Search

Kauno vokiečių tautinės bendruomenės padėtis 1918-1940 m. buvo gana problematiška. Tyrėjai daugiausia susitelkė į Klaipėdos regiono vokiečių bendruomenės tyrimus, o Kauno vokiečiai nagrinėti mažai. To priežastimi galėtų būti duomenų trūkumas. Kita vertus, net ir nedidelė Kauno vokiečių bendruomenė verta atskiro tyrimo, nes jos nariai vaidino nemažą vaidmenį Lietuvos viešajame gyvenime. Tiriamuoju laikotarpiu vokiečiai sudarė 3,54 % visų Kauno gyventojų. Šis skaičius išliko stabilus iki XX a. trečiojo dešimtmečio pabaigos. Jie būrėsi į kultūrines, religines, sporto bei kitas organizacijas. Didžiausia Lietuvos vokiečių organizacija „Kulturverband“ taip pat veikė Kaune. Taigi, nedidelė Kauno vokiečių tautinė bendruomenė įkūrė net kelias organizacijas, tuo parodydama bendruomenės išskirtinumą ir gyvybingumą. Šie faktai leidžia teigti, kad Kauno vokiečiai buvo aktyvūs ir gerai organizuoti. Be to, matyti, kad aptariamuoju laikotarpiu Lietuvos vokiečių kultūrinė veikla nebuvo ribojama. The situation of the community of Kaunas Germans in 1918-1940 is rather problematic. Researchers have mostly focused on the investigation of the German minority in Klaipėda region, whereas the community of Kaunas Germans has been neglected so far. The reason for this situation could be small amount of the data. On the other hand, although not numerous, the community of Kaunas Germans is worth a separate investigation as it played a considerable role in the public life of Lithuania. The Germans of Kaunas constituted 3,54 % of all Kaunas citizens in the investigated period of time. The number of German origin people remained rather stable until the end of the third decade of the 20th century. They gathered into a variety of cultural, religious, sport and other organizations and societies. The leading community of Lithuanian Germans, Kulturverband, also operated in Kaunas. Thus, although relatively small, the national minority of Kaunas Germans established a number of organizations demonstrating the exceptionality and vitality of the community. These facts allow us to assume that Kaunas Germans were social and well organized. Moreover, it can be claimed that during the discussed period of time, the cultural activities of Lithuanian Germans were not restricted.

Tautinių mažumų padėtis visur ir visada sudėtinga, nes jos yra trigubai įsipareigojusios: tai valstybei, kurioje gyvena, valstybei, iš kurios yra kilusios arba kurios kultūrai save priskiria, ir savajai mažumai, kurią nori išlaikyti gyvybingą. Šios trigubos pareigos apsunkina mažumų gyvenimą net demokratiškose ir liberaliose šalyse, o diktatūros sąlygomis mažumų padėtis darosi tiesiog nepakeliama. Nacionalizmo pagrindu tvarkomos valstybės, o prie tokių priskirtina ir Smetonos Lietuva, griežtai varžė mažumų teises. XX a. 4 deš. mažumos buvo verčiamos rinktis vieną iš dviejų: arba tarnauti šaliai, kurioje gyvena, arba angažuotis savo kilmės valstybei. Vokiečių mažuma pradėjo abejoti, kas yra tikroji jų tėvynė – Lietuva ar Vokietija. Pareigų savajai valstybei pradėta vengti, imta vis labiau pasitikėti vilionėmis, sklindančiomis iš Vokietijos. Tokia laikysena prisidėjo ir prie 1941 m. repatriacijos, ir prie to, kad 1942 m. nemaža vokiečių dalis sugrįžo į Lietuvą jau kaip kolonistai, ir pagaliau lėmė savo tapatumo praradimą pokarinėje Vokietijoje. Šiame straipsnyje ieškoma atsakymų į tris su šiais procesais susijusius klausimus. Pirma, kas sukėlė vokiečių kilmės Lietuvos piliečių nepasitenkinimą šalimi, kurioje jie gyveno? Antra, kas sugundė vokiečius, buvusius Lietuvos piliečius, prisidėti prie šalies germanizavimo? Trečia, kokią poziciją Lietuvos vokiečių ir jų kraštiečių „landsmanšaftas“ užima dabartinėje Vokietijoje. The situation of minorities is always complicated because they have several loyalties: to the state in which they live, to the state from which they originally came and to their own culture that they want do sustain. This triple loyalty makes life of minorities difficult even in democratic and liberal regimes, meanwhile under dictatorship their life becomes intolerable. The author discusses three problems related to German minority: what were the reasons of Lithuanian Germans discontent with the state in which they lived, what were the reasons that made former Lithuanian citizen to contribute to Lithuania's germanization and what position is taken by Lithuanian Germans' "Landsmanschaft" in present Germany

Straipsnyje atskleidžiamas vokiečių dalyvavimas Kauno miesto gyvenime, o tuo pačiu ir valdyme. Nuo senų laikų vokiečiai gyveno Kaune. Dėl savo stiprių pozicijų miesto savivaldoje vokiečiai buvo renkami į aukščiausius savivaldos postus – burmistrus, tarėjus. Apie tai yra pateikta nemažai informacijos, tik mažiau yra žinoma apie XX amžiuje vokiečių dalyvavimą Kauno miesto savivaldos darbe. Šis laikotarpis nėra atskirai nagrinėtas. Istoriografijoje apie vokiečius kalbama tik tuo atveju, kai yra pateikiama bendra informacija apie miesto savivaldybės rinkimus. Minima, kai yra pateikiamos išrinktų atstovų pavardės, skaičiai. Pasitaikydavo atvejų, kai pateikiamos vokiečių pavardės būdavo netikslios arba iškreiptos. Autorius savo tikslu laiko straipsnyje aptarti vokiečių tautinės mažumos dalyvavimą Kauno miesto tarybos rinkimuose, o taip pat ir savivaldybės darbe. Analizuojamas vokiečių atstovų skaičiaus kitimas miesto taryboje. Nagrinėjama, kokie buvo vokiečių ir tautybių atstovų tarpusavio santykiai. Rengiant straipsnį, buvo naudotasi Kauno apskrities archyve saugomais dokumentais. Analizuoti rinkimų, vykusių posėdžių protokolai ir kt. Pasinaudota duomenimis iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo Savivaldybių departamento fondo ir kt. Išskirtinai naudingas, rašant straipsnį, buvo vokiečių tautinės mažumos Kaune leistas savaitraštis. Pastebima, kad vokiečių atstovai Kauno savivaldybės taryboje labai rūpinosi vokiškų mokyklų reikalais ir kitais vokiečių interesus ginančiais sprendimais. The article reveals the participation of Germans in Kaunas' life and administration. From the old times Germans lived in Kaunas. Because of their strong positions in the town's self-government, Germans were appointed to the highest positions of the self-government, ex.: burgomasters, lay judges. There is a lot of information about it. A little less is known about the participation of Germans in the work of Kaunas self-government. The period was not separately analysed. The historiography includes information about Germans just in case it provides general information about the election to the town's municipality. It is mentioned that the names and numbers of the elected representatives were provided. There were cases where the provided names of Germans were incorrect. According to the author, an aim of the article is to discuss the participation of the German national minority into the election of Kaunas board and the activities of the municipality. The change of the number of German representatives in the town's board and the relationship between Germans and national representatives are analysed. While preparing the article, the documents stored in the archive of Kaunas district were used. The reports of election, meetings and etc. were analysed. Also, the data from the Fund of the Municipalities' Department of the Office of the Chief Archivist of Lithuania and others were used. While writing the article, a weekly published by a German national minority in Kaunas had an exceptional importance. It was noticed that German representatives in Kaunas municipality board were taking a good care of the issues of German schools and other decisions protecting the interests of Germans.

Straipsnyje nagrinėjamos vokiečių vidurinės mokyklos Lietuvoje 1918-1940 metais. Siekta išanalizuoti vokiečių progimnazijų ir gimnazijų tinklo pokyčius bei jų priežastis, taip pat išsiaiškinti šių mokyklų finansavimo šaltinius, jų materialinę būklę, atskleisti vokiečių vidurinių mokyklų ypatumus, bendrais bruožais aptarti jų ugdymo proceso vertinimus. 1920 m. vokiečių iniciatyva buvo įsteigta gimnazija Kaune, 1924 m. (neoficialiai nuo 1922 m.) progimnazija Šiauliuose ir 1926 m. – Kybartų progimnazija. Kauno gimnazija buvo uždaryta 1941 m. pavasarį, kuomet vokiečiai repatrijavo iš Sovietų Sąjungos. Sumažėjus moksleivių 1935 m. vokiečiams teko uždaryti Šiaulių progimnaziją. Sumažėjo mokinių ir Kybartų progimnazijoje, tačiau ji, atrodo, veikė iki sovietų okupacijos. Visos vokiečių vidurinės mokyklos buvo privačios, todėl jos turėjo išsilaikyti iš savo lėšų. Šių mokyklų pagrindinis finansavimo šaltinis buvo Lietuvos vokiečių kultūros sąjunga, Švietimo ministerija visą laiką finansiškai rėmė Kauno vokiečių gimnaziją ir kelerius metus skyrė pašalpas Kybartų progimnazijai; Šiaulių progimnazijai paramos neskyrė, nes joje mokėsi per mažai mokinių. Dėl tos priežasties mokyklos materialinė būklė buvo blogiausia iš visų minėtų mokyklų. Vokiečių vidurines mokyklas lankė ir žydų vaikai, kurie po 1933 m. masiškai iš jų išėjo. Švietimo vadovai nepalankiai vertino tokį mišrų mokinių kontingentą. Taip pat jiems kėlė susirūpinimą vokiečių vaikai, kurie lankė Prūsijos mokyklas ir buvo jose ugdomi Lietuvai priešiška dvasia. The German Gymnasium in Kaunas was founded in1920 and dosed in the spring of 1941. The article, therefore, aims to describe the tendencies in the change of students' number, the reasons for these changes as well as the sources of school funding. The official opinion of the Ministry of Education about the process of education (which was evaluated favourably) is presented too. The junior Gymnasium in Šiauliai, which existed from 1922 to 1935, was one of the smallest in Lithuania (the largest number or students in it was 48, 18 of them being Jewish). The Lithuanian-German Cultural Union tried to preserve this school but because of the small number of students the junior Gymnasium was finally closed on the Union's initiative. There was another junior Gymnasium founded in Kybartai in 1920, which had a larger number of students but in the end it was also closed as the number of students got gradually smaller. There were 101 students in 1932, 38 students in 1936, 25 students in1937, but in I 939 there were not enough students left even to open one separate class. One of the reasons why the number of students got so drastically small was related to Prussian schools, which were attended by the German students living dose 10 the border. There are some facts available which prove that Lithuanian German schools used to receive support from Germany.