Agluona – tai katalikiškos Šiaurės rytų Europos perlas. Ji ypatingai suspindi Švč. Dievo Motinos Marijos Dangun Ėmimo atlaidų oktavos (rugpjūčio 7-16 d.) šventės metu, kada meldžiamasi prie Švč. Dievo Motinos Marijos Dangun Ėmimo malones teikiančio paveikslo, prieš ar po šventų mišių prie Trijų Kryžių monumento bei apvaikštant bažnyčios šventoriaus Kryžiaus kelio stotis, arba mažąsias kalvarijas. Apie Agluonos šventovės istoriją yra paskelbta daug medžiagos. Pastaruoju metu apie Agluonos šventovės kilmės priežastis internetinėje spaudoje pasirodė naujų įžvalgų, su kuriomis šio straipsnio autorius nesutinka. Todėl iškilo klausimas, kas paskatino šios šventovės susiformavimą? Ieškant atsakymo į minėtą klausimą pasirinktas tyrimo objektas – Agluonos šventovė. Tyrimo tikslas – atskleisti Agluonos šventovės atsiradimo kilmės priežastis. Tyrimo tikslui pasiekti buvo iškelti šie uždaviniai: pirma, ištirti ir pateikti spausdintą bei internetinę medžiagą apie Agluonos šventovę šiuo klausimu; antra, remiantis Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos istorijų bei Katalikų Bažnyčios istorijos šaltiniais, atskleisti naujas įžvalgas apie šios šventovės kilmės priežastis bei trečia – pateikti išvadas. Pateikta medžiaga leidžia daryti tokias išvadas. Agluonos šventovę sudaro bažnyčia su stebuklingu Dievo Motinos paveikslu, vienuolynas, bažnyčios šventoriaus tvora su 14-os stočių Kryžiaus keliu ir Šv. Antano šaltinis. Laikmečių įvykiai lėmė, kad iš šių objektų susiformavo vientisa Agluonos šventovė. Agluonos šventovės ištakos datuojamos XVII a. pabaiga: 1697 m. vietos dvasininkija ir bajorija pakvietė vienuolius dominikonus iš Vilniaus sustiprinti Latgaloje katalikybę. Katalikybę reikėjo sustiprinti dėl šių priežasčių: Šiaurės karo; 1-ojo Respublikos padalijimo (1772 m. rugpjūčio 5 d.), kai buvo pripažintos lygios teisės kitatikiams ir iškilo nauja grėsmė katalikybei; 3-iojo Respublikos padalijimo, kada Latgalą 124 metus okupavo rusai, buvo atimta tautinė ir tikėjimo laisvė. Išvados patvirtina prielaidą, pateiktą straipsnio pradžioje, kad Agluonos šventovės Latvijoje istorinės kilmės priežastys yra katalikiško tikėjimo Šiaurės rytų Europoje stiprinimo, kovų už tikėjimo laisvę rezultatas arba katalikiškos Europos priešakinė pozicija prieš stačiatikybę ir protestantizmą. Aglona is an obelisk of the Catholic faith in North-Eastern Europe. Aglona is a temple of Catholic Latvia and North-Eastern Europe that especially manifests its shine during the feast of the Assumption Octave (7–16 October) when people pray at the picture providing graces of Assumption as well as visit the Stations of the Cross (also called Calvary Stations Minor) at the churchyard before or following Holly Service. Numerous materials have been publicized regarding the history of Aglona temple. Yet new insights have been publicized on the internet recently regarding the reasons for genesis of the Aglona temple that contradict with the opinion of the author of the present article. Therefore, the author of this article has raised a question what reasons have predetermined formation of the said temple. In order to answer this question, the Aglona temple was selected as the object of the research. The goal raised for the present research is to disclose the reasons for genesis of the Aglona temple. The following objectives were raised in order to achieve the goals of the research: firstly, to determine and publicize what can be found regarding this issue in printed and internet-based materials; secondly, to disclose new insights on the reasons of the genesis of the said temple on the basis of Lithuanian and Latvian historic sources and resources regarding the history of the Catholic Church; thirdly, to provide conclusions based on the research carried out. The research carried out allows making the following conclusions: The Aglona temple consists of a church containing a miraculous picture of Mother of God, a monastery, a fence surrounding the churchyard and containing 14 Stations of the Cross, and the Spring of St. Anthony. Due to geopolitical events of different times, genesis of the said objects predetermined formation of an integral temple of Aglona. The headwaters of the Aglona temple belong to the late 17th century, when the local clergy and gentry invited Jacobin monks from Vilnius in 1697 to strengthen Catholicism in Latgale. Catholicism had to be strengthened due to the following reasons: the Northern War; the First Partition of the Polish-Lithuanian Commonwealth (5 October 1772) that ensured equal rights to people of other faiths and raised threat to Catholicism; the Third Partition of the Polish-Lithuanian Commonwealth following which the region of Latgale was occupied by Russia for 124 years, and national as well as religious freedom was taken away. The conclusions provide ground to the presumption presented at the beginning of the article stating that the reasons for genesis of the Aglona temple is a result of strengthening Catholic faith in North-Eastern Europe and fight for freedom of faith, or an antipode to Protestantism and Orthodoxy in Catholic Europe.