Search

Straipsnyje analizuojama rašytojo biografija kaip literatūrologijos tyrinėjimo objektas. Šioje disciplinoje kartais atsisakoma požiūrio į biografiją kaip į absoliučiai individualią ir nepakartojamą; taip pat ieškoma principų, pagal kuriuos reikėtų atrinkti duomenis iš turimos rašytojo gyvenimo medžiagos. Teikiama daug reikšmės tam, kad atsiskleistų būtent rašytojo biografijai specifiški dalykai, kad ji savo pobūdžiu netaptų analogiška mokslininko ar valstybės veikėjo biografijai. Kūryba ir biografija turi būti suprastos kaip viena kitą papildančios kultūroje formos, kaip analogiškos vertybės, nors realizuotos skirtingose plotmėse. Kai kuriais atvejais biografija tampa savarankiška vertybe, atstovaujančia tam tikram asmenybės tipui, vertybinei orientacijai, gyvenimo modeliui. Rašytojo biografija yra literatūrinio proceso, epochos literatūrinės kultūros elementas. Aptariama rašytojų biografijų tradicija Lietuvos literatūrologijoje, konstatuojama, kad šie tyrinėjimai neturi gilesnių tradicijų, dažniausiai remiamasi pozityvistinio pobūdžio rekonstrukcijomis, trūksta ryšių su dabartine psichologija.

Vandos Zaborskaitės sovietmetyje sukurta įtakingiausia metodologinė prieiga suformavo mūsų šiuolaikinius santykius su grožine literatūra. Straipsnio tikslas yra aptarti ir įvertinti jos literatūros metodologijai skirtą darbų dalį, kurią sudaro trys knygos „Eilėraščio menas", „Literatūros mokslo įvadas" ir ontologijos „Poetika ir literatūros estetika" parengimas. Oponuodama oficialiajam vulgariajam sociologizavimui, ji laikėsi iš Vinco Mykolaičio-Putino perimtos humanistinės hermeneutinės literatūrologuos tradicijos, akcentavusios meno psichologinio ir estetinio poveikio (Erlebnis) reikšmę žmogaus gyvenime ir tęsusios idealistinės estetikos sukurtą panestetinę meno koncepciją. Paveldėta genetinių, istorinių ir estetinių literatūros tyrimų tradicija jos buvo papildyta interpretacijos meno, fenomenologijos ir formalizmo nuostatomis. Zaborskaitė laikėsi ganėtinai pliuralistinės, bet savaip aiškiai suformuluotos prieigos prie literatūros, kuri leistų derinti teksto suvokimo istoriškumą su logiškumu, genetinę kritiką su interpretacine imanentine. Svarbiausiu literatūros studijų tikslu ji nurodė kūrinio individualumo suvokimą, kuris ne tik motyvuojamas meninės struktūros vientisumo aprašymu, bet ir apribojamas bei konkretizuojamas autoriaus prasmių akiračio tyrimu. Įvesdama ir racionalizuodama atskiro kūrinio interpretavimo praktiką, ji, kaip Emilis Staigeris, laikėsi kūrinio estetinio poveikio ir kritikos retorinės įtaigos nuostatų. One of the most influential approaches to literary methodologies worked out by Zaborskaitė in the Soviet period made solid foundations for our contemporary fiction understanding. The aim of the article is to consider and assess the part of works dedicated to literary methodology by Vanda Zaborskaitė. That part consists of three books - "The Art of Poem", "Introduction to Literary Science" and preparation of the anthology "Poetics and Literary Aesthetics". Opposing to the official vulgar sociologization of literature she followed the humanistic hermeneutical literary tradition taken from Vincas Mykolaitis-Putinas which stresses the psychological significance of art impact (Erlebnis] in human life and continues the pan-aesthetical art conception created by idealistic aesthetics. The inherited tradition of genetic, historical and aesthetic research of fiction was enriched by interpretation art, phenomenology and formalism approaches. Zaborskaitė maintained rather pluralistic but in a way clearly defined attitude to literature allowing to combine historicity with logics, genetic criticism with interpretational immanent. Her reading goal was to perceive the individuality of a literary work which is not only motivated by description of its artistic structure integrity but limited and concretized by investigations of its author's outlook. By introducing and rationalizing the practice of interpretation of a separate literary work she, in the same way as Staiger, pursued aesthetic and rhetoric suggestions of criticism.