on the level of expression of social responsibility in a sports organization. Hypothesis of the research: the attitudes of employees and athletes in assessing the implementation of an organization's social responsibility do not coincide. Research methods: 1. Analysis of scientific literature sources Quantitative study - Questionnaire. The questionnaire was based on an analysis of the scientific literature and studies by Smith and Westerbeek (2007), Babiak and Sheth (2010), Camilleri, (2015), Zhou, Wang and Zhao (2020). The questions are adapted to the problem at hand. 3. Mathematical, statistical analysis. The data obtained during the survey were processed by SPSS version 23 package. Data were calculated using SPSS (Statistical Package for Social Sciences) Conclusions: The comparative analysis shows that there is a consensus between employees and the organisation's management on the significant added value that the application of corporate social responsibility creates for a sports organization. When evaluating the expression of social responsibility and its factors according to other distinguished criteria, the opinion of managers and employees and athletes differs. Many expression criteria score high, but differences of opinion suggest that the integration of social responsibility into a sports organization's policies, strategies, and processes needs to be coordinated more effectively because members of the sports organization's community have different perceptions of social responsibility to society, customers, and environmental responsibility.

Straipsnyje aptariami bendresni teoriniai klausimai, susiję su lietuvių folklorinėmis baladėmis. Remiantis ankstesnių tyrinėtojų bei straipsnio autorės darbais, šia proga siekiama apibendrintai pristatyti baladžių gyvavimo lietuviškojoje terpėje ypatumus, jų santykį su dainuojamąja tradicija. Prisimenami lietuvių baladžių tyrinėjimo (apskritai dainotyros) kontekstai, ryškinamas šių kūrinių paveikslas folkloristikos raidos perspektyvoje. Folklorinių baladžių temą siūloma gvildenti neapsiribojant žanro kategorija. Iš kaimyninių kraštų perimtos, tačiau savitos lietuvių baladės dainų universumui suteikia papildomų reikšmių ir verčių. The ballad has long existed in the periphery of the Lithuanian folkloristics. In this article, the folk ballad’s role and place in the Lithuanian folksong tradition is explored discussing two classical works of the Lithuanian folklore research characterized by their rather diverse theoretical assumptions. Both works were published in the end of the 1960s. The first one is the study on the Lithuanian folk ballads by Pranė Jokimaitienė (1968), and the second one is the monograph by Donatas Sauka discussing the uniqueness and value of folklore (1970). The author of the article suggests examining the folk ballad not only in terms of the genre, but also from the broader interdisciplinary perspective, thus combining both above-mentioned points of view by Jokimaitienė and Sauka. Such approach is strengthened by the research history of the ballad – a very complex and complicated phenomenon. Limiting the ballad analysis exclusively by the Lithuanian material on the one hand, and by the pure folklore on the other, hinders us from adequately placing the ballad in the Lithuanian folklore system. Therefore, the author suggests renouncing the narrow concept of the ballad as a text, at the same time regarding it beyond the definition of the genre and taking into account its social, cultural, historical and anthropological contexts. The article aims at discussing the peculiarities of the ballads’ existence in the Lithuanian environment in terms of development of the Lithuanian folkloristics. Notably, ballads have always found themselves at the outskirts of the idealizing template of the research in Lithuanian folksong. Various nations have seen very diverse adaptations of the ballad plots, and this international diversity of folk ballads along with their dissemination across other genres opposes making clear decisions regarding their identity, even when the general definition is applied. Giving in to the temptation of submitting the generic definition, the folklorist adopts the views of a literary scholar: the definition might look essentially correct (the ballad is “a lyric-epic composition characterized by dramatic features” or “a narrative folksong with lyrical and dramatic character”, etc.), but will hardly be of use. Compositions with similar plots might be attributed to different genres in various national folklores, which works according to their own folklore systems. Besides, even variants of the same type might embrace a rather broad scope: from the stylistically pure ballads to the lyric transformations with ballad motives. This complicates the wish to combine all compositions and types into a single generic group. Here, one must bear in mind the already established tradition of folklore research. In Lithuania, development of folkloristics has shaped a general image of the folklore universe, which has in turn dictated how the whole folksong corpus is ordered and systematized. Finally, the author draws the readers’ attention to the fact that ballads – the folksong layer of foreign origins and abounding in signs of “otherness” – have become unique compositions in Lithuania, not similar either to European samples nor to the authentic canonic Lithuanian folksongs. Having appropriated a topic or some wandering story line, Lithuanians frequently do their own transformations in terms of content and form. It is concluded that the Lithuanian ballads have sprung from interactions between the local folksong tradition and the balladic expression, thus acquiring an additional meaning and value.

Straipsnyje nagrinėjama, kaip 2013–2019 m. keitėsi Vyčio simbolio, įprastai veikusio kaip oficialus valstybės simbolis, vartojimas bei funkcijos. Darbe pateikiama naujų Vyčio raiškos formų analizė, kartu mėginama atsakyti į klausimą, kaip suintensyvėjusi ir į naujus kontekstus Vytį perkelianti simbolio raiška siejasi su nacionalizmo temperatūra visuomenėje. Atliktas tyrimas, taikantis diskurso teoriją ir įtraukiantis žiniasklaidoje, socialinėse medijose ir kitose neakademinėse platformose aptinkamą vizualiąją bei tekstinę informaciją, leidžia išskirti keturias naujas simbolio raiškos kryptis: 1) komercializavimą, 2) pavertimą politiniu įrankiu, 3) perkėlimą į kasdienybės kultūrą ir 4) individualias praktikas bei veikimą kūrybinėse praktikose. Jos rodo tiek šylančio, tiek šąlančio nacionalizmo elementus: lygia greta vykstantį banalėjimą (aušimą), kai simbolis tampa rutiniškos ir dažnai nebereflektuojamos kasdienybės dalimi, ir karštėjimą, atliepiantį išorinės ir vidinės grėsmės jausmą, kuris yra neatsiejamas nuo įkaitusios viešosios erdvės. The Vytis (Coat of Arms of Lithuania) is a national symbol of Lithuania that typically functions within an official state frame. This paper examines how the use and functions of the Vytis had changed from the year 2013 to 2019. While presenting an analysis of the new forms of Vytis expression, a question arises: how does the intensified and atypical use of the symbol correlate with the temperature of nationalism in our society? The research, which is based on discourse theory and includes visual and textual information found in media, social media, and other non-academic platforms, allows distinguishing four new directions of the symbol’s expression: (1) commercialization, (2) transformation into a political tool, (3) transfer to everyday culture, and (4) individual practices as well as creative practices. This paper concludes that the changing use of Vytis shows elements of both cooling and heating nationalisms. We face a cooling nationalism when the symbol becomes a part of a routine that we no longer reflect. We can also detect attributes of heating nationalism in our society. They are triggered by a sense of internal or external threats and are inseparable from the temperature of our public space.

Straipsnyje nagrinėjama priešmokyklinio ugdymo mokytojo lyderystės raiškos problema. Pristatomi interviu su įstaigų, teikiančių priešmokyklinį ugdymą, vadovais rezultatai. Tyrimas atliktas, taikant fenomenologinę strategiją, siekiant suprasti, kaip lyderystė reiškiasi priešmokyklinio ugdymo mokytojų veikloje, kokie esminiai jos požymiai. Tyrime dalyvavo penki Klaipėdos miesto priešmokyklinį ugdymą teikiančių įstaigų vadovai, nacionalinio švietimo projekto „Lyderių laikas“ dalyviai, kurie pateikė savo, kaip vadovų, įžvalgas dėl mokytojų lyderystės raiškos. Tyrimas atskleidė, kad mokytojo lyderystės reiškinys patiria švietimo sistemoje apskritai ir priešmokyklinio ugdymo grandyje vykstančią kaitą, išryškėjo ir jo kokybės požymiai. Mokytojų, kaip lyderių, savybės reiškiasi vertinant jų atvirumą naujovėms, veiklos refleksiją, gebėjimą ugdymo įstaigoje kurti palankią aplinką, nuolatinio mokymosi, mokymosi iš kitų siekį. Mokytojų lyderystė reiškiasi kaip priešmokyklinio ugdymo proceso veiksmingas organizavimas, veikla visos ugdymo įstaigos bendruomenės labui, bendradarbiavimas su tėvais, kolegomis ugdymo įstaigoje ir už jos ribų, projektinė veikla, vaikų įtraukimas į patirtinį mokymąsi. PAGRINIAI ŽODŽIAI: priešmokyklinio ugdymo mokytojas, lyderystė, raiška. In terms of roles and responsibilities, education has become more complex than ever before, making the role of teacher as a leader particularly important. The leadership context of an educator working with preschool children has also been changing. A pre-school teacher who initiates changes in this sector of education creates the preconditions for developing and building a high-quality learning environment. Leadership requires that pre-school teachers rethink educational goals, content, and ways and methods of work, as well as focusing their activities on adult-child educational interaction, which is important for the child’s preparation for primary school. Research in pre-school teachers’ leadership both deepens the knowledge of problem-solving strategies and provides the basis for professional policy makers to substantiate the need for resources in order to provide support to the activity of leaders. The research object is the expression of pre-school teachers’ leadership. The aim of the research is to reveal the essential attributes of the expression of pre-school teachers’ leadership. The research methods include the analysis and synthesis of scientific literature and documents; interviews; and a phenomenological analysis and description of the qualitative research data. The research has drawn on phenomenology, one of the strategies of qualitative research, which becomes meaningful when a researcher expects to understand a phenomenon in order to develop the best practice (Creswell, 2012). In our research, the philosophical premises were based on the study of lived experience, and the view that such experiences were conscious, while the descriptions of those experiences were created not solely in interpretations or analyses (Moustakas, 1994). For the collection of the research data, the interview (semi-structured) method was chosen. Targeted sampling was carried out for the research. Interviews were conducted with the heads of five educational institutions in the city of Klaipėda. The research sample units were selected from the population in accordance with established criteria: all the heads of the educational institutions providing pre-school education either participated or participate in the national education project ‘Time for Leaders’, they had at least 20 years’ work experience, and they had the relevant qualification category. The analysis of the interviews with the heads of educational institutions providing pre-school education revealed several essential features of the expression of pre-school teachers’ leadership. The importance of leadership for pre-school teachers is revealed through the aspiration for the quality of education, the organisation of education, cooperation, and the implementation of new initiatives. In the phenomenon of teacher leadership, indications of the change and quality in education in general, and in the pre-school educational sector, emerge. The qualities of a pre-school teacher as a leader are manifested through assuming responsibility for the education of children, demonstrating courage and confidence, curiosity, dutifulness, and a community spirit. The professional qualities of teachers as leaders are expressed through their openness to innovation, reflection on pedagogical activities, the building of a favourable environment in the educational institution, lifelong learning, and learning from others. The leadership competence is revealed through the knowledge of making one’s activity more effective, acquired by means of self-development, keeping up with the latest research, and in-depth studies of the developmental characteristics of pre-school children and their achievements. Teachers’ leadership competencies include the abilities of creativity and innovation, building a culture of cooperation, teamwork, the formation of students’ values, and education quality assurance, as well as teachers’ skills of self-evaluation, the adoption of best practices, and working in the community of an education institution. Teachers’ leadership is expressed through the more effective organisation of the pre-school education process, through activities for the benefit of the whole community of the educational institution, cooperation with parents and colleagues both inside the educational institution and beyond it, as well as through project activities. Indications of leadership are seen in involving children in experiential learning, enabling their ideas/initiatives to be expressed, and in seeking better self-education outcomes. Teachers can be encouraged in the more active expression of leadership by their own need to be a leader, the leadership competence of the head of the educational institution and their support for the teacher, combining the attitudes of teachers and heads of educational institutions towards leadership, mutual trust and support, and freedom to be creative. Lifelong learning, professional development and best practice sharing opportunities stand out as preconditions for leadership by pre-school teachers. KEY WORDS: pre-school teacher, leadership, expression.

Bendraudamas su bendraamžiais ir suaugusiais ikimokyklinio ugdymo institucijoje, vaikas įgyja lygiaverčių santykių patirties, mokosi draugauti, atlikti skirtingus vaidmenis, formuojasi vaiko įgūdžiai, nuostatos, elgesio modeliai, ugdomas empatijos jausmas. Empatija – tai gebėjimas įsijausti į kito padėtį, susitapatinti su kito asmens emocine būsena, suprasti kito jausmus. Meninės veiklos užsiėmimai sužadina vaikų jausmus, kurie leidžia vaikams suprasti save ir kitus, savitai išreikšti patirtas emocijas, mintis ir jausmus, skatinamas vaikų bendravimas, kūrybiškumas ir empatija. Straipsnyje išanalizuota penkerių – šešerių metų vaikų empatijos raiška meninėje veikloje. Šiam tikslui pasiekti iškelti uždaviniai, kuriuos įgyvendinant teoriniu aspektu išanalizuotos penkerių – šešerių metų vaikų empatijos ugdymo galimybės ikimokyklinio ugdymo institucijoje bei empatijos raiška meninėje veikloje. Ištirta empatijos raiška meninių veiklų (teatrinė veikla, muzikinė veikla) metu. Tyrimas atskleidė, jog ikimokyklinio ugdymo institucijoje penkerių – šešerių metų vaikų įtraukimas į organizuotą meninę veiklą, padeda formuotis empatiškumui, kuris dažniausiai pasireiškia tarp bendraamžių ir neformaliojo ugdymo pedagogo, o šio amžiaus vaikų mažėjantis egocentrizmas sudaro sąlygas vystytis empatijai. Ikimokyklinio ugdymo institucijoje kryptingai organizuotas ugdymas sustiprina vaiko dorą elgesį, o empatijos ugdymas tampa pagrindu prosocialioms emocijoms reikštis., A child gains the experience of equal relationships, learns to be friendly, play different roles, their skills, attitudes, behavioural models form, the feeling of empathy is promoted during communication with their peers and adults in a pre-school education institution. Empathy is the ability to put yourself in another person’s position, connect with the emotional state of another person, understand their feelings. A five-six year old child starts to consciously better understand others: takes note of their needs, understands their feelings, therefore empathy, like other moral qualities, have to be trained, as they are not innate. Pre-school education institutions run artistic activities with the main goal of artistic expression of the child. During artistic activities, the child’s emotional, experience, thought and impression expression also improves. Creativity and imagination develop, positive emotions collect, moral qualities are awoken, the child becomes empathetic, responsible, seeing and hearing, able to understand themselves and the world. Artistic activities, which include music, dance, acting and visual expression, are important in training empathy.

Tyrimo tikslas. Išsiaiškinti penkerių-šešerių metų vaikų pavydo raišką šeimoje. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė ir sisteminimas, kiekybinis tyrimas (anketinė apklausa), kiekybinio tyrimo duomenų analizė. Išvados. Tyrimo rezultatų analizė atskleidė, kad didžiajai daliai respondentų teko susidurti su vaiko pavydu šeimoje, tačiau jų vaikų pavydas šeimoje reiškiasi 1-2 kartus per savaitę, tad didžioji dalis respondentų neturi dažnų problemų su vaikų pavydo raiška. Dažniausia vaikų pavydo išraiškos forma šeimoje - imitacija, siekimas gauti tokį pat pavydo objektą. Vaiko pavydas šeimoje pasireiškia vaiko agresija, pykčiu, susierzinimu. Anot tėvų svarbiausi veiksniai, lemiantys vaikų pavydą šeimoje, yra hipergloba, kritika, netinkamas asmeninis pavyzdys, žema vaiko savivertė. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad veiksmingiausi vaikų pavydo šalinimo būdai respondentų nuomone būtų: labiau pasitikėti vaiku, mokyti vaiko savitvardos, girti vaiko elgesį, suprasti vaikų reikmes ir jausmus, išmokyti tinkamo elgesio., The aim of this research: to ascertain jealousy expression in a family by five-to-six-year–old children. Research methods: analysis and systematisation of academic literature, a quantitative research (questionnaire survey), quantitative data analysis of a quantitative research. Conclusions. The analysis of the results of the study revealed that the majority of respondents had to face the jealousy of a child in the family, but the jealousy of their children in the family occurs 1-2 times a week, so the majority of respondents do not have frequent problems with the expression of jealousy of children. The most common form of expression of jealousy in children in the family is imitation, the desire to get the same object of jealousy. The child's jealousy in the family manifests itself in the child's aggression, anger, resentment. According to parents, the most important factors that determine the jealousy of children in the family are hyper-care, criticism, inappropriate personal example, low self-esteem of the child. The results of the research revealed that the most effective ways to eliminate children's jealousy would be: to have more confidence in the child, to teach the child's self-control, to praise the child's behavior, to understand children's needs and feelings, to teach appropriate behavior.

Šiame straipsnyje pateikiama asmenų turinčių proto negalią, diskriminacija dėl jų negalios. Apibrėžiama diskriminacijos sąvoka siekiant išsikeltų tikslų, nustatytos pagrindinės diskriminacijos priežastys dėl asmens proto negalios. Visi asmenys, turintys proto negalią, turi teisę dalyvauti visuomenės gyvenime. Tyrimas atskleidė diskriminacijos dėl proto negalios formas, kurios vyrauja visuomenėje, This article presents persons with mental disability discrimination on their disability. The concept of discrimination is defined in order to achieve the goals and the main reasons that determine of discrimination for mental disability. All people with mental disability have the right to participate in society. The research disclosed forms of discrimination for mental disability which prevailing in our society.

Straipsnyje išanalizuota penkerių-šešerių metų vaikų pavydo raiška šeimoje. Teoriniu aspektu išanalizuota penkerių- šešerių metų vaikų psichosocialinė charakteristika, vaikų pavydo raiška šeimoje. Ištirta penkerių- šešerių metų vaikų pavydo raiška šeimoje. Atlikus empirinį tyrimą paaiškėjo, kad dažniausia vaikų pavydo išraiškos forma šeimoje yra imitacija – tai siekimas gauti tokį pat pavydo objektą. Pavydas tiriamųjų šeimose reiškiasi 1–2 kartus per savaitę, tačiau tik dešimtadalis apklaustųjų nurodė, kad informacijos apie pavydo raišką jiems pakanka., Research problem. How is jealousy expressed in a family by children of 5-6 years old. Research object. Jealousy expression in a family by children from five to six years old. The aim of this research: to ascertain jealousy expression in a family by children of 5-6 years old. The tasks of the research: to analyse the jealousy expression in a family by children of 5-6 years old in a theoretical aspect, to examine the jealousy expression in a family by children of 5-6 years old. Research methods: analysis and systematisation of academic literature, a quantitative research (questionnaire survey), quantitative data analysis of a quantitative research

Tyrimo tikslas: Išanalizuoti skirtingų sporto šakų sportininkų agresyvumo ir savęs vertinimo raišką ir sąsajas. Metodika: Tiriamųjų skaičius buvo pasirinktas atsitiktinai iš viso dalyvavo 81 sportininkas (kudo sportininkai, plaukikai, krepšininkai) kurių amžius nuo 12 iki 16 metų. Respondentai buvo suskirstyti pagal sporto rūšis į pilno kontakto grupė tai yra kudo, nepilno kontakto grupė krepšininkai ir nekontaktinė grupė – plaukikai. Tai pat suskirstyta pagal amžiaus grupes iki 14 metų ir iki 15 metų ir vyresni. Respondentams buvo pateikti klausimynai: A. Buss – A. Durkee agresijos formoms nustatyti ir H. Rozenbergo skirtą savęs vertinimo lygiui nustatyti. (Eva et al., 2004). Rezultatai: 1. Bendras agresyvumo lygis pagal amžių nėra reikšmingas. Vyresnių sportininkų įtarumas yra labiau išreikštas nei jaunesnių (p0,05). Plaukikų savęs vertinimo lygis aukščiausias (23,64±2,92), šiek tiek mažiau kudo sportininkai (22,4±3,09) ir krepšininkai (22,18±3,03), pagal amžių ir lytį tai pat nėra reikšmingo skirtumo (p>0,05). 3. Statistiškai reikšmingas ryšys rastas tarp sportininkų amžiaus ir agresijos formų: skriaudos, verbalinės agresijos, kaltės jausmo (p, Objective of the research: to analyse the expressions and links of aggressiveness and self-assessment of different sports athletes. Methodology: the number of investigated persons was chosen at random. 81 athletes (kudo athletes, swimmers, basketball players) aged from 12 to 16 years have participated in total. The respondents were divided into groups according to sports: full contact group – kudo athletes, partial contact group – basketball players, and non-contact group – swimmers. It is also broken down by age groups up to the age of 14 and 15 years of age and older. Respondents were provided with A. Buss – A. Durkee questionnaire to determine the forms of aggression and H. Rozenberg questionnaire to determine the self-assessment level. (Eva et al., 2004). Results: 1. The general aggression index is not significant by age. The suspiciousness of the elder athletes is more expressed than of the younger ones p0,05. The swimmers the highest level of self assessment (23,64 + 2,92), a little less kudo athletes (22.4 ± + 3.09) and basketball (the 3.03 22,18), by age and sex that there is no significant difference p>0,05. 3. A statistically significant relationship was found between age of athletes and aggression: the forms of injustice, aggression, verbalinės a sense of guilt (p < 0.05) and įtarumo (p. < 0,05). Among the respondents ' self-assessment found a statistically significant relationship between indirect aggression (p. < 0,05). Link found between athletes and physical aggression, and sports (p. < 0,05). Conclusion: the Hypothesis cannot be confirmed.

Organizacijose vadovai turi didelę reikšmę, jie kontroliuoja ir koordinuoja personalo veiklą, užtikrina darbo kokybę. Vadovo darbo veikla turi daugybę iššūkių ir sudėtingų sprendimų reikalaujančių momentų, kuriuos vadovas turi priimti pasikliaudamas turima informacija, intuicija, kompetencija ir asmeninėmis savybėmis. Gynybos ir saugumo institucijoms būtina turėti kompetentingus vadus, kurių dalykinės žinios ir asmeninės savybės neatsiliktų nuo šiuolaikinių standartų. Vadovavimas tiriamas jau nuo XX a. pradžios ir pastebima daug mokslininkų, pasisakančių apie tai, kokiomis savybėmis ir įgūdžiais turi pasižymėti vadovas, kokias poveikio formas ir vadovavimo stilius turi naudoti. Gerai pasirinktas vadovavimo stilius vadovui leidžia sumažinti esamos rizikos grėsmę ir padidinti veikos efektyvumą. Baigiamojo darbo problema – kokie yra dominuojantys vadovavimo stiliai ir nuo ko priklauso vadovavimo stiliaus pasirinkimas Viešojo saugumo tarnyboje, Vilniaus dalinyje? Darbo objektas – vadovavimo stilių raiška VST Vilniaus dalinyje. Darbo tikslas – nustačius VST Vilniaus dalinio vadovavimo stilių raišką ir dominuojančius stilius numatyti institucijos veiklos gerinimo gaires. Tikslui pasiekti iškelti tokie uždaviniai: 1) atskleisti vadovavimo stiliams būdingas profesines ir asmenines vadovo savybes teoriniu aspektu; 2) nustatyti efektyviausius vadovavimo stilius teoriniu aspektu; 3) išsiaiškinti vadovavimo stilių raiškos priežastis ir pasirinkimo motyvus VST Vilniaus dalinyje; 4) atskleisti VST Vilniaus dalinio vadovavimo raiškos tobulinimo gaires. Tyrimo metodas – anketa. Teorinėje darbo dalyje analizuojami vadovavimo stiliai. Tyrimui atlikti buvo pasirinkti šeši literatūroje dažniausiai aprašomi, moderniausi ir išskiriami kaip populiariausi vadovavimo stiliai: biurokratinis, charizmatinis, tikslinis, transakcinis, transformacinis ir ugdomasis. Atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad 1) dominuojantis vadovavimo stilius VST Vilniaus dalinyje yra charizmatinis; 2) institucijoje dažnai naudojamas tikslinis vadovavimas; 3) pagrindinis vadovavimo stiliaus pasirinkimo motyvas yra vadovo patirtis; 4) vadovai efektyviai neišnaudoja vadovavimo stilių., In organizations managers have a big influence – they control and coordinate personnel activities, and ensure the quality of their workers. Work of the managers has many challenges and challenging moments that the manager must take relying on available information, intuition, competence and personal qualities. Defense and security institutions need to have competent commanders whose subject knowledge and personal qualities are not up-to-date with modern standards. Leadership has been under investigation since the 20th century. beginning and there are a lot of scientists talking about what qualities and skills a manager should have, what forms of influence and leadership style should use. A well-chosen leadership style allows the manager to reduce the existing risks and increase the efficiency of work. The problem of final work – what are the dominant leadership styles and what the choice of leadership style depend on in Public security service division of Vilnius? Object of the work – leadership style in the Public security service division of Vilnius. Purpose of the work – having determined the expression of leadership style of Public security service division of Vilnius and the dominant style, to provide guidelines for improvement of the institution's activities. Tasks: 1. to reveal the professional and personal qualities of the managerial style characteristic of leadership styles theoretically; 2. identify the most effective leadership style from a theoretically; 3. to find out the reasons for the expression of leadership style and the motives of the leadership style choice in Public security service division of Vilnius; 4. to reveal the guidelines for improvement of leadership styles expression in the Public security service division of Vilnius.Study method– questionnaire. In research were selected six of the most commonly found, most modern and distinguished as the most popular leadership styles: bureaucratic, charismatic, targeted, transactional, transformative, coaching leadership styles. The results of the research showed that: 1) dominant leadership style in the Public security service division of Vilnius is charismatic; 2) the institution often receives targeted guidance; 3) The main motive for choosing leadership style is leadership experience; 4) managers do not effectively use the style of leadership.

Kiekviena šių dienų organizacija susiduria su nuolat didėjančia konkurencija, kai analizuojant veiklos rodiklius, būtina atkreipti dėmesį į veiksnius, kurie turi įtakos įmonės veiklos rezultatyvumui, siekiant išlikti rinkoje. Mokslininkai ir verslo analitikai vis dažniau ima pastebėti, kad socialiai atsakingos įmonės įgauna pranašumą prieš kitas tokias pačias prekes ar paslaugas siūlančias įmones. Socialiai atsakingos krypties organizacija turi orientuotis ne tik į etiškus finansinius tikslus, tačiau turi gebėti integruotis į saugią, ekologišką aplinką, atkreipti dėmesį į darbuotojų, vartotojų ir kitų suinteresuotų šalių interesų patenkinimą. Sklandžiai vystant dialogą tarp suinteresuotųjų šalių, užsitarnaujamas pasitikėjimas organizacija. Dar nėra sukurtas vienas socialiai atsakingo verslo valdymo modelis, kuris tiktų visoms organizacijoms didinant verslo plėtrą, todėl siekiant sukurti patikimo ir atsakingo darbdavio įvaizdį, svarbu išanalizuoti įmonės socialinės atsakomybės raišką, vienų pagrindinių suinteresuotų šalių – darbuotojų ir klientų perspektyvoje, siekiant efektyviai vystyti organizacijos veiklą., Theme relevance. Every organization recently facing with constantly growing competition when analyzing activities indicators, the most important thing is pay attention to factors which has influence to the company’s performance results, to be able to remain in today’s market. More often science and business analytics notices that socially responsible companies receive more advantages against other companies which offers the same products or services. Socially responsible organizations have to orientate not only to their ethical financial goals, but also they have to be able to: integrate into secure, ecologic environment; look at employees, consumers and other related sides interest satisfaction. Smoothly developing the dialogue between interested sides is almost the best way to earn trust to organization. There is no developed one socially responsible business management model which be appropriate for all organizations to grow their business expansion, that’s why trying to achieve reliable and responsible employers image very important to analyze company’s social responsibility’s necessity in the most important interested sides – employees and client perspective, in order to effectively develop the organization's activities.

Tyrimo objektas – būsimų sporto srities darbuotojų socialinės kompetencijos raiška. Hipotezės: 1) būsimų sporto srities darbuotojų merginų socialinė kompetencija vertinama palankiau nei būsimų sporto srities darbuotojų vaikinų; 2) aukštesniuose kursuose besimokantiems būsimiems sporto srities darbuotojams būdinga didesnė socialinė kompetencija nei žemesnių kursų sporto srities darbuotojų; 3) kuo labiau išreikšta būsimų sporto srities darbuotojų socialinė kompetencija, tuo labiau išreikšta ir bendradarbiavimo bei vertybinė kompetencijos. Tyrimo tikslas – nustatyti būsimų sporto srities darbuotojų socialinės kompetencijos raišką. Tyrimo uždaviniai: 1. Palyginti būsimų sporto srities darbuotojų – vaikinų ir merginų – socialinės, bendradarbiavimo ir vertybinės kompetencijų raišką. 2. Palyginti būsimų sporto srities darbuotojų – I ir IV kurso studentų – socialinės, bendradarbiavimo ir vertybinės kompetencijų raišką. 3. Nustatyti būsimųjų sporto srities darbuotojų socialinės kompetencijos komponentų, bendradarbiavimo ir vertybinės kompetencijų ryšį. Tyrimo metodai ir metodika. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė; kiekybinis tyrimas. Siekiant įvertinti tyrimo dalyvių socialines kompetencijas, naudotas socialinės kompetencijos testas (Ullrich & de Muynck, 1998, adaptuota Lekavičienės, 2001), analizuojantis socialinę kompetenciją pagal septynis veiksnius (socialinius įgūdžius), tuo remiantis sudarytos šios skalės: bendrasis pasitikėjimas savimi, atsparumas nesėkmėms ir kritikai, gebėjimas reikšti jausmus, gebėjimas paprašyti paslaugos, nenuolaidumas, galėjimas pareikalauti, nesijautimas kaltu. Analizuojant būsimų sporto srities specialistų bendradarbiavimo ir vertybinę kompetencijų raišką, remtasi I. Iždonaitės-Medžiūnienės (2009) daktaro disertacijoje parengtu klausimynu, sudarytos šios kompetencijas matuojančios skalės: vertybinė ir bendradarbiavimo. Tiriamieji: tyrime dalyvavo 186 Lietuvos sporto universiteto studentai, kurių amžius nuo 18 iki 41 metų. Tyrime dalyvavo 87 (46,8 proc.) merginų ir 99 (53,2 proc.) vaikinų. Pagrindinę dalį tyrimo dalyvių sudarė studentai, kurie studijavo pirmos pakopos Treniravimo sistemos studijų programoje (76,3 proc.), o mažiausią dalį studentai iš pirmos pakopos Fizinio aktyvumo ir visuomenės sveikatos studijų programos (8,1 proc.). 15,6 proc. tyrimo dalyvių studijavo Kūno kultūros ir sportas studijų programoje. Išvados. Tyrimo metu nustatyta, kad būsimų sporto srities darbuotojų merginų socialinė kompetencija yra labiau išreikšta nei vaikinų. Merginų atsparumo nesėkmėms ir kritikai, gebėjimo reikšti jausmus, gebėjimo paprašyti paslaugos, nenuolaidumo ir galėjimo pareikalauti kompetencijos komponentai yra ryškesni, nei studentų vaikinų. Bendrojo pasitikėjimo savimi ir nesijautimo kaltu komponentų raiška tarp merginų ir vaikinų nesiskyrė. Būsimų sporto srities darbuotojų vaikinų ir merginų tiek bendradarbiavimo, tiek vertybinė kompetencijos yra išreikštos vienodai. IV kurso sporto srities studijų programų studentų bendrojo pasitikėjimo savimi, nenuolaidumo ir galėjimo pareikalauti kompetencijos komponentai yra labiau išreikšti nei I kurso studentų. IV kurso studentų tiek bendradarbiavimo, tiek vertybinė kompetencijos yra labiau išreikštos nei I kurso studentų. Kuo labiau išreikštas būsimų sporto darbuotojų bendrasis pasitikėjimas savimi, tuo ryškesnė tiek jų bendradarbiavimo, tiek vertybinė kompetencijos. Taip pat nustatyta, kad kuo mažiau išreikštas būsimųjų sporto srities darbuotojų gebėjimas paprašyti paslaugos ir kuo mažiau išreikštas gebėjimas nesijausti kaltu socialinėse situacijose, tuo labiau išreikšta šių studentų bendradarbiavimo kompetencija. Pagrindinės rekomendacijos ugdymo institucijoms, ruošiančioms būsimus sporto srities darbuotojus: • Ugdant būsimų sporto srities darbuotojų socialinės kompetencijos komponentus, bendradarbiavimo ir vertybines kompetencijas, koncentruotis į studentų bendrojo pasitikėjimo ugdymą, kuris gali būti gilinamas įgyvendinant praktines veiklas. • Ugdant būsimų sporto srities darbuotojų socialines kompetencijas, įtraukti juos į ilgalaikius projektus, padedančius formuoti atsparumą nesėkmėms ir kritikai, gebėjimą reikšti jausmus, paslaugos prašymą, nesijautimą kaltu., Object of the research - social competence expression of future employees in sports scope. Hypotheses: 1) Social competence of future girls’ employees in sports scope is appreciated more favorably than future boys’ employees in sports scope; 2) Future employees in sports scope who are studying in higher courses tend to higher social competence than future employees in sports scope who are studying in lower courses; 3) The more social competence of future employees in sports scope is expressed, the more communication and the values competences are expressed. Aim of the research – to determine social competence expression of future employees in sports scope. Tasks of the research: 1. To compare expression of social, communication and the values competences between future employees – boys and girls – in sports scope. 2. To compare expression of social, communication and the values competences between future employees – 1st and 4th courses students – in sports scope. 3. To determine link between social competence components of future employees in sports scope, communication and the values competences. Methods and methodic of the research: analysis of scientific literature, quantitative research. To assess social competences of research participants, social competence test (Ullrich & de Muynck, 1998, adapted by Lekavičienė, 2001) was used, which analyses social competence by seven factors (social skills) and according to that these scales were created: general self-esteem, resistance to failures and criticism, ability to express feelings, ability to ask for a favor, non-compliance, ability to demand, not feeling guilty. Analysis of communication and the values competences expression of future employees in sports scope was on the basis of I. Iždonaitė – Medžiūnienė (2009) dissertation questionnaire and competence measuring scales were created: the values and communication. Research participants: 186 Lithuanian Sports University students from age 18 to 41 participated in the research. The main part of research participants was composed of students from Training system Bachelor program (76,3 pct.) and the least part was composed of students from Physical activity and public health Bachelor program (8,1 pct.). 15,6 pct. of research participants studied at Physical education and sports program. Conclusions. In the research it was revealed that social competence of future girls’ employees in sports scope is more expressed than boys. Girls social competence components such as resistance to failures and criticism, ability to express feelings, ability to ask for a favor, non-compliance and ability to demand are more pronounced than boys. Expression of general self-esteem and not feeling guilty components is the same for boys and girls. Future girls and boys employees in sports scope communication and the values competences are expressed equally. General self-esteem, non-compliance and ability to demand components are more expressed among 4th course sports scope program students than 1st course students. The more general self-esteem of future employees in sports scope is expressed, the more pronounced their communication and the values competences are. Also, it was determined that the less ability to ask for a favor and not feeling guilty are expressed, the less communication competence is expressed among future employees in sports scope too. Main recommendations for educational institutions that prepare future employees in sports scope: • To give attention for students’ general self-esteem training by implementing practical activities while developing social competence components, communication and the values competences of future employees in sports scope. • To involve students into long-term projects which help to form resistance to failures and criticism, ability to express feelings, asking for a favor, not feeling guilty while developing social competences of future employees in sports field.

Creativity is considered to be an exceptional personal skill determining one’s success in the competitive world in the 21 st century. The phenomenon of creativity has been analyzed as the process and result of the creativity, a personal quality and a thinking skill during the most recent decades. Such variety of the attitudes towards creativity is typical to the pre-school education process as well. In order to recognize creativity in the early educational environment, it is necessary to have a broad and democratic conception in accordance with which each child has creative potential which must be developed by focusing more on the process and less on the assessment of the quality of the products. On the basis of the research outcomes, the article discloses the characteristics of preschool children's creative expression. The summary of empiric research proves that identifying the traits of creative child, the educators primarily emphasized their personal traits: self-confidence, imagination, self-dependence, and independence, versatile interests, artistic inclinations, and the ability to generate ideas and to implement them. Among other important traits, the educators named original thinking, flexibility, the ability to promptly respond to creative impulses and to find unconventional ways of problem solution. KEY WORDS: creativity, expression, prie-school children. DOI: http://dx.doi.org/ 10.15181//atee.v1i0.1320

Kasdieninėje sportininkų veikloje reikalingas nuolatinis individualus ir komandinis tobulinimasis. Dabartinis fizinis sportininkų rengimas yra priklausomas nuo trenerių, specialistų kaip jie paruošia sportininkus, tačiau komandiniame sporte vien fizinio ir techninio parengtumo neužtenka. Labai svarbus sportininkų savaveiksmiškumo rengimas, kuris įtakoja sportininko kaip komandos žaidėją ir sėkmės faktorių varžybose. Šiame darbe tyrėme jaunųjų krepšininkų fizinio, sportinio ir kolektyvinio savaveiksmiškumo raišką. Mūsų darbe tyriamasis objektas yra jaunučių ir jaunių fizinio bei kolektyvinio (komandinio) savaveiksmiškumo rodikliai. Tyrimo problema yra jaunųjų krepšininkų (jaunučių ir jaunių) fizinio, sportinio ir kolektyvinio savaveiksmiškumo raiška. Darbo tikslas, atskleisti jaunųjų krepšininkų (jaunučių ir jaunių) fizinio, sportinio ir kolektyvinio savaveiksmiškumo raišką. Mūsų išsikelti uždaviniai reikalingi jaunųjų krepšininkų (jaunučių ir jaunių) savaveiksmiškumo raiškai įvertini: fizinio savaveiksmiškuo raiškos nustatymas, sportini savaveiksmiškumo ypatumų atskleidimas ir kolektyvinio savaveiksmiškumo įvertinimas. Darbe išsikeliame hypotezę: jaunių (17–18 m.) krepšininkų fizinio, sportinio ir kolektyvinio savaveiksmiškumo rodikliai aukštesni nei jaunučių (15–16 m.) krepšininkų. Mūsų tyrimo gauti rezultatai nustatė, statistiškai reikšmingą (p < 0,05) jaunių skirtumą tarp jaunučių savo fiziniais gebėjimais, kuris yra didesnis nei jaunučių krepšininkų. Jauniai labiau išsiskyrė savo meistriškumo pasitikėjimu (p < 0,05), psichologiniu ir fiziniu parengtumu (p < 0,01), bei didesnė (p < 0,01) jų netiesioginė patirtis. Įvertinus jaunučių (15–16 m.) ir jaunių (17–18 m.) krepšininkų kolektyvinio savaveiksmiškumo rodiklius, paaiškėjo, kad jaunių pasitikėjimas savo gebėjimais yra didesnis nei jaunučių krepšininkų (p < 0,01), taip pat ir jaunių pasitikėjimas komandos vieningumu yra didesnis (p < 0,05) nei jaunučių krepšininkų. Remiantis atlikto tyrimo duomenimis galėtume sporto treneriams, kūno kultūros pedagogams rekomenduoti, kuo ankstyvesniame amžiuje pradėti vykdyti kompleksinius savaveiksmiškumo ugdymo programos uždavinius, kurie skirti savaveiksmiškumui didinti. Mūsų rekomendacijos komandinių sporto šakų sportininkams, kad svarbiausią dėmesį reikėtų atkreipti į kolektyvinį saviveiksmišumą, kuris apima sportinį bei fizinį saviveiksmiškumą. Ištirta saveveiksmiškumo raiška ir jos įtaka, bus naudinga jaunųjų sportininkų rengime, bei ateinančių kartų ugdyme. Raktiniai žodžiai: savaveiksmiškumas, raiška, fizinis, sportinis, kolektyvinis, More and more sports activities are increasingly requiring continuous individual and team practicing for every day. Current trends shows that physical preparation of the athletes very depends on the coaches and specialists how they prepare athletes, however, in a team sport simply physical and technical preparedness is not enough. Self-efficiency are very important preparation, which affect an athlete as a team player and success factor in his competitions. This research has been done, in order to analyze physical, sports and collective efficacy expression of young basketball players. The research object of this thesis is cadets and junior physical and collective (team) self-efficacy indicators. The problem of the research is young basketball player‘s (cadets and juniors) physical, sports and collective efficacy expression. The purpose of this thesis is to reveal young basketball player’s (cadets and juniors) physical, sports and collective efficacy expression. In order to evaluate young basketball player‘s (cadets and juniors) self-efficacy expression, the main tasks of the research is to indicate current player’s physical self-efficacy expression, reveal specific features of self-efficacy and to evaluate the self-efficacy. The hypothesis of this paper: physical, sports and collective efficacy figures of junior (17-18 years) basketball players are higher than juvenile (15-16 years) players. Our research results found that junior physical abilities are statistically significant (p < 0.05) different compared with the cadets and it is higher than junior players. Juniors are more displayed to rely on their mastery (p < 0,05), psychological and physical preparedness (p < 0,01) and also, have higher (p < 0,01) indirect experience. Indicators related to cadets (15-16 years) and junior (17-18 years) basketball collective efficacy showed that juniors are more confident with their abilities than juvenile basketball players (p < 0,01) as well as the trust of the team unity is higher (p < 0,05) among juniors than cadets basketball players. According to the data obtained in this research, we can identify necessary recommendations for sports coaches, physical education teachers and team sport athletes. In order to increase self-efficacy of the players, sports specialists and educators must implement integrated self-efficacy education curriculum tasks, while team sport athletes must be focused on collective efficacy which covers sports and physical self-efficacy. Investigated self-efficacy expression and its impact for youths will be useful to young athletes training and preparation as well as in education of future generations. Key words: efficacy; expression; physical; sports; collective

The article analyzes the high school lecturers’ expression of positive emotions in the academic practice and its relation to student satisfaction with studies. The analysis of the research data found that there is a direct link between lecturers’ positive emotions and student satisfaction with studies. Positive emotionality expression in the practice of lecturers occurs in different ways: in some cases, through the external aspects of the work (working conditions, salary, career and so on.), in other cases – through the internal aspects of the work (responsibility, independence, achievement and so on.). The main factors determining student satisfaction of studies are: motivation, relationships with lecturers and the cooperation with the group friends. Key words: positive emotionality, high school, lecturer, expression, satisfaction with studies.

Baigiamajame magistro darbe iškeltas tikslas – atskleisti profesijos mokytojų lyderystės prielaidas ir raišką N profesinio mokymo centre. Tikslui pasiekti išanalizuotas lyderystės reiškinys, t. y. esminės lyderystės teorinės nuostatos, apibrėžimai, stiliai, aptarti profesijos mokytojų lyderystės veiklą reglamentuojantys teisiniai švietimo dokumentai bei pats lyderystės mokykloje reiškinys. Turint bendrą lyderystės ir lyderystės mokykloje vaizdą, įsigilinta konkrečiai į profesijos mokytojų lyderystės raiškos prielaidas, atskleistos profesijos mokytojų lyderystės raiškos sritys. Atliktas profesijos mokytojų lyderystės prielaidų ir raiškos Kauno miesto N profesinio mokymo centre tyrimas ir išanalizuoti jo rezultatai. Darbo struktūrą sudaro įžanga, trys dalys, išvados, rekomendacijos, literatūros sąrašas, priedai. Pirmoje dalyje atskleidžiama lyderystės raiškos samprata, mokslinėje literatūroje ir profesijos mokytojų lyderystės veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose, išryškinamos profesijos mokytojų lyderystės prielaidų ir raiškos sritys. Antroje dalyje aprašoma atlikto tyrimo metodologija. Trečioje dalyje pateikiami tyrimo rezultatai, jų analizė ir diskusija, pateikiamos rekomendacijos lyderystės prielaidų ir raiškos plėtrai Kauno miesto N profesinio mokymo centre., The thesis consists of the introduction, three parts, conclusions, recommendations, bibliography and apendices. The first part overviews the theoretical framework of leadership, definitions, styles, legal documents which define teachers' leadership activities at school as well as the areas of the preconditions and manifestation of leadership. The second part covers the methodology of the research. The third part presents the results of the survey, their analysis and discussion, recommendations how to develop the preconditions and manifestation of vocational teachers' leadership in Kaunas N vocational training centre.

XX a. pradžios Europos moderniame mene naujai pastebėta jusliškoji žmogaus prigimtis bei iracionalumo matmuo tampa svarbūs instrumentai pasaulio vienovei apimti. Šį modernistinį posūkį bus bandoma taikyti Mariaus Katiliškio prozai skaityti. Straipsnio tikslas – aiškintis, kaip Katiliškio kūryboje į realistinį vaizdavimo principą įsiterpia modernizmo naujovės, t. y. monizmo idėjos sklaida jutimiškumo pagrindu. Dėmesys skiriamas pasaulio vientisumo, reiškinių sąsajumo suvokimui ir raiškai; taip pat gyvenimo pilnumos, gyvybės ir grožio vaizduotei. Tyrimas grindžiamas filosofine monizmo samprata ir jos išsklaida vėlyvajame romantizme, sekama monizmo problematikos refleksija vokiečių literatūrologų darbuose bei skandinavų rašytojų kūryboje; iš šios perspektyvos hermeneutinio rato principu stebima Katiliškio prozos monistinės pasaulėvokos raiška. In this article the author seeks to view novelist Marius Katiliškis’s oeuvre within the framework of European literary tradition, to draw attention to remnants of early twentieth century art’s monistic worldview in the writer’s narratives, and to highlight his artistic expression of the monistic worldview. The author of the article grounds her analysis in the philosophical concept of monism and in studies of its diffusion in late European Romanticism, and in German literary studies (Monika Fick, Marianne Wünsch) of twentieth century literary monism and shifts in literary systems (realism – modernism). Early twentieth century modern European art probed the sensory aspect of human nature and the irrational as important instruments for grasping the unity of the world. The author of the article applies these aspects to her reading of Katiliškis’s prose. A review of narrative strategies allows her to make the convincing argument that Katiliškis’s realistic representation and epic narrative are complemented with twentieth century 79 Mariaus Katiliškio pr oza: meniniai monist inės pasaulėvokos kont ūrai innovations. The sensory emphasis that is characteristic of his understanding of the world is an instrument that allows him to connect the human and nature as closely together as possible, and to search for a single, foundational principle. The monistic view of the world gives realistic representation greater depth, as attention to social and psychological human relations is complemented by a sense of the unity of life and a mystical dimension: Katiliškis brings monism’s key concepts about the universal basis of life to the traditional human/nature relationship.

Straipsnyje analizuojama mokytojų lyderystės raiškos ir jos skatinimo problematika. Tyrimo rezultatai rodo, kad svarbiausios asmeninės savybės, darančios įtaką mokytojų lyderystės raiškai, yra ryžtingumas, ekstraversija, sąmoningumas, intelekto raiška, pasitikėjimas savimi, kolegiškumas ir atvirumas naujovėms. Mokytojų lyderystės raiška mokykloje labiausiai susijusi su veiklumo ir dalyvavimo skatinimu. Nustatyta, kad pedagogų lyderystės potencialas vertinamas bei naujų lyderių ugdymu tirtose mokyklose rūpinamasi ribotai. Lyderystės sklaida būdinga nedaugeliui mokytojų. Labiausiai mokykloje skatinamas mokytojų veiklumas. Mokytojų lyderystės raiška stipriausiai išreikšta veiklumo, dalyvavimo, mokymosi faktoriais, susijusi sociodemografiniais kintamaisiais – lytimi ir kvalifikacine kategorija. Ryškesnė lyderystės raiška būdinga mokytojoms moterims bei aukštesnę kvalifikacinę kategoriją turintiems mokytojams. Bendrojo ugdymo mokyklų vadovų požiūris į lyderystę yra jos raiškai mokykloje įtaką darantis veiksnys. Konstatuotina, kad ne visiems vadovams mokyklos bendruomenės narių lyderystė yra priimtina. The article analyses the issue of expression and promotion of teachers’ leadership. Study results reveal that determination, extroversion, consciousness, expression of intelligence, selfconfidence, collegiality and openness to innovation are the most important personal qualities that influence the expression of teachers’ leadership. The expression of teachers’ leadership at school is mostly related to promotion of activity and participation. It was found that there is a limited assessment of the potential of teachers’ leadership as well as limited education of the new leaders in the schools researched. The dissemination of leadership is characteristic of not many teachers. Teacher’s activity is mostly encouraged at school. Teacher’s leadership is strongly expressed in the factors of activity, participation and learning, related to socio-demographic variables – gender and the category of certification. The expression of teachers’ leadership is more characteristic of female teachers and teachers who have a higher qualifying category. The attitude of the heads of general education schools towards leadership is a factor affecting its expression at school. It is presumed that not all heads accept the leadership of the school community.

Darbo autorė: Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto Krikščioniškosios antropologinės pedagogikos studentė Eglė Jankauskaitė. Darbo vadovė lect. dr. Giedrė Rugevičiūtė. Darbo pavadinimas Antropologiniai aspektai neįgaliųjų katechezėje ir jų raiška Lietuvos „Tikėjimas ir Šviesa“ bendruomenės veikloje. Darbo tikslas: Apibrėžti antropologinius aspektus neįgaliųjų katechezėje ir nustatyti jų raišką „Tikėjimas ir Šviesa“ bendruomenės veikloje. Darbo problema: Negalią turinčių asmenų nuvertinimas, pasyvumas ir menkas indėlis į jų katechizaciją, nesuprantant tikrosios prasmės bei pasąmoningai kuriant kliūtis jų dvasiniai patirčiai. Darbo temos ištirtumas: Darbų rašytų apie neįgalių asmenų tam tikrus poreikius mene, muzikoje, veiklų integracijoje yra Šiaulių universitete bei Vytauto Didžiojo universitete, tačiau darbų konkrečiai orientuotų į katechezę ir jos raišką Lietuvos „Tikėjimo ir Šviesos“ bendruomenės veikloje nėra Darbo uždaviniai: 1. Atskleisti Bažnyčios ir „Tikėjimo ir Šviesos“ bendruomenės požiūrį į asmens sampratą. 2. Išskirti neįgaliųjų katechezės paskirtį, pricipus ir formas evangelizacinėje šviesoje. 3. Atskleisti Jean Vanier „Tikėjimas ir šviesa“ bendruomenės sielovadinę dvasią. 4. Nustatyti neįgaliųjų „Tikėjimas ir šviesa“ bendruomenės katechezės raišką. Darbo metodai: Bažnyčios dokumentų analizė, lyginamoji analizė, interviu, aprašomoji analizė, sisteminimas ir interpretacija. Darbo struktūra: Darbą sudaro įvadas, trys darbo dalys su jose... [toliau žr. visą tekstą] The author of this master paper is EglėJankauskaitė, the student of Lithuanian University of Education, the Departament of Catholic Religion Education. The supervisor of this work is lect. dr. GiedrėRugevičiūtė. The title of the work is The Anthropological Aspects of the Disabled Catechesis and Their Expression in "TikėjimasirŠviesa“ Community Activities. .The aim of this master paper is to define the anthropological aspects of the disabled catechesis and determine their expression in community "TikėjimasirŠviesa" activities. .The problem of the master paper is devaluation of the disabled, inactivity and poor contribution to the disabled catechesis, not understanding the true meaning of catechesis and unconsciously creating obstacles to their spirit experience. The analysis of the work: Works written about people with disabilities and some of their needs in the art, music and activities' integration we can find in Siauliai University and Vytautas Magnus University, but works specifically oriented to catechesis and its expression are missing in Lithuanian community. The objectives are 1. Disclose the approach of Church and „TikėjimoirŠviesos” community to the concept of a person. 2. Distinguish the disabled catechetical purposes, principles and forms of evangelization in the light. 3. Reveal Jean Vanier „Tikėjimasiršviesa“ community pastoral spirit. 4. Identify the disabled catechesis expression in „Tikėjimasiršviesa“ community. Methods of the work are analysisof Church... [to full text]

Magistro darbo objektas - lietuviški tinklaraščiai. Darbo tikslas - remiantis visuomenėje egzistuojančiais stereotipais, ištirti vyrų ir moterų įvaizdžius lietuviškuose tinklaraščiuose. Darbo uždaviniai: išnagrinėti tinklaraščių sampratą, svarbą socialiniame kontekste ir nustatyti jų klasifikavimus; išanalizuoti socializacijos įtaką stereotipų formavimuisi ir nustatyti visuomenėje egzistuojančius vyrų ir moterų įvaizdžius; nustatyti vyrų ir moterų stereotipus, egzistuojančius nelietuviškuose tinklaraščiuose; atlikti vyrų ir moterų įvaizdžių lietuviškuose tinklaraščiuose tyrimą; Išanalizavus mokslinę literatūrą, išnagrinėta tinklaraščių samprata. Asmeninį dienoraštį, kuris yra kompleksiškai prižiūrimas, dažnai pildomas naujais autoriui aktualiais įrašais ir yra prieinamas visiems suinterasuotiems interneto vartotojams, nepriklausomai nuo jų lyties ar kitų savybių, laikytas reikšminga komunikacijos priemone dėl galimybės atsiriboti nuo oficialaus statuso realybėje, pamiršti tradicinėje visuomenėje turimas pareigas ir įvaizdžius. Darbe taip pat išskirta skirtingų lyčių raiškai nagrinėti tinkama tinklaraščių tipologija. Darbe aptarta socializacijos įtaka socialinės lyties formavimuisi, išskirti dažniausiai visuomenėje egzistuojantys vyrų ir moterų stereotipai. Darbe nustatyta, jog visuomenėje vis dar vyrauja požiūris, jog moters veikla yra susijusi su privačiu gyvenimu – namais, ji turi rūpintis vaikais, tuo pat metu būti seksuali ir susitvarkiusi, tuo tarpu vyrui priskiriama... [toliau žr. visą tekstą] In the master’s thesis is considered Lithuanians blogs and the link between them and different social gender stereotypes evaluation. Individuals’ identification with certain gender group inevitably form a provisions, which is a set of events schematized understanding, image, emotional evaluation, in other words these provisions are called stereotypes. In this case, expression of femininity and masculinity through identification of the gender stereotypes help to understand, how communicates men and women in the blogs. The problem justifying the relevance of the work. Lithuanian scientist does not consider this topic. Thus, this work is the first to investigate the expression of masculinity and femininity in the Lithuanian blogs. The main purpose of this work – based on existing stereotypes in society, to examine images of men and women in the Lithuanian blogs. The aim of the work to achieve was formulates the following tasks: to explore the concept of blogging, importance of social context and the potential of blogs based on the classification of terms, analyze the impact of socialization and the formation of make and female stereotypes which are existing in society, analyze foreign-based research to determine men’s and women’s stereotypes at foreign blogs, carry out a study to determine the men’s and women’s images in the Lithuanian blogs. Master thesis research methods were used mixed. Preparation of the theoretical work was used in the scientific literature analysis methods... [to full text]

Šiuolaikiniame žinių ir transformacijos pasaulyje kinta ir sudėtingėja veikla, pareikalaudama vis naujų kompetencijų. Įmonės gyvuoja konkurencinėmis sąlygomis. Ir tik tos įmonės sugebės išlikti konkurencingose rinkose, kurios gebės išpildyti joms keliamus reikalavimus, kurios gebės neatsilikti nuo žinių visuomenės ir technologijų kaitos, o tai reiškia, kurios turės darbuotojus su tam tikromis savybėmis ir kompetencijų rinkiniu. Todėl šiame kontekste labai svarbus tampa ekonominis švietimas, konkurencingų kompetencijų iškilimas. Šalia specialiųjų gebėjimų konkrečiai darbo vietai, didelę prasmę įgauna bendrosios kompetencijos. Bendrųjų kompetencijų tarpe verslumo kompetencijos skatinimas ir puoselėjimas, naujų sąsajų su verslumo kompetencija atradimas ir įprasminimas, siekiant verslumo kompetencijų lavinimo, užimtumo didinimo ir ekonomikos plėtros, tampa aktualiu mokslinių tyrimų objektu. Verslumas reikalauja imtis atsakomybės už savo sprendimus, pasverti riziką, įvardinti strategines vizijas, apsibrėžti tikslus ir jų siekti suburiant žmones bendrai veiklai, o tai reiškia padeda įsidarbinti ar įsitvirtinti konkrečioje darbo vietoje. Tačiau, nors ir verslumo kompetencija traktuojama kaip vienas įsidarbinamumo kriterijų, šio reiškinio ištirtumo vis dar pasigendama moksliniuose tyrinėjimuose. Tyrimo klausimas yra toks: „Kokios verslumo kompetencijos yra svarbios įsidarbinamumui?“ Tyrimo objektas yra verslumo kompetencijos turinys. Tyrimo tikslas yra identifikuoti verslumo kompetencijas verslumo kompetencijų svarbą ir raišką įsidarbinamumui. Straipsnio autorė naudoja kiekybinio tyrimo dizainą. Tyrime dalyvavo 100 darbdavių ar jų atstovų ir 100 ketinančių darbintis asmenų. Tyrimo dalyvių amžius visoje imtyje svyruoja nuo 17 iki 50 ir daugiau. Respondentų grupės - darbdaviai - tyrimo dalyvių amžius svyravo nuo 27-29 (10%) iki 50 ir daugiau metų (8%). 30-34 metų respondentai sudarė didžiąją dalį tyrimo dalyvių - 37 %. Kitos respondentų grupės - ketinančių darbintis - dalyvių amžius daugiau buvo orientuotas į jaunus, ieškančius darbo žmones, todėl didžioji dauguma ketinančių darbintis priklausė amžiaus grupei nuo 17 iki 24 (42%) metų. Tyrime dalyvavo tiek vyrai, tiek moterys. Didesnę dalį tyrimo dalyvių sudarė moteriškos lyties atstovės. Darbdavių tarpe moterys sudarė 62 %, o ketinančių darbintis tarpe - 77 %. Vyrai sudarė 38 % darbdavių tarpe, o 33% ketinančių darbintis tarpe. Duomenų rinkimui buvo taikyta anketinė apklausa, o duomenų analizei - kiekybinė aprašomoji statistika ir faktorinė analizė. Faktūrinė analizė buvo taikoma siekiant nustatyti klausimyno faktorių skaičių ir į faktorius įeinančius kintamuosius. Cronbach Alpha buvo naudojama matuoti vidinei skalių konsistencijai, vidurkių palyginimas buvo atliekamas naudojant Stjudento t-test kriterijų. Tyrimo rezultatai leido patvirtinti teorinės analizės metu identifikuotas ir empiriškai validuotas verslumo kompetencijas, kurios visos yra svarbios įsidarbinimui, jų tarpe pabrėžiant svarbesnes ir mažiau svarbias kompetencijas. Vertinant kompetencijų svarbą įsidarbinamumui darbdavių ir ketinančių darbintis nuomonės sutapo. Svarbesnėmis kompetencijomis jie išskyrė orientacijos į klientą, atsakomybės, nuolatinio mokymosi, kokybės valdymo, informacijos paieškos, analitinio mąstymo ir problemų sprendimo kompetencijas. Mažiau svarbiomis darbdaviai ir ketinantys darbintis asmenys laikė įtikinimo, rizikos valdymo, lankstumo bei inovatyvumo kompetencijas. Vertinant kompetencijų raišką įsidarbinime ir jų išvystymo lygį darbdavių ir ketinančių darbintis nuomonės daugeliu atveju prasilenkė. Daugelį verslumo kompetencijų darbdaviai vertino silpniau nei patys darbuotojai save įsivertino. Tai, kas darbdaviams yra svarbu: informacijos paieška, kokybės valdymas, inovatyvumas, savarankiškas veikimas, pas ketinančius darbintis asmenis yra gana menkai išvystyta. In today's world of knowledge and transformations, job activities are changing and getting more complex, new competencies are being required. Companies survive under competitive conditions. And only these companies will survive in the competitive markets, which will be able to meet requirements, risen for them, which will keep up with the knowledge of society’s and technological change, and, herewith, will have the employees with the set of certain qualities and competencies. Therefore, in this context, economic education, as well as the rise of competing powers becomes very important. Entrepreneurship requires taking the responsibilities for own decisions, weighting the risks, identifying strategic visions, defining goals and achieving them by bringing people to cooperation, what, in conjunction, means contribution for being employed or establishing oneselves in a particular workplace. The focus in this article is on entrepreneurial competences which are important for employability. Research question - Which entrepreneurial competencies are important for employability? Research aim is to highlight the importance and expression of entrepreneurial competences for employability. A total of hundred employers and hundreds of willing to be employed participated in the research. For data collection quantitative survey was used. The quantitative data were analyzed by applying: descriptive statistics, factor analysis. Cronbach alpha was applied to measure internal consistency (0.727-0.909), compare mean analysis using student's t-test criteria was used to compare results between groups. Research results showed that in assessing the importance of employability competencies, opinions of employers and of those, who are willing to be employed, concurred. The competencies (called as ‘important) were distinguished as following: customer orientation, responsibility, continual learning, quality management, information seeking, analytical thinking and problem solving. The less important competencies were distinguished as following: persuasion, risk management, flexibility and innovation competencies. In evaluating the expression of competencies in employability and their level of development, opinions of employers and willing to be employed ones in many cases differed. Many entrepreneurial competencies by employers were evaluated weaker than by the ones, willing to be employed. Information seeking, quality management, innovation, self-confidence were emphasized as being the most important by the employers, but were poorly developed by the ones, willing to be employed.

Tyrimo tikslas: atskleisti bendrojo lavinimo mokyklų mokinių dorovinių, esminių ir situacinių socialinių įgūdžių raiškos ypatumus. Tyrimo objektas: mokinių socialiniai įgūdžiai. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, anketinė apklausa, matematinė statistinė analizė. Anketiniai apklausai buvo panaudotos Lietuvos sporto universiteto, Sveikatos, fizinio ir socialinio ugdymo katedroje aprobuotos metodikos. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti bendrojo lavinimo mokyklų mokinių dorovinių, esminių, situacinių socialinių įgūdžių lygį ir svarbą pagal lytį; 2. Palyginti bendrojo lavinimo mokyklų 7–9 ir 10–12 klasių mokinių dorovinių, esminių, situacinių socialinių įgūdžių lygį ir svarbą. Hipotezės – keliame prielaidas, kad: • aukštu dorovinių, esminių, situacinių socialinių įgūdžių lygiu, bei didesne jų svarba labiau pasižymi mergaitės, nei berniukai; • aukštu dorovinių, esminių, situacinių socialinių įgūdžių lygiu, bei didesne jų svarba labiau pasižymi 10–12 klasių mokiniai, nei 7–9 klasių mokiniai., Aim of research: to reveal the singuliarity o fmoral, substantial and situational skills of pupils‘ in secondary schools. Object of research: pupils‘ social skills. Methods of research: the analyses of non–fiction literature, questionare, mathematical statistical anglysis. For the questionare there were used methods approved by the department of Lithuanian sports, Health, physical and social education. Objectives of the research: 1. To assess pupils‘ in secondary schools moral, substantial and situational skills level and importance based on the sex; 2. To assess the moral, substantial and situational skills level and importance of the 7–9 and 10–12 forms pupils in secondary schools. Hypothesis – we assume that: • High level and bigger importance of moral, substantial, situational social skills is more typical among girls rather than boys. • High level and bigger importance of moral, substantial, situational social skills is more typical among pupils of 10–12 forms rather than the pupils of 7–9 forms.

Glioblastoma (GBM) is the most common primary brain tumor in adults. This study attempted to identify the genes potentially regulated by promoter methylation in GBM. Therefore, we analyzed the expression of COX7A1, SPINT1, AREG, NPTX2, and KRT81 in glioblastomas and human brain tissue and investigated if there were any associations between the expression and methylation of these genes. Moreover, we aimed to determine the methylation frequency of 11 genes (AREG, CASP8, CD81, DcR1, DR4, GATA4, GATA6, hMLH1, NPTX2, TES, and TFPI2) promoters in 100 patients with glioblastoma multiforme and to evaluate the associations between patients’ clinical characteristics and prognostic value. The methylation status of the following 4 gene promoters was significantly related to patients’ survival after surgery: AREG, CASP8, GATA6 and TFPI2. Identification of the methylation status of these genes could be one of the objective criteria in the prognosis of disease course in patients with glioblastoma and could supplement the list of already known epigenetic markers. The methylation status of a combination of 6 genes (AREG, CASP8, DR4, GATA4, GATA6, and TFPI2) was found to be a more accurate independent prognostic factor associated with patients’ survival after surgery when compared with the methylation status of individual genes. The molecular classification of GBM according to the methylation profile of a combination of these 6 genes could help clinicians tailor an appropriate treatment... [to full text] Glioblastoma (GBM) yra vienas labiausiai paplitusių ir agresyviausių pirminių galvos smegenų auglių. Siekiant nustatyti molekulinius žymenis, susijusius su GBM vystymusi, diagnoze ir prognoze, buvo atlikta 14 genų (AREG, CASP8, CD81, COX7A1, DcR1, DR4, GATA4, GATA6, hMLH1, KRT81, NPTX2, SPINT1, TES ir TFPI2) promotorių metilinimo analizė. Buvo nustatyti naviką slopinančių genų promotorių metilinimo dažniai, ryšiai su klinikinėmis sergančiųjų GBM charakteristikomis ir prognozinė vertė. Disertacinio darbo metu nustatyta, kad AREG ir NTPX2 genų raiška susijusi su šių genų promotorių metilinimu, tuo tarpu COX7A1, KRT81 ir SPINT1 genų raiškos skirtumai nėra susiję su šių genų promotorių metilinimu. Naujų epigenetinių žymenų tyrimai 100 GBM pavyzdžių parodė navikų epigenetinį heterogeniškumą ir įvairų tirtų genų promotorių metilinimo dažnį. Nustatyta, kad AREG, CASP8, GATA6 ir TFPI2 genų promotorių metilinimas statistiškai patikimai susijęs su išgyvenimo trukme po operacijos. Šių genų promotoriaus metilinimo nustatymas gali būti vienas iš objektyvių kriterijų prognozuojant pacientų ligos eigą ir papildyti jau nustatytų epigenetinių žymenų sąrašą. Buvo sudarytas, suminis šešių genų (AREG, CASP8, DR4, GATA4, GATA6 ir TFPI2) derinys, kuris yra tikslesnis nepriklausomas prognozinis veiksnys, susijęs su išgyvenimo trukme po operacijos lyginant su atskirų genų promotorių metilinimu. GBM molekulinis tipavimas pagal šių šešių genų derinį galėtų padėti parenkant gydymo strategiją.

This paper seeks to examine the construction of identity in Letter to Youth, fictional memoir by Lithuanian émigré Alė Rūta. The analysis focuses on the relationship between gender and genre in autobiographical writing as defined by Marjanne E. Gooze, Margo Culley, Domna Stanton, and Debora Kaplan, to mention but a few, as well as on the meanings attached to epistolarity in view of its textual, paratextual, and contextual significations. The discussion of epistolarity draws on the theoretical tenets delineated by Janet Gurkin Altman, Katherine Goodman, Sidonie Smith and Julia Watson, and others. It is situated within the context of women’s literary and autobiographical theory and exile / migration studies. The analysis highlights that the as yet marginalized fictional memoir by a prolific writer Alė Rūta embodies features characteristic of women’s life-writing: “the definition of women’s selfhood as in some way fragmented and as constituting itself in relation to others”, to quote M. E. Gooze. In Letter to Youth, connotations of epistolarity, on the one hand, emphasize the need for relations and dialogue with people left behind in the lost homeland; on the other hand, the lack or impossibility of such a dialogue reveals a spectrum of meanings associated with the personal history of the writer in relation to the political and socio-cultural history of the lost homeland.

Darbo mokslinė problema remiasi tuo, kad nėra vieningai atsakyta į klausimą, kaip adaptuojasi mokykloje patyrę patyčias mokiniai, kokie iškyla sunkumai. Darbo objektas – patyrusių patyčias mokinių socialinės adaptacijos raiška. Darbo tikslas – atskleisti vyresnių klasių mokinių patyrusių patyčias mokykloje socialinės adaptacijos raišką. Uždaviniai: 1. Ištirti patyčias patyrusių vyresnių klasių mokinių socialinės adaptacijos ypatumus lyties aspektu. 2. Nustatyti patyčias patyrusių vyresnių klasių mokinių socialinės adaptacijos raišką pagal vietovę (regioną). Hipotezė: manome, kad patyčias patyrusių vyresnių klasių mokinių socialinė adaptacija lyties aspektu skiriasi, o regioniniu aspektu nesiskiria. Išvados: Vyresnių klasių mokinių socialinės adaptacijos tyrimai lyties aspektu atskleidė, kad patyrę patyčias vaikinai pasižymėjo nežymiai geresne adaptacija, savęs vertinimu ir požiūriu į kitus nei merginos, tačiau esminių skirtumų nenustatyta (p > 0,05). Patyčias patyrusiems vaikinams ir merginoms buvo būdinga vidutinio lygio adaptacija, vidutinis arba aukštas savęs vertinimas bei teigiamas požiūris į kitus, žemas arba vidutinis nepritapimo lygis bei neigiamas požiūris į kitus. Asmenybės psichosocialinės adaptacijos bruožų tyrimai adaptacijos sandų aspektais atskleidė, kad nežymiai didesniu emociniu komfortu, internalumu ir dominavimu pasižymėjo patyčias patyrę vaikinai, lyginant su merginomis, o patyčias patyrusioms merginoms buvo būdingas didesnis problemų vengimas. Vyresnių klasių mokinių socialinės adaptacijos tyrimai regioniniu aspektu atskleidė, kad patyrusių patyčias Jurbarko regiono mokinių adaptacija ir savęs vertinimas buvo nežymiai geresnė nei bendraamžių iš Šakių regiono, tačiau esminių skirtumų nenustatyta (p > 0,05). Patyčias patyrusių vyresnių klasių Šakių ir Jurbarko regionų mokinių emocinis komfortas, internalumas, dominavimas ir problemų vengimas patikimai nesiskyrė (p > 0,05). Patyčias patyrusių abiejų regionų vyresnių klasių mokinių adaptacija buvo vidutinio lygio, savęs vertinimas ir teigiamas požiūris į kitus vidutinio ir aukšto lygio, o nepritapimas žemo ar vidutinio lygio. Patyčias patyrusiems vyresnių klasių mokiniams buvo būdingas vidutinio lygio emocinis komfortas, dominavimas ir problemų vengimas, vidutinio arba aukšto lygio vidinė kontrolė, žemo arba vidutinio lygio išorinė kontrolė., The scientific problem of the study refers to the fact that there are no clear answers to the question how do schoolchildren who have been bullied at school adapt and what difficulties they face. The object of the study – the expression of social adaptation of schoolchildren who have been bullied at school. The aim of the study is to reveal the expression of social adaptation of higher grade schoolchildren who have been bullied at school. Objectives: 1. to study the peculiarities according to sex of the expression of social adaptation of higher grade schoolchildren who have been bullied; 2. to determine the regional differences of social adaptation of higher grade schoolchildren who have been bullied; Hypothesis states that social adaptation of higher grade schoolchildren who have been bullied differs according to sex but does not differ according to region. Conclusions. The study on social adaptation of higher grade schoolchildren according to sex revealed that males who had been bullied at school adapted a bit better, had a bit higher self–esteem and a bit better attitude towards others and females; however, the significant differences were not identified (p > 0,05). Males and females who have been bullied at school can be characterized as having an average level of adaptation, an average or high self–esteem, a positive attitude towards others, low or average level of withdrawal and a negative attitude towards others. The study on psychosocial adaptation according to adaptation components revealed that a slightly higher–level comfort, internality and dominance were characteristic to males who had been bullied at school if to compare them with females, and females who had been bullied were more likely to avoid problems. The study of social adaptation of higher grade schoolchildren according to region revealed that adaptation and self–esteem of Jurbarkas region schoolchildren who had been bullied was slightly better than of those from Šakiai region, however, significant changes were not identified (p > 0,05). The emotional comfort, internality, dominance and avoiding of problems in Šakiai and Jurbarkas regions did not differ significantly among higher grade schoolchildren who had been bullied (p > 0,05). The adaptation of most of higher grade schoolchildren from both regions who had been bullied was of average level, their self–esteem and positive attitude towards others was of average or high level, and withdrawal was of low or average level. An average level of emotional comfort, dominance and avoiding of problems, an average or high level of inner control, a low or average level of outer control were characteristic to these schoolchildren who had been bullied at school.

Straipsnis skirtas religijos etnologijos krypties apibrėžimui ir realios tyrimų raiškos klausimams nagrinėti. Religijos etnologijoje gvildenamos liaudies religijos bei liaudiškojo pamaldumo problemos Lietuvos etnologijoje neturi aiškaus apibrėžimo, dėl to kyla nemažai sąvokų apibūdinimo interpretacijų. Panaši padėtis yra ir europiniame etnologijos kontekste, tačiau valstybėse, turinčiose gilesnes etnologijos mokslo raidos šaknis, religijos etnologija kaip mokslinė kryptis yra institucionalizuota arba bent jau turi aiškias tyrimų gaires. Todėl straipsnyje bandoma nustatyti religijos etnologijos krypties apibrėžimą ir realias tyrimų raiškos formas bei turinj, aptarti liaudies religijos kaip objekto ir liaudiškojo pamaldumo kaip tyrimų paradigmos problemas religijos etnologijoje. Keliami klausimai, kaip ir kokiomis formomis bei turiniu skleidėsi moksliniai liaudies religijos ir liaudiškojo pamaldumo tyrimai Lietuvoje. Siekiama aptarti religijos etnologijos, liaudies religijos bei liaudiškojo pamaldumo sąvokų sampratas Lietuvoje ir jų sąsajas su platesniu etnologiniu kontekstu The article is intended to analyse the definition of religious ethnology direction and the issues of actual expression of studies. The problems of religion of people and popular piety analysed by religious ethnology do not have a clear definition in Lithuanian ethnology, which results in many interpretations of description of conceptions. In the European ethnological context, the situation is similar; however, the countries that have deeper roots of development of ethnological studies, religious ethnology as a scientific direction is institutionalized or at least has clear guidelines for research. Therefore, the article attempts to establish the definition of religious ethnology direction and actual expression and content of studies, to discuss the problems of the religion of people as a subject and the popular piety as a paradigm of research in religious ethnology. The questions are raised how and in what forms and content the scientific studies of the religion of people and popular piety have unfolded in Lithuania. It is attempted to discuss the conceptions of religious ethnology, religion of the people and popular piety in Lithuania and their relationship with a broader ethnological context.

Straipsnis nagrinėja Sveikatos apsaugos ministerijoje buriamų darbo grupių, kaip horizontalios organizacinės struktūros, veikimo praktiką, siekiant nustatyti kokia apimtimi suinteresuotosios pusės yra įtraukiamos į politikos formavimą. Tyrimas apėmė darbo grupių dinamiką, pasirenkant dviejų kalendorinių metų laikotarpį (2007 m. ir 2010 m.). Tyrimo metu buvo taikoma mišri metodų derinimo metodologija, kai kokybinis tyrimas derinamas su kiekybiniu tyrimu. Darbo grupių dalyvių sudėties analizei atlikti buvo pasitelktas statistinės analizės bei socialinių tinklų analizės metodai, tinklo mazgais laikant oficialiose darbo grupėse dalyvavusiuosius narius. Siekiant ištirti darbo grupių būrimo tikslus, paskirtį ir pridedamąją vertę politikos formavimui buvo atliki pusiau struktūrizuoti interviu su valstybės tarnybos atstovais. Buvo nustatyta, kad išoriniai suinteresuotieji yra įtraukiami į darbo grupes Sveikatos apsaugos ministerijoje, tačiau jiems suteikiama periferinė vieta tinklo struktūroje, tuo tarpu dominuoja valstybės tarnybos atstovai. Taip pat nustatyti darbo grupių, kaip organizacinės struktūros veikimo tikslai, kuriuos respondentai įvardijo kaip: konsultacijos, problemų sprendimas, kompromiso ieškojimas, įrodymų ir pagrindimų ieškojimas, informacijos skaida, politinės atsakomybės pasidalinimas ir vietą organizacinėje struktūroje. Public participation as an approach to health policy decision making refers to a democratic component of “institutional design of partnership governance”. The practice of policy formation inevitably triggers networks of external stakeholders and tends to change into a flexible organisational structure which recognises the value added of the knowledge that networks generate. Seeking to depolarize new trends of spontaneous policy networking with an existing hierarchical institutional structure, and find out the renewed role of democratic representatives, the practice of network recognition at the ministerial level needs to be explored. Research seeks to evaluate whether the policy making environment at Ministry of Health is adopted to integrate the network paradigm and to explore the level of stakeholder participation. The research is drawn on the cases of participatory decision-making groups, consensus-building groups that operated during 2007 and 2010 at the Ministry of Health of Lithuania. The research methodology engages a social network analysis for participation measurement and semi-structural interview for participation practice evaluation. The network analysis and network visualisation were processed by UCINET software. The total research data set covers temporary institutional arrangements and makes a network of 1005nodes with 1764 relationships that represent individual participation facts. Participatory groups were employed more than twice as less frequently in 2010 than in 2007. The social network analysis of the members that participate in problem solution processes lets us measure the prevalence and the boundaries of participatory policy practice. Empirical studies of the evolution of the network characteristics of the groups exhibit a stable practice of using interrelation with stakeholders in the policy network. A decision making group as a temporary organisational structure is employed with the diverse purpose: to manage stakeholder input, to burst consultation, to align proper decision, to diminishing confrontation. The equilibrium between dominant policy actors with high interest representation abilities and the stakes that are not expressed and conceptualized make a second challenge that needs to be solved by designing the organisational framework.

Mediena šiuolaikinėje Lietuvos architektūroje tampa vis aktualesnė medžiaga. Straipsnyje aptariami kai kurie medinės architektūros objektai užsienyje ir Lietuvoje, apžvelgiama inovatyvių medinių architektūrinių formų meninė ir konstruktyvinė technologinė raiškos įvairovė. Mediena nagrinėjama kaip meninė priemonė, leidžianti kuriamus naujus architektūros pavidalus paversti harmoningos gyvenamosios aplinkos dalimi, jais koduoti įvaizdžius, semantinius simbolius, deklaruoti estetines, socialines ir ekologines idėjas. Novatoriškos architektūros meninės raiškos požiūriu išskiriami plokštuminiai, racionalios geometrijos, plastiški ir struktūriški mediniai objektai, kurie neretai yra progresyvių, sudėtingų formų, turi vizualiai neįprastą tektoniką. Analizuojant vientisų ir segmentinių medinių konstrukcijų teikiamas galimybes tampa akivaizdu, kad jos padeda įgyvendinti išmoningiausius formos sumanymus, sukurti medinius objektus ar jų dalis, pasižyminčias mechaniniu, klimatiniu, cheminiu atsparumu, santykiniu lengvumu, transformavimo galimybėmis, tiksliais matmenimis. Medinės konstrukcijos gali būti taikomos naujoje statyboje ir atliekant renovaciją, įgyvendinant įvairaus tūrio, aukščio ir struktūrinės sandaros statinių formas. Mediena šiuolaikinėje architektūroje leidžia rasti efektingą kompozicinį balansą su kitos medžiagos paviršiais eksterjeruose, interjeruose, viešosiose erdvėse ir gamtinėje aplinkoje. Medinės architektūros inovatyvios morfologijos paieškos yra svarbi nūdienos žmogaus aplinkos formavimo sritis bei reikšminga Lietuvos ir užsienio šiuolaikinės architektūros dalis. In contemporary architecture of Lithuania, wood is becoming a material of increasing importance. The article reviews some Lithuanian and foreign examples as well as development of innovative wooden architectural forms and a variety of constructional–technological expressions. Wood is analysed as material that enables the most innovative architectural shapes to transform into harmonious inhabited environments, to encode images, semantic symbols, declare aesthetical, social and ecological ideas. Wooden constructions can be applied for new buildings and renovation, realising various building forms in different volume, height and structural framework. The evolution of wooden architecture morphology both in Lithuania and abroad becomes more and more important and significant for formation of contemporary human environment.

Magistro baigiamojo drabo tema yra aktuali, nes Lietuvos mokyklose patyčios yra opi problema, patyčias patiriančių ir iš kitų besityčiojančių mokinių dažnis Lietuvos mokyklose yra didesnis nei kitose Europos šalyse. Naujumas - apie patyčias mokykloje yra parašyta nemažai mokslinių darbų, tačiau nėra pakankamai tyrimų, kuriuose būtų lyginamas patyčiu paplitimas, prevencija skirtingose šalyse, todėl savo darbe siekiu nustatyti ir palyginti patyčių raišką, paplitimą bei prevenciją tarp dviejų šalių. Darbe iškelta problema - kokie egzistuoja patyčių raiškos, paplitimo bei prevencijos panašumai ir skirtumai? Kas galėtų lemti šiuos skirtumus? Šio tyrimo tikslas – nustatyti ir palyginti patyčių raišką, paplitimą bei prevenciją tarp 7-8 klasės mokinių. Tyrimo objektas – mokinių patyčių raiška, paplitimas ir prevencija Šiaulių ir Dublino vidurinėse mokyklose. Darbe naudotasi mokslinės literatūros analizės, anketinė apklausos metodais, statistinė duomenų analizė atlikta kompiuterine programa SPSS (version 17). Darbe pateiktiems paveikslams sudaryti naudota Windows Microsoft Exel programa. Tyrimas atliktas 2011 metų kovo – balandžio mėnesiais. Buvo apklausti Šiaulių ir Dublino miestų vidurinių mokyklų 7- 8 klasių mokiniai ir mokytojai. Mokslinės literatūros analizė atskleidė dominuojančias mokykloje patyčių formas, priežastis, pasekmes, paplitimą Lietuvoje ir kitose šalyse, patyčių prevencijos aspektus. Aprašomojo kiekybinio tyrimo instrumentas – anketinė apklausa taikyta norint... [toliau žr. visą tekstą] The final Master work is very relevant, because the problem of bullying in Lithuanian schools appears to be very burning, the number and prevalence of bullied and bullying students in Lithuanian schools is larger than in other European. Novelty – there are many scientific works of bullying at school, but there are not enough works comparing prevalence and prevention of bullying in different countries. Therefore, in my work I try to identify and analyse expression, prevalence and prevention of byllying at schools in two countries - Šiauliai and Dublin. The problem of the work – What are the similarities and differences of expression, prevalence and prevention of bullying at schools? What could influence the differences? The goal of the research – to identify and compare the expression, prevalence and prevention of byllying at school among students of 7-8 forms. The object of the research – expression, prevalence and prevention of students‘ bullying at schools. The analysis of scientific literature and questionnaire methods were applied in the work, as well as the software SPSS (version 17) for storing the gathered statistic data. The illustrations of the work are provided applying Windows Microsoft Exel software. The research was completed in March-April, 2011. Students of 7-8 forms and teachers were questioned. The analysis of scientific literature relealed the prevailing forms, reasons, results and prevalence of bullying at schools in Lithuania and other countries, and the... [to full text]

Tyrimo objektas – sportinius šokius lankančių moksleivių motyvacijos raiška. Motyvacija – tai veiksmų bei elgesio žadinimas ir skatinimas, vykstantis žmogaus psichikoje. Kad ir koks bebūtų šokio populiarumas tačiau pasigendama darbų, kuriuose būtų analizuojami sportinius šokius pasirinkę asmenys. Todėl tyrimui pasirinkdami moksleivių lankančių sportinius šokius motyvacijos raišką siekiame praplėsti ir papildyti sportininkų motyvacijos tyrimus šokio srityje. Tyrimo tikslas – nustatyti sportinius šokius lankančių moksleivių motyvacijos raišką. Tyrimo uždaviniai: 1. Atskleisti miestų ir rajonų moksleivių lankančių sportinius šokius sportinės veiklos motyvus. 2. Nustatyti, miestų ir rajonų moksleivių lankančių sportinius šokius vidinės ir išorinės motyvacijos raišką. 3. Nustatyti, miestų ir rajonų moksleivų lankančių sportinius šokius laimėjimų motyvacijos raišką. Hipotezė – tikėtina, kad miestų moksleivių lankančių sportinius šokius motyvacija yra stipresnė, nei rajonų moksleivių. Tyrimo išvados: 1. Miestų moksleiviai lankantys sportinius šokius, kaip svarbiausius sportinės veiklos motyvus įvardino: siekti sportinių rezultatų (85,2 proc.) ir įrodyti savo pranašumą prieš kitus (50,8 proc.), o rajonų moksleiviai: sportuoti savo malonumui (55,6 proc.) ir tapti fiziškai stipresniu (50 proc). 2. Įvertinus miestų ir rajonų moksleivių lankančių sportinius šokius vidinę ir išorinę motyvaciją nustatyta, kad miestų moksleivių vidinė motyvacija yra stiprenė, nei rajonų moksleivių (p, The object of research – Dance sport attendee students motivation expression. Motivation - the actions and behavior that occurs in the human psyche. The popularity of dance also shows lack of researches, where the object of research is sport dancer. Therefore, selecting the object of research students motivation expression, seeks to extend and complement the motivation of athletes in the field of dance studies. The purpose – to identify dance sport attendee students motivation expression. The tasks of research: 1. To reveal the urban and district reasons for sports activities students, who are attending sport dances. 2. To determine urban and district students, internal and external motivation expression. 3. To determine urban and district students achievements of the motivation expression. Hypothesis: it is likely, that urban students, who are attending a dance sport, motivation is stronger than the districts schools students. Conclusions: 1. Urban students attending sporting dances, sports activities as the main reasons are: to achieve results in sport (85,2 percent) and to demonstrate their superiority over others (50,8 percent). The district students: sports for fun (55,6 percent.) and become physically stronger (50 percent). 2. The evaluation of students in urban areas who are attending in school dances and sports, their internal and external motivation, shows that urban students' internal motivation is stronger than districts schools students (p

Straipsnyje atskleidžiamos konstruktyvizmo ištakos Lietuvoje, siejant su šiuolaikiška labai aktualia socialinių įgūdžių ugdymo problema. Analizuojamas tėvų ir pedagogų požiūris į pradinių klasių mokinių socialinių įgūdžių raišką. Aptariamas socialinių įgūdžių ugdymo organizavimas. Akcentuojama J. Vabalo-Gudaičio sąveikos prasmė ir reikšmė šeimoje, mokykloje, visuomenėje, gamtoje ir jos svarba ugdymui; ugdymas kaip kompleksinė socialinė, pedagoginė sistema; J. Vabalo-Gudaičio idėjų svarba ugdant mokinių socialinius įgūdžius. Atskleidžiama bendradarbiavimo su mokinio šeima sąveika, t. y. konstruktyvizmo raiška ugdant socialinius įgūdžius. The aim of the research is to investigate the expression of pupil’s social skills and organization of education. Also it was aimed for identifying the attitude of teachers and parents to the expression of social skills of primary school pupil’s; to analyze organization of education of social skills; to identify the expression of organization and communicative abilities of teachers and their influence to pupil’s social skill; to find out the ways of communication between parents and school in the process of the education of social skills. A questionnaire survey was chosen for the empirical research 271 parents and 121 primary schoolteachers of Vilnius city and Vilnius region participated in the research in order to find out the ways of education of pupil’s social skills. On the basis of literature analysis, which was done by using qualitative methods, conception of social skills and aspects of organization of the development of social skills were defined. By applying SPSS10 for Windows program for statistic processing of information, statistically important relations were found: pupil’s social skills and family; activates; communicative and organizational skills of teachers, attitude of teachers and parents towards education of social skills; methods; structural components of teaching. After completing an empirical research it emerged that according to the opinion of teachers, social skills of pupils are not educated enough, their expression is usually average. Teachers devote much more attention to education of pupil’s social skills than their parents. Also it was discovered that teachers rarely apply programs for education of social skills. According to the research primary school pupils lack for social skills and their parents do not devote enough attention to their education. Social skills of primary school pupils more often are educated in extra curriculum and education activities. Pupils are educated by using such components of structural education as feedback, role-playing, and modeling. It was discovered that communicative and organizational abilities of teachers have influence on pupil’s social skills. Pupils’ social skills directly depend on the organized education of social skills and the teamwork of parents and teachers.

Straipsnyje aptariami XX a. 8 dešimtmečio pabaigoje lietuvių fotografijoje įvykę stilistiniai pokyčiai. Analizuojami naujos raiškos bruožai, susiformavimo priežastys ir oponavimo tradicinei lietuvių fotografijos mokyklai problemos. Lyginamajai analizei pasitelkti ukrainiečių, lenkų fotografijos avangardo pavyzdžiai, liudijantys bendras postmodernistines tendencijas Rytų Europoje. The evolution of photography in the Soviet era is directly linked with stages in the political process and can be observed in the formation of three artistic waves: the photojournalism of Stalin's socialist realism was all-encompassing; the policines implemented by Nikita Khrushchev created conditions for a new documentaty form directed at the social environment; while the devisualization movement conveyed Leonid Brezhnev's stagnation crisis and brought significance to postmodernist views. The differences delineated in these artistic trends are encountered within the creative processes and artistic strategies of photography. Expression was completely regulated during the early period of occupation. Photographers were guided by a strictly-regimented construction of images based on the iconography of Soviet symbolism and the creation of generalized content. The new documentarians of the Khrushchev Thaw period turned to humanist world views and sought evidence of them in real life. The third generation of photography artists defined avant-garde trends, disassociated themselves from all rcp-resentational forms injected during the Soviet era, and announced a purely artistic approach to photographic interpretation. Anti-aesthetic expression, which arose in the late 1970s, conceptually illustrated that photography can be more than just a reflection or a direct result of political and social facts; it demonstrated that it can also be an independent and unique work o f art, which is created by the author's consciousness and makes use of reality only for material. Meanwhile, due to its interchangeable photographic content and organisation of formalistic composition, the expressions originating from the third stylistic wave were unsettling for cultural politicians, as well as the community of photographers that had been forming the criteria for the standard of values in photography art for several decades. This type of photography lost its significance as a visual tool because its meaning lurked in the artefact, which young artists also illustrated in a form that was inadequate for upholding aesthetic principles. Photography was labelled a modern, but nonetheless "superficial" art by the school itself, and the pioneers of the postmodernist philosophy instilled devisualization practices. The sphere of photography experienced marked changes, from declarations of visionary truth to conceptualisation processes that challenge the nature of totalitarianism.

Socialinis pedagogas mokykloje vertina ir padeda spręsti problemas, susijusias su įvairiais vaikams kylančiais sunkumais, vykdo įvairių problemų sprendimo prevencines programas (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos patvirtinta Socialinio pedagogo pareiginė instrukcija, 2001). Kaip reglamentuojama socialinio pedagogo pareiginėje instrukcijoje (2001) socialinis pedagogas, siekdamas įveikti mokiniams kylančius sunkumus, kartu dirba su mokyklos administracijos darbuotojais, pedagogais, klasių auklėtojais, psichologais, logopedais, tėvais ar teisėtais vaiko atstovais, mokyklos ir vietine bendruomene. Šios veiklos specifika ir jos įvairiapusiškumas iš minėto specialisto reikalauja daug ir įvairių kompetencijų, galinčių padėti jam teikti kokybiškas ir kvalifikuotas paslaugas. Straipsnyje, remiantis Kauno mieste atliktu tyrimu, analizuojama socialinio pedagogo kompetencijų raiška mokykloje. Tyrimu atskleista, jog socialinių pedagogų veikloje visiškai pasireiškia mokytojo bendrosios, profesinės bei specifinės kompetencijos, tačiau šios srities specialistai nepakankamai išplėtoję bendrakultūrines kompetencijas, taip aktualias šiuolaikiniam socialiniam ugdymui The function of social pedagogues at schools involves assessment and problem solution related to the different difficulties faced by schoolchildren, and accomplishment of preventive programmes targeted at solution of different issues (Job Description of Social Pedagogue approved by the Ministry of Education and Science of the Republic of Lithuania, 2001). With reference to the above-mentioned official job description (2001) and according to Kvieskienė (2003), a social pedagogue seeks to overcome problems and issues faced by schoolchildren, working in a close collaboration with school administration personnel, other pedagogues and educators, psychologists, speech therapists, parents or legal representatives of schoolchildren, local community and community of the school. The specific nature and versatility of this activity requires the specialist to have many different competences enabling him/her to render high-quality services in a highly qualified manner. However, a continually changing risk level of the problematic situations faced by schoolchildren in their lives makes the social pedagogue alter his/her work techniques and methods accordingly, which in turn requires acquisition of new competences and development of existing ones. Consequently, the role of the social pedagogue is highly important when dealing with issues and conflicts faced by both schoolchildren as well as other members of the school community. It is therefore worth describing the competences of the social pedagogue

Saccharomyces cerevisiae mielės yra vienas plačiausiai rekombinantinių baltymų gamybai, todėl šio darbo metu buvo kuriamos mielių S. cerevisiae raiškos sistemos, skirtos sintetinti tioredoksino geną arba gliukozės dehidrogenazės geną sujungtą su Abeta peptidu. Atrinkus stabilius hibridinių baltymų producentus, jie buvo auginami įvairiose kultyvavimo terpėse, keičiant temperatūrą bei indukcijos laiką. Tokiu būdu parenkamos optimalios kultūrų auginimo sąlygos, užtikrinančios didžiausias gaminamo baltymo kiekius. Šio darbo metu sukonstruoti mielių raiškos vektoriai, kuriuose hibridinių baltymų - tioredoksino sujungto su Abeta peptidu (Trx-ab) bei ir gliukozės dehidrogenazės sujungtos su Abeta peptidu (GDH-ab) - raiška yra reguliuojama galaktoze indukuojamu GAL-CYC1 promotoriumi. Atlikus sėkmingą Saccharomyces cerevisiae 21PMR mielių kamieno transformaciją rekombinantinėmis plazmidėmis, atrinkti optimalūs heterologinių baltymų gamintojai. Ištyrus sukonstruotas DNR plazmides, nustatytas didelis (90-95%) auksotrofinių markerių stabilumas ir tik apie 50% Trx-ab arba GDH-ab genų išsilaikymas mielėse. Sukonstruotos viduląstelinės ir ekstraląstelinės mielių ekspresijos sistemos, užtikrinančios tioredoksino sujungto su Abeta peptidu sintezę. Optimizuotos mielių auginimo sąlygos bei baltymų gryninimo procedūros ir nustatyta, kad didžiausias hibridinio darinio lygis stebimas viduląstelinio gamintojo citoplazminėje frakcijoje. Ištirti gliukozės dehidrogenazės geno bei hibridinio darinio... [toliau žr. visą tekstą] The principal advantages of S. cerevisiae yeast to express recombinant proteins was used to study expression peculiarities of the fused bacterial thioredoxin or glucose dehydrogenase genes with Abeta peptide sequence. In the next step of this work we investigated the growth conditions of stabily persisting yeast transformants in order to achieve a maximal production of the hybrid proteins. In the present work yeast expression vectors bearing either thioredoxin-encoding gene fused with Abeta peptide (Trx-ab) or its mutant sequence or glucose dehydrogenase gene fused with Abeta (GDH-ab) under the control of galactose-inducible GAL-CYC1 promoter were constructed. After successful transformation of yeast Saccharomyces cerevisiae strain 21PMR the eukaryotic producents of the hybrid proteins were isolated. Analysis of stability of heterologous expression plasmids indicated 90-95% maintenance of auxotrofic markers and only 50% - that of Trx-ab or GDH-ab genes. Intracellular and extracellular yeast expression system were designed to ensure synthesis of tioredoxin fused with Abeta peptide. Optimization of yeast cultivation conditions and purification procedures showed that the highest level of hybrid protein is observed in the cytoplasmic fraction of intracellular producent. Expression pecularities of the glucose dehydrogenase gene and its hybrid, bearing an additional Abeta peptide sequence, controlled by constitutive ADH1 and galactose-inducible GAL-CYC1 promoters in yeast S... [to full text]

Darbe atlikta teorinė analizė atskleidė, kad sutrikusios klausos mokiniai susiduria su verbalinės raiškos problemomis dėl turimo skurdaus žodyno ir paveikto gebėjimo priimti, suprasti, išreikšti lingvistinę informaciją. Šias problemas galima spręsti dailės terapijos sesijose, kurių metu, sudarant sąlygas, įgyjama dailinės ir verbalinės raiškos patirtis, lavinami įgūdžiai. Iškelta hipotezė, kad dailės terapijos sesijose yra skatinama klausos sutrikimų turinčių mokinių verbalinė raiška. Veiklos (veiksmo) metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – ištirti dailės terapijos poveikį skatinant sutrikusios klausos mokinių verbalinę raišką. Panaudojus literatūros analizės rezultatus, organizuotos dailės terapijos sesijos, kuriose buvo stebimos dailinės raiškos inspiravimo ir verbalinės raiškos skatinimo apraiškos. Tyrime dalyvavo 5 (2 neprigirdintys ir 3 kurti) klausos sutrikimų turintys 10-14 metų amžiaus mokiniai. Empirinėje dalyje nagrinėti sutrikusios klausos mokinių verbalinės raiškos skatinimo rezultatai bei atliktos content ir fenomenografinės analizės atskleidė svarbiausias tyrimo išvadas: 1. Retrospektyvus dailės terapijos sesijų stebėjimas atskleidė, kad grupės dalyvių verbalinė raiška yra skatinama tiesioginiu poveikiu – sudarant sąlygas išsisakyti, papasakoti apie savo dailinės raiškos kūrinį, atsakyti į mokytojos ir kitų grupės dalyvių klausimus bei netiesioginiu poveikiu – stebint mokytojos bendravimą, kitų dalyvių pasisakymus, išreiškiant spontaniškai kilusias... [toliau žr. visą tekstą] The theoretical research performed in the paper revealed that the pupils with hearing impairments confronted with the problems of verbal expression concerning their poor vocabulary and their affected ability to accept, perceive, and express linguistic information. These problems can be solved in sessions of art therapy, which capacitate acquiring experience of artistic and verbal expression and development of skills. We have hypothesized that the verbal expression of pupils with hearing impairments is stimulated during the sessions of art therapy. The research, which aim was the ascertainment of the effect of the art therapy on stimulation of the verbal expression of the pupils with hearing impairments, was performed by the method of activity (action). By using the results of the literature analysis, the sessions of art therapy were organised, during which we observed the manifestations of artistic activity inspiration and stimulation of verbal expression. 5 pupils with hearing impairments (2 hard of hearing and 3 deaf) of 10 – 14 years old participated in the research. The results of verbal expression stimulation of the pupils with hearing impairments analysed in the empirical part and the content and phenomenographic analyses revealed the following main conclusions of the research: 1. The retrospective observation of the art therapy sessions revealed that the verbal expression of the participants of the group was stimulated by the direct impact – by allowing opening... [to full text]

Tyrimo tikslas – ištirti pradinių klasių mokinių socialinių įgūdžių raišką ir ugdymo organizavimą. Tyrimui buvo siekta atskleisti pedagogų ir tėvų požiūrius į pradinių klasių mokinių socialinių įgūdžių raišką; išanalizuoti socialinių įgūdžių ugdymo organizavimą; nustatyti pedagogų organizacinių ir komunikacinių gebėjimų raišką ir jų įtaką mokinių socialiniams įgūdžiams; atskleisti, kaip šeima ir mokykla bendradarbiauja socialinių įgūdžių ugdymo procese. Empiriniam tyrimui pasirinkta anketinė apklausa, joje dalyvavo 271 mokinių tėvas, 121 Vilniaus miesto ir rajono pradinių mokytojas bei išsiaiškinta, kaip ugdomi mokinių socialiniai įgūdžiai. Remtasi kokybiniais metodais atlikta literatūros analizė, kurios pagrindu apibrėžta socialinių įgūdžių samprata ir socialinių įgūdžių ugdymo organizavimo aspektai. Taikant statistinių duomenų apdorojimo programą nustatyti statistiškai reikšmingi ryšiai tarp mokinių socialinių įgūdžių ir: šeimos kurioje auga vaikas; veiklos kurioje ugdomi socialiniai įgūdžiai; pedagogų komunikacinių ir organizacinių gebėjimų; pedagogų ir tėvų skirto dėmesio socialiniams įgūdžiams ugdyti; metodų, kuriais remiantys ugdomi mokinių socialiniai įgūdžiai; struktūrinio mokymo komponentų. Atlikus empirinį tyrimą paaiškėjo, kad pedagogų nuomonė mokinių socialiniai įgūdžiai nėra pakankamai išugdyti, jų raiška dažniausiai vidutiniška. Pedagogai daug daugiau dėmesio skiria mokinių socialinių įgūdžių ugdymui nei mokinių tėvai. Paaiškėjo, kad pedagogai retai taiko... [toliau žr. visą tekstą] The aim of the research is to investigate the expression of pupils' social skills and organization of education. Also it was aimed for identifying the attitude of teachers and parents to the expression of social skills of primary school pupils; to analyze organization of education of social skills; to identify the expression of organizational and communicative abilities of teachers and their influence to pupils’ social skill; to find out the ways of communication between parents and school in the process of the education of social skills. A questionnaire survey was chosen for the empirical research 271 parents and 121primary schoolteachers of Vilnius city and Vilnius region participated in the research in order to find out the ways of education of pupils’ social skills. On the basis of literature analysis, which was done by using qualitative methods, conception of social skills and aspects of organization of the development of social skills were defined. By applying SPSS10 for Windows program for statistic processing of information, statistically important relations were found: pupils’ social skills and family; activities; communicative and organizational skills of teachers, attitude of teachers and parents towards education of social skills; methods; structural components of teaching. After completing an empirical research it emerged that according to the opinion of teachers, social skills of pupils are not educated enough, their expression is usually average. Teachers... [to full text]

Atsižvelgiant į šiuolaikinę ugdymo koncepciją buvo siekiama išanalizuoti spalvos poveikį mokinių vizualinei raiškai ir tuo būdu labiau sudominti menu mokinius. Tuo tikslu buvo surinkti ir apibendrinti įvairių šalių ir laikotarpių koloristų, menininkų, psichologų, filosofų ir mokslininkų spalvų teorijos darbai, atsispindintys spalvos ir šviesos prigimties aiškinimo, spalvos niuansų išgavimo, jų derinimo, spalvinių efektų panaudojimo ir poveikio žmogaus meniniam pasaulio suvokimui raida. Palyginus įvairių autorių patektus spalvų ratus, spalvines sferas, kubus ir kitas spalvų figūras, buvo aptarti jų bendri ir specifiniai bruožai. Buvo pateikti spalvų derinimo pavyzdžiai, aptartas jų estetinis meninis poveikis. Pedagoginio eksperimento metu, trukusio 2007 – 2008 mokslo metus, siekta pateikti mokiniams įvairiapusišką, vaizdingą, lengvai suvokiamą spalvų derinimo iliustracinę medžiagą. Pamokų metu buvo pastebėta, kad vizualinė dailė siejasi ir su fizika, ir su akies sandarą nagrinėjančia biologija. Išstudijuota literatūra, atspindinti psichologinius 5 -7 klasių mokinių ypatumus, paauglystės laikotarpio vaikų intelektualinės ir emocinės brandos raiškos formas bei problemas. Surinkta medžiaga iš pedagogikos – psichologijos leidinių apie jaunesnių paauglių psichologinius ir vizualinės raiškos ypatumus, atskleidžianti, kaip produktyviau ir efektyviau panaudoti sukauptas žinias apie spalvų įtaką mokinių vizualinei raiškai, kurios pagalba bręstantys vaikai bando tiksliau išreikšti savo... [toliau žr. visą tekstą] Considering today’s training conception the aim was to analyze the influence of colours toward the visual expression of the schoolchildren and raise their interest in art. Colours theory works of different country‘s and time’s colourist‘s, artist‘s, psychologist‘s, philosopher‘s and scientist’s were collected and summarized. Common and specific features of geometrical figures of different colours were discussed. Examples of combinations of colours were presented and aesthetic art influence was discussed. Different, pictures and understandable literature about compositions of colours was presented to schoolchildren during 2007-2008 year training experiment. Literature on psychology and visual expression of young people was analyzed. Additional information about compositions of colours and light was provided to the schoolchildren of the 5th - 7th class during the research. Completed tests and content analysis of art works of schoolchildren proved hypothesis that it is right to give to young people the knowledge about the colours because the schoolchildren of the 5th class were interested in contrasts and the schoolchildren of upper classes were interested in half-tones and indistinct colours.

Temos aktualumas ir problema. Mokymo institucijose mokant dailės, meno istorijos tai nesusiejama su vizualine raiška. Tai vieni kitus sąlygojantys dalykai. Aktualu išsiaiškinti ugdytinių žinias apie tapybos raiškos būdus ir jų raidą. Tyrimo tikslas – atskleisti tapybos raiškos būdų raidos ypatumus. Tyrimo objektas – tapybos raiškos būdų raida. Tyrimo hipotezė – tapybos raiškos būdų bei raidos pažinimas daro įtaką studentų vizualinės raiškos lavinimui.Tyrimo uždaviniai: 1. Remiantis filosofine, menotyrine ir kita literatūra, atskleisti tapybos sampratą ir jos raiškos būdų raidą veikiančius veiksnius. 2. Išanalizuoti tapybos raiškos būdus ir aptarti jų raidą. 3. Ištirti gimnazijos II–IV klasių mokinių ir dailės specialybės I–II kursų studentų požiūrį į jų žinias apie tapybos raiškos būdus ir jų raidą. Tyrimo metodai: 1. Mokslinės, pedagoginės literatūros, interneto elektroninių šaltinių sisteminė analizė. 2. Empirinis: ugdytinių anketinės apklausos: gimnazijos II–IV klasių moksleivių anketinė apklausa; dailės specialybės I–II kursų studentų anketinė apklausa. 3. Matematinės analizės: duomenų procentinė analizė. Apibendrinant atliktą tyrimą galime teigti, kad: 1. XX amžiaus meno kryptys, įvairios modernizmo ir postmodernizmo srovės tapybą nuolat keitė ir plėtojo. Menininkas ar meno kryptis susikūrę savo pasaulio viziją, pasaulėjautą, savaip vaizduoja ir išreiškia kūrybinę idėją, kartu pateikdami ir savitus vaizdavimo būdus. Nors XX amžiaus menas labai pasiketė, bendra tapybos... [toliau žr. visą tekstą] Relevance of the topic and an issue: Teaching of art and art history at schools is not connected with visual expression. These things have an influence on each other. It is important to examine students’ knowledge about ways of expression in painting and their development. Purpose of this study: Reveal particularities of development of ways for expression in painting. Subject of the study: Development of ways for expression in painting. Hypothesis of the study: Knowledge about ways for expression in painting and about development of these ways has an impact on the progress of students’ visual expression. Tasks of this study: 1) To present a conception of painting and the factors which have an impact on development of ways for expression in painting, based on the philosophical literature, art studies, etc.; 2) To analyze ways of expression in painting and discuss development of these ways; 3) To find out how gymnasium students at grades 2–4 and students of art studies (1st and 2nd courses) evaluate their knowledge about ways of expression in painting and about development of these ways. Methods of the study: 1) Systemic analysis of the scientific and pedagogical literature and online sources; 2) Empirical method: student opinion surveys in a form of questionnaire: opinion surveys conducted among gymnasium students (grades 2–4) and art studies students (1st and 2nd courses); 3) Mathematical analyses: percentage analysis of data. Summarizing this study, we can maintain that:1) 2... [to full text]

Šiandieninėje mokykloje nedaug dėmesio skiriama moksleivių erdvinio mąstymo formavimui. Nors bendrojoje programoje ir išsilavinimo standartuose yra numatyta erdvinė vizualinė raiška plokštumoje ir erdvėje, tačiau dėl tam tikrų priežasčių šiai temai skiriama per mažai dėmesio. Ši tema yra aktuali, nes erdvės suvokimas ugdo tokius gebėjimus kaip analizė, interpretavimas, kūrybingumas. Šie gebėjimai pravers ne tik mokantis dailės, bet ir kitose ugdymo srityse (geometrija, literatūra ir t.t.), taip pat studijuojant techniką, technologiją. Šią problemą nagrinėjančios lietuviškos literatūros yra mažai. Daugiau medžiagos yra nagrinėjančios technikas, bet ne pačią erdvės suvokimo ir vizualinės rai��kos problematiką. Tyrimo tikslas. Atskleisti I – IV klasių moksleivių erdvinių sprendimų problemas vizualinėje raiškoje. Tyrimo objektas. Pradinių klasių ugdytinių erdvės suvokimas ir erdvinių sprendimų taikymas praktikoje. Tyrimo hipotezė. Formuojant ugdytinių erdvinį mąstymą ir skatinant analizuoti objektus, bei supažindinant juos su įvairiom vizualinėm raiškom, turėtų pagerėti ugdytinių erdvinių sprendimų vizualinė raiška ir kūrybingumas. Tyrimo uždaviniai: 1) Apžvelgti mokslinėje ir dalykinėje literatūroje nagrinėtą erdvinių sprendimų meninę raišką ir erdvės suvokimo problematiką. 2) Ištirti dėl kokių priežasčių I – IV klasių ugdytiniai ne visada randa tinkama erdvinį sprendimą. 3) Nustatyti ryšius tarp dėstomos medžiagos būdų, įsisavinant ir pritaikant gautas žinais praktikoje... [toliau žr. visą tekstą] The formation of the spatial thinking isn’t the main aim of today’s school. Although the spatial visual expression in the plane and in the space is provided in General Educational Documents at school, but for some reason or other this theme isn’t in the centre. The spatial visual expression is very actual problem. Spatial perception educates such competences as analyses, interpretation or creativity. These competences will be of use not only in the learning of art, but also of other educational remits (purviews) how geometry, literature, technology and etc. This problem is analysed of a few Lithuanian literature. There we can find more material about technologies, but not about problematic of space perception or visual expression. Aim of the research is to uncover problems of spatial resolutions in the visual expression in the Primary school. The subject of the research is perception of the space and visual expression in use by children in the Primary school. Hypothesis of the research: the spatial resolution, the visual expression and creativity would be better, if we going to form child’s spatial thinking, stimulate the objects’ analysis, and present them various visual expressions. The goals of the research: 1.To survey researched spatial resolutions’ artistic expression and problematic of spatial perception in the nonfiction literature. 2. To research reasons which determine why children sometimes don’t find well-chosen spatial resolution in the 1st – 4th classes.3... [to full text]

Straipsnis skirtas šarkos vaizdinio analizei lietuvių pasaulėžiūroje, atsižvelgiant į Europos kultūrinį kontekstą. Tam pasitelkiami folkloro, istoriniai bei kalbiniai duomenys ir įvairios kultūrinės detalės. Straipsnio autorės nuomone, šarkos įvaizdis lietuvių ir Europos gyventojų pasaulėžiūroje turėjo ir tebeturi gana neigiamą atspalvį, kuriame galima išskirti keletą aspektų. Aiškiausiai išreikšta ir populiariausia šarkos pasirodymo žmogaus gyvenamojoje aplinkoje prasmė yra netolimos ateities ženklas. Mėgstamiausias ir iki šiol išlikęs aiškinimas – būsimi svečiai, žinia. Šis traktavimas turi senas kultūrines ištakas. Nemaloniu krykštimu ginantis savo teritorijos ribas, šis paukštis riksmu pranešdavo žmonėms apie besiartinančius plėšrūnus, o vėliau – ir priešus. Palengva šarka tapo geros ar blogos ateities pranaše. Dalyje tikėjimų šarkos traktuojamos teigiamai – jos pranašauja būsimas piršlybas, vestuves. Tačiau šarka taip pat laikyta ir artėjančios mirties skelbėja. Ši prasmė šarkos įvaizdžiui iš dalies suteikta dėl jos artimumo kitam paukščiui, liaudies tradicijoje glaudžiai siejamam su mirties simbolika – varnai / varnui. Šarka neretai traktuota kaip zoomorfinis piktųjų jėgų įsikūnijimas. Dažniausiai ji laikyta raganos / raganiaus persikūnijimu. Raganiškas šarkos vaizdinys, kaip manoma, susiformavo viduriniais amžiais, kai imta persekioti asmenis, laikytus piktųjų jėgų atstovais. Tikėta, neva tokie žmonės galintys pasiversti šarkomis. Toks šarkų tapatinimas su raganomis – senesnio pasaulėžiūrinio sluoksnio transformacija. Along with feng shui ideas spreading from China and becoming increasingly popular in Lithuania, worldviews and symbols from remote countries are promoted as well. A vivid example of such process is popularization of the magpie image, i.e. people being encouraged to place magpie figurines in order to ensure good luck. In China, magpie is until nowadays considered a harbinger of joy, happiness, and festive mood, while its cry is believed to signify arrival of guests or good news. Positive aspects of the magpie image can be found in other countries too. For the North American peoples, magpie embodies endurance, because it remains in the same place both in heat and cold, instead of flying away. The Indians regard this bird as a cultural hero as well. However, what about its image in Lithuania and Europe? Does this bird traditionally bring happiness to Lithuanians as well? The magpie image is more or less common for the whole of Europe. Here, it is associated with mischief and loss. Such attitude was shaped by Christian principles propagating ideas of modesty and conscientiousness, while typical magpie bearing is seen as allegory of clatter and pilferage. In Christian tradition, magpie is an embodiment of devil, vanity and dissolute life. Therefore evil persons, e.g. witches and sorcerers, especially favor the magpie image. One testimony from the 17th century Lithuanian witch-trial presents evidence of an accused female having confessed in leaving her body and turning into a magpie, and flying to a certain mountain together with her companions. Similar stories are found in the folk belief legends as well, describing an occasional witness observing some girls turning into magpies and flying somewhere. Magpie is often regarded as a messenger: according to its appearance and behavior, the weather changes can be predicted. Magpie appearance can also mean certain events, most popularly, arrival of guests or news. Magpie predicts the imminent wedding too. But it can likewise bring mischief or scandal. This attitude seems to have deep cultural roots. This bird is typically watchful of any transgressions of its territory, and it used its piercing cry to inform people of the approaching predators or subsequently, enemies. Thus magpie has eventually acquired status of the messenger. Magpie is closely related to death. Its appearance can be regarded as omen of death of a family member or the livestock. There are numerous metaphoric expressions to describe death, in which magpie is mentioned. Partly, magpie was endowed with this connotation because of its close similarity to another bird, which is considered to be an outstanding symbol of death in the folk tradition, namely, the crow or raven. On the other hand, different birds use to be traditionally related to underworld by many peoples. Thus it may be concluded, that magpie is characterized by more negative than positive connotations in Lithuanian beliefs and those of other European peoples, although there is certain evidence of its possibly more favorable treatment in the pre-Christian worldview.

Straipsnyje, remiantis perceptyvinės dialektologijos teorinėmis įžvalgomis, svarstomi šie aspektai: 1) dialektas išreiškia regioninę kultūrą; 2) tarminė raiška padeda kitiems diskurso dalyviams charakterizuoti taip kalbantįjį kulūriniu pagrindu. Straipsnyje kultūriniu aspektu apibendrinti pasirinkta rytų aukštaičių anykštėnų patarmės Ukmergės rajono Lyduokių apylinkės šnekta. Remiantis pirmuoju teiginiu, skirtinga raiška yra aiškus rodiklis skirti savus ir svetimus patiems tarmės atstovams, kita vertus, tarminė raiška kitiems tos pačios kalbos (tačiau skirtingų tarmių) atstovams asocijuojasi su kitos kultūros atstovais. Antruoju teiginiu apibendrinamos visos kultūrinės įžvalgos, t. y. nuosekliai remiamasi perceptyvinės dialektologijos tyrimų strategijomis. Apibendrinimai daromi remiantis perceptyvinio tyrimo duomenimis. Pirmojoje anketos dalyje respondentai prašyti įvertinti tarminį kalbėjimą; siekta išsiaiškinti apriorinį eilinių kalbos atstovų santykį su tarminiu kalbėjimu ir jo atstovais. Antrojoje anketos dalyje respondentai turėjo įvertinti išklausytus du rytų aukštaičių anykštėnų tekstus artimumo bendrinei kalbai, suprantamumo, taisyklingumo, patrauklumo aspektu ir juos apibūdinti savais žodžiais. Net 16 respondentų tarminį kalbėjimą sieja su kokiu nors Lietuvos regionu, 4 respondentai pažymi, kad tarminis kalbėjimas susijęs ir su tam tikru socialiniu sluoksniu. 8 respondentų nuomone tarmiškai dera kalbėtis tik privačiai, 12 respondentų mano, kad nereikia varžyti savo kalbėjimo ir viešai. Vertindami tekstus respondentai iš esmės paantrino savo apriorinėms nuostatoms. Based on theoretical insights of perceptual dialectology, the article analyses the following aspects: 1) regional culture is expressed through dialect; 2) the dialectal expression helps other discourse participants to characterise the speaker based on the cultural basis. The article summarises the chosen sub-dialect of Lyduokiai county (District of Ukmergė) of the East Aukštatian dialect. Based on the first statement, different expression is a clear indicator for distinction for local and alien representatives of the dialect. On the other hand, the dialectal expression for other representatives of the same language (yet different dialects) is associated with representatives of another culture. The second statement defines all cultural insights, i.e. it is coherently based on perceptual strategies of dialectological research. These generalisations are made based on the data of the perceptual research. In the first part of the questionnaire, the respondents are asked to evaluate the dialectal speaking. It is aimed to identify the relation of ordinary representatives of the language with dialects and their representatives. In the second part of the questionnaire, the respondents had to evaluate two texts in the East Aukštatian dialect, which they had to listen, and their relation to the standard language, their clarity, correctness, attractiveness as well as to retell these texts in their own words. Even 16 respondents have related dialects to a certain region of Lithuania, 4 respondents have noted that dialectical speaking is related to a certain social layer. 8 respondents believe that dialects should be used only in private speaking, and 12 respondents believe that one should not restrict his speaking publicly.