Remdamasi viena pamatinių prancūzų antropologo Marco Augé knyga „Bevietiškumas“ (1995), straipsnio autorė nagrinėja transformacijas, kurias patiria šiuolaikinis miestų kraštovaizdis. Apmąstant vietos ir bevietiškumo dialektiką, darbe siekiama parodyti, kaip bevietiškumas smelkiasi į mūsų kultūrinį kraštovaizdį, įsigalėdamas globaliame pasaulyje. Vietos ir bevietiškumo sąvokos padeda suvokti esminius pokyčius, kurie pastaraisiais dešimtmečiais keitė miesto dvasią bei urbanistinius ir architektūrinius sprendimus. Be to, Augé mokslinės mąstysenos principai ir priemonės suteikia galimybę kelti filosofinius klausimus apie viršmodernybės prigimtį, modernybės ir postmodernybės santykį globalių procesų fone. Straipsnyje antropologinės bei filosofinės vietos ir erdvės sąvokos taikomos lietuviškajam kontekstui tirti, lyginant bevietiškumo sklaidą sovietiniame modernizme bei šiuolaikiniame globaliame hipervizualios ir likvidžios (takios) kultūros kraštovaizdyje. Drawing on French anthropologist Marc Augé and his seminal book "Non-Places" (1995) the author pays attention to the transformation of contemporary urban landscapes. In thinking trough the dialectic of place and non-place, this paper aims to account for the apparent sense of placelesness in our cultural landscapes and in increasingly globalised world. If we want to ask fundamental questions about what has happened to our urban landscape and to the spirit of cities during the last decades then the concepts of place and non-place help us to describe the actual changes. Besides, Augé’s work gives us the methodological tools to address philosophical questions about the nature of supermodernity and the relationship between modernity and postmodernity moving toward new conditions of globality. This article will attempt to apply anthropological and philosophical concepts of place and space to the context of Lithuania, comparing the ways of spreading of non-places (non-lieu) in the Soviet modernity and contemporary global, hyper-visual and liquid cultural landscape.