Search

Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) yra pagrindinė mirčių priežastis Europoje, o taip pat ir Lietuvoje. Daugelyje išsivysčiusių Europos šalių mirtingumo nuo ŠKL tarp 1970 ir 1990 m. sumažėjo daugiau nei dvigubai, tačiau Lietuvoje jis išlieka didelis. Siekiant sumažinti mirtingumo nuo ŠKL riziką, būtina nuolatinė rizikos veiksnių stebėsena ir visuomenės informavimas apie rizikos veiksnių paplitimą bei kontrolės būdus. Naujausiais duomenimis, net 80 % mirčių nuo ŠKL galima išvengti koreguojant rizikos veiksnius. Šio darbo tikslas - nustatyti ŠKL rizikos veiksnių paplitimą Lietuvos darbingo amžiaus žmonių grupėje bei įvertinti taikomų prevencinių priemonių efektyvumą. Tyrime panaudoti atsitiktinai atrinktų 23 204 pacientų, kurie 2009–2011 m. ištirti pirminiuose sveikatos priežiūros centruose pagal asmenų, priskirtų ŠKL didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių (LitHiR) programą, duomenys. LitHiR programoje dalyvauja 50–65 metų moterys ir 40–55 metų vyrai, nesergantys ŠKL. Lietuvoje tarp vidutinio amžiaus asmenų širdies ir kraujagyslių rizikos veiksniai yra labai paplitę ir dažnai viršija ne tik Vakarų, bet ir Rytų bei Vidurio Europos vidurkius. Daugiau nei pusei pacientų nustatyta arterinė hipertenzija, 9 iš 10 – dislipidemija, trečdaliui – metabolinis sindromas. Cardiovascular disease (CVD) is still a major cause of premature death across Europe and in our country. Since seventies of the past century CVD mortality in the European Union (EU) countries declined more than twice, while in Lithuania, it even did not reach the level of the EU countries at the seventies of the twentieth century. In order to decrease morbidity from cardiovascular diseases, continuous risk factors, monitoring and informing the society about their prevalence and control methods are required. According to the latest data as much as 80% of deaths from cardiovascular diseases can be avoided when controlling risk factors. The goal of this research is to determine the cardiovascular risk profile in Lithuanian subjects of employable age without overt cardiovascular diseases and evaluate the effectiveness of preventive measures. This research describes the analysis of the cardiovascular risk profile in the group of 23,204 subjects enrolled into the Lithuanian High Cardiovascular Risk (LitHiR) primary prevention program on the primary level from 2009 to 2011. LitHiR program recruited men – at the age of 40–54 years and women – 50–64 years without overt cardiovascular disease. In the middle-aged subjects, participating in LitHiR programme, the prevalence of dyslipidemia, arterial hypertension, diabetes and metabolic syndrome was found to be high. We can roughly state that every second has established arterial hypertension, almost nine out of ten have established... [to full text]

Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) yra pagrindinė mirties priežastis visoje Europoje ir Lietuvoje. Literatūroje plačiai, tačiau nevienareikšmiai aptarta MS svarba širdies kraujagyslių ligų atsiradimui. Neatsakyta į vieną iš pagrindinių klausimų: kurie MS sudarantys rizikos veiksniai ar jų grupės daugiausia lemia širdies ir kraujagyslių ligų progresavimą. Mes savo darbe įvertinome arterijų funkcinių ir struktūrinių pokyčių bei kairiojo skilvelio miokardo masės indekso kitimų sąsajas su amžiumi, lytimi ir MS; taip pat atsižvelgėme ne tik į MS, bet ir į atskirų širdies bei kraujagyslių rizikos veiksnių nepriklausomą įtaką kardiovaskuliniam pažeidimui. Be to, bandėme nustatyti, koks MS sudarančių atskirų komponentų skaičius gali daugiausia lemti širdies ir kraujagyslių arterijų funkcinius ir struktūriniais kitimus bei kairiojo skilvelio miokardo masės didėjimą. Darbe nustatyta, kad sergantiesiems metaboliniu sindromu nepriklausomai nuo lyties ir amžiaus yra didesnis intimos medijos storis, šlaunies miego arterijų pulsinės bangos greitis ir kairiojo skilvelio miokardo masės indeksas. Didesnis miego arterijoje aterosklerozinių plokštelių skaičius rastas tik moterims su metaboliniu sindromu. Širdies ir kraujagyslių pažeidimų rizika sergantiems metaboliniu sindromu vyrams ir moterims taip pat buvo skirtinga. Vyrams su MS aptikta 2,14 karto didesnė kairiojo skilvelio hipertrofijos ir 4,9 karto – intimos medijos sustorėjimo tikimybė. Moterims metabolinis sindromas nesukelė intimos... [to full text] Cardiovascular diseases (CVD) are the main cause of death all over the Europe and were the most prevalent disease in Lithuania in 2010. Based on some of the data, MS risk factors have different influence on changes of artery structure and function. MS and its components can influence differently the emergence of cardiovascular diseases and advance of complications in men and women. Furthermore, we tried to estimate the number of separate components constituting MS that can have the most significant influence on functional and structural changes in cardiovascular arteries and increase of the left ventricle myocardial mass index. The particularity of changes in different arterial stiffness indicators in patients with MS has not been determined yet in the literature, as well as prognostic value of MS when initiating early disorders in arterial structure and function and left ventricular hypertrophy. The research showed the following results: in subjects with metabolic syndrome irrespectively their gender and age higher intima-media thickness, femoral-carotid arteries pulse wave velocity and left ventricular myocardial mass index were found. However, higher number of atherosclerotic plaques in carotid artery was found only in females. Risk of cardiovascular disorders in males and females with metabolic syndrome is different. Nor in males, neither in females metabolic syndrome had no direct influence on pulse wave velocity, intima-media thickness, hypertrophy of left ventricle... [toliau žr. visą tekstą]

Disertacijoje tyrinėjami moterų antropometriniai ir medžiagų apykaitos pokyčiai nėštumo metu ir praėjus 20 metų po gimdymo. Pagrindinis darbo tikslas – įvertinti moterų antropometrinius ir medžiagų apykaitos pokyčius, įvykusius per 20 metų bei įvertinti metabolinio sindromo ilgalaikės rizikos sąsajos su moterų kūno sandaros ir medžiagų apykaitos pokyčiais, įvykusiais dar buvusių nėštumų metu. Tyrimo rezultatai parodė, kad per 20 metų tiriamosioms vystosi nepalankus kūno sandaros pokyčiai (kūno masės, KMI padidėjimas, riebalinio audinio centralizacijos tendencija) ir medžiagų apykaitos pokyčiai (proaterogeninio pobūdžio dislipidemiją, padidėjusia serumo gliukozės koncentracija bei padidėjęs atsparumas insulinui). Tyrimas taip pat atskleidė ankstyvuosius kūno sandaros skirtumus tarp sveikųjų ir metaboliniu sindromu sergančiųjų moterų. Pasiūlyti du antropometriniai rodikliai, kurie galėtų padėti prognozuoti ilgalaikę metabolinio sindromo išsivystymo riziką - santykinis žasto trigalvio raumens klostės pokytis ir absoliučiojo pasyviosios kūno masės prieaugio nėštumo laikotarpiu santykis su naujagimio gimimo mase. Be to, tyrime įvertintas kraujo serumo adipokinų koncentracijos ir jų išvestinių rodiklių ryšys su moterų fiziologinėmis ir patologinėmis būklėmis. This work research is the longest known research of observing the body structure and metabolic changes in women during pregnancy and 20 years after it. Tasks of work – to assess the changes in the anthropometric and metabolic parameters in women within twenty years; to assess the relations of a long-term risk of metabolic syndrome with the body composition and metabolic changes in women had happened during their previous pregnancies. The research data show unfavourable long-term changes in the women’s body structure parameters (body mass and BMI increased, adipose tissue centralization was determined) and metabolic parameters (a proatherogenic dyslipidaemia, the glucose concentration increased and resistance of insulin increased). The work data show the first body markers were already detected during pregnancy for the women who had the metabolic syndrome at the end of the research. We found two anthropometric indicators which could help to prognosticate a long-time risk of the development of metabolic syndrome the relative change in the triceps skin fold and the ratio between the absolute growth in the passive body mass during pregnancy and the neonate’s birth mass. Besides, the research assessed the relation of the adipokines profile parameters with physiological and pathological conditions in women.

This work research is the longest known research of observing the body structure and metabolic changes in women during pregnancy and 20 years after it. Tasks of work – to assess the changes in the anthropometric and metabolic parameters in women within twenty years; to assess the relations of a long-term risk of metabolic syndrome with the body composition and metabolic changes in women had happened during their previous pregnancies. The research data show unfavourable long-term changes in the women’s body structure parameters (body mass and BMI increased, adipose tissue centralization was determined) and metabolic parameters (a proatherogenic dyslipidaemia, the glucose concentration increased and resistance of insulin increased). The work data show the first body markers were already detected during pregnancy for the women who had the metabolic syndrome at the end of the research. We found two anthropometric indicators which could help to prognosticate a long-time risk of the development of metabolic syndrome the relative change in the triceps skin fold and the ratio between the absolute growth in the passive body mass during pregnancy and the neonate’s birth mass. Besides, the research assessed the relation of the adipokines profile parameters with physiological and pathological conditions in women. Disertacijoje tyrinėjami moterų antropometriniai ir medžiagų apykaitos pokyčiai nėštumo metu ir praėjus 20 metų po gimdymo. Pagrindinis darbo tikslas – įvertinti moterų antropometrinius ir medžiagų apykaitos pokyčius, įvykusius per 20 metų bei įvertinti metabolinio sindromo ilgalaikės rizikos sąsajos su moterų kūno sandaros ir medžiagų apykaitos pokyčiais, įvykusiais dar buvusių nėštumų metu. Tyrimo rezultatai parodė, kad per 20 metų tiriamosioms vystosi nepalankus kūno sandaros pokyčiai (kūno masės, KMI padidėjimas, riebalinio audinio centralizacijos tendencija) ir medžiagų apykaitos pokyčiai (proaterogeninio pobūdžio dislipidemiją, padidėjusia serumo gliukozės koncentracija bei padidėjęs atsparumas insulinui). Tyrimas taip pat atskleidė ankstyvuosius kūno sandaros skirtumus tarp sveikųjų ir metaboliniu sindromu sergančiųjų moterų. Pasiūlyti du antropometriniai rodikliai, kurie galėtų padėti prognozuoti ilgalaikę metabolinio sindromo išsivystymo riziką - santykinis žasto trigalvio raumens klostės pokytis ir absoliučiojo pasyviosios kūno masės prieaugio nėštumo laikotarpiu santykis su naujagimio gimimo mase. Be to, tyrime įvertintas kraujo serumo adipokinų koncentracijos ir jų išvestinių rodiklių ryšys su moterų fiziologinėmis ir patologinėmis būklėmis.

Šiame darbe apžvelgėme Vilniaus Universiteto Širdies ir kraujagyslių ligų klinikos Prevencinės kardiologijos poskyryje nuo įkūrimo sukauptą patirtį (1997-2008). Apibendrinome tyrimų rezultatus 1624 pacientams, sergantiems koronarine širdies liga, 977 įvairios kardiovaskulinės rizikos asmenims (sergantiems metaboliniu sindromu, cukriniu diabetu, dislipidemija, arterine hipertenzija, sveikiems kontroliniams), genetiniame projekte ištyrėme 67 šeimų 236 asmenis. Gyvensenos, rizikos veiksnių ir kardioprotekcinių vaistų vartojimo tyrimas koronarine širdies liga sergantiems pacientams 22 Europos šalyse išryškino esminius Lietuvos ir kitų šalių pacientų priežiūros skirtumus. Nustatėme, kad dauguma Lietuvos pacientų nepasiekia kardiovaskulinės prevencijos tikslų, ypač gydant dislipidemijas. Tyrimas leido daryti išvadą, kad Lietuvoje būtina ženkliai pakelti kardiovaskulinės prevencijos lygį. Tyrėme tradicinių rizikos veiksnių paplitimą tarp pacientų, sergančių koronarine širdies liga, ir parodėme, kad šie rizikos veiksniai dažnesni, nei nurodoma literatūroje. Mūsų duomenimis net 98% koronarinių pacientų turi bent vieną iš keturių tradicinių rizikos veiksnių. Du trečdaliai (66,5%) koronarine širdies liga sergančių jaunesnių pacientų (

Darbo tikslas Ištirti mažų pagal nėštumo trukmę vaikų postnatalinį augimo pobūdį, hormonų profilį bei nustatyti prenatalinius ir ankstyvuosius postnatalinius veiksnius įtakojančius vaikų augimą ir metabolinius pokyčius iki brendimo Darbo uždaviniai 1. Ištirti mažų pagal nėštumo trukmę vaikų postnatalinio augimo pobūdį pirmaisiais 6 gyvenimo metais, lyginant juos su to paties amžiaus vaikais, gimusiais atitinkančio nėštumo trukmei svorio ir ūgio. 2. Įvertinti tėvų ir naujagimių antropometrinių rodiklių bei hormonų profilio gimimo metu įtaką mažų pagal nėštumo trukmę vaikų augimui nuo gimimo iki 6 metų. 3. 6 metų mažiems ir atitinkantiems nėštumo trukmę vaikams ištirti hormonų profilį (insulinoidinį augimo faktorių–I (IGF–I), IGF–I surišantį baltymą–3 (IGFBP–3) leptiną, adiponektiną), jautrumą insulinui bei lipidų profilį. 4. Nustatyti gimimo svorio ir ankstyvojo postnatalinio augimo įtaką vaikų nutukimo, atsparumo insulinui bei dislipidemijos rizikai iki brendimo. Mažiems pagal nėštumo trukmę vaikams anksti nustatyti pradiniai metaboliniai pakitimai (sumažėjęs jautrumas insulinui, padidėjęs leptino ir sumažėjęs adiponektino kiekis, dislipidemijos požymiai, gliukozės tolerancijos sutrikimas), žemaūgiškumas, polinkis nutukimui gali suteikti savalaikę informaciją bei galimybę pritaikyti ankstyvas profilaktines priemones nutukimui bei 2 tipo cukrinio diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymui vyresniame amžiuje. Aim The present study aims to explore the postnatal growth pattern and hormonal profile in small for gestational age children and to identify prenatal and early postnatal risk factors of short stature and postnatal metabolic changes in early prepubertal age. Objectives: 1. To explore the postnatal growth pattern of children born small for gestational age during the first six years of life in comparison with children of appropriate for gestational age birth size. 2. To evaluate the impact of parental axiology, neonatal anthropometry and hormonal status at birth on the early postnatal growth of small for gestational age children. 3. To investigate hormonal profile (insulin like growth factor-1, insulin like growth factor binding protein-3, adiponectin and leptin), insulin sensitivity and lipid profile in six-year-old small and appropriate for gestational age children. 4. To evaluate the influence of birth size and postnatal growth pattern on the risk of obesity, insulin resistance and dyslipidemia in small for gestational age children during the late prepubertal period.