Search

Išlikusi dokumentinė medžiaga Petrą Cvirką leidžia priskirti prie kraštutinių kairiųjų, į komunizmą linkusių, tačiau dar vis tebesančių ideologinio apsisprendimo kryžkelėje trečiafrontininkų. Dėl nesilaikymo ideologinių nuostatų reikalavimų, bendradarbiavimo vadinamojoje "buržuazinėje" spaudoje Lietuvos komunistų partijos vadovybė Cvirką laikė "pavojingu" ir nepatikimu asmeniu. Todėl 1932–1933 m. jam nepavyko tapti komunistinės spaudos bendradarbiu, o galbūt net ir šios pogrindinės partijos nariu. Nuo 4–ojo dešimtmečio vidurio, ypač po pirmosios kelis mėnesius trukusios viešnagės Sovietų Sąjungoje, Cvirka ne tik virto dideliu sovietų simpatiku, bet ir šios šalies reklamuotoju bei pozicijų gynėju Lietuvos visuomenėje. Cvirkos naivumas ir iliuzijos Sovietų Sąjungos atžvilgiu dar labiau sustiprėjo okupacijos išvakarėse. Nėra pagrindo abejoti dėl Cvirkos ryžtingo apsisprendimo 1940 m. birželį tarnauti naujajai santvarkai. Dėl aklo pasitikėjimo Sovietų Sąjunga okupacijos pradžioje Cvirka virto uoliu sovietų talkininku. The article further discusses Petras Cvirka's ideas of the 1930s. The less known activity details of this author after the closing of the Third Front have been highlighted basing on the archival materials kept mostly in the Lithuanian Central State Archives, as well as on the published documents, the media of that time, reminiscences of his contemporaries and the research of literary critics.