Search

Vidutinį, žymų ir labai žymų intelekto sutrikimą turinčių mokinių gebėjimai ugdomi veikloje. Viena iš tokių veiklų yra technologijų pamokos, kurių esminis bruožas – praktinis kryptingumas. Svarbiausi specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) turinčių mokinių technologijų dalyko pasiekimai yra praktinių kasdienio gyvenimo įgūdžių formavimas. Pagrindinio ugdymo bendrųjų programų pritaikymo rekomendacijose specialiųjų poreikių žemų ir labai žemų intelektinių gebėjimų mokinių ugdymui (2010) technologinis ugdymas yra numatytas ir sudarytas iš tokių dalių kaip mityba, tekstilė, konstrukcinės medžiagos ir elektronika. Tinkamai organizuotos elektronikos pamokos rengia SUP turinčius mokinius gyvenimui, formuoja jų praktinius įgūdžius, padeda pažinti naujas technologijas. Buvo aktualu išsiaiškinti specialiųjų ugdymo įstaigų pedagogų požiūrį į elektronikos prietaisų naudojimą technologijų pamokose, nes anksčiau atliktuose tyrimuose nesidomėta specialiojo ugdymo įstaigų mokymo baze, mokytojų požiūriu į naujas technologijas, elektronikos prietaisų naudojimo galimybėmis. Abilities of pupils with moderate, severe and profound intellectual disabilities are developed in activities. One of such activities is technology lessons with its essential feature – practical orientation. The most important achievements of children with special educational needs (SEN) pupils in the technology subject is formation of practical daily life skills. As provided in The Recommendations on Adaptation of Basic Education General Curricula for Education of Special Needs Pupils with Low and Very Low Intellectual Abilities (2010), technology education consists of such parts as nutrition, textiles, structural materials and electronics. Properly organized electronics lessons prepare pupils with SEN for life, form their practical skills, and help them to get familiar with new technologies. It was relevant to find out the attitudes of teachers of special education institutions to the use of electronic devices in the lessons of technology, because previous research did not deal with learning resources of special education institutions, teachers’ attitudes towards new technologies, and possibilities of using electronic devices.

Viena iš prioritetinių kompetencijų, akcentuojamų Europos ir Lietuvos švietimo tiksluose, – verslumo kompetencija. Jos aktualumas pabrėžiamas Bendrosiose programose ir išsilavinimo standartuose, kituose nacionaliniuose strateginiuose dokumentuose. Mokomosios mokinių bendrovės (MMB) ypač skatina mokinių kūrybiškumą, atsakomybę, sprendimų priėmimą, bendradarbiavimą ir kt. Tyrimo tikslas – atskleisti vyresniųjų klasių mokinių verslumo ugdymo galimybes MMB. Atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad didžiausia paskata įsitraukti į MMB veiklą yra įdomi novatoriška veikla. Mokiniai nori prisiimti daugiau atsakomybės už savo veiksmus, priimti svarbius sprendimus bei efektyviai planuoti veiklą. Jie patys gali pereiti visu įmonės gyvavimo veiklos etapus dar mokyklos suole, įgyti verslumo gebėjimų, verslininkų patirties, susipažinti su verslo rizika bei sunkumais. Remiantis tyrimo rezultatais, mokinių lūkesčiai atitiko realybę. Visi buvo patenkinti dalyvavimu įmonės veikloje, dauguma jų tai mielai pakartotų panašiame projekte. Tiriamieji nurodė, kad mokomosios mokinių bendrovės veikla – tai puiki galimybė įgyti verslininkų patirties nerizikuojant dideliu kapitalu. Ši veikla ugdo pasitikėjimą savimi, atsakomybę, rizikavimą, gebėjimą išgyventi nesėkmę, kūrybiškumą, problemų sprendimą ir pan. Projekto metu mokiniams iškilo darbų organizavimo, laiko stokos, grupės vieningumo trūkumo siekiant bendro tikslo problemų. Enterprise skills are necessary every day and in every sphere of life: seeking a career, at work, establishing business and making important decisions in everyday life. Educational Junior Achievement establishments are a great opportunity for pupils to apply their theoretical economic and business knowledge in practice, to gain experience, develop enterprise skills. Having analysed the results of the research it is possible to state that the greatest encouragement for the pupils to join the activities of the Junior Achievement is the chance to experience certain diversity: to escape from usual textbooks and lessons. They prefer learning through action, group work. While implementing the project, the pupils encounter the same problems as in real business: organisation of work, shortage of time, lack of cooperation in achieving the common aim. The pupils acknowledge that participation in the Junior Achievement stimulates such enterprise skills as self-confidence, responsibility, creativity, problem solution

Neformaliojo ugdymo pagrindinis tikslas – per kompetencijų puoselėjimą formuoti asmenį, kuris taptų aktyvus visuomenės narys, gebantis sėkmingai joje veikti. Ši veikla turėtų padėti jam tenkinti pažinimo, lavinimosi ir saviraiškos poreikius. Gerai organizuotoje veikloje vaikas turi galimybių pažinti save, savo vidinius poreikius, jausti dvasinį pasitenkinimą, įsitraukti į sėkmingą jo, kaip jauno žmogaus, socializaciją. Mokinių neformaliojo technologinio ugdymo užsiėmimų lankymo motyvai nukreipti į konkrečios veiklos rezultatus: išmokti gerai atlikti tam tikrą darbą/veiklą, atrasti (sukurti) ką nors naujo, įgyti didesnį pasitikėjimą, siekiant geresnių veiklos rezultatų. Mokytojai dažniausiai atsižvelgia į mokinių poreikius, tačiau visada lieka mokinių, kurių poreikiai nėra iki galo patenkinti. Mokytojams, organizuojantiems neformalųjį technologinį ugdymą, iškyla šių problemų: finansavimo (trūksta medžiagų, įrankių, priemonių, patalpų), mažo mokinių aktyvumo ir originalumo, tėvų abejingumo, organizuojant renginius ar parodas. The main aim of non formal education is to raise an individual by developing various competencies so as to enable that person to become an active member of society who is capable of successful functioning within it. Moreover, this activity should help a person to meet the needs of cognition, education and self expression.In the well-organized activity a child will have an opportunity to get to know himself and his own needs, will feel emotional satisfaction, and his socialization will be successful. The motivation behind students' attendance at technological classes is directed to the results of a specific activity: to learn to perform a certain job well, to discover or create something new, and to gain greater confidence in pursuing better results. Teachers usually take into account the needs but there always are some students whose needs are not fully satisfied. When organising non formal technological education teachers face these problems; funding (lack of materials, tools and premises), low activeness and ingenuity of students and parental indifference to the organization of events and exhibitions.

Straipsnyje nagrinėjamos galimybės sukurti tokią technologinio ugdymo sistemą, kuri leistų laisvi rinktis veiklos turinį, formas, metodus kiekvienam dirbti ir kurti individualiu tempu, remiantis turimais gebėjimais. Atliktas tyrimas padėjo išsiaiškinti pradinių klasių mokytojų požiūrį į technologijų dalyką, pamokose naudojamų medžiagų įvairovę ir taikymo dažnumą, atskleidė darbo proceso organizavimo problemas, parodė, kad mokytojų požiūris į technologinį ugdymą turi įtakos moksleivių meninio ir dvasinio ugdymo kokybei. The article examines the possibilities to create such a system of technological education which would allow choosing freely of the content, forms, and methods of activities, working and creating at individual speed and on the basis of one’s abilities. The research performed enabled to find out the attitude of primary school teachers to the subject of technologies, as well as the diversity of materials used during lessons and the frequency of their application; revealed problems in the organisation of the process of work; showed that the attitude of teachers towards technological education influences the quality of schoolchildren’s artistic and spiritual growth.