Search

ICC – International Chamber of commerce in 1936 first time introduced Incoterms clause. The Incoterms in the most simply way that may be defined as delivery terms. It represents seller’s and buyer’s (manufacturer and customer) relationship in the sales of good contract regarding the goods delivery clause. There were more than one revision of Incoterms until the latest 2010 versions has been released. Incoterms 2010 separated delivery terms into two different transportation ways – sea and inland waterway (4 rules) and any mode of transport (7 rules). These rules mostly are combined with the contract of sales of goods and define the way how the goods will be delivered for the buyer. The most important thing that Incoterms represent is the liability separation between the seller and the buyer. It became clear what obligations and duties the contracting parties has. These rules led to have easier communication between the seller and the buyer when the delivery clause was negotiated. Today the Incoterrms 2010 suggest 11 delivery terms, where the parties may choose the most suitable term for them. All terms are divided into 4 groups and each of them has its own features. In this paper are discussed 2 of it: F group and D group. F and D groups consist from 3 terms each. In the work is analyzed FOB and DDP terms. First of it are suitable for the water and inland transport and second one for any mode of transport. In this paper is analyzed the seller’s responsibility when he agrees... [to full text] 1936 m. ICC – Tarptautiniai komercijos rūmai (angl. International Chamber of Commerce) pirmą kartą pristatė Incoterms sąlygas. Incoterms sąlygas galima apibūdinti kaip prekių pristatymo sąlygas. Incoterms apibūdina pardavėjo ir pirkėjo (gamintojo ir kliento) pareigas pristatant prekes kai yra pasirašyta pirkimo – pardavimo sutartis. Incoterms buvo ne kartą tobulintos iki buvo išleista paskutinė – 2010 m. versija. Incoterms 2010 išskiria du prekių pristatymo būdus: vienas jų, kai prekės gabenamos jūromis ar vidaus vandens keliais (4 taisyklės), antras – terminai tinkamai bet kuriai transport rūšiai (7 taisyklės). Šios taisyklės yar naudojamos kartu su pirkimo – pardavimo sutartimis, kur nusako, kaip prekės bus pristatytos pirkėjui. Labai svarbu paminėti tai, kad Incoterms taisyklės leidžia atskirti pardavėjo ir pirkėjo atsakomybę gabenant krovinius. Taisyklės apibūdina, už ką yra atsakinga kiekviena šalis. Šios taisyklės leido supaprastinti tarptautinę prekybą ir santykius tarp pardavėjo ir pirkėjo. Šiandien Incoterms pateikia 11 prekių pristatymo taisyklių, kurias šalys gali laisvai rinktis pagal savo poreikius ir galimybes. Visos taisyklės, pagal jų bruožus yra suskirstytos į 4 grupes. Šiame darbe yra aptariamos F ir D grupės, kurias sudaro po 3 terminus. Darbo metu yra analizuojamos FOB ir DDP taisyklės. FOB terminas taikomas kai prekės yra gabenamos vandens transportu, o DDP – bet kuria transporto rūšimi. Darbe aiškinama, kokią atsakomybę įgija pardavėjas, kai prekių... [toliau žr. visą tekstą]

Šis magistro baigiamasis darbas skirtas investuotojų apsaugos mechanizmų analizei valstybės nemokumo atveju. Remiamasi klasikine valstybės imuniteto sąvoka, kuri teigia, kad valstybė turi suvereną ir negali būti patraukta teisminiams procesams. Tačiau Lietuva, kaip ir kitos užsienio valstybės, atsisako valstybės imuniteto ir dalyvauja finansų rinkoje, kaip lygiateisis subjektas. Investuotojas, kuris investuoja į valstybės vertybinius popierius ir dalyvauja finansų rinkoje, turi būti ypatingai ginamas, nes bet kuriuo atveju, jis išlieka silpnoji santykių šalis. Pasaulio praktika parodė, kad valstybei tapus nemokiai, ji negalinti įvykdyti prisiimtų finansinių įsipareigojimų kreditoriams, t.y. stambiems užsienio ir vietiniams bankams ir investuotojams, turtintiems šios šalies obligacijų ar kitų skolos vertybinių popierių. Pagrindiniai veiksniai, lemiantys valstybės sprendimą pasiskelbti nemokia, yra per didelis valstybės įsiskolinimas, lėtas ekonomikos augimas. Susidarius tokiai situacijai, valstybė teikia skolos restruktūrizavimo pasiūlymą investuotojams, siekdama pakeisti obligacijų sąlygas arba atidėti išpirkimo terminus. Magistriniame darbe plačiai analizuojama investuotojų teisės, kai valstybė siekia restruktūrizuoti skolą. Taigi, kai valstybė negali išmokėti obligacijų turėtojams nominalios jų turimų obligacijų vertės, ji teikia pasiūlymą pakeisti turimas obligacijas į naujas restruktūrizuotąsias obligacijas ir kitos rūšies kompensacijas. Lietuvai, kaip Europos Sąjungos... [toliau žr. visą tekstą] This Master‘s thesis is dedicated to the analysis of investor protection mechanisms in case of state insolvency. The classic notion of state immunity provides that a state is the sovereign that is immune from judicial proceedings. However, Lithuania as well as other states waive the sovereign immunity and participate in financial markets as equal entities. Contractual relationship forms between a state and an investor who has purchased debt securities issued by the state. An investor who invests into the state securities and participates in the financial market shall be entitled to special protection, as he remains the weaker party to the relations in any case. The thesis has analysed interpretation of the notion of sovereign insolvency in international law; however, no such notion has been found. The research has shown that this notion is construed as a state’s incapacity to comply with its financial liabilities. Thus, according to the world’s practice, if a state has become insolvent, it is incapable of complying with the assumed financial liabilities to its creditors, i.e. high profile foreign and local banks and investors holding bonds or other debt securities of the state. Key factors determining a state’s resolution to proclaim own insolvency are excessive indebtedness of the state, slow economic growth. State’s insolvency and incapacity to comply with the assumed liabilities as well as debt restructuring have negative effects on financial markets, given that the... [to full text]

LR Konstitucinis Teismas savo išaiškinimuose yra pažymėjęs, kad dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui visais atvejais yra užtikrinama galimybė reikalauti teisingo žalos atlyginimo ir jį gauti, o teisingumo ir teisinės valstybės principai sąlygoja, kad įstatyminės poveikio priemonės garantuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą. LR CK 6.270 str. 3 d. numato, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojas (toliau – DPŠV), laikomas solidariai atsakingu su neteisėtai didesnį pavojaus šaltinį užvaldžiusiu asmeniu atvejais, kai dėl šaltinio praradimo yra ir paties valdytojo kaltės, bei tai, kad atlyginęs žalą DPŠV, gauna regreso teisę į neteisėtai didesnio pavojaus šaltinį užvaldžiusį asmenį. Toks teisinis reguliavimas gali sąlygoti, kad DPŠV dėl neatsargumo praradęs tą šaltinį, gali būti priverstas atsakyti ta pačia apimtimi, kaip ir tyčiniais nusikalstamais veiksmais žalą sukėlę asmenys. Todėl kyla abejonė, ar CK 6.270 str. 3 d. ta apimtimi, kuri numato solidariąją DPŠV atsakomybę, nepažeidžia asmenų teisėtų interesų pusiausvyros. Magistro darbe buvo nustatyta ir tiriama: DPŠV atsakomybės požymiai ir atribojimas nuo kitų atsakomybės rūšių; solidariosios atsakomybės problematika deliktiniuose santykiuose; DPŠV ir nukentėjusiojo asmens teisėti interesai Lietuvoje. Darbe vertinama, kaip skirtingose valstybėse gali būti derinami asmens, valdančio objektą, kuris pagal Lietuvos teisę laikomas didesnio pavojaus šaltiniu, ir nukentėjusiojo dėl to šaltinio asmens interesai. Buvo... [toliau žr. visą tekstą] Constitutional Court of the Republic of Lithuania has held in it’s decisions, that the constitutional imperative for compensation for material and moral damage is inherent in the Constitution enshrined the principle of justice that laws must be provided with all the necessary legal preconditions for just compensation of damages to victims. However, the constitutional principles of justice and the rule of law, also implies that the measures established, have to meet the legitimate and universally important objectives and guarantee of balance of legitimate interests. There is 6.270 Art. 3 p. in Civil Code of the Republic of Lithuania which provides that the possessor of a potentially hazardous object (hereinafter PPHO), the latter and the person who seized the potentially hazardous object unlawfully, shall be held jointly and severally liable for the damage caused by that object, in cases where the loss of possession of a potentially hazardous object results also from the fault (as well negligence) of the possessor. Upon having compensated for the damage, the PPHO shall acquire a right of recourse for the recovery of sums paid against the person who unlawfully seized the potentially hazardous object. Having regard to the legal regulation, there is possibility of situation where the PPHO which contributed fractional share in loss of possession of potentially hazardous object should be liable for the damage caused by intentional criminal acts made by third parties. Moreover... [to full text]

Nacionalinė valstybių narių teisė yra įtakojama Europos Sąjungos leidžiamų reglamentų ir valstybės narės dėl teisiškai privalomų tam tikros srities teisės aktų priėmimo ir ta kompetencija direkyvų, kurių turi šalys narės laikytis, tačiau yra sričių, kuriose savo kompetencija dalijasi Europos Sąjunga valstybės narės naudojasi tik tiek, kiek ES nepasinaudojo ar nusprendė nepasinaudoti. 2013m. LR Aukščiausiasis teismas kilus klausimui dėl ES teisės autonominio aiškinimo kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo. Šiame darbe keliama problema yra ta, ar advokatas gali būti pripažintas verslininku, kuris teikia atlygintines teisines paslaugas fiziniui asmeniui, vartotojų teisių apsaugos atžvilgiu. Šiame darbe siekiama: 1) atskleisti advokato profesijos veiklos principus; 2) išanalizuoti advokatų teikiamų teisinių paslaugų turinį; 3) išnagrinėti verslo ir verslininko sąvokas, veiklos ypatumus; 4) palyginti verslininko ir advokato veiklas, išskirti panašumus ir skirtumus; 5) vartotojų teisių apsaugos sutarčių analizavimas ir ES reglamentų bei direktyvų aptarimas šiuo klausimu. Vartojimo sutartis turi atitikti esminius požymius, kad silpnesniajai šaliai būtų suteikiamos vartotojų teisių apsaugos garantijos: 1) paslaugas turi įsigyti fizinis asmuo; 2) paslaugas įsigyjantis fizinis asmuo, jas turi įsigyti savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; 3) paslaugas teikia fizinis ar juridinis asmuo, kuris yra laikomas verslininku ir... [toliau žr. visą tekstą] The title of this work: Does a lawyer providing legal services to private persons under recoverable concluded contracts for legal services must be recognized as an entrepreneur in consumer protection in law terms? The national law of Member States of the European Union is subject to the regulations and directives that must followed by the Member States, but there are areas where the competence is shared between the European Union and its Member States as concerns the legally binding law-making in a certain area, and the competence is exercised by the Member States to the extent that the EU did exercise or decided not to exercise. The Supreme Court of the Republic of Lithuanian has applied to the European Court of Justice for a preliminary ruling regarding the issue of autonomous interpretation of the EU law in 2013. The problem raised in this work is whether a lawyer can be recognized as an entrepreneur who provides chargeable legal services to natural persons in respect of protection of the consumer rights. This work aims to: 1) identify principles of the professional practice of lawyers; 2) analyze contents of the legal services provided by lawyers; 3) examine the concepts of business and entrepreneur, and business peculiarities; 4) compare activities of entrepreneurs and lawyers, to highlighting the similarities and differences; 5) analysis of treaties on consumer rights and discussion of EU regulations and directives on this issue. Consumer contracts must comply with the... [to full text]

Informacijos apie asmens sveikatos būklę konfidencialumas yra svarbi įstatymų saugoma vertybė. Tačiau teisės doktrinoje, teisės aktuose ir teismų praktikoje pri¬pažįstama, kad teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą nėra absoliuti. Kai ribojama asmens teisė į privatų gyvenimą, toks ribojimas turi būti numatytas įstatymų lygmenyje ir ad hoc analizuojama, ar toks ribojimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje, siekiant ap¬saugoti teisėtą tikslą. Darbe yra nagrinėjami ir vertinami informacijos apie asmens sveikatos būklę atskleidimo tretiesiems asmenims atvejai, identifikuojami pažeidimai ir pateikiamos rekomendacijos, kokių teisinių priemonių įgyvendinimas padėtų tinkamai užtikrinti asmens teisę į šią privataus gyvenimo sritį. Darbe pristatoma asmens sveikatos informacijos konfidencialumo samprata, aprašoma, koks yra asmens, kaip paciento, teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą reglamentavimas Lietuvoje, pristatoma šalių praktika, identifikuojami sveikatos informacijos konfidencialumo principo ribojimai, pateikiami atvejai, kuomet informacija apie asmens sveikatos būklę yra atskleidžiama pažeidžiant teisės aktus, taip pat vertinami atvejai, kai galimai ultra vires įstatymų leidėjas priima įstatymus, kurie prieštarauja LR Konstitucijai ir tarptautinėms sutartims. Darbe yra išsikeliamos dvi hipotezės: H1 – Lietuvoje be paciento sutikimo atskleidžiant informaciją apie paciento sveikatos būklę draudimo įstaigoms pažeidžiama asmens teisė į privatų gyvenimą; H2 – Lietuvoje... [toliau žr. visą tekstą] Confidentiality of personal health information is an important value which is protected by The Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms, Constitution of the Republic of Lithuania and other laws. However, the right to confidentiality is not recognized as absolute in the doctrine of law, legislation and legal cases. When there is the restriction of confidentiality of personal health information, it is necessary to emphasize the principle of necessity to protect a legitimate target which is necessary in a democratic society. It is important to notice that every restriction must be provided at the level of a piece of legislation. In the paper there is analyzed and evaluated the cases of the disclosure of personal health information to third parties, identified violations and made recommendations what legislative measures should be implemented to ensure the patient's right to private life. In the paper there has set the following objectives: to analyze the current situation in Lithuania what there is the regulation of the patient's right to privacy; to present the practice of different countries about patient's right to privacy; to carry out a theoretical analysis by comparing the various scientific researches on the personal health privacy; to determine what is the restrictions for the principle of medical confidentiality; to identify privacy problems while disclosing personal health information; to reveal when information is disclosed in accordance... [to full text]

Santrauka Magistro baigiamajame darbe „Ar Lietuvos valstybė pažeidžia žmogaus teises nesuteikdama asmenims nemokamo gydymo?“ nagrinėjama viena iš svarbiausių žmogaus teisių – teisė į sveikatos priežiūrą. Nemokamo gydymo tema mūsų šalyje yra kiek nauja, mažai nagrinėta, tačiau be galo aktuali, nes situacija Lietuvoje rodo, kad yra neatitikimų tarp to, kas įtvirtinta teisės aktuose ir praktikos gydymo įstaigose. Pirmoje darbo dalyje išsamiai apibrėžiama teisės į sveikatos priežiūrą samprata. Šiame skyriuje analizuojama sveikatos priežiūros samprata, „sveikatos“ sąvokos aiškinimas ir tikslai. Be to kalbama apie kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų teikimą Lietuvoje. Taip pat aprašomos pacientų teisės ir pareigos. Antroje darbo dalyje aptariama teisė į nemokamą gydymą tarptautiniu lygmeniu, kalbama apie skirtingas užsienio valstybių sistemas sveikatos priežiūros sektoriuje, požiūrį į žmogų ir jo teises. Taip pat analizuojama situacija Lietuvoje, ką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kiti tarptautiniai teisės aktai. Trečioje darbo dalyje pateikiama privalomojo sveikatos draudimo samprata bei jo reikšmė. Akcentuojami privalomojo sveikatos draudimo privalumai ir trūkumai. Taip pat pateikiami atlikto tyrimo rezultatai, padėję atskleisti nagrinėjamos temos problematiką. Darbe nagrinėjama keturių pažangių pasaulio šalių - Australijos, Kanados, Lenkijos ir Vokietijos sveikatos priežiūros sistemos modeliai, plėtojimosi istorija bei teisinis reglamentavimas. Išsamiai... [toliau žr. visą tekstą] Summary In the Master’s final thesis “Does Lithuania violate human rights by refusing to provide treatment for people free of charge?” are analyzed the obligation of the State, set by Article 53 of the Constitution of the Republic of Lithuania and problems in the health system. The right to free of charge treatment belongs to the group of social human rights. The implementation of this group of human rights usually depends on the economic situation of the state and, in particular, right to free charge treatment depends on the health protection policy of the state. Health care systems are criticized around a world. By reason of expensive medical technologies and medicine as such, require huge sums of money, which is scare. Patient’s needs and expectations for health care, health and quality of life are growing. Patients become more aware and demanding on health care. In these conditions health care quality helps to save resources and better meets patient’s needs and expectations. Globalization and privatization processes determine expansion of health care services and patient’s market. The Constitution was adopted by referendum on the 25th of October 1992. Since these days continues a period of biggest changes: a new system of social, economical, political relations was settled. The right of to free of charge health protection is established in Article 53 of the Constitution of the Republic of Lithuania, which determines that the state shall take care of people’s health and... [to full text]

Nowadays most of the information is gathered through the internet, where a vast amount of data is being exchanged every second. However, most of the cyberspace users are not fully aware of the technological side of the Internet. One of the tools used on the Internet to ensure instant and informative service to users, are cookies, a small piece of collected data about user’s preferences. Data collected and combined from different cookies creates a serious danger to users’ privacy. The fact that users are not always aware of their data being collected even sharpens the problem of privacy protection on the Internet. The purpose of this thesis was to examine the consent requirement for the use of tracking cookies in legal framework of European Union, United States of America and Lithuania and to find out if the use of tracking cookies without user consent interferes with users’ right to privacy. In order to achieve the aim of this work, descriptive-interpretive research approach was used in the first part of thesis to analyse various concepts of privacy, defined in different scientific literature, as well as different types of cookies and their purpose. In the second part of thesis, normative-comparative approach was used to analyse various legal systems, their essential laws and principles, theoretical backgrounds and their requirements for the valid user consent intended for the use of cookies. The principal conclusion was that use of tracking cookies without unambiguous... [to full text] Šiuolaikinėje globalioje žinių visuomenėje, teisė ne visuomet yra pajėgi sureguliuoti pagrindinės valiutos – informacijos, apsaugą. Internetas ir kompiuterinės technologijos suteikia galimybę greitai, pigiai ir nenutrūkstamai keistis dideliais kiekiais informacijos, kaupti ją duomenų bazėse ir apdoroti. Internetu kasdien naudojasi net 40,7% visos pasaulio populiacijos, tai priemonė be kurios daugelis neįsivaizduoja kasdienio savo darbo ir laisvalaikio. Tačiau didžioji interneto vartotojų dalis neturi žinių apie techninę interneto pusę ir grėsmes, kurios gali kilti jiems, jų teisei į privatumą ir duomenų apsaugai internete. Tarptautinė bendruomenė išreiškė susirūpinimą interneto vartotojų privatumo apsauga, Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją 68/167 „Teisė į privatumą skaitmeniniame amžiuje“. Šia rezoliucija Jungtinės Tautos ragina valstybes atkreipti dėmesį į pavojus privatumui esančius interntete ir derinti savo įstatymus siekiant suteikti žmogaus teisių ir laisvių aapsaugą interneto vartotojams. Slapukai (angl.-cookies) yra viena iš priemonių, kurią paieškos sistemos, socialiniai tinklai ir kiti interneto aktoriai nuolatos naudoja siekdami suteikti nenutrūkstamas ir kokybiškas paslaugas interneto vartotojams. Dažniausiai slapukai yra naudojami atsiminti vartotojų pirkinių užsakymus, kalbos pasirinkimą, slaptažodžius ir aplankytus puslapius. Vadinamieji sesijos slapukai( angl. -session cookies) yra automatiškai ištrinami iš galinio vartotojo įrenginio... [toliau žr. visą tekstą]

Valstybė kovoje su įvairių rūšių ir formų nusikalstamumu taiko neviešo pobūdžio veiksmus, iš jų ir kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdą – nusikalstamos veikos imitavimą. Neviešo pobūdžio veiksmai būtini įgyvendinant šalių baudžiamąją politiką, bet yra neišvengiamai susiję su žmogaus teisių ir laisvių apribojimais ar kitokiais jų suvaržymais. Imituodami nusikalstamą veiką, teisėsaugos institucijų pareigūnai privalo elgtis išimtinai preciziškai, vadovautis jiems suteikta kompetencija ir neperžengti leistino elgesio ribų. Provokacija jų veikloje pripažįstama kaip absoliučiai draudžiamas veiksmas. Ji suprantama, kaip atskirų teisėsaugos institucijų pareigūnų arba su jais bendradarbiaujančių fizinių asmenų neteisėta veikla. Bet koks provokuojantis ar su provokacija supanašėjantis elgesys privalo būti vertintinas kaip neteisėtas ir peržengiantis leistinas veikimo ribas. Provokacijos esmė teismų praktikoje dažniausiai siejama su aktyvia teisėsaugos institucijų pareigūnų ar jų pasitelktų fizinių asmenų veikla. Vis dėlto, galbūt galima provokuoti ir asmens visiškai neskatinant daryti teisei priešingą veiką, nesant aktyvią provokaciją liudijančių požymių? Galbūt konstatuoti provokaciją galima ir kai dėl ilgalaikio teisėsaugos institucijų pareigūnų pasyvių veiksmų tęstinumo, turinčio esminę įtaką asmens apsisprendimui, sudaroma situacija, sukeliamomis pasekmėmis prilygstanti asmens provokavimui? Ši situacija galėtų būti laikoma pasyviąja, netiesiogine provokacija. Tai... [toliau žr. visą tekstą] The state in dealing with different types and forms of crime, its most dangerous variants use a variety of non-public actions. Used secret actions and measures for their implementation must have the legitimacy, appropriateness, reasonableness, proportionality, public and secret coordination principles and the need to apply them. Secret research activities are necessary for implementation of criminal policy, they are seen as a means to achieve the objectives of the criminal process, but they are inevitably associated with limitations of human rights and freedom. In the current Lithuanian Republic Law on criminal intelligence and Lithuanian Republic Code of Criminal Procedure in the fight against crime, law enforcement officials investigate the possibility of disclosing its identity and the application of criminal simulation. Evaluating the two laws governed as offense simulation criminal intelligence collection method, it is reasonable to state that in this way there are made better facilitates for detection and investigation of the most serious or very complex and well–organized crime. Officers of law enforcement, carrying non-public nature actions, their offense and the simulation must deal exclusively with precision, follow the competence given to them and lie within the boundaries between permissible and prohibited actions. The required authorization of the criminal simulation, the prohibition to incite and provoke people and simulating actions in foreseen actions in... [to full text]

Įvykus branduolinei katastrofai, kaip pavyzdžiui visai neseniai Japoniją sudrebinus itin stipriam žemės drebėjimui bei po to sekusiai aukštai cunamio bangai, buvo padaryta neįtikėtinai didelė žala gamtai ir aplinkai dėl stichijos nelaimių ryšiui su branduoline tarša. Didelė dalis radioaktyviųjų medžiagų pateko į jūrinę gamtos aplinką bei pasklido plačiu spektru į vandenynus. Ši nelaimė paskatino peržiūrėti ir gilintis į branduolinės taršos teisės aktus, taip pat juos tobulinti bei modifikuoti. Darbe siekiama nustatyti, ar egzistuoja pareiga juridiniam asmeniui atlyginti žalą kitai valstybei, kai dėl force majeure aplinkybių radioaktyviomis branduolinėmis medžiagomis užteršiami kitos valstybės išoriniai teritoriniai vandenys bei vandenynai. Šiuo klausimu tyrinėjami pagrindiniai tarptautiniai teisės aktai, apibrėžiantys branduolinės taršos ribas aplinkos bei jūrinėje terpėje. Tai bus Jungtinių Tautų Organizacijos Jūrų teisės konvencija, Vienos konvencija dėl civilinės atsakomybės už branduolinę žalą. Šie teisės aktais tarpusavyje lyginami bei ieškoma ar branduolinės žalos sąvoka apibrėžia ir jūrinės bei tarptautinių vandenų aplinkos branduolinę taršą, o iš to sekant ar galima kompensacija už branduolinės taršos atveju patirtus nuostolius jūrinei bei tarptautinių vandenų aplinkai. Taip pat, analizuojama žmogaus teisė į švarią aplinką tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų prasme, lyginami atitinkami teisės aktai žmogaus teisės į švarią aplinką aspektu. Tyrinėjami įvairių... [toliau žr. visą tekstą] Recently, the number of cases is rising because of the various hazardous materials contamination around the nature. Most often this occurs because of unexpected natural disasters. For example, due to a strong earthquake that triggered the tsunami, a huge disaster in Japan occurred (Fukushima nuclear power plant case). At that time, a large part of radioactive nuclear materials spread in the open ocean and this breakthrough that is widespread even now still cannot be stopped. It applies not only to the pollution of the ocean, but to all other different countries within outside territorial waters. The question is: Are the affected State has the right to compensation in this case? Then who should pay for damages? What is the legal regulation for such situations? International environmental law is mainly expressed in treaties and other international legal instruments, but it cannot be applied for the marine pollution with nuclear materials because there is no legal regulation in this field. Hereinafter, the problem of deficiency of legal regulation will be examined specifically in the area of oceans, sea borders, and territorial waters pollution by radioactive materials. And finally, there will be explored the issues to whether there is an obligation for a legal entity to compensate the damage to another state when according to the force majeure circumstances the radioactive nuclear materials spread and contaminate other state's outside territorial waters and ocean? The main goal... [to full text]

Magistro darbo įvade trumpai pristatoma teismo baudžiamojo įsakymo (toliau – baudžiamasis įsakymas) instituto kilmė, istorija, Europos šalių baudžiamųjų procesinių įstatymų įtaka Lietuvos baudžiamuosiuose procesiniuose teisės aktuose įvirtintam baudžiamojo įsakymo institutui. Taip pat atskleidžiami kai kurie tinkamo teisinio reguliavimo nustatymui taikytini teisėkūros principai, teisėkūros juridinės technikos reikalavimai (toliau – Reikalavimai), kuriais remiantis, Lietuvos Respublikos (toliau – LR) Seimo Baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) įtvirtintas baudžiamojo įsakymo institutas. Keliama hipotezė, kad teisėkūros principus, Reikalavimus pažeidžiantys nustatyti baudžiamojo įsakymo priėmimo proceso teisiniai reguliavimai kelia baudžiamojo įsakymo instituto taikymo problemas. Tam, kad patikrinti hipotezę, tyrime pristatoma baudžiamojo įsakymo priėmimo proceso samprata, identifikuojami galimai teisėkūros principus, Reikalavimus pažeidžiantys baudžiamojo įsakymo priėmimo proceso teisiniai reguliavimai (4 teisės normos / teisės normų grupės), konstatuojami pažeidimai, nepažeidimai. Konstatavus pažeidimus, ieškomos ir pristatomos tinkamus teisinius reguliavimus sudarančios teisės normos kai kurių LR BPK nuostatų papildymui / pakeitimui. Pirmajame skyriuje, pateikiant baudžiamojo įsakymo instituto sampratą, apžvelgiama baudžiamojo įsakymo priėmimo proceso eiga, išskiriant esminius jos bruožus. Antrajame skyriuje (4 poskyriuose) atliekamas galimai probleminių baudžiamojo... [toliau žr. visą tekstą] An origin, an history of an institute of the court‘s penal order (hereinafter – penal order) (a form of a simplified criminal process‘es model), an influence of the European criminal procedure laws on the criminal code of procedure (hereinafter – the CCP) of the Republic of Lithuania is briefly presented within an introduction of the Master‘s thesis (hereinafter – Thesis). In addition, some principles of legal regulation and the requirements of legal technique (hereinafter – Requirements) are represented. An hypothesis is then formed that legal regulations of the penal order‘s issuing process (regulated in the CCP of Lithuania) that violate the principles, Requirements raise problems of applying the institute of the penal order. In order to test the hypothesis, a concept of the penal order‘s issuing process is represented and the most possibly problematic legal regulations identified in the research. Furthermore, there are ascertained which identified legal regulations conflict with the principles, Requirements; proper legal regulations is then proposed to alter or supplement some provisions of the CCP of Lithuania. The structure of the Thesis includes 2 chapters, 4 paragraphs, conclusions and recommendations for the legislator. In the first chapter (the analysis of the concept of the penal order‘s issuing process), the penal order issuing process, which is similar in whole jurisdictions, is briefly presented highlighting it‘s essential features. The second chapter consists... [to full text]

Darbe analizuojami skirtumai tarp Lietuvos vaiko apsaugos teisės aktų ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatų bei keliamas klausimas, ar Lietuvos teisinė vaiko apsauga nuo smurto užtikrina Jungtinių Tautų keliamus tikslus dėl fizinių bausmių draudimo. Išnagrinėtos fizinio smurto rūšys bei formos nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu. Atlikta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, Europos žmogaus teisių konvencijos, Jungtinių Tautų vaiko teisių komiteto rekomendacijų nuostatų analizės. Nustatytas fizinės bausmės ir fizinio smurto teisinis santykis. Magistro darbe taip pat atskleista, ar fizinių bausmių reglamentavimas nepažeidžia privataus šeimos gyvenimo teisės. Pateikiama teisinės vaiko apsaugos problematika Lietuvoje. Aptariamas baudžiamasis ir administracinis teisinis vertinimas. Problemos sprendimui pagrįsti išnagrinėta Lietuvos teismų praktika. Darbo pabaigoje pateikiamos rekomendacijos dėl fizinių bausmių draudimo reglamentavimo Lietuvoje. Having analysed the differences between the child protection legislation in Lithuania and the United Nations Child Rights Convention, in the paper it has been revealed that Lithuania does not implement the objectives set by the United Nations on banning of corporal punishment. The study has revealed that in the national domestic law Lithuania has not banned corporal punishment by law. The concept of corporal punishment is not defined neither by a framework of child’s rights nor by domestic violence laws in Lithuania. Having examined all issues, it is concluded that the corporal punishment is violation of human dignity and the right to bodily integrity and the inviolability, because it contradicts the provisions of European Convention on Human Rights.

Šio darbo pagrindinis tikslas buvo išsiaiškinti, ar galimas toks atvejis, kad tėvų teisė parinkti vaiko vardą būtų ribojama. Atlikus analizę, buvo nustatyta, kad esama tokių atvejų, kai tėvai parinkdami vardus savo vaikams elgiasi neatsakingai ir neapgalvotai, taip pažeisdami vaiko interesus. Darbe buvo išsiaiškintos vaiko ir vardo sąvokos, apžvelgiant tiek bendrinį, tiek teisinį apibėžimus. Pabrėžtina, kad vardo sąvoka darbe buvo naudojama siaurąją prasme. Buvo keliamas ir teisės į vardą bei privatumo santykio klausimas, išskiriant, kad vaiko vardas yra jo tapatybės sudėtinė dalis, Buvo padaryta išvada, kad vaiko teisė į vardą yra glaudžiai susijusi su kitomis vaiko teisėmis, tarp tokių buvo minima vaiko teisė į individualybės išsaugojimą, teisė į sveiką vystymąsi, orumo užtikrinimą ir nediskriminaciją. Pasiremiant psichologų atliktais tyrimų duomenis, buvo atkreipiamas dėmesys, kad asmens vardas yra gerokai daugiau nei skiriamasis ženklas, padedantis atskirti vienus žmones nuo kitų. Buvo pastebėta, kad vardo įtaką vaiko gyvenime yra matoma nuo tada, kai tik jis pradeda suprasti savo vardo skambesio prasmę. Darbe buvo iškeltas klausimas ar teisės į vardą ribojimas nepažeistų tėvų interesų, žvelgiant iš privataus šeimos gyvenimo perspektyvos. Tačiau buvo nustatyta, kad tai, jog valstybėje yra tam tikras teisinis reguliavimas dėl vardų registravimo tvarkos, dar nereiškia jog taip savaime pažeidžiama šeimos teisė į privatumą. Atlikus teisės aktų analizę, buvo pastebėta, kad... [toliau žr. visą tekstą] The aim of this thesis is to investigate whether the parents’ right to choose a child’s name can be restricted. The subject is relevant and this is justified by reviews of legal regulations and case law of different countries. The analysis shows that there are some cases when parents irresponsibly choose names for their children, thus violating child’s interests. In order to answer this problematic question, it is important to clarify the concepts of a child and a name considering both general and legal definitions. In this paper, a child is a special entity for whose proper fulfillment of rights a special protection is provided. The thesis also assesses the functions of legal regulations taking into account whether the legal norms that regulate name registration process means that the country ensures and respects child’s rights. It is emphasized that the concept of name is used in its narrow sense, excluding last name and nickname. Moreover, another relevant question of the thesis is the right to the name and privacy relation. It is emphasized that child’s name is the component of identity, therefore both child’s parents and the country have to ensure that child’s identity and relation with the family are preserved. This aspect is investigated referring to both European Court of Human Rights and judicial judgments of other countries. Only those questions that are related to the content of child’s right to the name are discussed in the practical part. After a review of the... [to full text]

Pagrindinė ir natūrali visos visuomenės narių, ypač vaikų, augimo ir gerovės aplinka yra šeima. Tam, kad vaikas šeimoje gyventų pilnavertį gyvenimą jis turi jausti tėvų meilę, globą ir atsakomybę, tačiau tėvai ne visada gali ir sugeba įgyvendinti savo pareigas vaiko atžvilgiu. Tuomet, siekiant apsaugoti vaiką bei jo interesus, valstybė gali atskirti vaiką nuo tėvų. Tačiau kyla klausimas ar valstybės taikomi mechanizmai nepažeidžia tėvų teisių auginti savo atžalas, o taip pat ir vaikų teisių – augti savo šeimoje, ypač tais atvejais, kai vaikas atskiriamas nuo šeimos prieš jo ir šeimos narių valią. Tokia valstybės intervencija į šeimos gyvenimą gali sukelti neigiamų padarinių, tokių kaip - šeimos narių susvetimėjimą ir pavojų šeimos ryšiams, todėl šio darbo tikslas yra - išnagrinėti ar teisinis mechanizmas, numatantis priverstinį vaikų atskyrimą nuo tėvų arba jų globėjų, pažeidžia konstitucinius principus saugoti ir globoti šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Siekiant įgyvendinti tikslą, keliami šie uždaviniai: apibūdinti šeimos instituto sampratą ir reikšmę visuomenei bei valstybei; atskleisti tėvų teises ir pareigas bei vaiko teisinių santykių turinį šeimoje; išanalizuoti vaiko ir tėvų teisių į šeimos gyvenimą apsaugos ribas; išanalizuoti galimus vaiko atskyrimo nuo tėvų būdus, procesus, sąlygas, pasekmes bei praktinius taikymo aspektus Lietuvoje ir kitose teisinėse sistemose; įvertinti teisinius pagrindus paimti vaiką iš šeimos teismų praktikoje; apžvelgti norimas įvesti... [toliau žr. visą tekstą] Family is basic, natural growth and well-being environment in our society for children. For the child it is essential to feel parental love, care and responsibility, but parents are not always capable and able to fulfill its obligations in respect of the child. In order to protect a child and his interests a state may separate child from his parents. But the question is whether the state‘s mechanisms doesn‘t violate the rights of the parents to grow their children, as well as the rights of the child – to grow with his family, especially in cases where a child is separated from his family against his and other family members will. The Masters aim is – to examine whether the legal mechanism applicable for the forced separation of children from their parents or guardians is in violation of constitutional principles to protect and care for the family, motherhood, fatherhood and childhood. In order to achieve the aim of the work the following tasks need to be done: to describe the concept and the importance of the family to the society and child; to examine the protection of child and parents rights to family life; to analize separation methods, processes, conditions, consequences and practical application aspects in Lithuania and other countries; to assess the legal framework in the child removal cases.

In a time of rapid development of technologies, new forms of contracting online emerge. Two of these are analyzed in this thesis: click-wrap agreements (where an offer is accepted by way of clicking on an icon “I agree”) and browse-wrap agreements (where the offeree supposedly accepts the offer by browsing on a website, while the terms to the contract are accessible through an inconspicuous hyperlink). Click-wrap agreements are formed, they are accepted in a manner recognized as binding and the offeree knows the terms she assents to. Browse-wrap agreements are generally not formed. Even though the action of browsing on a website could indicate assent, the offeree must know that the act of browsing will be construed as acceptance. But the offeree is generally not made aware of the terms to the contract and thus cannot assent to what she is not aware of. However, if the offeree is in fact aware of the terms to the contract and still knowingly performs the action of browsing, a contract is formed and the offeree is bound. There are some doctrinal problems with an element of an offer – intent to be bound. E-contracting involves a great deal or recklessness by the offerors as well as offerees, leading to the conclusion that the action of clicking “I agree” does not really indicate the intent of the party who performs the act, to actually agree. There is no adequate answer to this problem presently. To sum up, the enforceability of click-wrap contracts is settled in courts, it is a... [to full text] Besivystant technologijoms keičiasi ir sutarčių sudarymo būdai: dėl mažesnių kaštų ir patogumo populiarėja sutartys elektroninėje erdvėje. Prie to turi prisitaikyti ir teisinė aplinka, todėl šiame magistro darbe yra aptariamos dvi sąlyginai naujos sutarčių sudarymo formos. Viena jų – spragtelėjimu sudaroma sutartis (angl. – click-wrap agreement). Čia oferentas akceptuoja sutarties sąlygas, paspausdamas monitoriaus ekrane ikoną „Sutinku“ ar pan. O situacija, kai sutartis turėtų būti sudaroma naršymu (angl. – browse-wrap agreement) – kiek sudėtingesnė, čia oferentas turėtų išreikšti savo sutikimą vien naršydamas internetinėje svetainėje, tačiau informacija, apie tai, jog naršymas bus laikomas sutikimu galima rasti spragtelėjus ant saito (angl. – hyperlink), kuris neretai būna pateikiamas puslapio apačioje, bet apie nuorodą su sutarties sąlygomis ir akceptavimo būdu oferentas nėra informuojamas, dažnai apie ją net nežino. Šiame darbe spragtelėjimu ir naršymu sudaromos sutartys analizuojamos kaip abstrakčios teisės koncepcijos, aptariamas jų pagrįstumas, tinkamumas. Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinės teisės sprendimai darbe aptariami lyginamuoju aspektu. Pirmiausia privalu išsiaiškinti ar galima sudaryti sandorius elektroninėmis (ne tik ryšio) priemonėmis. Nors elektroninėmis ryšio priemonėmis perduodama informacija prilyginama rašytiniams dokumentams (taigi, taip sudaromos sutartys tikrai galioja), spragtelėjimu ar naršymu sudaromų sutarčių atveju, ši teisinė... [toliau žr. visą tekstą]

SANTRAUKA Seksualinės mažumos – asmenų grupė, kurių lytinė orientacija, lytinė tapatybė, ar seksualinės charakteristikos skiriasi nuo daugumos gyventojų. Kadangi šis terminas yra labai platus, magistriniame darbe didžiausias dėmesys bus koncentruotas į LGBT bendruomenės narius. Juos sudaro lesbietės, gėjai, biseksualai ir transeksualai. Dėl visuomenėje susiformavusių stereotipų, šie asmenys dažnai susiduria su teisinės ir socialinės atskirties problema. Todėl seksualinių mažumų teisių ir laisvių užtikrinimas yra viena iš labiausiai diskutuojamų temų Lietuvoje ir pasaulyje. Magistro baigiamojo darbo tikslas – atliekant Lietuvos, Norvegijos, Nyderlandų ir Didžiosios Britanijos Konstitucinių žmogaus teisių ir įstatyminių nuostatų analizę, palyginti Lietuvos ir pasirinktų šalių užtikrinamas seksualinių mažumų teises ir laisves. Atsižvelgiant į atliktą lyginamąją analizę, pateikti išvadas, kurios atkleistų seksualinių mažumų teisių užtikrinimo padėtį Lietuvoje. Darbą sudaro įvadas, du skyriai ir išvados. Pirmoji darbo dalis skirta seksualinių mažumų sąvokos ir homoseksualios lytinės orientacijos sampratos atskleidimui, taip pat analizuojamos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos žmogaus teisės ir šalyje galiojantys įstatymai, kurie suteikia seksualinėms mažumoms teisę į apsaugą, lygiateisiškumą, saviraišką ir privatumą, aiškinamasi realus šių teisių įgyvendinimas. Antrame skyriuje analizuojama seksualinių mažumų teisinis reguliavimas Norvegijoje, Nyderlanduose ir... [toliau žr. visą tekstą] SUMMARY The objective of this Master‘s Thesis is to analyze and compare Lithuania, Norway, Netherlands and The Great Britain Constitutional human rights and legal provisions wich ensure the rights and freedoms of sexual minorities. With regard to the comparative analysis of the present findings, disclosed the sexual minority rights in Lithuania. The Thesis consists of an introduction followed by two chapters and conclusions. The first chapter deals with the conceptions of sexual minorities and homosexual orientation. Also analyzed the Lithuanian Constitutional human rights and legal provisions wich provide the right to protection, equality, freedom of expression and privacy of sexual minorities. The second section consist legal acts analysis wich regulate sexual minorities rights in Norway, Netherlands and Great Britain. Specifying Constitutional rights and statutory provisions which are providing legal rights to protection, equality, freedom of expression and privacy of sexual minorities. Analyze and compare Lithuania, Norway, Netherlands and Great Britain Constitutional human rights and legal provisions wich ensure the rights and freedoms of sexual minorities. Sexual minorities are groups of people whose sexual orientation, gender identity or sexual characteristics are different from the presumed majority of the population, which are male or female heterosexuals. The term referred primarily to lesbians and gays, bisexuals and transgender people. These four categories... [to full text]

Šiame darbe yra analizuojami darbo teisiniai santykiai ir teisės normos reguliuojančios diskriminacijos dėl lyties draudimą sudarant ar nutraukiant darbo santykius. Siekiant kuo išsamiau atskleisti šią temą pirmiausiai yra nagrinėjamas lygybės principas, iš kurio yra kildinamas diskriminacijos draudimo (nediskriminacinis) principas, kuris yra įtvirtintas tiek Lietuvos, tiek tarptautiniuose teisės aktuose. Lygybės ir diskriminacijos draudimo principais draudžiama taikyti skirtingus įdarbinimo kriterijus, skirtingas darbo sąlygas, atleidimo iš darbo pagrindus, tokius pat santykius vertinti skirtingai dėl aplinkybių, kurios nesusijusios su darbuotojo dalykinėmis savybėmis. Diskriminacija darbo teisinių santykių srityje yra suprantama kaip bet koks lygias darbo ir profesinės veiklos galimybes ir lygiateisius santykius pažeidžiantis arba panaikinantis išskyrimas, apribojimas ar pranašumo teikimas. Kitaip tariant, bet koks skirtingas darbuotojų traktavimas dėl jų lyties, kurio pasekmės – nelygios teisės darbo santykiuose, pvz. : tam tikros darbo sąlygos, paaukštinimas pareigose, kvalifikacijos kėlimas yra laikomas diskriminacija. Toliau aptariami nacionaliniai ir tarptautiniai antidiskriminaciniai įstatymai. Diskriminacijos dėl lyties draudimą Lietuvoje numato 1998 m. gruodžio 1 d. įsigaliojęs Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas kuris buvo priimtas, siekiant įgyvendinti 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/54/EB dėl... [toliau žr. visą tekstą] This paper analyzes the legal labour relations and the laws, regulating the prohibition of gender discrimination in establishing or terminating the labour relations. In order to reveal this theme in as more details as possible, first the principle of equality is examined, where the prohibition of discrimination (discriminatory) principle is derived from. The latter is established in both Lithuanian and international law. The principles of equality and non-discrimination allows the application of different employment criteria, different working conditions, bases of dismissal from work, to treat the same relations differently due to the circumstances, unrelated with employee’s professional characteristics. Discrimination in the field of legal labour relations is understood as any exclusion, restriction or superiority, violating or voiding the equal employment and career opportunities, and the equal relations. In other words, any different treatment of employees because of their gender, the consequences of which include unequal rights in labour relations, for example, certain working conditions, promotion, training, is considered as discrimination. The paper also discusses a number of persons, who are subject to protection against gender discrimination, in legal labour relations. It should be noted that it includes all the persons, belonging to the following groups of labour relations category: employees, self-employed persons, persons, who wish to occupy a vacancy... [to full text]

Išsilaisvinus iš sovietų okupacijos, Lietuvos įstatymų leidėjai į šalies teisinę sistemą inkorporavo konvencijos Dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį nuostatas. Be to, siekiant nubausti asmenis, kaltus už okupacijos metu vykdytus nusikaltimus, į genocido apibrėžimą buvo įtrauktos taip pat politinės bei socialinės grupės. Tačiau toks Lietuvos įstatymų leidėjų žingsnis praplėtė tarptautinėje teisėje įtvirtintą genocido apibrėžimą, kuriame numatoma, jog genocidu siekiama visiškai ar iš dalies sunaikinti nacionalinę, etninę, rasinę ar religinę grupę, taigi ne politinę ar socialinę grupę. Pagal tarptautinės teisės principą nullum crimen sine lege niekas negali būti baudžiamas už nusikaltimą, kuris jo darymo metu nebuvo draudžiamas įstatymu. Šiame darbe siekiama nustatyti ar Lietuvos teisinėje sistemoje įtvtirtintas išplėstinis genocido sudėties apibrėžimas nepažeidžia principo nullum crimen sine lege. Darbą sudaro trys pagrindinės dalys, kuriose atskleidžiami nagrinėjamos problemos teoriniai bei praktiniai aspektai. Pirmojoje dalyje nagrinėjamas genocido apibrėžimas, priežastys kodėl politinės ir socialinės grupės nebuvo įtrauktos į Genocido konvenciją bei analizuojama kitų šalių praktika apibrėžiant genocido veiką. Politinės ir socialinės grupės į konvenciją nebuvo įtrauktos dėl politinių priežasčių, iškilus tam tikrų šalių prieštaravimams. Tačiau Lietuva ne vienintelė įtraukė šias grupes į savo įstatymus, tai rodo, kad ne vien Lietuvai svarbi šių grupių... [toliau žr. visą tekstą] Genocide is described as one of the most severe crimes of the international law. After the Second World War international community decided to codify international law and the general principles of the law recognized by civilized nations. The United Nations enacted The Convention on the Prevention and Punishment of the Crime of Genocide. The convention stated that genocide crime is described as acts against national, ethnic, racial or religious group. After the collapse of the Soviet Union, many countries including Lithuania got back their independence. Lithuania’s legislators incorporated the norms of the Genocide convention into the state’s legal system. Besides these norms legislators also included social and political groups into the definition of genocide crime. It was done in order to punish persons, who were responsible for the criminal offense against Lithuania’s citizen during soviet occupation. The decision that states legislators made extended the definition of genocide crime established in international law, which defines genocide as the acts against national, ethnic, racial or religious group, but not against social or political group. Under international principle nullum crimen sine lege a person should not face criminal punishment except for an act that was criminalized by law before he performed the act. In this work it is aimed to determine whether the extended genocide structure established in Lithuanian legal system does not violate principle nullum... [to full text]

Baigiamasis magistro darbas buvo rašomas apie įmonės vadovų interesus, kai įmonės nemokumo būsenoje atsiskaitymai buvo vykdomi pažeidžiant nustatytą mokėjimų eiliškumą, ko pasekoje yra preziumuojamas tyčinis bankrotas. Atliekant tyrimą buvo iškeltas tikslas atsakyti į klausimą: ar tyčinio bankroto prezumpcija dėl mokėjimų eiliškumo nepažeidžia įmonės vadovų interesų? Darbe buvo nustatyta, kad tyčinis bankrotas yra įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę ir buvo žinoma, kad tokiais veiksmai bus pažeisti kreditorių reikalavimai. Siekiant palengvinti tyčinio bankroto įrodomumą buvo priimta tyčinio bankroto prezumpcija. Taip pat darbe ištirta, jog įmonės vadovui yra keliami aukštesni atidumo bei rūpestingumo standartai, 2012 m. balandžio 18 d. įstatymu Nr. XII-237 įstatymų leidėjas praplėtė įmonės vadovo atsakomybės ribas, iš vadovo bus galima išsireikalauti žalą, kuri kilo dėl jo tyčinių veiksmų. Tai gali turėti įtakos verslo plėtrai. Atsiradus įmonės nemokumo požymiams, vadovo tikslas yra atstatyti įmonės mokumą, kad būtų išsaugota įmonė ir galėtų toliau vykdyti veiklą, o vykdant veiklą būtų išsaugomos darbo vietos. Tačiau įmonės vadovo interesai esant įmonės nemokumo požymiams bei nemokumo būsenai, šiek tiek skiriasi. Esant nemokumo požymiams tikslas yra atstatyti mokumą, o esant pačiam nemokumui, kai nebėra galimybės atstatyti mokumo, iškelti įmonei bankroto bylą ir užtikrinti kreditorių reikalavimų pusiausvyrą. Atlikus tyrimą pasitvirtino iškelta... [toliau žr. visą tekstą] Master Thesis was being written about the Heads of the companies interests when in the mood of company’s insolvency all money transfers were done not in the right way. Finally as a result of that company is being presumed for intentional bankrupt. The relevance of the investigation is determined with intentional bankrupt presumption, when money transfers were done not in the right way / order, appeared less than one year ago. This thing is totally new and it’s not being investigated neither in scientific literature nor in case law. The development of the business is important for whole Lithuanian economics and because of that it’s actual to investigate whether the law of companies’ bankrupt, intentional bankrupt’s 20th article, 2012 year 18th of April changes which have identified intentional bankrupt presumption do not violate the Head of company’s interests. The latter could have a big impact for direct business development. In the first part was identified that the intentional bankrupt is in advance planned company’s bankrupt by managing the company incorrectly and when it was well known that the request of the creditors will be violated. Trying to make the proof of the intentional bankrupt more easier it was accepted the presumption. In the second part was investigated that there are subjects for higher standards of attention and care to the Head of the company. By the law of 2012, 18th of April, Nr. XXII-237 the limits of responsibility for the Head of company were... [to full text]

Magistrinio darbo tezės tikslas - atlikti mokslinį tyrimą ir patvirtinti arba paneigti hipotezę, kuri teigia, kad LR teisinė sistema neužtikrina moters nediskriminavimo darbo rinkoje. Objektas – teisinė sistema, susijusi su moters (ne)diskriminavimu darbo rinkoje. Problematika pasireiškia tuo, kad Lietuvoje yra sukurta įstatyminė bazė, skirta įgyvendinti lygias asmenų teises darbo srityje. Tačiau, remiantis oficialiais statistiniais duomenimis, de facto moterų padėtis darbo rinkoje yra prastesnė nei vyrų. Darbe buvo naudojami mokslinio tyrimo metodai: interviu, lyginamasis, analitinis, aprašomasis. Tyrimų rezultatai atskleidė, kad moteris darbo rinkoje diskriminuojama dėl nepakankamo moterų atstovavimo priimant sprendimus, nuolat reprodukuojamų lyčių stereotipų, didesnės moterų nei vyrų turimų šeiminių pareigų naštos. LR įstatymai numato keturias draudžiamas diskriminavimo formas: tiesioginę ir netiesioginę diskriminaciją, priekabiavimą ir seksualinį priekabiavimą, tačiau teisinių sąvokų vienoks ar kitoks apibrėžimas įstatyme, neturi tiesioginio ryšio su faktine segregacija užimtumo srityje. LR įstatymuose pozityvieji veiksmai yra įvardinti kaip laikinos specialiosios priemonės, taikomos siekiant užtikrinti lygybę ir užkirsti kelią lygių galimybių pažeidimui lyties ir kt. pagrindais, tačiau Lietuvoje nėra priimtas įstatymas, kuris numatytų šių priemonių taikymo sąlygas. Lietuvoje Konvencija dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims ir jos Fakultatyvinis protokolas... [toliau žr. visą tekstą] The aim of the Master thesis Does the Law System of the Republic of Lithuania Ensure the Non-Discrimination of Women in Labour Market is, by answering the problematic question, to conduct a scientific research and confirm or deny the hypothesis that the law system of the Republic of Lithuania does not ensure the non-discrimination of women in labour market. This topic is problematic because there is a legislative context established in Lithuania that aims to ensure equal individual rights in the field of labour. Despite the relative legislation, the official statistical data demonstrate that de facto situation of women in labour market is worse than men. In Lithuania only in 2012 in the age range of 25-34 there were 17.8% more women with higher education than men and, compared to men, their work pay gap was 12.6%. What is more, in the age range of 35-44 the work pay gap was 17.3%, and the employment rate of women was 3% smaller than men. Hence, the subject of the scientific study is the legal system of the Republic of Lithuania in terms of the non-discrimination/discrimination of women in labour market. The objectives of the paper are as follows: 1. interview the representatives of three different institutions in Lithuania in order to find out the main reasons, why the situation of women in the labour market is worse, and to provide the form and base of discrimination of women; 2. present the concept of positive actions and the application of tools of positive actions that... [to full text]

Nors lobizmas Lietuvoje buvo įtvirtintas 2001 metais, priėmus Lietuvos Respublikos Lobistinės veiklos įstatymą, iki šiol lietuvių teisinėje literatūroje nebuvo skiriama daug dėmesio lobizmo kaip instituto suderinamumui su Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu principu, jog Seimo nariai savo darbe turi vadovautis valstybės interesu. Lobizmas dažniausiai yra nagrinėjamas politikos mokslų kontekste kaip grupių interesų perdavimo priemonė. Teisinėje literatūroje yra straipsnių analizuojančių Lobistinės veiklos įstatymą, jo veikimą ar neveikimą bei kitus lobizmo įtvirtinimo aspektus. Visgi lobizmo ir konstitucinio principo, jog Seimo nariai savo darbe turi vadovautis valstybės interesu suderinamumo problema kyla tada, kai interesų grupės, pasitelkdamos lobistus, siekia savo siaurų interesų, kurie prieštarauja valstybės interesui, patenkinimo. Taigi priėmus lobizmą įteisinančius įstatymus (leidus privačioms interesų grupėms tiesiogiai daryti įtaką leidžiamajai valdžiai) kyla reali grėsmė, kad bus pažeistas Konstitucijoje įtvirtintas principas, jog įstatymų leidėjai turi vadovautis valstybės, o ne privačiais interesais. Šis baigiamasis darbas ir yra skiriamas ištirti šių dviejų institutų suderinamumą, jų reglamentavimą ir interpretavimą, nurodyti ryškiausius probleminius aspektus ir pateikti samprotavimus, kurie galėtų būti pagalbine medžiaga kitiems, susidomėjusiems šios problemos sprendimu. Tyrimo objektas – Lobistinė veikla, kuria pagal galiojančius teisės aktus... [toliau žr. visą tekstą] While lobbying in Lithuania was legitimised in 2001, after passing the Law on Lobbying Activities, up until this day legal scholars in Lithuania have not made any researches about compatibility of lobbying with the constitutional principle that legislators must act according to the state interests. Lobbying is usually examined in the context of political science as a vehicle for transmission of group interests. In legal literature some scholars analyse functionality of the Law on Lobbying Activities, but other problems of lobbying are not being analysed. This problem of compatibility lobbying and constitutional principle that legislators must act according to the state interests arise when interest groups, through lobbyists, try to satisfy their own selfish needs which are against state interests. So because the Law on Lobbying Activities was passed (private groups were allowed to influence government representatives) there is a real danger that constitutional principle which obliges legislators to act according to the state interests, not according to the private interest will be breached. This thesis is intended to investigate the compatibility of these two institutes, their regulation and to show some of the most problematic aspects which arises while trying to compare these two institutes. The object of this thesis is lobbying activities, which are in accordance with existing legislation and intended to affect the legislative decisions, and its compatibility with the... [to full text]

Lygybės prieš įstatymą, teisės apsaugos ir nediskriminavimo principai yra laikomi žmogaus teisių pamatinėmis normomis, kuriomis turi būti grindžiama teisės sistema. Lygybė reiškia, kad visi žmonės gimta laisvi ir lygūs, turi tokias pačias teises, yra vienodai gerbiami ir vertinami tiek šeimos, tiek ir visuomeniniame gyvenime. Vadovaujantis lygybės principu, visi žmonės yra lygūs savo prigimtinėmis teisėmis bei orumu, todėl niekam neturėtų būti paneigtos žmogaus teisės dėl tautybės, etninės kilmės, rasės, religijos, lyties, amžiaus, kalbos, seksualinės orientacijos, negalios, politinių ir kitų pažiūrų, bei remiantis kitais diskriminaciniais pagrindais. Lygybės principas yra neatskiriamas nuo nediskriminavimo principo, kuris jį papildo, bei sudaro bendrą ir pagrindinį žmogaus teisių principą. Nediskriminavimo principas iš tiesų reiškia, kad turi būti lygios teisės tarp vyrų ir moterų visose gyvenimo srityse. Nors žmogaus teisių apsauga sulaukia vis didesnio dėmesio tarptautinėje bendruomenėje, tačiau,vis tik išlieka susirūpinimas dėl moterų teisių apsaugos, kadangi ne visada tarptautiniai žmogaus teises ginantys dokumentai yra pajėgūs užtikrinti vyrų ir moterų lygiateisiškumą, o moterų teises ginantys dokumentai nesulaukia pakankamo musulmoniškų šalių pripažinimo, ypač tose srityse, kurios glaudžiai susijusios su musulmonų religijos ir kultūros aspektais. Magistriniame darbe bus kompleksiškai išanalizuotas lyčių lygybės principas šeimos teisiniuose santykiuose... [toliau žr. visą tekstą] Equality before the law, protection of the rights and non-discrimination are considered as core set of human rights norms and must form the whole legal system. Equality means that all people are born free and equal, have same rights and are equally respected and valued both in family and society. In accordance with the principle of equality of all people are equal in their natural rights and dignity, so no one should be denied human rights on grounds of nationality, ethnicity, race, religion, gender, age, language, sexual orientation, disability, political or other opinion which are based on other discriminatory basis. The principle of equality is inherent in the principle of non-discrimination which it complements and includes general and basic human rights. Non-discrimination principle in fact implies that there must be equality of rights between men and women in all spheres of life. Although the protection of human rights receive growing attention in the international community, however, there is still a concern for women's rights, as not always protecting international human rights and not always welcomed by Muslim countries, especially in areas that are closely associated with the Muslim religion and culture. This master's thesis will be analyzing a comprehensive gender equality in the legal family relations at the international level which is based on Sharia law. It will be focusing on the situation of women in the legal assessment of family relationships through... [to full text]

Žmogaus teisės yra prigimtinės asmens teisės, priklausančios be išimties ir vienodai kiekvienam žmogui. Teisė į gyvybę yra svarbiausia žmogaus prigimtinė teisė, nes ji apsaugo individo biologinį procesą be kurio nebūtų įmanomas jo egzistavimas. Tačiau nėra sutariama dėl to, ar ši teisė yra neatimama žmogaus teisė, kurios pats žmogus, net būdamas nepagydomas ligonis ir kentėdamas nežmoniškas fizines kančias, negali atsisakyti; ar ši teisė gali būti aiškinama ir kaip leidžianti žmogui pačiam spręsti, ar įgyvendinti jam priklausančią teisę į gyvybę, ar savanoriškai atsisakyti jos. Vieningai sutariama, jog teisė į gyvybę yra svarbiausia ir fundamentaliausia žmogaus teisė, tačiau visos žmogaus teisės yra tarpusavyje susiję ir negali būti dalomos. „Teisės į mirtį“ šalininkai valstybės draudimą dėl eutanazijos ar asistuotos savižudybės dažniausiai laiko tokių žmogaus teisių, kaip teisės į autonomiją ir elgesio laisvę, teisės į privatumą bei teisės į orumą pažeidimu. Tokiu „teisės į mirtį“ teisiniu pagrindu remiasi ir ją legalizavusios šalys. Tačiau „teisės į mirtį“ legitimumas yra žmogaus svarbiausios ir fundamentaliausios prigimtinės teisės pažeidimas, kuris yra identifikuojamas ir plačiau analizuojamas šiame darbe. Jau antikos laikais buvo svarstoma apie gyvybės, kaip teisinės vertybės, svarbą. Didieji antikos filosofai savižudybės idėją smerkė. Hipokrato priesaikoje yra aiškiai nustatomas asmens gyvybės neliečiamumas. Vėliau, Vakarų kultūroje įsigaliojus krikščionybei, gyvybės... [toliau žr. visą tekstą] Human rights are inherent rights of individual, the implementation of which forms human worldview, helps him to develop and grow as a person. Person acquires these rights from birth not only as inalienable conditions of the existence, but also as worth of life and aim. The right to life is the most important human natural right, because it protects the individual’s biological process and the human existence would not be possible without it. For this reason the state is obliged to ensure the person protection of life, i.e. laws should determine responsibility for a man’s homicide. However, there is no consensus on, is this right inalienable human right and man by himself, even being terminally ill and suffering serious physical throes, can not refuse it, or can we interpret this right as allowing a person by himself to decide or to implement his right to life, or voluntary surrender of it. There is unanimous agreement that the right to life is the most important and most fundamental human right, because without it implementation of other human rights and freedoms would not be possible. The right to life is consolidated in documents of the universal and regional human rights protection. In order to emphasize its importance, in these documents it is regulated in the beginning of articles. „Right to die” protagonists for the most part suppose that the state’s ban on euthanasia or assisted suicide is the breach of human rights, such as the right to autonomy and freedom of behavior... [to full text]

Lietuvos Respublikoje Fizinių asmenų bankroto įstatymas įsigaliojo nuo 2013 metų kovo 1 dienos. Fizinių asmenų bankroto tikslas atkurti nemokių skolininkų mokumą išlaikant pusiausvyrą tarp skolininko ir kreditorių interesų. Galimybė bankrutuoti suteikiama sąžiningiems asmenims. Vyrauja du bankroto modeliai mokumui atkurti: likvidavimas - kai likvidavus visą skolininko turtą grąžinamos skolos kreditoriams, likusi skolų dalis nurašoma; restruktūrizavimas - sudaromas mokumo atkūrimo planas, likviduojama didžioji dalis skolininko turo ir fizinis asmuo tam tikrą terminą siekia atkurti savo mokumą, visas lėšas, kurios yra didesnės nei jam palikta minimali lėšų suma pragyvenimui, skirdamas skolų padengimui. Po patvirtinto laikotarpio neapmokėtos skolos nurašomos. Kadangi bankroto proceso metu dažniausiai yra pažeidžiami teisėti kreditorių interesai, būtina užtikrinti, kad bankrutuos sąžiningas asmuo. Asmens sąžiningumas preziumuojamas, LR Civiliniame kodekse yra numatyti sandorių atvejai, kuomet preziumuojamas nesąžiningumas. Tačiau skolininkas gali būti nesąžiningu ir nesudaręs nesąžiningumo prezumpcijoje numatytų sandorių. Skolininko nesąžiningumas gali pasireikšti šiais būdais: melagingų duomenų pateikimas, tyčinis duomenų nuslėpimas, mokumo atkūrimo plano nevykdymas, mokumas atsiradęs dėl žalingų įpročių, neatsakingų veiksmų ar padarytų nusikaltimų ir kt. Melagingi arba nuslėpti duomenys yra viena iš didžiausių sukčiavimo bankroto procese problemų su kuria susiduria visos... [toliau žr. visą tekstą] Individuals bankruptcy law in Republic of Lithuania came into force on March 1, 2013. Big breakthrough in personal bankruptcy is considered the bankruptcy law adopted in England 1883. Following England in 1898 the bankruptcy law was adopted in Unites States, and later in the over countries. Now the possibility for natural persons to bankrupt is legalized in most of the European countries, USA, Canada, Australia and others. The purpose of personal bankruptcy law is to restore the solvency of insolvent persons keeping the balance between debtor and creditor interests. That means to restore individual to viable economic market while protecting their dignity, and encourage repayment of debts to creditors and income legalization. Such individuals debt relief pose creditors complains because their rights are restricted to recover the money they have lent, to earn the interest, and this is detriment of their property interests. Both, in the "fresh start" doctrine and law accentuate that the bankruptcy procedure applies only to honest person, so it is necessary to ensure an adequate legal framework, which would prevent the debtor's fraudulent actions. Dominates two types of bankruptcy models to restore solvency: Liquidation - after liquidation of all debtor's assets the repayments to creditors are maid, with remaining debts debtor is relieved; Restructuring - after solvency restoration plan is accepted, the main debtor asset is liquidated, a natural person seeks the restoration plan... [to full text]

Civilinio proceso atnaujinimas yra išimtinė procesinė priemonė, padedanti užtikrinti žmogaus teisę į teismą. Jo tikslas yra pašalinti galimai neteisėtą teismo sprendimą, taip įvykdant teisingumą ir išvengiant tokio sprendimo pasekmių. Tačiau pažvelgus į LR Civilinio proceso kodeksą, matome, jog Lietuvoje nėra įtvirtinta galimybė atnaujinti procesą, kuomet LR Konstitucinis Teismas pripažįsta teisės aktą, kuriuo teismas rėmėsi priimdamas sprendimą civilinėje byloje, prieštaraujančiu LR Konstitucijai. Suformuota LR teismų praktika draudžia proceso atnaujinimą civilinėse bylose šiuo pagrindu, kadangi būtų pažeistas teisinių santykių stabilumo bei teisinių santykių subjektų teisių ir pareigų apibrėžtumo principai. Tačiau priešingai nei civilinėse bylose, administracinėse bylose proceso atnaujinimas šiuo pagrindu yra leidžiamas. Panagrinėję užsienio valstybių teisinį reguliavimą, matome, jog apie pusė Europos valstybių leidžia proceso atnaujinimą šiuo pagrindu civilinėse bylose bylose, o baudžiamosiose bylose – beveik visos nagrinėtos valstybės. Žmogaus teisių užtikrinimo svarbą civilinėse bylose pabrėžia Europos Žmogaus Teisių Teismas. Nors EŽTT laikosi nuomonės, jog proceso atnaujinimą riboja teisinio tikrumo principas, tačiau tam tikrais atvejais proceso atnaujinimas gali būti efektyviausia priemone atstatant teisingumą, kuris buvo paneigtas pažeidus žmogaus teises. Tuo tarpu LR Konstitucinis Teismas laikosi pozicijos, jog proceso atnaujinimas nagrinėjamu pagrindu yra... [toliau žr. visą tekstą] Reopening of civil proceedings is an exclusive procedural measure, which helps to ensure a right to court. It‘s aim is to remove possibly unlawful court decision, thus delivering justice and avoiding consequences of such decision. Therefore, reopening of civil proceedings seeks to protect not only interests of private parties, but also public interest. However, if we look to Code of Civil procedure of the Republic of Lithuania, we can see a lack of possibility in Lithuania to reopen proceedings, when Constitutional Court of the Republic of Lithuania declares that law applied in a specific case is in conflict with the Constitution of the Republic of Lithuania. Lithuanian case law does not allow reopening of proceedings in civil cases based on mentioned ground, because otherwise principles of stability of legal relations and certainty of rights and duties of subjects‘ legal relations would be breached. Contrary to civil cases, administrative cases may be reopened based on mantioned grounds. Moreover, administrative courts examine cases regarding damages, incurred due to unlawful actions of public administration bodies, and these cases may also be reopened based on mentioned ground, though they are civil cases. Therefore, administrative courts case law and general competence courts case law differs on the question regarding reopening of proceedings in civil cases, when Constituional Court of the Republic of Lithuania declares that law applied in a specific case is in conflict... [to full text]

Darbo tikslas yra suprasti mažųjų (greitųjų) vartojimo kreditų institutą, jo vietą ir reikšmę Lietuvos skolinimosi rinkoje. Analizuojamas vartotojų poreikis skolintis bei atkreiptinas dėmesys į tai, kaip šio instituto draudimas paveiktų visuomenę ir kokias pasekmes draudimas turėtų įstatyminiu požiūriu. Uždaviniams pasiekti yra nadojami lyginamosios analizės, dokumentų analizės, analitins, aprašomasis metodai. Metodų pagalba buvo gautos žemiau pateikiamos išvados. Vadovaujantis LR Konstitucijos 46 str., valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Pažymėtina, jog LR Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, jog materialinės vertybės bei jų poreikių tenkinimas paprastai atspindi tautos gerovę, tačiau apie bendrą tautos gerovę galima spręsti ir iš žmogaus individualių saviraiškos galimybių. Neatsižvelgiant į tai, nuo 2013-ųjų m. liepos 1 d. Lietuvos bankas sugriežtino vartojimo kreditų išdavimo tvarką (ketinama griežtinti labiau), tuo pačiu apsunkindamas mažųjų (greitųjų) vartojimo kreditų išdavimo procesą. Pažymėtina ir tai, jog Lietuva yra vientintelė valstybė Europos Sąjungoje, kurios skolinimosi koeficientas yra mažiausas, tačiau reglamentavimas – griežčiausias. Asmenys turi teisę į pilnavertį gyvenimą, apimant, bet neapsiribojant, asmenų teisę į buitinių reikmenų apsirūpinimą, teisę į būstą ir jo išlaikymą, prabangos prekes bei teisę į natūralų poreikį – nuolatinį gyvenimo sąlygų gerinimą. Šių vertybių ir teisių įgyvendinimui iš dalies padeda... [toliau žr. visą tekstą] This study examines how consumers would be influenced, if payday loans be prohibited. To reach the goal, normative evaluative, descriptive explanatory, comparative analysis methods were applied. Below it is presented the results of the study. Changing needs of the country’s economy accordingly lead to the change of people’s need to adapt to natural changes in society. As these needs grow, some people (usually, more socially vulnerable persons) often experience shortage of additional income. Additional income is often necessary to meet the minimum needs of the individual: food, treatment or extra events, such as car repairs, etc. Usually, this group of people has no alternatives of borrowing, because fail to meet the applicable requirements for income. In such case, these persons obtain additional income through consumer payday loans. However, the society seeks to form the view that this type of credits is harmful to society, since it is considered to be a “costly” borrowing product that gives rise to a “vicious circle of borrowing”, when the consumer is forced to pay the cost of credit extension (which further increases the cost of the credit) due to shortage of income to repay full amount of the credit. For this reason, the state started regulating procedures for granting consumer payday loans (fast credits). The main reason why Lithuanian legislators adopted such strict regulation of the market is the inability of consumers to manage their finances. However, such... [to full text]

Asociacijos laisvės principas pripažįstamas ne tik daugumos valstybių nacionalinės teisės, bet ir priskiriamas prie pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių, kurios garantuojamos valstybių įsipareigojimais. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnyje, laiduojama teisė piliečiams laisvai vienytis į bendrijas. 2009 metais įsigaliojusi Kredito unijų įstatymo redakcija įtvirtino teisinio reguliavimo principą, pagal kurį kredito unijų veikla galima tik toje savivaldybėje, kurioje kredito unija turi registruotą buveinę, bei su ja besiribojančių savivaldybių teritorijoje. Analizuojant Kredito unijos įstatymą ir Konstitucijoje nustatytas normas susiduriama su dilema – ar įstatyme įtvirtintas ribojimas gali būti taikomas. Ar valstybė užtikrina laisvą asmenų jungimasi į asociacijas. Atsižvelgiant į sparčią kreditų unijų plėtrą ir siekiant teigiamos veiklos teikiami įstatymų projektai, kurie neigiamai vertina įsigaliojusį ribojimą. Taip pat darbe aptariama kokiais principais remiamasi sprendžiant nacionalinės bei tarptautinės teisės normų taikymo susikirtimą. Kaip sprendžiamas klausimas dėl asociacijos laisvės principo užtiktinimo nacionalinėje teisėje. Magistrinio darbo tikslas ir uždaviniai yra išanalizuoti teritorinio ribojimo svarbą valstybėje ir kokį poveikį pasikeitęs reglamentavimas atlieka kredito unijoms. Apibendrinus asociacijos laisvės principo turinį įvertinti principo taikymą sąveikaujant nacionalinės bei tarptautinės teisės normoms. Ar asociacijų laisvės principo... [toliau žr. visą tekstą] The principle of freedom of association is recognized not only just for the majority of national legal systems, but it is also attributed to the fundamental human rights and freedoms as guaranteed by states. In the article 35 of the Constitution of the Republic of Lithuania, states the right of citizens freely to unite to ensure communities. In 2009, the credit unions Act entered into force which laid the legal version of the regulatory principle that credit unions can be only in the municipality in which the Credit Union has its registered office, and with the municipalities which territory is bordering. When we are analysing Credit Unions Act and Constitution established norms together there we face with a dilemma – whether entrenched norm for restriction may be applied. In this case do state ensures freedom of association mergers? The main problem of the credit unions are establishment of new more complicated procedures to found a credit union. For example establishing more restrictive common bond criteria. In general credit unions may unite members upon the following criteria: professional, geographical, work in one company or membership in one organization. Before 2009 credit unions had an ability to chose 2 of these 4 criteria. Now there are not such a possibility. There we have a clash between established restrictive common bonds for credit unions and fundamental principle - the principle of freedom of association In international law the right of everyone to join a... [to full text]

Lyties pakeitimas yra vienas iš svarbiausių teisės į privatumą elementų, kurio tikslas, suteikti asmeniui galimybę tapti priešingos lyties atstovu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.27 straipsnis, įtvirtinantis teisę pakeisti lytį, nurodo, kad lyties pakeitimo sąlygas bei tvarką reglamentuoja įstatymas. Tačiau tokio įstatymo šiandien Lietuvoje dar nėra, Seimas nėra pritaręs jo projektui. Nors šalyje ši procedūra nėra draudžiama, dėl teisės spragos yra neįgyvendinama. Taigi pagrindinė darbo problema yra lyties pakeitimo ribojimas, lemiantis daugelio transseksualių asmenų padėties neapibrėžtumą. Šiuo atveju susiduriama su negalėjimu atlikti chirurginį lyties keitimą bei sunkumais siekiant teisinio lyties pripažinimo. Pažymėtina, kad tai aktualu ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse. Todėl lyties keitimui taikomi ribojimai laikyti globalia problema, kurią būtina spręsti. Darbo tikslas – atlikus teisės aktų, šaltinių bei teismų praktikos analizę lyties pakeitimo atžvilgiu ištirti ir nustatyti, ar pažeidžiama asmens teisė į privatumą esant lyties pakeitimo ribojimui. Darbe keliami uždaviniai: 1. Atlikti teorinę teisės į privatumą ir lyties pakeitimo analizę, pateikiant jų sampratas; 2. Išnagrinėti tarptautinį lyties pakeitimo reglamentavimą ir įvertinti užsienio šalių patirtį lyties pakeitimo atžvilgiu; 3. Atlikti Lietuvos bei užsienio šalių teismų praktikos analizę; 4. Išanalizuoti Lietuvoje esančio lyties pakeitimo ribojimą asmens teisės į privatumą kontekste ir... [toliau žr. visą tekstą] The individual’s right to privacy is one of the most significant and sophisticated in human rights system. Distinguished by its latitude, this law includes a number of elements among which – gender reassignment. Article 2.27 Part 1 of Civil Code of the Republic of Lithuania establishes a right to medical gender reassignment, while Article’s Part 2 specifies that conditions and the procedure for the gender reassignment are prescribed by law. In order to legalize a gender reassignment in Lithuania the Gender reassignment draft law was drawn up in June 4, 2003. However, after a lot of debates, the draft was not accepted. Although, the Civil Code establishes the possibility of gender reassignment and does not prevent surgical intervention, due to legal gap, it is impossible to do a full operation of gender reassignment in Lithuania. Thus, the essential problem of this work is restriction of gender reassignment which determines the uncertainty of transsexuals. For this reason, inability to do gender reassignment and difficulties in order to get legal gender recognition is faced. The topicality of this problem is that the situation of transgender persons in Lithuania becomes uncertain because of the refusal to enact the Gender reassignment Act. In such a case, persons who want to change their gender in Lithuania, find them in a difficult situation, because they are not able to receive treatments and for this reason are forced to go to foreign countries. Moreover, the country does... [to full text]

Moksliniame darbe analizuojama tautinių mažumų teisių apsauga Lietuvoje. Kadangi tautinių mažumų teisės yra žmogaus teisių dalis, todėl ir visa analizė remiasi būtent žmogaus teisėmis.Tautinių mažumų teisių netinkamas įgyvendinimas įrodytų, kad Lietuvoje ši teisinės sistemos dalis nėra tinkamai įtvirtinta, o teisės aktai nors ir priimti, bet įgyvendinami blogai juos pritaikant. Remiantis nacionaliniais ir tarptautiniais teisės aktais siekiama išanalizuoti, tautinių mažumų teisių įtvirtinimą ir įgyvendinimą Lietuvoje. Tautinių mažumų teisių apsauga yra aktuali teisinė problema, kuriai didžiulę įtaką daro ES teisė. Problemą bandoma reguliuoti priimamais nacionaliniais teisės aktais, o taip pat ir tarptautiniais, tačiau kol ši sistema yra su spragomis, tol žmogaus teisės, tautinių mažumų teisių apsaugos srityje bus pažeidinėjamos netinkamai jas įgyvendinant. Šiame darbe siekiama apžvelgti tautinių mažumų sąvoką istoriniu aspektu, įvykdyti objektyvių ir subjektyvių kriterijų analizę, kuriais paremtas tautinių mažumų egzistavimas. Tautinių mažumų konstitucinis statusas demokratinėje visuomenėje analizuojamas per lygiateisiškumo principą, lyginant su diskriminavimo draudimu. Gilinamasi į nacionalinius ir tarptautinius teisės aktus reguliuojančius tautinių mažumų teises, o taip pat analizuojami diskriminacijos, kaip žmogaus teisių pažeidimo, teisinius aspektus. The research analysis the protection of ethnic minority rights in Lithuania. Ethnic minority rights are a part of human rights therefore the whole analysis is based precisely on human rights. The law implementation of national minorities in Lithuania is analyzed based on national and international law acts. This analysis shows that the protection and implementation of ethnic minority rights is a relevant legal issue, largely influenced by the law of the European Union. This issue is regulated by adopting national and international law acts, however, as long as the transposition of the legal acts into the national law is not without flaws, the human rights in the field of ethnic minority right protection will be vulnerable to an improper implementation. In research ethnic minority conception is discussed, analyzing its historic aspect. It’s also analyzes the constitutional status of ethnic minorities in a democratic society with reference to principle of equality in compare with prohibition of discrimination. Research analyzes an international regulation in the field of ethnic minority right protection, specifically the establishment of ethnic minority rights in the European Union legislation and in the frameworks of the United Nations. And also an ordinary legislative regulation in the field of ethnic minority right protection is discussed.

Autorinių teisių pažeidimas ir plagiatas turi keletą aiškių paviršinių panašumų ir giliau paslėptų, ne taip aiškiai matomų skirtumų. Panašumai pasireiškia tiek plagijuojant, tiek pažeidžiant autorines teises, dažniausiai be kūrinio autoriaus leidimo yra kopijuojami svetimi darbai, tiek plagiatas, tiek autorinės teisės yra susiję su kūrybiniu procesu, kūrinių originalumu, autorystės pripažinimu ir siekia apsaugoti autorius, kad jų kūriniai nebūtų naudojami netinkamai. Būtent dėl šių akivaizdžių panašumų tarp plagiato ir autorinių teisių pažeidimo, kai kurie asmenys šiuos du dalykus supainioja. Žmonės pažvelgę į šią klaidingo sutapatinimo problemą giliau, teigia atvirkščiai ir plagiato su autorinių teisių pažeidimu visiškai nesulygina. Jų manymu plagiatas nėra teisinis terminas ir nebūtinai reiškia autorinių teisių pažeidimą, tai daugiau etikos nusižengimas darantis žalą akademinių institucijų ar pavienių asmenų reputacijai, kenkiantis mokslo pažangai ir kurybiniam procesui. Remiantis tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais, moksline literatūra ir teismų praktika darbe yra atskleidžiama plagiato ir autorinių teisių pažeidimo sampratos Lietuvoje ir užsienio šalyse bei nustatinėjamas santykis tarp plagiato ir autorinių teisių pažeidimo. Autorių teisės ir autorinių teisių pažeidimo sąvoka yra aiškiai apibrėžta įstatymuose, aprašyta mokslinėje literatūroje, teismų prakitkoje, LR ATPK ir BK, įstatymai suderinti su Europos sąjungos direktyvomis bei tarptautinėmis sutartimis... [toliau žr. visą tekstą] Copyright infringement and plagiarism have some clear similarities between them and deeper hidden, not so clearly visible differences. The similarities between plagiarism and copyright infringement are usually seen as copying someone’s work without permission from the author of that work, both are also concerned with the creative process and matters of originality and authorship. Both seek to prevent free riding on the work of others. Because of these obvious similarities plagiarism and copyright infringement are often confused. Scholars that study this problem of confusion say the opposite, they do not agree that copyright infringement and plagiarism are the same. They think plagiarism is not a legal term and does not necessarily imply a copyright infringement, it is more ethical misconduct that harms the academic institutions or individual's reputation, affecting the progress of science and the creative process. According to international and national legislation, the scientific literature and case law this thesis reveals the conception of plagiarism and copyright infringement in Lithuania and foreign countries and determines relation and intersection between copyright infringement and plagiarism. Author’s copyrights and copyright infringement are clearly defined by law, described in scientific literature, case law, Lithuanian penal and administrative codes and is in line with European Union directives and international treaties. However, plagiarism is not defined by law... [to full text]

Šio darbo pagrindinis tikslas buvo išsiaiškinti ar žiniasklaidoje galima viešinti ikiteisminio tyrimo duomenis jei tai gali įtakoti nešališką, nepriklausomą baudžiamąjį procesą. Atsakant į iškeltus darbo tikslus nagrinėjama tiek Lietuvos, tiek užsienio praktika (JAV, Anglija ir kt.). Daug diskusijų dėl šių principų konfrontacijos kyla JAV. Šios valstybės teismai jau seniai pripažino galimą viešumo pavojų, kai prisiekusieji, įtakoti visuomenėje, per žiniasklaidą, formuojamos nuomonės, priima subjektyvius, šališkus, neteisingus sprendimus. Aim of this work was to find out whether the media can serve to promote the pre-test data if media, public opinion can affect the fair, impartial and independent court. In order to verify the these assumptions, it is important to clarify the application of the principle of publicity characteristics and limits of the criminal process, the analysis of both the pre-trial stage and trial, to examine public awareness and the importance of boundaries. It is also necessary to assess whether public opinion on a fair and impartial court, is it possible to maintain a balance between these two principles. In response to the issue raised by the work targets both Lithuanian and foreign law (the U.S., UK, etc.) are analysed. Much of the debate on the principles of the U.S. confrontation arises. Courts of this country had recognized the potential public risk, when the jury, influenced by society through the media, which formed the opinion, makes subjective, biased, incorrect decisions.

Visuomenėje kylančios diskusijos dėl didelio mokesčių lygio yra aktualios ir palydimos daugybės komentarų. Mokesčių lygio svarstymas apima teisines, politines ir ekonomikos sritis. Šio darbo problema yra ta, kad Vyriausybei vykdant mokestinę politiką visuomenėje išnyksta teisinis tikrumas dėl buvimo apribojimų, kurie varžytų maksimalios mokestinės naštos ribą. Šiam darbui keliami tokie uždaviniai: (1) atskleisti mokestinės prievolės esmę; (2) nustatyti mokestinei prievolei atsirasti būtinas prielaidas; (3) nustatyti mokestinės prievolės nebuvimo prielaidas; (4) pagrįsti teisinės valstybės finansavimo mokesčiais būtinumą; (5) išnagrinėti mokestinės naštos didinimo istorinius atvejus; (6) išskirti ir apibūdinti laikotarpius, kuomet mokestinės naštos didinimui galioja mažesni apribojimai; (7) išanalizuoti situacijas Lietuvos Respublikoje mokesčių reguliavimo politikoje ir teisės aktuose, kuomet galėtų būti maksimaliai didinama mokestinės naštos riba. Šio darbo tikslas yra ištirti mokestinės naštos didinimo teisėtumą. Šio darbo objektas – maksimalios mokestinės naštos ribos. Įgyvendinant darbo tikslą, daugiausia dėmesio buvo skiriama mokestinės prievolės atskleidimui, mokestinės prievolės pagrindimui ir maksimalios mokestinės naštos ribų ieškojimui ir jų teisėtumo tyrimui. Šis iškeltas tikslas darbe sėkmingai įgyvendintas – išanalizavus mokesčių teisės literatūrą, politines – teisines teorijas ir mokestinės naštos reguliavimo teorinius aspektus bei praktiką. Vadovaujantis įvairių... [toliau žr. visą tekstą] The title of this work is: Is it legitimate to impose 100 % personal income tax? The tackled problem in this work is that as the Government creates new tax policy it also creates some uncertainty in the society because of vagueness of legal limitations to impose maximum tax burden. It creates a lot of discussion in society as people on micro economical level very vulnerable to Government’s moves in changing tax policy. The actuality of this problem is that after 2008 global financial crisis the interest in society towards economical issues skyrocketed into unseen level and internet news sites were bombarded by differently economically educated people. Indeed, the changes in tax policy touches almost every person‘s life and there is proverbial Benjamin Franklin saying that „in this world nothing can be said to be certain, except death and taxes“. The stability of tax policy for businesses and investors is of most importance when choosing country to invest and the acts of Government witnesses about its readiness to keep promises by creating long term stable legal business environment. In country, where is „rule of law“, one thing to evaluate the Government decision to raise tax level is to question its legitimacy. Every such decision to change tax policy should be grounded in specific needs and situations. The problem is not with individual tax but with general tax level. The finding of maximum level of taxation would give more clarity to state and it‘s citizen relationship as... [to full text]

Nemažai Europos Sąjungos valstybių narių įmonių yra suinteresuotos savo registruotos buveinės perkėlimu į kitą valstybę narę. Įmonei sėkmingai perkėlus savo registruotą buveinę į kitą valstybę, keistųsi įmonei taikytina teisė. Esant teisinei galimybei įmonei nutraukti savo veiklą įsikūrimo valstybėje be įmonės likvidavimo, bei įsikurti kitoje valstybėje, įmonė išlaikytų savo juridinį statusą, o visas įmonės turtas ir prisiimti įsipareigojimai tiesiogiai pereitų naujoje valstybėje įkurtai įmonei. Darbe yra analizuojama įmonės registruotos buveinės perkėlimo galimybė Europos Sąjungos valstybių narių tarptautinės privatinės teisės atžvilgiu, bei jų vidaus materialinės teisės atžvilgiu. Taip pat analizuojama Europos Teisingumo Teismo jurisprudencija ir jos įtaka tokio perkėlimo galimybei bei aptariama alternatyvi įmonės registruotos buveinės perkėlimo galimybė remiantis antriniais Europos Sąjungos teisės aktais. Many companies in European Union are interested in the possibility to transfer their registered offices to another country. Doing that would lead to a change in the applicable law. If a company is allowed to dissolve in its country of incorporation without the liquidation, and to incorporate in the new state, the company would maintain its legal status and all of it‘s assets and liabilities would be passed to a company incorporated in the new state. This paper analyzes the possibility of such transfer according to European Union member states private international law and substantive law provisions. It also analyzes the jurisprudence of the European Court of Justice and it's influence on possibility of such transfer. The indirect possibility of such transfer, according to European Union secondary law, is also disscused.

Dvidešimtas amžius atnešė žmogaus teises ir jų apsaugos idėją, kaip jas būtų galima puoselėti. 2001 metais Tarptautinė komisija dėl intervencijos ir valstybės suverenumo parengė projektą “Pareiga ginti” (Responsability to protect). Ši doktrina paremta valstybės pareiga saugoti ir gerbti jos piliečių žmogaus teises bei tarptautinės bendruomenės pareiga įsikišti, jeigu valstybė padaro didelio masto žmogaus teisių pažeidimus. Šis darbas siekia atsakyti į klausimą, ar doktrina “Pareiga ginti” yra tarptautinės paprotinės teisės norma. Tuo remiantis, pirmoje baigiamojo darbo dalyje analizuojama, kas yra tarptautinė paprotinė teisė ir kaip ji gali būti pritaikyta realioje situacijoje. Antroje dalyje pateikiamas doktrinos “Pareiga ginti” aprašymas, bei nurodomi pagrindiniai šios doktrinos elementai. Trečioje ir ketvirtoje dalyse analizuojami jėgos panaudojimo prieš valstybę teisiniai aspektai ir pateikiamas naujausias doktrinos pritaikymo atvejis Libijoje. Išvados darbo pabaigoje pateikia atsakymą į darbo pradžioje išsikeltą hipotezę, jog doktrina “Pareiga ginti” dar nėra tarptautinės paprotinės teisės norma, nors toks statusas padėtų išvengti politinio akligatvio ir Jungtinių Tautų Saugumo tarybos veiksmams suteiktų lankstumo. Pažymėtina, kad baigiamajame darbe taipogi pateikiama idėja, kad pirmasis doktrinos elementas, t.y. valstybės atsakomybė saugoti ir gerbti žmogaus teises yra tarptautinė paprotinė teisė. Tačiau antrasis elementas – tarptautinės bendruomenės įsikišimas į... [toliau žr. visą tekstą] The rise of human rights in 20th century brought the idea of minimal international standard to ensure and protect those rights. In 2001 the International Commission on Intervention and State Sovereignty made a report which suggested the doctrine of Responsibility to Protect based on the state’s duty to respect its own citizens’ rights and the duty of international community to step in if a state commits mass scale human rights violations. This final paper focuses on answering the question whether R2P has gained the status of customary law. For this reason the first chapter analyzes what defines international customary law and how can it be applied in particular cases. The second part of the paper focuses on presenting the R2P doctrine and its elements. The third and fourth chapters analyze the legal justification of use of force and the most recant example of R2P application in Libya. The conclusions bring the answer to the hypothesis that R2P is not yet an international customary law. Although the status of being one could be very beneficial in order to avoid political dead-end in the United Nations Security Council actions. In addition to this, this paper argues that state’s duty to protect its own people is already an international customary law, on the contrary international community, if needed to cope with failed states, still waits for the UNSC authorization. This leads to the conclusion that the second element of R2P (the actions of international community) is not an... [to full text]

Kasmet pasaulyje nuo infekcinių ligų miršta milijonai žmonių. Ironiška, kad dauguma šių ligų yra išgydomos šiuolaikiniais vaistais, tačiau dauguma žmonių neturi priėjimo prie šių vaistų, ypač besivystančiose šalyse. Šią problemą įtakoja daugelis faktorių, tačiau dažnai vaistų prieinamumas būna apribojamas dėl aukštų vaistų kainų, kurios dažnai būna stiprios intelektinės nuosavybės apsaugos pasekmė. Šiame darbe analizuojama vaistų prieinamumo problema intelektinės nuosavybės ir žmogaus teisių kontekste. Ieškoma atsakymo į klausimą, ar išradimų, susijusių su vaistų gamyba, patentinė apsauga, nepažeidžia žmogaus teisių į sveikatos priežiūrą. Ypatingas dėmesys skiriamas Sutarčiai dėl intelektinės nuosavybės teisių prekyboje (TRIPS Sutartis) ir jos daromai įtakai vaistų prieinamumui. Ši sutartis susilaukė didelės kritikos dėl nesugebėjimo išlaikyti pusiausvyros tarp patentinės apsaugos ir vaistų prieinamumo. Išanalizavus problemą, buvo nustatyta, kad egzistuoja paradoksalus ryšys tarp patentų teisės ir vaistų prieinamumo. Patentų teisės suteikiama apsauga veda prie patentuotų vaistų prieinamumo apribojimų dėl išaugusių jų kainų, todėl egzistuoja riba, kurią pasiekus yra tikslinga apriboti išradimų, susijusių su vaistų gamyba, patentinę apsaugą, siekiant užtikrinti vaistų prieinamumą visuomenei. Patento savininko teisės gali būti apribotos pasinaudojant TRIPS Sutartyje įtvirtintomis priemonėmis, tokiomis kaip priverstinis licencijavimas ar lygiagretus importas, o įvykus žmogaus... [toliau žr. visą tekstą] Each year millions of people die from infecious diseases. Ironically, mosto f these diseases are curable with modern medicines, but most people don‘t have access to these drugs, especially in developing countries. The are many reasons for the lack of access to medicines, but in many cases the high price of drugs is a barrier to needed medicines and the unaffordable prices are often the result of strong intellectual property protection. This paper analyses the problem of access to medicines in the context of human rights and intellectual property. It tries to answer the question whether patents for pharmaceutical inventions infringe on the human right to health. Particular attention is paid to the Agreement on trade related aspects of intellectual property (TRIPS Agreement) and the impact it has on access to medicines. TRIPS is widely criticized for failing to maintain a balance between patent protection and access to medicines. Previously in many countries patents for pharmaceutical inventions were not allowed or they were limited but after TRIPS everything changed. The Agreement widened the scope of patentability and included pharmaceutical inventions. Now patent protection has to be granted for any inventions, whether product or processes, in all fields of technology under the conditions that they are new, involve an inventive step and are capable of industrial application Analysis shows that a paradoxical relationship exists between patent law and access to medicines... [to full text]

Šiame darbe analizuojamas kaltės formos nustatymas Lietuvos Respublikos teismuose esant panašioms nusikalstamų veikų aplinkybėms, tačiau kilus skirtingiems padariniams bylose žmogaus gyvybei ir sveikatai. Darbe analizuojami kaltės turinio kriterijai, kuriais remiantis yra nustatoma kaltės forma ir rūšis. Taipogi darbe bandoma ištirti kokie turėtų būti universalūs bei objektyvūs kaltės turinio kriterijai, kuriais remiantis būtų galima nešališkai ir objektyviai nustatyti tikslią kaltės formą bylose žmogaus gyvybei ir sveikatai. Galiausiai bandoma išsiaiškinti, ar nusikalstamos veikos padariniai neįtakoja kaltės formos nustatymo. Pirmoje dalyje analizuojami ir nustatomi kaltės turinio kriterijai, kurie lemia kaltės formos nustatymą. Antroje dalyje analizuojama Lietuvos Respublikos teismų praktika siekiant nustatyti kokią reikšmę šie kriterijai turi nustatant kaltės formą bylose žmogaus gyvybei ir sveikatai, taip pat aiškinamasi, ar nusikalstamos veikos padariniai neįtakoja kaltės formos nustatymo. This work analyzes the determination of culpability of the Republic of Lithuania courts in similar circumstances of the offenses, but in case of different consequences of the offense in cases of human life and health. The work analyzes the criterions of the fault content, which determines fault’s form and type. Also, the work attempts to explore what criterions of the fault content should be universal and objective, which impartially and objectively would allow determining the exact form of fault in human life and health cases. Finally, there is an attempt to find out whether the consequences of the offense do not affect the form of the determination of fault. Culpability in matters of human life and health recently raises a number of debates not only on the academic level, but also in the courts of the Republic of Lithuania, since the determination of culpability is very important in criminal law for the legal process. Incorrect determination of culpability adversely affects not only the fate of the accused, but the whole society, as society is interested that the criminals would be respectively punished and would respect society’s protected values such as human health or life. Thus if the fault is determined incorrectly, then it will not pursue justice. Eventually, legislature formed harsh penalties for the offenses that are committed with intent, as a deliberate offense is always regarded as more dangerous and more serious than negligent homicide. A person who acts... [to full text]

ES vidaus rinka suprantama kaip teritorija be sienų, kurioje be kitų laisvių užtikrinamas ir laisvas prekių judėjimas. Laisvas prekių judėjimas yra labiausiai išplėtota iš vadinamųjų keturių „laisvių“ ir bene sėkmingiausiai veikianti Europos Bendrijos sritis. Automobilių pirkimas-pardavimas taip pat patenka į laisvo prekių judėjimo principų reguliuojamą sritį, nes autmobiliai taip pat yra „Prekės“. Taigi automobilių registravimo draudimas yra akivaizdus laisvo prekių suvaržymo pavyzdys, nes joks žmogus nebus suinteresuotas pirkti automobilį žinodamas, kad negalės jo registruoti ir naudoti. Tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti, ar toks Lietuvoje taikomas draudimas nepažeidžia laisvo prekių judėjimo principų. Visų pirma, svarbiausio laisvam prekių judėjimui taikomo proporcingumo principo. Jis reikalauja, kad naudojamos priemonės atitiktų tą tikslą, kurio jomis siekiama. Taigi nukrypti nuo bendrosios taisyklės leidžiama tik tiek, kiek yra būtina keliamiems tikslams pasiekti. Tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvos institucijų veiksmai nėra proporcingi siekiamiems tikslams. Visų pirma, proporcingumo principas nereikalauja Bendrijos šalių atsisakyti naudoti laisvą prekių judėjimą varžančias priemones. Antra, taikomas „dešiniavairių“ automobilių registracijos draudimas, nepagrindžiant moksliniais tyrimais ar skaičiavimais, negali būti pateisinamas tik dėl galinčio kilti pavojaus kitiems eismo dalyviams, žmonių sveikatai ir visuomenės saugumui. Išanalizavus kitų šalių praktiką... [toliau žr. visą tekstą] The free movement of goods is the most successful project in European Community. It is an important part of the internal market described in EC treaty as follows: the internal market shall comprise an area without internal frontiers in which the free movement of goods, persons, services and capital is ensured in accordance with the provisions of this Treaty. It is necessary to ensure the appropriate application of principles of free movement goods in European Community. Only this way it is possible to ensure fair competition among states companies and keep internal market competitive to the rest of the world. For the majority of products, EU countries have adopted the principle of mutual recognition of national rules. Any product legally manufactured and sold in one member state must be allowed to be placed on the market in all others. Articles 34 and 35 of the Treaty on Functioning of European Union deals with the prohibition of quantitative restrictions and measures having an equivalent effect to quantitative restrictions on imports and exports. Measures having an equivalent effect to quantitative restrictions mean laws, regulations, administrative provisions, administrative practices, and all instruments issuing from a public authority including recommendation which have similar effect to quantitative restrictions. These articles are a leading tool to deal with elimination of technical barriers which are the most dangerous to free movement of goods notion. Only on the... [to full text]

Pirminis dėmesys neteisėtų nuteisimų problemai buvo išskirtinai susijęs su atskiromis bylomis ir pavieniais išteisinimų atvejais, tačiau vėliau šis reiškinys susilaukė didesnio mokslinio susidomėjimo. Pripažįstant, jog neteisėtai nuteisti asmenys ir visuomenė patiria didelę žalą, plačiau imtasi analizuoti ir valstybės civilinės deliktinės atsakomybės tokiais atvejais klausimas. Galiojantys nacionaliniai įstatymai, Tarptautinis Pilietinių ir Politinių Teisių Paktas, Europos Žmogaus Teisių Konvencija įtvirtina asmens teisę siekti kompensacijos neteisėtų nuteisimų, suėmimų ir sulaikymų atvejais, tačiau atlikti tyrimai visgi rodo, jog nevisada užtikrinamos išteisintųjų ar asmenų, kurių atžvilgiu procesas nutraukiamas reabilituojančiais pagrindais, teisės į deramą kompensaciją. Pasigendant tyrimų susijusiu klausimu Lietuvoje, šiuo darbu mėginama išsiaiškinti, ar asmuo turi teisę reikalauti iš valstybės atlyginti su bylos tyrimu susijusias išlaidas, patirtą turtinę ir neturtinę žalą, nuostolius, ir ar valstybė turi pareigą šią žalą atlyginti, kuomet asmenys visiškai išteisinami arba procesas jų atžvilgiu nutraukiamas reabilituojančiais pagrindais. Darbe apžvelgiami įvairūs susiję probleminiai aspektai, atliekama Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos teismų praktikos analizė. Pateikiama apžvalga, kaip šie klausimai reglamentuojami ir kokios kompensavimo sistemos taikomos įvairiose valstybėse, bei kokia yra šios teisės įtvirtinimo reikšmė visuomenei, valstybei ir konkrečiam... [toliau žr. visą tekstą] The initial focus on the issue of wrongful convictions (miscarriages of justice, judicial errors or errors of justice) was exclusively related to the research into individual cases of acquitted persons, but this subject has also been recently analysed by the scholars of criminal and civil law. Unfortunately, in Lithuania no significant reasearches on this matter have been produced so far, and this master thesis is an attempt to analyse the aspects relating to the compensation probabilities for the wrongfully convicted, arrested and detained people in Lithuania as well as in other jurisdictions. While generally accepting the extremely severe negative consequences for the unjustified restrictions or deprivations over the basic human right – the right to freedom – the indemnification aspects are usually left aside. This question is also problematic due to its interdisciplinary nature: the unlawful actions of the investigators, prosecutors or the court have to be proven and the person has to be convicted under the criminal acts or criminal procedure acts; yet, the compensation for those actions is awarded following civil law procedures provided it fulfills the prerequisites set by civil laws. The institution of the civil tort liability of the state is analysed in regard of this specific matter. The applicable Lithuanian legislation, the International Covenant on Civil and Political Rights as well as the Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms refer... [to full text]

Teisės aktų leidyba, nuteistųjų darbo istorinė raida, valstybės finansavimas bei Teismų sprendimai sudaro vieną bendrą grandinę nežinomųjų, kurie apsprendžia visas nuteistojo gyvenimo sferas išskyrus vidinius įsitikinimus. Tuo tarpu efektyviai veikianti bausmių vykdymo sistema turi sugrąžinti visuomenei žmogų, kuris savo gyvenimo tikslų siektų teisėtomis priemonėmis ir būdais. JAV, buvo viena iš pirmųjų valstybių, kuri nuteistuosius įdarbino, tokiu būdu net tik sukurdama naują pramonės šaką, bet ir naują kalėjimų pajamų šaltinį. Kaliniai galėjo būti išnuomojami, kaip įrankiai tam tikram darbui atlikti. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad darbas buvo priverstinis, bent jau 18-19 amžiuje, tai galima drąsiai teigti, jog nuteistieji turėjo prievolę dirbti. Ši prievolė vėliau vadinta katorga. 2002 metai įsigaliojo LR Bausmių vykdymo kodeksas, kuris sureguliavo bausmių vykdymą bei pakeitė iki tol galiojusius Sovietmečio teisės aktus. Naujasis teisės aktas numatė, kokiais būdais ir priemonėmis nuteistieji yra įtraukiami į darbą. Pareiga nuteistiesiems dirbti neprieštarauja ir tarptautiniams įsipareigojimams. Kaip antai 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 4-ojo str. 3d. nes priverčiamuoju ar privalomuoju darbu nelaikoma joks darbas, kurį reikalaujamas atlikti kai asmuo yra įkalintas. Tačiau įkalinimo įstaiga turi atsižvelgti į turimų darbų pasiūlą, tinkamą profesinę atranką bei įstaigos tvarkos ir drausmės reikalavimus. Bet tuo pat metu užtikrinti... [toliau žr. visą tekstą] Legislative, historical evolution of the labor of convicts, state funding, and judicial decisions consist of a single chain of unknowns, that are determined by the offender of all areas of life other than the interior beliefs. Meanwhile, an efficient penal system has returned to the public men who reach their life goals by legal means and methods. United States of America was one of the first countries in which convicts were employed, not only by creating a new industry, but also a new source of revenue for the prison. Prisoners could be rented out as a tool for a particular job. Therefore, the fact that the work has been forced, at least the age of 18-19's, it could be said that prisoners have an obligation to work. This obligation renamed the drudgery. In the year 2002 the Penal Code of Lithuanian Republic came into effect, which regulated the executions, and replaced the previous Soviet legislation. The new act provided ways and means to included prisoners in the work. The obligation for convicts to work is in compliance with the international obligations. In 1950's European Convention on Human Rights and Fundamental Freedoms of the 4th art. 3p. any work which is required to be done when a person is in custody shall not be considered as forced or compulsory labor. However, the detention facility must take into account the available labor supply, and the selection of appropriate professional bodies and procedures for discipline. But at the same time ensuring that prisoners... [to full text]

Autorius pastebi, kad viena mažiausiai reglamentuotų deliktinės atsakomybės problemų, skyrium gyvenančio tėvo atsakomybės už nepilnamečio vaiko padarytą žalą problema. Būtent šis atvejis teisės aktuose reglamentuojamas mažai, jo taikymas problemiškas, kadangi bet koks sprendimas neišvengiamai gali būti pamatinių teisinės atsakomybės normų pažeidimu. Darbo tyrimui autorius iškelia šį tikslą ir uždavinius: Darbo objektas – skyrium gyvenančio ir neauginančio vaiko tėvo teisinės atsakomybės ribos. Hipotezė: Skyrium gyvenantis ir neauginantis vaiko tėvas neprivalo atsakyti už vaiko padarytą žalą.. Darbo tikslas- išanalizuoti skyrium gyvenančio ir vaiko neauginančio tėvo atsakomybės ribas. Uždaviniai: a)Išanalizuoti teisines doktrinas, reglamentuojančias tėvų atsakomybės ypatumus bendrosios teisės ir civilinės teisės sistemų valstybėse. b)Aptarti tėvo pareigą atlyginti vaiko padarytą žalą esant tėvo ir vaiko atskyrimo, tėvų valdžios apribojimo ir separacijos atvejams . c) Išanalizuoti teisės aktų nuostatas ,įtakojančias skyrium gyvenančio tėvo atsakomybę už nepilnamečio veiksmus. Aptardamas šią problemą, autorius analizuoja situaciją kitose šalyse .Bandoma nustatyti bendruosius dėsningumus bendrosios bei kontinentinės teisės sistemų valstybėse. Pastebima, kad bendrosios teisės sistemos valstybėse vienareikšmiškai galioja asmeninės atsakomybės principas. Tai yra tėvas kaltas tiek kiek jie tiesiogiai nusižengė ar prisidėjo prie to, kad žala būtų padaryta. Kontinentinės teisės... [toliau žr. visą tekstą] Parental liability is one of the most problematical aspects of tort liability cases. In most lows in the world is written that both parents are liable for the damages made by their child. There is no information about individual liability of child’s father or mother. Especially this problem becomes important then parents live separately. Then we have a question is child’s father who does not live together with his child liable for the torts and minors made by his child. This problem becomes complicated when father did all he could to help his child to act legally. But on the other hand, if we presume that according these circumstances father is not liable, we can breach victims’ rights. Main rule of civil liability is damages compensation for the victim. This dilemma is important in our days because there is big number of juvenile crimes. Civil liability for juvenile crimes is taken by parents or institution which supervises the juvenile at the time when tort is made. Under these circumstances we need stronger regulation of subjects liability limits. The object of the work is liability limits of father who lives separately and does not take care about this child for the torts made by his child. Hypothesis: Father who lives separately and does not take care about this child is liable for the torts made by his child. Purpose of the work is to analyze the limits of liability of the father who lives separately and does not take care about his child. The following tasks are... [to full text]

There are three types of agreements regarding lawyers’ fee: fixed fee, hourly fee and the contingent fee. Contingent fee agreements have distinguishing features from other types of fee – lawyer is compensated or his remuneration is paid only if the case is won, and the client doesn’t have to pay a fee beforehand. Agreements are most popular in United States. Europe doesn’t use them uniformly, some countries allow agreements, some – prohibit. Lithuania a few years ago adopted rule allowing contingent fee agreements but still there are no further legislation or clarification. Mainly contingent fee agreements are used when there is no risk of non-recovery. The main advantage making agreements desirable that client doesn’t have to pay till the case is closed. This model allows people who cannot afford hourly or fixed fee get access to justice. On the other hand lawyer on a contingency fee agreement has more motivation to do everything what is needed to obtain judgment. Contingent fee agreements can be divided in several types: hourly contingency fee, when the lawyer is paid for total hours spent on the case only if the case was successful; then, when the lawyer is paid an hourly rate and bonus premium, based upon litigation; and mostly known type is based upon percentage of the plaintiff’s recovery. The main aim of this research is to validate or disclaim the hypothesis that contingent fee agreements violate ethical principles governing lawyers’ practice. First part of this... [to full text] Pacta de quota litis terminas daugiausiai naudojamas Europoje; minimas Europos Sąjungos advokatų profesinės etikos kodekse. Kitos šalys naudoja skirtingus terminus, populiariausias contingent fee, naudojamas Jungtinėse Amerikos Valstijose, taip pat conditional fee Didžiojoje Britanijoje. Contingent fee terminas Lietuvoje naudojamas kaip sąlyginis atlyginimas, dėl kurio advokatas ir klientas susitaria iš anksto. Tai viena iš susitarimo tarp advokato ir kliento rūšių, kuri apibrėžia ne tik kliento atstovavimo sąlygas, bet kartu ir numato advokato atlyginimą, kuris tiesiogiai priklauso nuo bylos baigties. Taip pat yra žinomi valandinio užmokesčio ar fiksuoto užmokesčio susitarimai. Sąlyginio atlyginimo susitarimai gali nustatyti atlyginimo dydį valandine išraiška, kai sąlyginis atlyginimas skaičiuojamas nuo išdirbtų valandų; taip pat gali būti mokamas valandinis sąlyginis atlyginimas su premija ir populiariausias, kai sąlyginis atlyginimas nustatomas procentine išraiška ir skaičiuojamas nuo priteistos sumos. Sąlyginio atlyginimo susitarimai labiausiai paplitę Jungtinėse Amerikos Valstijose, tuo tarpu Europoje jie naudojami labai retai, daugelyje šalių jie draudžiami. Šių susitarimų išskirtinumas yra tas, kad klientui nereikia mokėti už advokato paslaugas iš anksto. Su advokatu atsiskaitoma tik jei byla laimima. Tai lemia šių susitarimų populiarumą ne tik Jungtinėse Amerikos Valstijose, bet ir kitose šalyse, nes sudaro galimybe nepasiturintiems asmenims apginti savo teises ir... [toliau žr. visą tekstą]

This master thesis provides an analysis of the legality of preemptive self-defence under international law. In assessing the lawfulness of preemptive self-defence two basic sources of international law: customary and treaty law are examined. The analysis of the UN Charter rules showed that there is strong disagreement between scholars regarding the legality of anticipatory self-defence. However, the term “armed attack” in article 51 UN Charter should embrace imminent threats. Two basic reasons are: the advent of weapons of mass destruction (WMD) and new methods of warfare; the inherent right of anticipatory self-defence was not exhausted after the adoption of the UN Charter. The examination of customary international law showed that the Caroline doctrine allows states to act in anticipation of an armed attack if the requirements of necessity and proportionality are fulfilled. In addition, the analysis of state practice and opinion juris prior and after September 11, 2001, revealed that anticipatory self-defence is not prohibited. The conclusion is maid that the right of anticipatory self-defence, if requirements of necessity and proportionality are fulfilled, is not illegal under international law. In contrast, the analysis of the UN Charter rules showed that preemptive self-defence against perceived threats is not legal under the UN Charter, because there is no actual armed attack or imminent threat against which state can legally defend itself. In addition, preemptive... [to full text] Šioje magistro tezėje analizuojamas preventyviosios savigynos teisėtumo tarptautinėje teisėje klausimas. Du pagrindiniai tarptautinės teisės šaltiniai: sutarčių bei paprotinė tarptautinė teisė yra nagrinėjami siekiant išsiaiškinti, ar preventyvioji savigyna yra legali tarptautinė teisėje. Pirmoje darbo dalyje nagrinėjamas preventyviosios savigynos prieš neišvengiamas grėsmes (angl. anticipatory self-defence) legalumas dviejų pagrindinių tarptautinės teisės šaltinių atžvilgiu. Pagrindinė tarptautinė sutartis reguliuojanti karinės galios naudojimą yra Jungtinių Tautų (JT) Chartija. Nagrinėjant preventyviosios savigynos prieš neišvengiamas grėsmes legalumo JT Chartijos normų, reguliuojančių savigyną, atžvilgiu, buvo nustatyta, kad autoriai nesutaria dėl to, ar JT Chartija leidžia naudoti karinę galią prieš neišvengiamas grėsmes. Pagrindiniai mokslininkų nesutarimai kyla dėl JT Chartijos 51 straipsnio, kuris leidžia JT valstybėm narėm savigynos tikslais naudoti karinę galią, ginkluoto užpuolimo atveju, formuluotės. Iš esmės, nesutariama dėl dviejų frazių vartojamų JT Chartijos 51straipsnyje: „prigimtinė teisė“ bei „ginkluotas užpuolimas“ (angl. „the inherent right“, „armed attack“). Autorių susiskaidymas šiuo klausimu neleido nustatyti, ar preventyvioji savigyna prieš neišvengiamas grėsmes yra legali. Dėl to, buvo nagrinėjama, ar JT Chartijos 51 straipsnyje minima ginkluoto užpuolimo sąvoka apima neišvengiamas grėsmes ir tokiu būdu minėta tarptautinė sutartis leidžia... [toliau žr. visą tekstą]

Šiuolaikinėse teisinėse sistemose įtvirtintų įmonės vadovo fiduciarinių pareigų instituto tikslas - apsaugoti įmonės (akcininkų) interesus nuo įmonės vadovo veiksmų. Vadovaudamasis fiduciarinėmis pareigomis, įmonės vadovas privalo veikti išimtinai įmonės interesams. Šio darbo problema yra ta, kad įmonės vadovas veikdamas išimtinai įmonės (akcininkų) interesams įmonės nemokumo laikotarpiu, pažeistų įmonės kreditorių teises bei interesus. Šiam darbui keliami šie uždaviniai : (1) išsiaiškinti privataus juridinio asmens vaidmenį teisinėje sistemoje; (2) pateikti įmonės vadovo fiduciarinių pareigų sampratą ir reglamentavimą tarptautiniame kontekste; (3) atskleisti įmonės nemokumo atsiradimo momentą bei teisines pasekmes; (4) išsiaiškinti, kokį poveikį daro įmonės nemokumas privataus juridinio asmens vadovo fiduciarinėms pareigoms. Šio darbo tikslas – išsiaiškinti įmonės vadovo fiduciarines pareigas bei atsakyti į klausimą, ar keičiasi įmonės vadovo fiduciarinės pareigos įmonei esant nemokiai. Šio darbo objektas – privataus juridinio asmens fiduciarinės pareigos. Įgyvendinant darbo tikslą, daugiausia dėmesio buvo skiriama įmonės vadovo fiduciarinių pareigų ir įmonės nemokumo sąvokų sampratoms bei įmonės vadovo fiduciarinių pareigų pasikeitimo nustatymui ryšium su įmonės nemokumu. Šis iškeltas tikslas darbe sėkmingai įgyvendintas – vadovaujantis Lietuvos bei tarptautine teismų praktika, įstatymais bei moksline literatūra. Vadovaujantis JAV (išskyrus Šiaurės Karolinos valstiją) ir... [toliau žr. visą tekstą] The title of this work is: do the fiduciary duties of director of the company change during the period of insolvency? The problem of this work is that lots of directors of companies uses creditors funds and deepens the company insolvency. It’s because they have a fiduciary duty to act in the best interests of their company, so they are trying to get back their company to solvency. The actuality. The main purpose of every company is to get the bigger profit in what their work. Often, profit enforces the director of the company to take untenable, risky business decisions independently of other subjects’ interests. In modern law countries, the fiduciary duties of director of the company are the main protector for other subjects (most often shareholders) from useless, conflicting business decisions. According to the statistics department of Lithuania and data of Lithuanian courts, there were 957 company bankruptcy cases in 2008 and 1409 company bankruptcy case in 2009. Constantly rising numbers of bankruptcy procedures in Lithuania show that more and more companies faces the insolvency financial stage during the economical crisis in the world, so proper regulation of directors fiduciary duties become more and more important question in every countries legal system. Insolvency of the company establishes specific relationships between company and the creditors of the company. In the financial period of insolvency, company starts to use creditors’ resources, to get back to the... [to full text]

SANTRAUKA Darbo tikslas yra nustatyti, kokiais atvejais ir kokiu būdu žiniasklaida atlikdama žurnalistinį tyrimą peržengia jai nustatytas ribas privataus asmens gyvenimo kontekste. Kyla tikslas rasti ribą tarp žodžio laisvės ir kitos konstitucinės žmogaus teisės - teisės į privatų gyvenimą. Todėl šiame darbe svarbu suprasti ne tik žurnalistinio tyrimo ir žiniasklaidos laisvės ribas, bet ir kylančią atsakomybę už šių ribų peržengimą. Pasirinktam tyrimui atlikti naudojami aprašomasis, lyginamasis bei analitinis metodas. Ieškoma nagrinėjamos problemos priežasčių, siekiama atskleisti teisinio reguliavimo trūkumus bei teikiami siūlymai dėl žiniasklaidos priemonių teisinio reguliavimo ir pažeistų asmens teisių į privatų gyvenimą gynimo gerinimo. Magistrinio darbas yra sudarytas iš keturių pagrindinių dalių. Pirmiausia yra pristatoma visuomenės informavimo teisės kaip naujos besiformuojančios teisės šakos samprata, jos teisės dalykas, sistema ir metodai, aptariami bendrieji teisės principai taikytini visuomenės informavimo priemonėms, analizuojami jos reguliuojami teisiniai santykiai, nacionaliniai ir tarptautiniai šios teisės šaltiniai. Antroje dalyje pristatoma žurnalisto kaip teisės subjekto samprata, aptariami bendrieji žurnalisto etikos principai, žurnalistiniam tyrimui keliami reikalavimai, teisinio reguliavimo trūkumai ir šiandieninė problematika. Trečioji dalis yra skirta išaiškinti teisės turėti įsitikinimus ir juos laisvai reikšti sampratą, šios teisės teisinį ribojimą... [toliau žr. visą tekstą] SUMMARY The goal of this work „The boundaries of journalistic investigation in the context of a person's private life" is to determine in what situations and by what methods the public media, when performing journalistic research, crosses the boundaries of an individual in the context of private life. It becomes necessary to find the boundary between free speech and other personal rights mandated by the Constitution – rights to a private life. Thus, not only is it important to understand the limits of media’s freedom, but also the increasing liability for crossing those limits. Characterizing, comparative, and analytical methods were used for the chosen research topic. The paper will attempt to find the reasons behind the chosen inquiry, defend the shortcomings of the legal regulations, and it will provide recommendations for tools to regulate the media and protect the right to a private life. This paper is made up of four main parts. The first section introduces the interpretation of a new developing law of civic broadcasting, its lawful base, organization and methods. It also discusses general law that is relevant to mass media and analyzes regulatory and legal statutes and national and international origins of this law. The second section of the paper presents journalists as being subject to law and discusses general ethical principles of journalism, the requirements for journalistic investigation, the limitations of regulatory law and present-day problems. The third... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe nagrinėjamas klausimas – ar teismas gali įpareigoti šalis sudaryti sutartį? Lietuvos teisės doktrinoje tai mažai nagrinėtas klausimas dažniausiai apsiribojama, tokios teismų teisės konstatavimu ir toliau nesigilinama į detales, trūksta konkrečiai apibrėžtos sistemizuotos šio klausimo analizės, tad darbo tikslas ir būtų – išanalizuoti teismo galimybę įpareigoti šalis sudaryti sutartį. Darbas susideda iš trijų pagrindinių dalių. Pirmoje dalyje pateikiama sutarčių laisvės principo samprata, bei jo ribojimo galimybės. Vienas iš grieščiausių šio principo ribojimų - teismui suteikta teisė įpareigoti šalis sudaryti sutartį. Toks ribojimas įstatymų pagrindu galimas tik esant įstatymo imperatyvioms nuostatoms įtvirtinančioms tokią teisę ir kai pati šalis įsipareigoja sudaryti sutartį. Teisės doktrina išskiria dar vieną sutarčių laisvės principo ribojimo aplinkybę – sąžiningumo principo pažeidimas nesudarius sutarties. Antroje pagrindinėje darbo dalyje ir yra nagrinėjama teismo galimybė įpareigoti šalis sudaryti sutartį šių trijų aplinkybių kontekste. Aplinkybė, pačios šalies įsipareigojimas sudaryti sutartį (preliminariosios sutarties sudarymas), nors ir yra įtvirtinama įstatyme kaip veiksnys ribojantis sutarčių laisvės principą, tačiau teismas negali įpareigoti šalių sudaryti jokios preliminariosios sutarties, nes ši prarastų savo paskirtį. Esant įstatymui numatančiam teismui galimybę įpareigoti šalis sudaryti sutartį, teismas beabejo ir turi šią teisę... [toliau žr. visą tekstą] The issue is analyzed in the master’s thesis whether the court can obligate the parties to conclude the contract. It is a kind of issue which has been hardly analyzed in the juridical doctrine of Lithuania; it is mostly restricted to stating such a right of the courts and it is not gone into further details; there is a lack of certainly defined systemized analysis of this issue; therefore the purpose of this thesis would be to analyze a possibility of the court to obligate the parties to conclude the contract. The work consists of three main parts. In the first part, the concept of the contract freedom principle and possibilities of its limitation are presented. One of the strictest limitations of this principle is a right given to the court to obligate the parties to conclude the contract. This limitation on a basis of the laws is only possible in case of imperative regulations of the law which consolidate this right and in case the party itself obligates to conclude the contract. The juridical doctrine distinguishes one more circumstance of limiting the contract freedom principle – infringement of the honesty principle without concluding the contract. In case the court obligates the parties to conclude the contract, it is both important to follow the balance principle of the parties’ interests and reasonably intervene in the contractual relations, as otherwise the state can have tortuous responsibility because of harm done to the people by illegal actions of the courts in... [to full text]

Magistriniame tyrimo darbe analizuojamos žemės nuosavybės Lietuvoje istorinės ir teisinės prielaidos bei iš to išplaukiantis nuosavybės teisių atkūrimo procesas, kurio didžiausias kliuvinys savininkams, siekusiems atkurti nuosavybės teises į žemę natūra pasirodė esąs asmeninių ūkių šioje žemėje skyrimas. Darbe išanalizuotos problemos, su kuriomis praktiškai susiduria asmenys, siekiantys įgyvendinti savo subjektinę ir Konstitucijos ginamą teisę į nuosavybę. Atkreipiamas dėmesys, jog Lietuvos teisės mokslo autoriai beveik neanalizuoja Žemės reformos istorinių ir teisinių pagrindų, o apsiriboja vien tik teoretiniais svarstymais apie restitucijos idėjos tobulumą, neanalizuodami nuosavybės teisių atkūrimo tam tikrų įstatymų ir poįstatyminių aktų taikymo problemų vykdomosios valdžios institucijose kaip mirusios teisės normos apraiškos fenomeno. Darbe siekiama pažvelgti giliai ir išsamiai į Lietuvos teismų darbą, kuris buvo atliktas nagrinėjant žemės teisės bylas, kuriose susikirto asmeninių ūkių įgijėjų bei žemės savininkų, siekusių susigrąžinti žemę natūra, interesai, analizuojamos teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės bei prieinama išvados, jog netgi konkrečią teisės taikymo ir aiškinimo taisyklę sukūrę ir įgyvendinę teisėjai kartais jos iš viso netaiko. Todėl darbe prieinama išvados, jog būtina užtikrinti teisėjų darbo kokybę, kontrolę bei etiką, nes netinkamai nagrinėjant bylas, susijusias su pamatine demokratine vertybe – teise į nuosavybę, yra pakertamas konstitucinis... [toliau žr. visą tekstą] In this resarch the problems of the 1991 Lithuanian Land Reform are being analyzed. The main problem is that starting the Reform mentioned Lithuania‘s legislature didn‘t postpone the desicion of the Parliament, 26th of July, 1990, regarding establishement of the personal farming of villagers. According to the idea of the restitution, based in Lithuania‘s legal constitutional tradition and based on the just expectations, Land Reform should have been great democratical project, partly restoring previous civil order, which was destroyed by the Soviet occupation by nacionalizing all immovable property. In this paper having analysed Lithuania‘s scientific papers regarding Land Reform issues author didn‘t choose solely thoeretical analysis as Lithuanian scientist didn‘t analyse this problem of two social groups interests claiming the right to the same piece of land. That is why author used broad range of the social science methodology, interviewed plaintiffs and land owners, analyzed Lithuanian Supreme Court‘s practice regarding cases between personal farm owner and the real owner of the same land according to the restitution idea. It is concluded that Lithuanian Land Reform partly collapsed because the law of the restitution didn‘t come into practice what means that law remained unimplemented. The results of the research suggest that not only legislature didn‘t guarantee the due process of law during the Land Reform, but also judges and the attorneys where not ready for such kind... [to full text]

Konfidencialumas – tai svarbiausias mediacijos proceso bruožas, išskiriantis mediaciją iš kitų ginčų sprendimo procedūrų. Egzistuoja bendra taisyklė, kad visa rašytinė ir žodinė informacija atskleista mediacijos metu laikoma konfidencialia. Ginčo šalys, mediatoriai ir kiti mediacijos dalyviai įpareigojami laikyti paslaptyje ir neatskleisti informacijos susijusios su mediacija. Sėkminga mediacija paremta šalių pasitikėjimu bei atvirumu. Ginčo šalis nebijos atskleisti informacijos tik tuomet kai žinos, kad ta informacija nebus panaudota prieš ją pačią vėlesniame teismo ar arbitražo procese. Konfidencialumas skatina mediacijos proceso efektyvumą bei užtikrina mediatoriaus neutralumo ir nešališkumo reikalavimus. Europos Sąjungos institucijos įvertino mediacijos svarbą siekiant vieno iš pagrindinių ES politinių tikslų – teismų prieinamumo didinimo. Mediacija kaip neteisminė taikaus ginčų sureguliavimo procedūra gali perimti dalį ginčų ir taip tiesiogiai prisidėti prie teismų prieinamumo didinimo. ES institucijos priėmė eilę teisinių instrumentų - kaip Žalioji knyga, Europos mediatorių elgesio kodeksas, Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2008/52/EB dėl tam tikrų mediacijos civilinėse ir komercinėse bylose aspektų – kurių tikslas paskatinti bei suvienodinti mediacijos taikymą ES valstybėse narėse. Direktyva pabrėžia konfidencialumo svarbą mediacijoje ir nustato minimalius standartus užtikrinančius konfidencialumo apsaugą. Lietuva iki 2011 m. privalės tinkamai... [toliau žr. visą tekstą] Modern Western states declaring the right to fair and speedy trial have faced serious obstacles while implementing it. The judicial procedure is suffering from severe caseload leading to a substantial delay and increasing costs in litigation. The situation resulted in growing public dissatisfaction with the formal court system and a justice as a whole. This encouraged the states to look for new dispute resolution mechanisms which could be alternative to litigation and could overtake certain disputes from courts leaving access to justice more available. In 1950’s USA introduced mediation in solving labor disputes. It showed a success and gained the support of legislation and judiciary which led to wide spread of mediation to other areas of dispute resolution: small claims, neighborhood, consumer, landlord-tenant, victim-offender, family, environmental disputes. Mediation can offer a cheaper, faster, less formal procedure compared to litigation. Mediation leaves the ultimate decision making process in the hands of the parties themselves. The third neutral person is only assisting the parties in developing the dialogue and reaching a mutually acceptable settlement of issues in dispute. This voluntarily reached settlement diminishes the friction between adverse parties, helps to maintain further amicable relations between parties and preserve the social peace and harmony. Confidentiality is regarded as a fundamental feature to effective mediation. It encourages candid and free... [to full text]

Lietuvoje 2008-aisiais metais įsigaliojo Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 8 straipsnio 5 punktas bei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 18818 straipsnis. Šios įstatyminės normos draudžia naudoti nacistinius ir komunistinius simbolius susirinkimuose, masiniuose renginiuose bei kitaip demonstruoti. Tokiu būdu siekiama apsaugoti demokratinės visuomenės narius nuo nacistinių ir komunistinių okupacinių režimų propagandos, užkirsti kelią kurtis antidemokratines idėjas propaguojančioms organizacijoms. Tačiau kai kurie draudžiami simboliai gali būti suprantami ne vien tik kaip nacistiniai ar komunistiniai, todėl ne visais atvejais jų demonstravimas ar naudojimas pažeis svarbias kitų asmenų teises ir laisves. Šio darbo tikslas yra įvertinti, ar šie draudimai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtintai saviraiškos laisvei. Saviraiškos laisvė – viena iš pagrindinių žmogaus teisių, įtvirtinta daugumos demokratinių valstybių konstitucijose bei įvairiose konvencijose, tačiau ji nėra absoliuti. Siekiant įvertinti, ar draudimas demonstruoti nacistinius bei komunistinius simbolius neprieštarauja saviraiškos laisvei, analizuojami principai, kuriais remiantis galima riboti saviraiškos laisvę, taip pat vertybės, kurias siekiama apsaugoti nustatant saviraiškos laisvės apribojimus. Analizuojant principus bei saugomas vertybes, daugiausia remiamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių... [toliau žr. visą tekstą] In 2008 Lithuanian Parliament enacted new laws prohibiting use of Nazi and Communist symbols during meetings and other mass events or other kinds of demonstration (Article 8(5) of Law on Meetings of Republic of Lithuania and Article 18818 of Administrative Violations Code of Republic of Lithuania). The purpose of this prohibition is to protect members of democratic society from propaganda of Nazi and Communist occupation regimes and to prevent the establishment of organizations that propagates antidemocratic ideas. However, some of the prohibited symbols may be understood not only as of Nazis or Communists, therefore they would not breach fundamental rights and freedoms of other members of the society. Freedom of expression is one of the fundamental human rights. It is mentioned in most constitutions of most democratic states and international conventions. However, freedom of expression is not absolute. In order to be restricted it has to meet some requirements. The requirements are being analyzed in this master project according to provisions of the Constitution of Lithuanian Republic and the European Convention on Human Rights and case-law regarding freedom of expression of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania and the European Court of Human Rights. Laws prohibiting demonstration of Nazi and Communist symbols are being compared to some other European states’ laws of the same function. The purpose of this master project is to evaluate whether the... [to full text]

Prigimtinėje būklėje žmogus perdavė savo teises Tautos atstovams, kurie geriausiai galėjo atstovauti jo nteresus, taip buvo įkurta įstatymų leidžiamoji valdžia. Visuomenės resursų valdymui bei sprendimų vykdymui buvo įkurta vykdomoji valdžia. Taigi, turėdamos skirtingą paskirtį visuomenės gyvenime, įstatymų leidžiamoji ir vykdomoji valdžios veikė išimtinai tik savo srityje, tokiu būdu galėdamos nešališkai, todėl geriausiai atstovauti Tautą bei dirbti jos labui. Tokia pagrindinė istorinio valdžių padalijimo principo prigimties idėja, kurią, įvairiai modifikuotą ar gryną, kaip demokratijos garantą, perėmė dauguma tiek labiausiai išsivysčiusių Vakarų Europos, tiek kitų žemynų valstybės. Pagal valdžių padalijimo principo pradininkų veikaluose išdėstytą doktriną, demokratinio valdymo šalyje turi būti trijų valdžių sąranga – įstatymų leidžiamoji, įstatymų vykdomoji bei teisminė. Minėta, kiekviena valdžios šaka turi tik jai priskirtus įgaliojimus ir jokiu būdu negali jų nei deleguoti, nei perimti iš kitos valdžios šakos, juo labiau negali būti valdžių susiliejimo. Tačiau valdžių atskyrimas nereiškia valdžių savitikslio savarankiškumo, - tai reiškia, kad valdžios bendradarbiauja ir įgyvendina tokį valdžių pusiausvyros lygį, kurio dėka nė viena valdžia neturėtų pranašumo prieš kitą. Tuo pačiu pagal šį principą turi būti nuolat atliekama parlamentinė kontrolė Vyriausybės atžvilgiu. Tik tokiu būdu bus tinkamai garantuotos Tautos teisės bei laisvės. Todėl, remiantis savo bei užsienio... [toliau žr. visą tekstą] Every human being living in the State of Nature had equal opportunities. Because of the growth of human race, this state altered and the interests of each individual person began to intersect, especially when talking about property. As a result, the rights and freedoms of each individual person were taken under threat. Therefore people began to organize themselves into societies in order to solve collective issues of society all together. When they had elected the most competent representatives, able to represent the interests of all Nation the best they could, people living in the State of Nature voluntarily waived their rights for handling particular issues in collective manner. The first aim of the representatives was the welfare of people. Thus the fundamental institute of the highest government was born. However, decisions taken in the name of all the people would have no power if they could not be enforced and would not reflect interests of the Nation. Seeking to implement supervision, the executive power was established which took care of the general welfare and the realization of all decisions. Thus, having a different purpose in society, legislature and executive authorities acted solely for their own sphere. Therefore, legislature and executive authorities could represent and work for the people as fair as possible. This is the basic idea of the historical division of powers which, variously modified or pure, as the security of democracy, was adopted by the majority... [to full text]

Abortų problema yra prieštaringai vertinama daugelyje pasaulio valstybių. Dažniausiai diskusijų sukelia tokios temos kaip vaisiaus ir motinos teisės, tačiau tėvo teisės sulaukia mažiau dėmesio, nors šis klausimas yra ne mažiau aktualus. Jei tėvas prisideda prie gyvybės sukūrimo, tai kodėl neturėtų dalyvauti sprendžiant ir jos nutraukimo klausimą? Vyro teisės priimant aborto sprendimą ne visada buvo vienodos ir keitėsi su laiku. Jeigu senovėje nutraukiant nėštumą lemiamą sprendimą priimdavo vyras, tai dabar ši teisė priklauso moteriai. Tačiau vyrai toliau kovoja už teisę turėti palikuonį, remdamiesi vaisiaus teisės į gyvybę teorija, moterų ir vyrų lygių teisių įstatymais, Konstitucija ir kitais teisės aktais. Atlikus tarptautinių dokumentų, Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės karalystės ir Lietuvos nacionalinių teisės aktų bei tarptautinių ir nacionalinių teismų praktikos analizę vyro teisės priimant aborto sprendimą klausimu, prieita prie išvados, kad tarp būsimųjų tėvų iškilus nesutarimui dėl nėštumo nutraukimo sprendimo priėmimo, lemiamas žodis atitenka motinai, o tėvui tenka susitaikyti su moters priimtu sprendimu, kadangi jis neturi jokių įstatymuose garantuotų teisių uždrausti moteriai darytis abortą, nesvarbu ar jis būtų moters sutuoktinis ar ne. Šiomis dienomis, kai visur yra pabrėžiamos vyrų ir moterų lygios teisės, kai moterys ir vyrai atrodo, kad visose srityse pasiekė lygybės, liko bent viena sritis, kurioje vyrai turi mažiau teisių negu moterys – tai priimant... [toliau žr. visą tekstą] Abortion is a very controversial issue in various countries. The discussion it arises is mainly concerned with mother’s and unborn fetus’s rights but father’s rights are rarely discussed. The aim of this thesis is to analyze father’s rights in abortion decision. The attitude towards father’s rights has been changing with time. The first law against abortion appeared in ancient times protecting the father's right to have an offspring and the woman’s opinion was not important. But nowadays the situation has changed – the abortion decision is left for the mother. In most countries men have no right to stop a woman from having an abortion with a small exception of some mostly Muslim countries. The thesis analyzes international documents and jurisprudence of the European Court of Human Rights (ECtHR); national laws, related to abortion decision and father’s rights and case law in the United States of America, the United Kingdom (UK) and Lithuania. The analysis of international and national laws and jurisprudence shows that when a woman becomes pregnant, the man who impregnated her has few legal rights with respect to that pregnancy. He can neither require the woman to remain pregnant if she chooses to have an abortion nor force her to have an abortion if she wants to give a birth. Furthermore, if the woman chooses to bear a child, the father is legally liable for child support. The question arises – if men have financial responsibilities for their children, should not they have... [to full text]

Sandoriai patvirtinti galinų telekomunikacinių įrenginių ir el.pašto pagalba yra neatsiejama komercinės teisės dalis. Lyginant tarptautinius ir Lietuvos teisės aktus, nagrinėjami galimi tokių sandorių formos trūkumai bei jų, kaip rašytinių įrodymų reikšmė civiliniame teismo procese. This magistrates thesis deals with theoretical and practical aspects of validity of transactions (contracts, confirmed by telecommunications and e-mails, particularly in its form. The purpose of this work was to analyse the possible lack of requisitions of such transactions. According to Lithuanian Civil Code Art. 1.71.2: documents signed by the parties and transmitted by means of telegraph, facsimile communication or over any other means of communication terminal equipment shall be conferred the same power as having been made in the written form, providing the protection of the text is guaranteed and the signature can be identified.