Search

Šiuo darbu buvo siekiama atskleisti inovacijų diegimo procesą ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Inovacijų diegimo srityje nuolat susiduriama su inovacijų sampratomis, jų klasifikavimu, taikymu praktinėje veikloje, idėjų realizavimo procesu. Išanalizavus mokslinę literatūrą, ikimokyklinėse įstaigose organizuojant inovacinę veiklą, išryškinta inovacijos samprata, jos klasifikavimas ir komandinio darbo raiška. Siekiant išryškinti inovacijos diegimo proceso tobulinimo galimybes, baigiamajame darbe pasirinktas kokybiniam tyrimui būdingas metodas: struktūrizuotas interviu. Apklaustos X ikimokyklinės įstaigos pedagogės ir pavaduotojos ugdymui – 12. Empirinėje darbo dalyje atskleista inovacijų sampratos, diegimo proceso, sunkumų ir teigiamų patirčių ypatumai ikimokyklinėje įstaigoje. Bendriausia prasme inovacija apibūdinama kaip procesas, naudingas tuomet, kada jis siejasi su kokybės gerinimu. Išryškėjo teigiamos ir neigiamos nuostatos. Inovacijos diegimo procese išryškėjo komandinio darbo požymiai: komandos sutelktumas, pasidalijimas darbais, siekiant rezultato. Galima teigti, kad daugiausia įtakos inovacijų diegimo procesui turi dalyvaujantys asmenys bei jų tarpusavio santykiai. Asmeniniai įgūdžiai - viena iš esminių bendradarbiavimo prielaidų diegiant inovacijas ikimokyklinio ugdymo įstaigose. We constantly discover conceptions of innovations, their classification and practical implementation as well as the process of idea realization in the sphere of implementing innovations. In various literature the importance of conception of innovations, their classification and teamwork is emphasized while implementing innovations in preschool institutions. In order to highlight improvement possibilities for the process of implementing innovations, a qualitative-like method – a structured interview – has been chosen for this work. There have been interview 12 teachers and substitutes for education of X preschool institution. The empiric part of the work reveals the features of conceptions of innovations, implementation process, difficulties and positive effects in preschool institutions. In most common sense an innovation is described as a process, which is useful when it delivers improvement for quality. The paper highlights both positive and negative provisions. Therefore, the indications of teamwork such as concentration of a team and work-sharing to achieve a result also have become noticeable in the process of implementing innovations. It might be stated that people and their inter-relations have the largest impact on the process of implementing innovations. Personal skills are one of essential assumptions for cooperation while implementing innovations in preschool institutions.

X ikimokyklinėje įstaigoje darbo autorė yra padalinio vadovė, kurios pagrindinė funkcija organizuoti mokytojų darbą remiantis atliktu jų veiklos stebėjimu bei įstaigos veiklą reglamentuojančiais dokumentais. Šios funkcijos įgyvendinimui bei jos tobulinimui būtina pažinti mokytojus, jų stipriąsias bei tobulintinas puses. Mokytojų pažinimo šiame darbe siekiama išryškinant jų filosofinį požiūrį į ugdymą. Todėl formuluojamas darbo tikslas - atskleidus x ikimokyklinės įstaigos pedagogų filosofinį požiūrį į ugdymą numatyti įstaigos veiklos tobulinimo gaires. Tikslui įgyvendinti yra iškelti šie uždaviniai: 1. Išryškinti ikimokyklinės įstaigos tobulinimo sritis; 2. Atskleisti filosofinio požiūrio reikšmę ugdymui; 3. Išryškinti x ikimokyklinės įstaigos pedagogų filosofinį požiūrį į ugdymą; 4. Numatyti x ikimokyklinės įstaigos tobulinimo gaires. Tyrime dalyvavo x ikimokyklinės įstaigos 9 pedagogai. Empirinėje dalyje nagrinėjama mokytojo filosofinio požiūrio į ugdymą situacija. Atlikus teorinę analizę buvo išskirtos asmeninės profesinės veiklos tobulinimo sritys per kurias gali būti prisidedama prie ikimokyklinės įstaigos tobulinimo: mokyklos dokumentų rengimas; mokytojų veiklos stebėjimas; mokytojų veiklų organizavimas. Taip pat buvo išryškinta filosofinio požiūrio į ugdymą reikšmė mokytojo veiklai bei jos tobulinimui. Remiantis teorinėmis įžvalgomis buvo atlikta Lietuvos bei mokyklos veiklą reglamentuojančių dokumentų analizė ir numatytos mokyklos veiklą reglamentuojančių... [toliau žr. visą tekstą] The author of the work is the chief of the division at the X preschool institution, whose main responsibility is to organize the work of teachers based on the performed observation of their activity and referring to the documents regulating the institution activity. For the implementation of this function and its improvement it is necessary to gain knowledge about the teachers, their strong and weak features. In this work the knowledge about teachers is gained by revealing their philosophical attitude towards education. Therefore, the aim of the work is formulated as follows – to foresee the guidelines of improvement of the institution activity by revealing the teachers’ philosophical attitude towards education at the x preschool institution. To attain this aim the following tasks are set up: 1. To define the fields of improvement at the preschool institution; 2. To reveal the significance of philosophy to education; 3. To emphasize the teachers’ pedagogical philosophical attitude towards education at the x preschool institution; 4. To foresee the guidelines of improvement of the x preschool institution. Nine teachers of the x preschool institution participated in the investigation. In the empirical part the situation of the teacher’s philosophical attitude towards education is considered. After performing the theoretical analysis the fields of improvement of the personal professional activity, which can contribute to the improvement of the preschool institution, have been... [to full text]

Šiuo darbu buvo siekiama išryškinti žmogiškųjų išteklių ugdymo situaciją švietimo organizacijoje. Žmogiškieji ištekliai – tai organizacijos darbuotojai, pasižymintys tam tikrais fiziniais, dvasiniais bruožais, išsilavinimu, patirtimi, ir taikydami savo žinias, gebėjimus ir kompetencijas kuria materialias ir dvasines gėrybes. Taip pat tai - organizacijos turtas, kuris skatina sėkmingą organizacijos veiklą, tikslų įgyvendinimą. Žmogiškieji ištekliai apima ne tik pavienius darbuotojus, bet ir organizacijos komandą ir pačią organizaciją. Atskleista, kad žmogiškųjų išteklių ugdymas apima organizacijos darbuotojų nuolatinio mokymo(si) ir ugdymo(si) sistemų organizavimą ir valdymą. Į žmogiškųjų išteklių ugdymą įeina: individualus mokymas, komandų ugdymas, organizacijos ugdymas. Žmogiškųjų išteklių ugdymas orientuotas į bendrus organizacijos tikslus ir poreikius bus sėkmingesnis ir efektyvesnis.Mokymai, tiek individualūs, tiek vadovų, komandų ar organizacijos, organizuojami numatant gerinti organizacijos veiklą, siekti geresnių rezultatų. Žmogiškųjų išteklių ugdymas - tai ugdymo, mokymo, kvalifikacijos tobulinimo būdų sistema. Rekomenduojama investicija į darbuotojų mokymus, kurių reikės ateityje yra daug naudingesnė ir svarbesnė už tas investicijas, kurių reikia dabartinėje profesinėje veikloje. Atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad tirtoje X švietimo organizacijoje, žmogiškųjų išteklių ugdymas, išskiriant tris jo lygmenis, yra labiau orientuotas į dabartį, į dabartines profesines... [toliau žr. visą tekstą] The objective of this work was to highlight the training situation of human resources in the educational organization. The human resources mean the organization’s employees, who are characterized by certain physical, spiritual characteristics, education, experience, and who create the material and spiritual values through application of their skills, knowledge and competences. They are the organization’s assets, which induce the successful activity of the organization and implementation of the objectives. The human resources cover not only the individual employees, but also the organization’s team and the organization. It was revealed that training of the human resources covers the organization and management of the systems of continuous teaching (learning) and (self)training of the organization’s employees. The training of human resources includes the following: individual teaching, team training, and training of the organization. The training of human resources directed towards the common goals and needs of the organization would be more successful and effective. The training (individual, training of the managers, teams or organization) is organized with the purpose to improve the organization’s activity and to endeavor at better results. The training of human resources is the system of methods of training, teaching and qualification improvement. It is recommended to invest into the employees’ training if they are needed in the future, because such an investment is more... [to full text]

Darbe atlikta teorinė ikimokyklinio ugdymo pedagogų ir tėvų bendradarbiavimo galimybių apžvalga. Anketinės apklausos metodu buvo atliktas tyrimas kurio tikslas - atskleisti tėvų savanorystės organizavimo galimybes ikimokyklinėje įstaigoje. Uždaviniai: 1. Išryškinti pedagoginio bendradarbiavimo organizavimo galimybes. 2. Atskleisti savanoriškos veiklos ypatumus. 3. Atskleisti tėvų savanorystės galimybes ikimokyklinėje įstaigoje. Tyrime dalyvavo 18 pedagogų ir 148 ikimokyklinę įstaigą lankančių vaikų tėvai. Empirinėje dalyje nagrinėjama ikimokyklinio ugdymo pedagogų ir tėvų bendradarbiavimo situacija. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Pedagoginio bendradarbiavimo kaip sistemos pagrindas santykiai. Pedagoginio bendradarbiavimo sistema apima ir kitas ugdymo procesui mokykloje įtakos turinčias sąveikas: mokinio ir mokinių bendruomenės, mokinio šeimos ir klasės bei mokyklos tėvų bendruomenės, taip pat pačių pedagogų bendruomenės: mokytojų tarpusavyje ir mokytojų – mokyklos administracijos. 2. Savanoriška veikla yra pelno nesiekianti, be piniginio atlygio ir neprofesinė veikla, kurios sąlygos nustatomos savanorio ir šios veiklos organizatoriaus susitarimu. Tėvų dalyvavimas mokyklos veikloje teikia naudą tėvams, mokykloms, vaikams ir bendruomenei. Tėvų savanoriavimas gali būti suskirstytas į metodinę, ūkinę, socialinę ir kūrybinę sritį. 3. Tyrimo duomenys atskleidė, kad ugdytinių tėvai savanoriauti galėtų visose keturiose veiklos srityse; metodinėje, ūkinėje... [toliau žr. visą tekstą] In this work an academic survey on possibilities of collaboration between preschool educators and parents was carried out. Using a questionnaire we tried to analyse the possibility for parents to organize volunteering activities in a preschool facility. Tasks: 1. To highlight the possibilities of pedagogical collaboration organizing. 2. To educe the characteristics of volunteering. 3. To find out the possibility for parents to volunteer at preschool facilities. 18 preschool educators and 148 parents of children attending a preschool facility took part in this survey. In the empirical part of this survey the situation of collaboration between parents and preschool educators was discussed. The most important conclusions of this survey are these: 1. The foundation of pedagogical collaboration system is relationships. This system is as well based on the relationship between one scholar and the rest of the class, between scholar’s family and other parents of the class and school, also the relationships between educators themselves, and between educators and school’s administration. 2. Volunteering is a non-profitable, unprofessional activity without any payment, and conditions are based upon the agreement between a volunteer and the organiser of such activity. Parents’ participation in school’s activities provides benefits for the parents themselves, for schools, children and school’s community as well. Parents can volunteer in these sections: methodical, economic, social and... [to full text]

Darbo tema – Tėvų ir specialistų bendradarbiavimas ruošiant sutrikusio intelekto vaikus savarankiškam gyvenimui. Sutrikusio intelekto žmonės iki šiol mūsų visuomenėje yra laikomi silpnais ir nesavarankiškais, nesugebančiais spręsti gyvenimiškų problemų. Dažnai jie yra tapatinami su niekad nesuaugančiais vaikais. Pagrindinis sutrikusio intelekto vaikų ugdymo tikslas – parengti auklėtinius gyventi kaip galima savarankiškiau , todėl juos lavinant turi būti daug gyvenimiškų situacijų pratybų, mokymosi kartoti veiklą pagal jos nuoseklumą. Didelę įtaką ruošiant šiuos vaikus savarankiškam gyvenimui turi ugdymo kryptingumas. Sutrikusio intelekto vaikų rengimas savarankiškam gyvenimui yra sudėtingas ir įvairiapusis procesas, kuriam realizuoti reikia naujų pedagoginių būdų, metodų. Ypač aktualu kalbėti apie vaikų, turinčių negalią, savarankiškumo ugdymo ir realizavimo problemas ir galimybes tapo vykstant integracijai ir pradėjus rūpintis šių žmonių gyvenimo sąlygų bei kokybės gerinimu. Tyrimo objektas – tėvų ir specialistų bendradarbiavimas, ruošiant sutrikusio intelekto vaikus savarankiškam gyvenimui. Tyrimo tikslas – atskleisti tėvų ir specialistų bendradarbiavimo problemas, ruošiant sutrikusio intelekto vaikus savarankiškam gyvenimui. Tyrimo uždaviniai : Apibūdinti sutrikusio intelekto vaikų savarankiškumo bruožus. Atskleisti sutrikusį intelektą turinčių vaikų savarankiškumo formavimo ypatumus. Nustatyti tėvų ir specialistų bendradarbiavimo būdus ir problemas... [toliau žr. visą tekstą] The topic of the thesis – the partnership of parents and specialists while training children with mental disorders to live independently. Nowadays in our society people with mental disorders are considered to be weak and non self-sufficient, being not able to solve life difficulties. They are often compared with children who never grow up. The major purpose of children with intellectual disabilities training is to prepare them to live as more independently as possible; therefore, there should be much practice of real-life situations and learning to repeat an activity under its sequence while training pupils. The purposefulness of education has a great impact on these children’s preparation for an autonomous life. The training of children with mental disorders to live on their own is a complicated and diverse process which needs new educational techniques and methods to get it realized. It became particularly relevant to talk about problems and possibilities of self-sufficiency training and implementation of children with intellectual disabilities during the process of integration and starting paying attention on the improvement of life conditions and quality. The subject-matter is the collaboration of parents and specialists while preparing children with mental disorders to live independently. The research goal is to reveal the problems of the partnership of parents and specialists while preparing intellectually disorded pupils to live on their own. The tasks of the... [to full text]

Tyrimo problema- praradę gebėjimą socializuotis, prisitaikyti visuomenėje, socialinės rizikos šeimų tėvai nesugeba patenkinti būtiniausių vaikų poreikių, neįstengia perduoti vaikams visuomenėje priimtų elgesio normų ir taisyklių. Tyrimo prielaida- socialinės rizikos šeimose augantys vaikai stokoja mokymosi motyvacijos, prisitinga pasitikėjimo savimi ir ryžto siekti tikslų, nes tėvų turimų gebėjimų nepakanka formuojant sąmoningą vaiko asmenybę. Tyrimo objektas- socialinės rizikos šeimų tėvų gebėjimai, kurie padėtų vaikams ugdytis.Tyrimo tikslas- nustatyti ryšį tarp tėvų turimų gebėjimų ir vaikų mokslo pasiekimų bei prisitaikymo mokyklos bendruomenėje. Pagrindiniai tyrimo uždaviniai- išanalizavus literatūrą, apžvelgti socialinės rizikos šeimų socialines ir psichologines problemas; apibūdinti tėvų gebėjimus, kurie turi įtakos vaikų mokymosi motyvacijai; išsiaiškinti, kokių tėvų gebėjimų stoka slopina vaikų pasitikėjimą savimi, sprendžiant iškylančias mokymosi problemas. Atlikto tyrimo duomenys leidžia daryti išvadą, kad neigiamą poveikį vaikų mokymosi motyvacijai turi socialinės rizikos šeimų tėvų abejingas požiūris į išsilavinimą, nesugebėjimas konkuruoti. Artimiausioje aplinkoje- šeimoje- susiformavęs nesugebėjimas bendrauti ir užmegzti socialinių ryšių neskatina pažinti jausmų ir jų valdyti, spręsti konfliktus konstruktyviai. Tai didina socialinę atskirtį mokykloje, kuri iššaukia negatyvų vaikų nusiteikimą mokymosi atžvilgiu, vengimą lankyti mokyklą. Taip pat galima daryti... [toliau žr. visą tekstą] The statement of the research paper: parents, who have lost the ability to socialize, to adapt in society, social risk families, fail to meet the minimum needs of the children, so the children are unable to communicate socially acceptable standards of conduct and rules. The study of social presumption: children, who are raised in families at social risk, have a lack of the learning motivation, self-confidence and resolve to achieve goals as parents do not have enough capacity to shape the child's conscious personality. The study object: The parenting skills for children’s developed learning stimulation in families at social risk. The aim of the research paper is to establish a connection between parents' skills and children's academic achievement and adaptation in the school community. The main objectives of the study is the review of social and psychological problems in families of social risk according to the analysis of the literature; to describe the capacity of parents to influence children's learning motivation; to find out what kind of lack of parents capacity suppresses the children's self-confidence by dealing the rising learning problems. The survey data suggest that the negative impact on children's learning motivation to disadvantaged families’ parents’ indifferent approach to education, an inability to compete Parents in families at social risk have indifferent attitude to education and inability to compete which one has a negative impact on children's... [to full text]

Kasdienybės tendencijų kaita skatina užimti jaunesniojo amžiaus vaikus po pamokų, apsaugant juos nuo nepageidaujamos įtakos gatvėje, suteikti jiems papildomų žinių ir įgūdžių, įtraukti į visuomenei svarbių problemų sprendimą ir t.t. Pastaruoju metu pedagogai, švietimo specialistai ir organizatoriai dažnai kelia klausimą, kaip galima efektyviau plėtoti papildomą ugdymą ne tik kaip dalykinių žinių suteikimo priemonę, bet taip pat - ir būdą, kaip spręsti aktualias dabarties problemas. Darbe keliama problema, kad jaunesniojo amžiaus vaikų sportinių gebėjimų lavinimas neformaliajame ugdyme susiduria su problemomis, kurių tikslingas sprendimas galimas tik bendrų visos vaikus supančios aplinkos pastangų kontekste, užtikrinančiame tikslingą neformalaus ugdymo vertinimą ir eigą. Probleminis klausimas – kodėl reikia lavinti jaunesniojo amžiaus vaikų sportinius gebėjimus neformaliajame ugdyme? Sportinių gebėjimų lavinimas neformaliajame ugdyme yra svarbus ir reikšmingas veiksnys, įgalinantis vaikų teisingą augimą ir sveiką vystymąsi. Neformalaus sportinių gebėjimų lavinimo tikslas yra formuoti asmens fizines savybes, kad sugebėtų tapti aktyviu visuomenės nariu, sėkmingai veiktų visuomenėje, realizuotų pažinimo ir saviraiškos poreikius. Sportinių gebėjimo lavinimo veikla yra nukreipta į asmens saviraišką ir bendrųjų gebėjimų raišką. Neformaliajame ugdyme susiduriama su materialinės bazės, pedagogų stoka, pedagogų kvalifikacijos trūkumu, įgalinančiu tikslingai atskleisti kiekvieno... [toliau žr. visą tekstą] Changes of everyday trends promotes to occupy younger children after school, protecting them from the adverse impact on the street, giving them additional knowledge and skills included in the public interest, problems, etc. Recently, educators, education specialists and organizers often raises the question of how to develop effectively further education not only meaning providing subject-specific knowledge, but also the way to solve burning problems in the present time. Problem. Development of sports skills among younger children in non-formal education is facing problems which need purposeful decision, that is available only for all the children surrounding environment in the context of efforts designed to ensure targeted non-formal education and course evaluation. Problem question - why there is a need to develop the younger children sports skills in non-formal education? Sport skills development in non-formal education is an important and significant factor enabling children's healthy growth and development. Informal sports skills is to shape a person's physical characteristics to be able to become an active member of society, operate successfully in society, realize the cognitive and self-expression needs. Sport capacity-building activities are focused on personal fulfillment, its operational excellence maturity necessary conditions for the conclusion. Non-formal education faces with lack of material basis, lack of teachers, lack of teachers` qualification, that are... [to full text]

Tyrimo tikslas – ištirti savarankišką mokinių mokymąsi skatinančius veiksnius mokykloje, akcentuojant mokytojų požiūrį. Darbe siekiama atsakyti į probleminį tyrimo klausimą: kokie veiksniai mokytojų požiūriu skatina savarankišką mokinių mokymąsi mokykloje? Tyrimo objektas – mokinių savarankiškas mokymasis. Tyrimo uždaviniai: 1. Apžvelgti mokymosi teorijų sampratas bei išskirti šių teorijų pagrindinius parametrus. 2. Palyginti tradicinį ir šiuolaikinį mokymą(si). 3. Išskirti savarankišką mokinių mokymąsi skatinančius veiksnius. 4. Atskleisti mokytojo vaidmenį ir veiksnius, skatinančius mokinių savarankišką mokymąsi mokykloje. Duomenų rinkimo metodai: mokslo šaltinių apžvalga ir analizė, mokslinės literatūros analizė, pusiau struktūrizuotas interviu. Duomenų analizės metodas: kokybinė turinio analizė. Magistro darbas susideda iš dviejų dalių. Pirmojoje dalyje apžvelgiama mokymosi teorijų samprata ir pagrindiniai parametrai, tradicinis ir šiuolaikinis mokymas ir mokymasis, savarankiško mokinių mokymąsi skatinančių veiksnių teoriniai aspektai. Antrojoje dalyje yra analizuojami rezultatai, gauti atlikus kokybinį tyrimą. Galiausiai pateikiamos išvados ir rekomendacijos. Tyrimo rezultatai patvirtina atliktas teorines įžvalgas. Tyrimo rezultatai parodė, kad mokytojai yra atviri kaitai ir naujovėms bei jų pritaikymui savo darbe. Jie yra pasirengę seminarų, projektų metu, dalijantis gerąja patirtimi mokytis ugdyti mokinį... [toliau žr. visą tekstą] The aim of the paper - to investigate independent factors contributing to student learning in school, focusing on teacher's attitudes. The paper seeks to answer basic question of research: which factors encourages teachers to independent learning of students in school? Research object - independent student learning. Tasks of research: 1. Review the concept theories of learning and exclude basic parameters. 2. Compare traditional and modern teaching and learning. 3. Distinguish independent student learning promoting factors. 4. Reveal the teacher's role and factors that promote students' self learning in school. Methods of research – literary, documents, legislation's analysis, semi-structured interview method and the content analysis. Master's paper consists of two parts. The first part reviews learning theories and the concept of key parameters, traditional and modern teaching and learning, self-promoting factors on student learning theoretical aspects. The second part analyzes the results from a qualitative study. Finally, conclusions and recommendations. The results confirm the accomplished theoretical insights. Survey results have shown that teachers are open to changes and innovations as well as adjusting them at work. Teachers prepare during seminars and projects while sharing the best experience how to train a student as an independent personality. The roles of a teacher change in contemporary training process. A teacher of... [to full text]

Nacionaliniame ir tarptautiniame lygmenyje vyksta įvairūs socialiniai ir ekonominiai pokyčiai, kurie kelia mokytojams naujų reikalavimų, dėl kvalifikacijos tobulinimo, apibrėžto ne vien pedagoginės kompetencijos žiniomis, įgūdžiais ir gebėjimais, bet ir pozityvios sąveikos, bei interakcija grįstų tarpusavio santykių. Mokytojo profesija tiek Lietuvoje, tiek ir daugelyje kitų šalių, deja nėra pačių patraukliausių profesijų sąrašuose. Mokytojo profesija nėra populiari. Baigiamajame darbe rėmiausi Arends (2008), Butkienės ir Kepalaitės (1996), Gedvilienės (2012), Gedvilienės ir Teresevičienės (1999), Jovaišos (2011), Kavaliauskienės (2001), Lepeškienės (1996), Tamašausko (2012), ir kt. autorių teorinėmis nuostatomis. Taip pat naudojausi internetinėmis prieigomis. Tyrimo problema: mokytojas dažnai patiria bendravimo su mokiniais sunkumų bendrojo lavinimo mokykloje, kurie apsunkina mokymosi proceso organizavimą. Ar sistemingas mokytojų ir mokinių bendravimas gali padėti įveikti bendravimo sunkumus? Ar mokytojų profesinis apsisprendimas turi reikšmės geresniems bendravimo gebėjimams? Ar pradedančiųjų pedagogų nepakankama pedagoginė patirtis lemia jų bendravimo su mokiniais kokybę? Tyrimo tikslas: atskleisti mokytojų ir mokinių bendravimo gebėjimus bendrojo lavinimo mokykloje. Tyrimo objektas : mokytojų ir mokinių bendravimo gebėjimai Tyrimo uždaviniai : • apžvelgti mokytojų ir mokinių gebėjimo bendrauti ypatumus. • apibūdinti mokytojų ir mokinių tarpusavio santykius. •... [toliau žr. visą tekstą] National and international level is used for various social and economic changes that pose new demands for teachers training, defined not only pedagogical expertise of knowledge, skills, and any positive interaction, and interaction-based relationships. Teacher profession are both in Lithuania and in many other countries, unfortunately are not the most attractive profession. Teacher profession are not popular. In this final work I appealed Arends (2008), Butkienė ir Kepalaitė (1996), Gedvilienė (2012), Gedvilienė ir Teresevičienė (1999), Jovaiša (2011), Kavaliauskienė (2001), Lepeškienė (1996), Tamašauskas (2012), and other authors‘ theoretical elements. I also used the Internet access. Research problem: teacher often experience difficulties with communication in comprehensive school, which makes difficult for the learning process. Do systematic teacher‘s and student‘s communication can help overcome communication difficulties? Do teachers' professional self-determination has implications for better communication skills? Do start up teachers lack teaching experience is determined by their interaction with the students quality? Research aim: to reveal teachers and pupils communication skills in comprahensive school. Subject of research: teachers ad pupils communication skills. Task of research: • review teachers and students ability to communicate the peculiarities. • describe teachers and students relationships. • highlight teachers reasons of self determination. •... [to full text]

Lietuvos integracija į Europos Sąjungą, nuolatinė aplinkos kaita lemia naujus iššūkius švietimo sistemai, o kartu ir pagrindiniams švietimo sistemos dalyviams – pedagogams, nuo kurių pasirengimo dirbti komandoje priklauso jaunosios kartos, turinčios specialiųjų ugdymo(si) poreikių gebėjimai ir ateitis. Darbo tikslas – atskleisti pedagogų ir specialistų, sudarančių gerovės komisiją, komandinio darbo ugdant specialiųjų poreikių moksleivius pagrindinėje mokykloje perspektyvas. Darbo uždaviniai: 1) Teoriškai pagrįsti pedagogų komandinio darbo organizavimo ypatumus pagrindinėje mokykloje. 2) Aptarti specialiųjų poreikių vaikų ugdymą komandinio darbo kontekste. 3) Atskleisti pedagogų ir specialistų, sudarančių vaiko gerovės komisiją, požiūrį į komandinį darbą ugdant specialiųjų poreikių moksleivius pagrindinėje mokykloje. 4) Įvardinti komandinio darbo organizavimui taikomus komandinio darbo modelius ugdant specialiųjų poreikių moksleivius pagrindinėje mokykloje. Baigiamąjį magistro darbą sudaro trys skyriai. Pirmame darbo skyriuje yra nagrinėjami komandinio darbo ugdant specialiųjų poreikių turinčius vaikus pagrindinėje mokykloje teoriniai aspektai, aptariamas specialiųjų poreikių vaikų ugdymas komandinio darbo kontekste. Antroje darbo dalyje parengta komandinio darbo ugdant specialiųjų poreikių turinčius vaikus pagrindinėje mokykloje tyrimo metodika. Trečiame darbo skyriuje, remiantis teorine darbo dalimi ir parengta tyrimo metodologija atliktas komandinio darbo ugdant... [toliau žr. visą tekstą] Lithuania 's integration into the European Union, a permanent change in the environment leads to new challenges in the education system , and thus the basic education system - the teachers, from a pre-work as a team depends on the young generation with special education (learning) skills needs and future. The aim - to expose teachers and professionals as well commission teamwork educating special needs students’ in the main school prospects. The tasks: 1 ) In theory, based on teachers' teamwork specific organization of basic school. 2 ) Discuss the education of children with special needs in the context of teamwork. 3 ) Reveal educators and professionals as well commission teamwork attitude educating special needs students’in the basic school. 4 ) Identify the organization applying teamwork models educating special needs students’ in the basic school. The thesis consists of three parts. The first chapter is the issue of teamwork educating children with special needs in the main school of theoretical aspects discussed in the education of children with special needs in the context of teamwork. The second part of the work developed teamwork educating children with special needs in the basic school methodology. The third part, based on the theoretical part of the work and developed the research methodology conducted teamwork educating children with special needs in the main school study of the results obtained suggest that educators and specialists sees a positive outlook , which... [to full text]

Šio tyrimo tikslas buvo atskleisti veiksnius, sąlygojančius pozityvią įtaką šeimos nariams ugdantiems proto negalią turinčius asmenis. Šiuo tyrimu siekiama suderinti globalią ir plačiai aprėpiančią negalios, kaip reiškinio, teorinę analizę (apimančią istorinę požiūrio į neįgaliuosius raidą, globalią neįgaliųjų situaciją, Europos Sąjungos socialinės politikos raidą bei probleminės situacijos Lietuvoje analizę) su labai konkrečia keleto šeimos narių patirtimi ugdant proto negalią turinčius asmenis – savo vaikus ar kitus giminaičius. Empiriniame kokybiniame tyrime dalyvavo 6 moterys iš Kauno, ugdančios proto negalią turinčius asmenis, kuriems diagnozuotas Dauno sindromas ar autizmas. Jos buvo paprašytos atsakyti į interviu klausimus arba užpildyti klausimyną apie pozityvios įtakos veiksnius su atvirais klausimais. Buvo atlikta kokybinė turinio analizė ir išskirti 85 vienas su kitu susiję ir vienas iš kito kylantys veiksniai, sąlygojantys proto negalią turinčių asmenų ugdymo pozityvią įtaką jų šeimos nariams. Jie suskirstyti į 5 kategorijas (pagalbos priėmimas; ugdytojo pastangos; neįgalaus vaiko dovana ir pastangos; įgalinančios priemonės bei vaiko su negalia ugdymo vaisiai) ir 19 subkategorijų. Šie veiksniai gali parodyti sunkumus patiriančioms šeimoms, kur ieškoti pozityvios įtakos veiksnių, padedančių perkeisti požiūrį į neįgalų vaiką ir atrasti stiprybės įveikti stresines situacijas. The aim of this study was to expose the factors that positively influence family members who educate persons with intellectual disabilities. There have been many studies done on the problems that arise in educating people with intellectual disabilities. But only few of them also discuss the positive influence made by people with disabilities. This lack of studies of positive factors related to persons with disabilities can negatively influence an overall attitude towards them. This study aims to coordinate a global and widely reaching analysis of disability, as a phenomenon (including the historical analysis of the attitude towards disabled persons, the contemporary global situation of people with disabilities, the evolution of the European social politics, and the analysis of problems encountered by persons with disabilities and their families in Lithuania) with the concrete experience of several members of the families in educating persons with intellectual disabilities - their children or other relatives. The subjects of the empirical qualitative study were 6 women, Kaunas residents, members of the communities of "Faith and Light" uniting families of children with disabilities. The persons they educated had a Down syndrome or autism. These women were interviewed (two of them filled in the same questionnaire in writing) on the factors positively influencing their life with disabled persons. The qualitative content analysis of the answers gave 85 factors, related with each... [to full text]

Didelis skyrybų skaičius Lietuvoje ir pasaulyje rodo, kad jauni žmonės dažnai kuria šeimas, nebūdami tam tinkamai pasiruošę. Šeima yra pirmoji ir pagrindinė žmogaus ugdymo (-si) vieta. Tolimasis mergaičių rengimas šeimai yra pats pirmasis mergaitės ugdymo šeimai, etapas. Jis vyksta tėvų šeimoje tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai ir deda pagrindus tolimesniam mergaitės- būsimos žmonos ir motinos ugdymui. Lytiškumo, moteriškumo ir motiniškumo ugdymas yra esminiai mergaitės ugdymo šeimai elementai. Tačiau dėl pastaraisiais dešimtmečiais vykstančių didžiulių pokyčių visuomenės ir šeimos gyvenime, besitęsiančios sekuliarizacijos, kuri įtakoja šeimos vertybių, pačios, šeimos sampratos ir jos reikšmės kiekvieno žmogaus gyvenime devalvaciją, tolimasis rengimas šeimai dažnai nebeatlieka savo funkcijų ir jam keliamų uždavinių. A high rate of divorce in Lithuania and the world shows that young people often create families when they are not properly prepared to. Family is the first and the main place of human (self)-education. Remote preparation of girls for family is the very first stage of girl‘s education for family. It takes place in parents‘ family both directly and indirectly and forms the basis for further education of girls, wives- and mothers-to-be. Education of sexuality, femininity and motherliness are fundamental elements of girl‘s education for family. However, due to enormous changes in life of society and family in the recent decades, and due to ongoing secularization that influences depreciation of family value and the concept of family itself and its meaning in the life of every human, remote preparation for family does not fulfil its functions and objectives.

5 – 6 metų vaikų emocinės inteligencijos ugdymo šeimoje sąsajų su socialinių gebėjimų plėtote yra itin svarbi veiklos sritis. Ankstyvos vaikų emocinės inteligencijos ugdymas šeimoje suteikia prielaidas auginantiems vaikams ugdyti valią, labiau pažinti save, savo emocijas ir aplinkinius. Ugdant emocinę inteligenciją šeimoje vaikas kaip asmenybė gali greičiau bręsti, todėl jam lengviau priimti kritinėse situacijose tinkamus sprendimus vadovaujantis protu, o ne jausmais. Atliktas tyrimas grindžiamas probleminiu klausimu: Kokių socialinių gebėjimų plėtotę paskatina ankstyvos emocinės inteligencijos ugdymas šeimoje? Tyrimo tikslas – Nustatyti kokių socialinių gebėjimų plėtotę skatina ankstyvas 5-6 metų vaikų emocinės inteligencijos ugdymas šeimoje. Tyrimo objektas – Socialinių gebėjimų plėtotė taikant ankstyvą 5-6 metų vaikų emocinės inteligencijos ugdymą šeimoje. Darbo uždaviniai: 1. Vaikų emocinės inteligencijos ugdymo šeimoje ypatumai. 2. 5 – 6 metų vaikų ankstyvos emocinės inteligencijos ugdymo ir socialinių gebėjimų sąsajos. 3. 5 - 6 metų vaikų ankstyvos emocinės inteligencijos ugdymo šeimoje sąsajos su jų socialinių gebėjimų plėtote. Tyrimo metodai: 1) mokslinės literatūros analizė; 2) anketinė apklausa; 3) vaikų stebėjimas natūraliose ir dirbtinai sukonstruotose situacijose. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad 5 - 6 metų vaikams ankstyvos emocinės inteligencijos ugdymas paskatino gebėjimą valdyti emocijas, domėtis naujovėmis bei kontroliuoti ir valdyti save per kūną. Emocinės... [toliau žr. visą tekstą] 5-6 years old children's emotional intelligence education in the family and development of the social skills is a very imortant activity. Early childhood of emotional intelligence education in family provide an opportunity for growing children educate their volition, more understanding about themselves, their and others emotions. Nurturing emotional intelligence in the family the child as personality can faster to mature. Therefore him easier to take the right decisions in emergency situations in accordance with reason, rather than emotion. Carried out study based on the problematic question: What kind of the social skills development to encourage of early 5 – 6 years age children emotional intelligence education in family? The aim of the survey is determine what kind of the social skills development to encourage of early 5 – 6 years age children emotional intelligence education in family. The object of the survey is development of the social skills to applying early 5-6 year age children emotional intelligence education in the family The tasks of the survey are: 1. Children's emotional intelligence education family peculiarities. 2. 5-6 years age children of early emotional intelligence education and social skills interface. 3. 5-6 years age children of early emotional intelligence education in family interface with development of the social skill. The research methods: 1) the scientific literature analysis, 2) a survey, 3) monitoring of children in natural and artificially... [to full text]

Katalikų Bažnyčia kalba apie priklausomybes ir skatina žmogų susimąstyti apie savo ateitį. Mokslas ieško vis naujų sprendimo būdų ir priemonių priklausomybių problemai spręsti. Vis dėlto daugėja įvairių priklausomybių, traukiančių vis daugiau žmonių, ypač jaunuolių, susinaikinimo link. Deja, mokslas ir visuomenė užmiršta seniai žinomus Katalikų Bažnyčios lobynus, o ypač Dekalogą, kurie daug amžių yra padėję spręsti priklausomybių problemą. Priklausomybių ir Dekalogo santykis yra vis dar mažai nagrinėtas mokslo srityje. Daugelis paauglių nesusimąsto apie savo ateitį ir vis labiau susiduria su pavojais, kurie yra kenksmingi jų ateičiai t.y priklausomybės, kurios nepadeda statyti gyvenimo ant tvirto pamato ir pagrindo, deja priklausomybės trugdo gyventi pilnavertį gyvenimą ir griauna jauno žmogaus ateitį. Dekalogas gali būti vienas iš spredimo būdų bandant išvengti priklausomybių problemų. Jaunimo tarpe vis labiau susidomima svaigalais, internetiniais žaidimais, azartiniais lošmais ir kt. tai yra viena iš opiausių problemų mūsų visuomenėje. Priklausomybės tokios kaip, alkoholis, narkotikai taip pat gali vesti prie sunkių nodėmių tokių kaip savižudybės ar net žudymai. Mokyklose labai svarbu tikybose ir etikos pamokose paauglius supažindinti su Dekalogo tiesomis, bei priklausomybių pavojais, norint apsaugoti paauglį nuo nuolat supančių priklausomybių pavojų, tam reikalingi nauji ugdymo metodai ir priemonės. Catholic Church talks about dependences and stimulates humans to think better about their future. Science, in order to solve dependences' problem, incessantly looks for new tools and ways of decision. However, the increasing number of various dependences leads more and more people, especially youngsters, towards a self-destruction. Unhappily, science and society forgets traditional Catholic Church's treasuries - especially the Decalogue - which helped to solve dependences' problem through ages. The relation between dependences and the Decalogue is still little examined in a science area. Many teenagers don't think too much about their future and more and more face dependences, which are harmful for their future and do not help them to build their life on a strong foundation, but contrary: dependences disturb to live a full-fledged life and demolish a future of a youngster. The Decalogue could be one of solutions in order to avoid dependences'. A wish to play internet games, gamble, use intoxicants etc. among youngsters still increases. This is one of the most painful problems in our society. Dependences such as use of drugs, alcoholism can lead to grave sins, such as a suicide or a murder. It is very important during religion and ethics lessons in schools, in order to prevent teenagers from permanent danger of dependences, to educate pupils about the danger of dependences and the truths of Decalogue. A cultivation of new methods and tools is necessary for that.

Aukštojo mokslo institucijos dar nėra pilnai pasirengę virtualaus mobilumo (toliau VM) įgyvendinimui - nėra priimti visuotinai suderinti sprendimai kaip institucija, studentai ir dėstytojai turėtų pasiruošti VM, neaišku, kokių kompetencijų reikia dėstytojams, siekiant efektyviai organizuoti VM bei kokias galima įgyti studijuojant VM būdu. Siekiant konceptualizuoti VM fenomeną aukštajame moksle, išanalizuojant pagrindinius jo komponentus ir atskleidžiant jų tarpusavio sąsajas, darbe keliami šie pagrindiniai tyrimo klausimai - kaip virtualus mobilumas apibrėžiamas aukštajame moksle? Ar reikalingas VM aukštojo mokslo institucijoms ir kodėl? Kaip dėstytojai ir institucijos gali pasirengti ir įgyvendinti VM aukštojo mokslo institucijose? Pirmojoje disertacinio darbo dalyje nagrinėjama VM sąvoka, aptariami VM ir panašių terminų skirtumai, atskleidžiami pagrindiniai VM fenomeno aukštajame moksle komponentai. Antrojoje dalyje detalizuojama empirinio tyrimo metodologiją. Trečiojoje - aptariami empirinių tyrimų rezultatai, patvirtinantys fenomeno kompleksiškumą, VM komponentų tarpusavio priklausomybę bei VM dimensijas, pagrindžiančias VM įgyvendinimą aukštajame moksle. Higher education institutions are not fully prepared for virtual mobility (further VM) implementation – there is no common framework, methodology of preparation, and the set of competences to possess in order to implement VM efficiently, and to be acquired during VM. With the aim to conceptualize the virtual mobility phenomenon in higher education, analyzing its main components and revealing their relationships, the following research questions were raised: how is virtual mobility in higher education defined? Why is it necessary to implement VM in HE? How can teachers and institutions prepare for and implement VM? The first part of the dissertation focuses on the VM concept analysis, differences between VM and similar concepts, and the key VM components. The second part reveals the empirical research methodology by connecting the research questions with the chosen research methods. The third part discusses empirical research findings, which verify the complexity of the phenomenon, the interrelationships of the components, and the VM dimensions permeating VM implementation in HE.

Higher education institutions are not fully prepared for virtual mobility (further VM) implementation – there is no common framework, methodology of preparation, and the set of competences to possess in order to implement VM efficiently, and to be acquired during VM. With the aim to conceptualize the virtual mobility phenomenon in higher education, analyzing its main components and revealing their relationships, the following research questions were raised: how is virtual mobility in higher education defined? Why is it necessary to implement VM in HE? How can teachers and institutions prepare for and implement VM? The first part of the dissertation focuses on the VM concept analysis, differences between VM and similar concepts, and the key VM components. The second part reveals the empirical research methodology by connecting the research questions with the chosen research methods. The third part discusses empirical research findings, which verify the complexity of the phenomenon, the interrelationships of the components, and the VM dimensions permeating VM implementation in HE. Aukštojo mokslo institucijos dar nėra pilnai pasirengę virtualaus mobilumo (toliau VM) įgyvendinimui - nėra priimti visuotinai suderinti sprendimai kaip institucija, studentai ir dėstytojai turėtų pasiruošti VM, neaišku, kokių kompetencijų reikia dėstytojams, siekiant efektyviai organizuoti VM bei kokias galima įgyti studijuojant VM būdu. Siekiant konceptualizuoti VM fenomeną aukštajame moksle, išanalizuojant pagrindinius jo komponentus ir atskleidžiant jų tarpusavio sąsajas, darbe keliami šie pagrindiniai tyrimo klausimai - kaip virtualus mobilumas apibrėžiamas aukštajame moksle? Ar reikalingas VM aukštojo mokslo institucijoms ir kodėl? Kaip dėstytojai ir institucijos gali pasirengti ir įgyvendinti VM aukštojo mokslo institucijose? Pirmojoje disertacinio darbo dalyje nagrinėjama VM sąvoka, aptariami VM ir panašių terminų skirtumai, atskleidžiami pagrindiniai VM fenomeno aukštajame moksle komponentai. Antrojoje dalyje detalizuojama empirinio tyrimo metodologiją. Trečiojoje - aptariami empirinių tyrimų rezultatai, patvirtinantys fenomeno kompleksiškumą, VM komponentų tarpusavio priklausomybę bei VM dimensijas, pagrindžiančias VM įgyvendinimą aukštajame moksle.

Tyrimo tikslas: Atskleisti mokinių ir mokytojų požiūrį į pamokų jaunimo mokykloje lankomumo gerinimo galimybes. Darbas skirtas pasigilinti į Jaunimo mokykloje besimokančių mokinių, mokyklos nelankymo ir mokymosi nesėkmių priežastis bei paieškoti mokiniams priimtinų šių problemų sprendimo būdų. Didžiausias indėlis į šį darbą yra praktinės, pačių mokinių pasiūlytos veiklos ir problemų sprendimo būdai, kurie padėjo jaunimo mokyklos mokiniams pasijausti svarbiais, reikalingais, atsakingais ir gebančiais rasti reikalingas strategijas jų kasdieniniams rūpesčiams spręsti. Dėl mokinių besimokančių jaunimo mokykloje unikalumo, reikalingas ir unikalus ugdomasis procesas pritaikytas prie tokių mokinių poreikių, jų gebėjimų ir galimybių. Ko reikia, kad toks procesas būtų organizuojamas geriausiai žino patys jaunimo mokyklos bendruomenės nariai; vadovai, administracijos darbuotojai, mokytojai, mokinių tėvai ir svarbiausia patys mokiniai. Todėl jaunimo mokykloje mokinių ugdymas turi būti organizuojamas atsižvelgiant į pačių mokinių siūlomus jiems aktualių problemų sprendimo būdus ir pirmiausia ne siekiant jų aukštų mokymosi rezultatų, bet padedant jiems socialiai integruotis sprendžiant tam tikras jų pačių ir visuotinai suvoktas bei pripažintas, nepageidaujamas problemas. Šis tyrimas įtraukė mokinius į procesą ieškant atsakymo ką daryti, kad pagerėtų lankomumas, pažangumas, bendravimas su mokytojais ir būtų kuriama saugesnė aplinka bei kuriami... [toliau žr. visą tekstą] The work is set to look deeper into the Youth school pupils’ attendance and learning and look for reasons of the failure of students learning and find acceptable solutions. The biggest contribution of this work is practical, students proposed activities and problem-solving techniques that have helped youth school students to feel important, needed, responsible and able to find the necessary strategies to address their daily concerns. Due to the unique of students studying in the youth school, a unique educational process is necessary corresponding to the needs of these students, their abilities and capabilities. What is needed, that such a process is organized well is best known by youth school community, administrative staff, teachers, parents and most importantly the students themselves. Therefore, youth school students learning has to be organized according to the students' proposed solutions to current problems, and not primarily for their high educational achievement, but also help their social integration in solving some of their generally understood and recognized unwanted problems. This study involved students in the process of searching for an answer what to in order to improve attendance, excellence, communication with teachers so as to create a safer environment and develop better interpersonal relationships. The study is useful not only in the school it was carried out, but it can also be useful for other youth schools and non-formal education organizations that... [to full text]

Darbe plėtojama suaugusiųjų mokymosi tema. Aptarus suaugusiųjų mokymosi sritis Mokymosi visą gyvenimą kontekste išryškinama geriausiai nūdienos individo poreikius atliepianti savireguliacinio mokymosi forma, kuomet besimokantieji patys inicijuoja, planuoja, kontroliuoja ir įsivertina savo mokymosi procesą. Vadovaujantis konstruktyvizmo teorija, kai mokymasis suprantamas kaip aktyvus konstravimo procesas. Taip pat remiantis sistemos, kuri procesų pagalba įgalina pokyčius, samprata. Formuluojamas tyrimo tikslas: atskleisti savireguliacinio mokymosi sistemos projektavimo prielaidas. Iškeliami tyrimo uždaviniai: Išryškinti savireguliacinio mokymosi struktūrą. Atskleisti empiriškai pagrįstus savireguliaciniam mokymuisi būdingus vidinius procesus. Numatyti savireguliacinį mokymąsi palaikančius veiksnius. Tyrimo objektas: Suaugusiųjų mokymasis. Tyrimo metodologija: Kiekybinė ir kokybinė, tipas - aprašomoji. Tyrimo metodai - trianguliacijos metodas: apklausos ir dalinai struktūrizuotas interviu. Tyrimo dalyvių atranka - tikslinė: savarankiškai besimokantys suaugusieji. Tyrimo instrumentai: tiesioginė atvirų klausimų anketa; virtuali uždarų ir atviro tipo klausimų anketa; atvirų klausimų klausimynas. Atlikus tyrimą savireguliacinis mokymasis išryškėja kaip cikliškas, spiralinis procesas, kurį sudaro trys pagrindinės fazės : pasiruošimas, mokymasis ir savirefleksija. Atskleidžiami stipriai tarpusavyje koreliuojantys savireguliaciniam mokymuisi būdingi vidiniai procesai. Svarbiausi... [toliau žr. visą tekstą] The work concentrates on the topic of adult education. Through analysis of adult education in the context of life-long learning, a form of self-regulated learning fitting the needs of today’s individual is highlighted. Individuals employing these techniques initiate, plan, control and evaluate their own learning process according to constructivism learning theory that defines learning as an active construction of knowledge, supported by a view of a system as a set of processes that enable change. The research objective is to identify the prerequisites for designing a self-regulated learning system. Research tasks include highlighting a framework for self-regulated learning, identifying internal processes characteristic of self-regulated learners, considering factors that support and encourage self-regulated learning. Research Subject: Adult education. Research methodology: Qualitative and quantitative, type - descriptive. Research methods - triangulation: surveys and partly structured interview. Research subject selection - purposive sampling: adults engaged in self-education. Research tools - direct open-ended questionnaire; virtual questionnaire of open-ended and closed-ended questions; list of open ended questions. Research shows that the self-regulated learning is a cyclical process, composed of three main phases: forethought, performance and self-reflection. The correlating inner processes characteristic of self-regulated learners are identified. Most notably:... [to full text]

Valdymas – tai organizacijos narių pastangų planavimo, organizavimo, vadovavimo ir kontrolės procesų visuma, organizacijos išteklių panaudojimas siekiant organizacijos užsibrėžtų tikslų. Kadangi vadovas yra atsakingas ne tik už organizacijos funkcionavimą, bet ir už sąlygų, būtinų organizacijai ugdyti ir darbuotojų saviugdai lavinti, sudarymą, o čia išryškėja besimokančios organizacijos ypatumai organizacijos valdyme. Tyrimo tikslas – atskleisti „Kėdainių sporto mokyklos“ sporto organizacijos valdymą, išskiriant sporto organizacijos valdymo ypatumus, ir pateikti „Kėdainių sporto mokyklos“ sporto organizacijos tobulinimo kryptis. Tyrime dalyvavo 35 respondentai, iš kurių 71,4 % sudarė vyrai ir 28,6 % moterys. Tyrimo metu naudotas apklausos (raštu) metodas, naudotas klausimynas, kurį sudarė bendra informacija (socialiniai – demografiniai kintamieji) apie tiriamąjį, ir klausimai, susiję su sporto organizacijos valdymu besimokančios organizacijos valdymo kontekste. Tyrimo rezultatai parodė, jog „Kėdainių sporto mokyklos“ sporto organizacijos darbuotojų imtis nėra patenkinti dabartiniu organizacijos valdymu, kadangi vadovas nekritikuoja už padarytas klaidas, neturi kritinio mąstymo, nevyksta darbuotojų poreikių aiškinimosi iš vadovo pusės, todėl santykiai tarp vadovų ir pavaldinių nėra šilti ir geri. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog sporto organizacija nesirūpina presonalo ugdymu, joje nėra sudarytų sąlygų darbuotojų savirealizacijai, nėra galimybės... [toliau žr. visą tekstą] Management - it is planning, organizating, managing and controling process of the organiation members effort and the using of resources of the organization to reach organization goals. However, the manager is responsible not only for the functioning of the organization, but also for the conditions, which are necessary for organization development and training of the staff self-development, formation, and here apparent features of the learning organization in the organization management. The aim of this study - to reveal “Kėdainiai sport school” management of the sport organization, highlighting the features of the sport organization management and submit the direction of improvement of "Kedainiai sport school” sport organization. The study included 35 respondents, of whom 71.4% were male and 28.6% female. The study was based on these methods: questionnaire survey, questionnaire, which consisted of general information (social - demographic variables) about the respondent, and issues related to the management of sport organization in the management of the learning organization. The results showed that “Kėdainiai sport school” sports organization's staff is not satisfied with the current organization management, because that the manager does not criticize for mistakes, has no critical thinking, there is no interpretation of the needs of employees from the manager side, so the relationship aren’t warm and good between manager and his subordinates. The... [to full text]

Lietuvių liaudies pasakos yra priskiriamos liaudies pedagogikai, jomis siekiama perduoti patirtį, lavinti vaizduotę, skatinti vertybes, suteikti žinių apie pasaulį, parodant ne tik gerąsias, bet ir blogąsias jo puses. Vienos mėgstamiausių vaikų pasakų – stebuklinės pasakos. Lietuvių liaudies stebuklinėse pasakose dažnai išryškinamos vyro ir moters savybės, jų tarpusavio santykiai, tačiau nėra žinoma kaip pasakose išryškinamus lytiškumo raiškos modelius vertina vaikai ir jų tėvai. Problema – Mažai žinoma kaip lietuvių liaudies stebuklinėse pasakose išryškinamus lytiškumo raiškos modelius raiškos vertina vaikai ir jų tėvai. Objektas – Požiūris į lietuvių liaudies stebuklinėse pasakose išryškinamus lytiškumo raiškos modelius. Tyrimo tikslas- Atskleisti kaip lietuvių liaudies stebuklinėse pasakose išryškinamus lytiškumo raiškos modelius vertina vaikai ir jų tėvai Tyrimo uždaviniai: 1.Aptarti lietuvių liaudies pasakos – kaip metodo reikšmę ugdant lytiškumą. 2.Išryškinti, kokie lytiškumo raiškos modeliai formuojami lietuvių liaudies stebuklinėse pasakose 3.Atskleisti Lietuvių liaudies stebuklinėse pasakose ir šiuolaikinėje Lietuvos masinėje žiniasklaidoje formuojamo lytiškumo raiškos modelių panašumus ir skirtumus 4.Išsiaiškinti kaip vaikai interpretuoja lietuvių liaudies stebuklinėse pasakose išryškinamus lytiškumo raiškos modelius.5.Išsiaiškinti kaip tėvai vertina lietuvių liaudies stebuklinėse pasakose išryškinamus lytiškumo raiškos modelius. Svarbiausios išvados:... [toliau žr. visą tekstą] Lithuanian folk Tales are classified to folk pedagogy they promote to transfer experience, cultivate imagination, promote the values, provide knowledge about the world showing not only good but also bad its sides. A favorite tales of children are magic tales. In Lithuanian folk tales often revealed male and female characteristics their relationships but is unknown how sexual expression models in Lithuanian magic tales perceive children and they parents. The problem of research- there is little researched in the literature how sexual expression models in Lithuanian magic tales perceive children and they parents. The aim of research – to reveal how sexual expression models in Lithuanian magic tales perceive children and they parents. The object of research – attitude to sexual expression models in Lithuanian magic tales Objectives: -1. To dispute Lithuania folk tale- like method children sexual cultivate 2.To bring out what sexual expression models are raised in Lithuanian folk tales 3.To reveal similarities and differences of Lithuanian folk tales and modern Lithuanian mass media formed sexual expression models 4.To find out how sexual expression models in Lithuanian folk tales perceive children 5.To find out how sexual expression models in Lithuanian folk tales asses their parents Methods of research: the analysis of scientific literature and other sources, empirical research – questionnaire survey, group interview. Sexual are very important part of the personality... [to full text]

Dažniausia šeimoje vaiko ugdymas ir priežiūra labiau tapatinama su vaiko motinos veikla. Tačiau tėvo įsitraukimas į savo vaiko ugdymo bei priežiūros procesą yra ne mažiau svarbus. Tik abu tėvai gali sudaryti palankias sąlygas augti vaikui šeimoje. Auginant vaiką, pas tėvą turi pasireikšti tėviškumo savybė. Ši savybė savo ruožtu pasižymi įvairiais požymiais. Šio magistrinio darbo tikslas - nustatyti tėviškumo ir vaiko mokymosi pasiekimų sąsajas. Empirinio tyrimo metu buvo apklausti Kauno miesto vidurinių mokyklų 14 – 18 metų amžiaus moksleiviai. Viso apklausta 370 moksleivių. Apklausos metu buvo sužinota respondentų nuomonė apie jų tėvų tėviškumo pasireiškimą bei gauti duomenys apie moksleivių mokymosi pasiekimus. Respondentų nuomonė buvo gauta pasitelkus Tėvo dalyvavimo skalę, kuri padeda nustatyti vyro tėviškumo požymių raišką. Darbe pateikti tėviškumo požymių raiškos ypatumai. Darbe taip pat buvo nustatyta, kad tėviškumas, kaip vyro savybė, siejasi su vaiko mokymosi pasiekimais. Tyrimo rezultatai parodė, jog aštuoni iš devinių, tėviškumą nusakančių, požymių turi ryšį su vaiko mokymosi pasiekimais (pažymių vidurkiu). Taip pat nustatyta, kad visi devyni tėviškumo požymiai turi ryšį su moksleivių pamokų lankomumu, kaip veiksniu, kuris gali įtakoti mokymosi pasiekimus. The education of child in a family is mostly comprehensible as a duty of a mother. But a father is also a very important person in process of child’s education. Only both parents can create a favourable situations to raise their child. While raising a child a man reveals father’s characteristic – fatherhood. This characteristic is characterized by various features. The purpose of these master thesis is to determine the connection between fatherhood and child’s learning outcomes. There were examined 370 (14 – 18 years old) schoolchildren from three middle schools in Kaunas. During the inquiry there was collected child‘s opinion obout their father‘s fatherhood characteristic and data about child‘s learning outcomes. The respondents were questioned with the help of "The Inventory of father involvement", which enables to determine the level of father‘s characteristic – fatherhood. In the research there were presented pecularities of fatherhood characteristic. There was estimated that fatherhood, as the characteristic of male, correlates with child‘s learning outcomes. It was also estimated that eight of nine father‘s fatherhood indications have a connection with child‘s learning outcomes and all nine indications have a connection with the attendance of lessons.

The aim of the dissertation is to reveal the possibilities of the integration of information society technologies and develop an IST integration model through modernisation of higher education studies. This research aims to methodologically justify the integration of the above mentioned technologies into the process of higher education, to evaluate the opportunities of technologies in the modernisation of the study content and process, teachers’ and students’ literacy in using these technologies, to explore obstacles and barriers to their successful integration into the study process. Great attention is paid to the impact of the development of information society technologies on the new forms of literacy and methodological analysis of the theoretical aspects of integrating modern technologies into the higher education studies. The dissertation introduces the models of the organization of the modern learning process, the realization of the open content, and the systematic integration of the information society technologies into the study content. Disertacijos tikslas – atskleisti informacinės visuomenės technologijų integravimo galimybes ir parengti jų integravimo modelį modernizuojant aukštojo mokslo studijas. Šiuo tyrimu siekiama metodologiškai pagrįsti informacinės visuomenės technologijų integravimą į aukštojo mokslo studijų procesą, įvertinti technologijų galimybes studijų turinio ir proceso modernizavimui, dėstytojų ir studentų pasirengimą jas naudoti, kliūtis ir barjerus sėkmingam jų integravimui į studijų procesą. Didelis dėmesys skiriamas informacinės visuomenės technologijų raidos daromai įtakai naujoms raštingumo formoms, šiuolaikinių technologijų integravimo į aukštojo mokslo studijas teorinių aspektų metodologinei analizei. Darbe pristatyti modernaus mokymosi proceso organizavimo, atviro turinio realizavimo, sisteminio informacinės visuomenės technologijų integravimo į studijų turinį modeliai.

Įgijęs profesiją kiekvienas nerimauja kaip seksis pirmosiomis darbo dienomis, o ypač tie, kurių darbas susijęs bendravimu su žmonėmis. Pedagogui pirmos darbo dienos mokykloje ypač svarbios, nes tuomet formuojama nuomonė apie jį kaip apie vienos ar kitos srities specialistą ir kaip asmenybę. Siekiant, kad naujas darbuotojas pasiektų reikiamų darbo rezultatų ir gerai jaustųsi, būtina tinkamai padėti jam įsitvirtinti tiek profesinėje, tiek socialinėje aplinkoje. Tyrimo objektas - jaunųjų pedagogų adaptavimo sistema mokykloje. Tyrimo tikslas - jaunųjų pedagogų adaptacijos galimybės mokykloje. Tyrimo uždaviniai: • Apibūdinti adaptacijos sampratą. • Aprašyti darbuotojų adaptavimą mokykloje. • Išryškinti socialinės ir profesinės adaptacijos pirmoje darbo vietoje ypatumus. • Atskleisti jaunųjų pedagogų adaptavimo sistemą mokykloje. Tyrimo klausimai. Su kokiomis problemomis adaptuodamasis susiduria jaunasis pedagogas? Kaip būtų galima tobulinti jaunųjų pedagogų adaptavimą mokykloje? Empirinio tyrimo metodologija - kokybinė, tipas - aprašomasis. Metodai - apklausa, turinio analizė. Tyrimo dalyviai - jaunieji pedagogai, kurių pedagoginio darbo stažas ne didesnis nei 3 metai, mokyklos pavaduotojai ugdymui ir mokyklų vadovai. Tyrimo instrumentai sudaryti iš atvirų klausimų. Mokykloje gali vykti formalus arba neformalus adaptavimas. Jei vykdomas formalus adaptavimas, mokyklos vadovas įpareigoja administracijos darbuotojus jaunajam pedagogui skirti mentorių arba kuruojantį mokytoją... [toliau žr. visą tekstą] After acquiring profession everyone worries about their success during their first days at work. It is especially worrisome for those whose work involves interaction with people. For a teacher first working days at school are extremely important, since during that period opinions about him as a specialist and as a personality are being formed. In order for the new employee to reach required results and feel well, it is essential to properly help him to adapt in professional and social environments. Research object – young teacher's adaptation system in school Research objective – the possibility of adaptation of young teachers in school. Research tasks: • To describe adaptation conception • To define employee adaptation in school • To reveal the peculiarities of social and professional adaptation at first workplace • To reveal young teacher's adaptation system in school Research questions – What kind of problems are the young pedagogues facing? How would it be possible to improve the adaptation of young specialists in schools? Research methodology – qualitative, type – descriptive. Methods – inquiry, content analysis. Research participants – young pedagogues, whose teaching experience is not greater that 3 years, assistant teachers and schoolmasters. Research instruments are made up of open questions. There can be formal and informal adaptation processes at school. If formal adaptation is conducted, the school head requires the administrative staff to assign the young... [to full text]

Šiuolaikinės ikimokyklinės įstaigos siekia teikti kokybiško ugdymo paslaugas ir tenkinti vaikų, tėvų poreikius. Tačiau ikimokyklinio ugdymo pedagogo veiklos kokybės suvokimas gali būti skirtingas, nes kiekvienas ugdymo dalyvis-pedagogas, ugdytinis ir jo tėvai- tai vertina savaip (Valiuškevičiūtė ir kt., 2008). Tyrimo problema: Ikimokyklinės įstaigos ugdytinių tėvų ir pedagogų nuomonės dėl ugdymo paslaugų kokybė ne visada sutampa dėl informavimo stokos ar skirtingų požiūrių. Ikimokyklinio ugdymo įstaigų teikiamos paslaugos ne visada atitinka ugdytinių tėvų lūkesčius. Todėl kyla probleminiai klausimai- kokia ikimokyklinio ugdymo pedagogų veiklos kokybės samprata ikimokyklinio ugdymo įstaigos bendruomenės požiūriu? Kaip tenkina ikimokyklinio ugdymo pedagogų veiklos kokybė ugdytinių ir jų tėvų poreikius? Tyrimo tikslas – pateikti požiūrių į ikimokyklinio ugdymo pedagogų veiklos kokybę įvairovę. Darbe analizuojama, kaip, remiantis ikimokyklinio ugdymo pedagogų veiklą reglamentuojančiais dokumentais, apibrėžiama ikimokyklinio ugdymo pedagogų veiklos kokybės samprata, kokie kriterijai apibūdina ikimokyklinio ugdymo pedagogų veiklos kokybę. Empirinio tyrimo metu atskleista ugdytinių tėvų, ikimokyklinio ugdymo pedagogų ir ikimokyklinio amžiaus (5-6m.)vaikų požiūrių į ikimokyklinio ugdymo pedagogų veiklos kokybę įvairovė, įvertinta šių požiūrių dermė, išskirti sutampantys požiūriai. Darbe naudojami metodai: - Mokslinės literatūros bei švietimo dokumentų analizė; - Pusiau... [toliau žr. visą tekstą] Modern pre-school institutions seek to provide high-quality educational services and meet the needs of both parents and children. However the perception of quality of pre-school teachers‘ activity may be different because each participant in educational process - educator, learner and his/her parents value it differently (Valiuškevičiūtė and others, 2008). Research problem: The opinions of the learners‘ parents and educators of pre-school educational institutions on the quality of educational services sometimes differ for the lack of information or different attitudes. The services provided by pre-school educational institutions do not always satisfy the expectations of learners‘ parents. Therefore problematic issues arise – what is the conception of the activity quality of teachers at pre-school educational institutions according to the community of pre-school educational institutions? How do the needs of learners and their parents are satisfied by the quality of teachers‘ activity of pre-school educational institutions? Research aim – to submit the variety of attitudes towards the quality of pre-school teachers‘ activity. The thesis analyses, the way how the concept of the quality of pre-school teachers‘ activity is determined on the basis of documents regulating the pre-school teachers‘ activity and the criteria that describe the quality of pre-school teachers‘ activity. Empirical research revealed the variety of attitudes of learners‘ parents, pre-school teachers and... [to full text]

Tyrimo problema: Lietuvoje nepakankamai ištirta kokių žinių ir gebėjimų pedagogai turi turėti siekiant taikyti IKT ugdymo procese: parengiant savarankiškai besimokantį ugdytinį, gebantį tirti atvirus švietimo išteklius, vertinti jų patikimumą, taikyti IKT formalaus ugdymo procese. IKT kompetencija pedagogo profesinėje veikloje nėra apibrėžta, o pedagogo profesijos kompetencijos apraše pateiktas IKT kompetencijų apibrėžimas neatitinka šiuolaikinių IKT kompetencijų tarptautinių aprašų bei pedagogo veiklai keliamų reikalavimų švietimo reformos kontekste. Tyrimo objektas – pedagogų IKT kompetencija. Tyrimo tikslas – nustatyti pedagogų IKT kompetencijos sandarą ir jos raišką profesinėje veikloje. Tyrimo uždaviniai: 1. Aptarti pedagogo profesines kompetencijas Mokytojo profesijos kompetencijos aprašo kontekste. 2. Apibrėžti pedagogo IKT kompetenciją. 3. Apžvelgti Lietuvoje atliktus IKT kompetencijos raiškos tyrimus pedagogo profesinėje veikloje. 4. Ištirti pedagogų IKT kompetencijos raišką profesinėje veikloje. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, duomenų analizei naudota aprašomoji statistinė analizė (naudojant SPSS Statistics 19 programą). Duomenų rinkimui naudota internetinė apklausa ir struktūruotas interviu. Pagrindinės išvados: 1. Kompetencijos sąvokos vienaskaitos ir daugiskaitos formos panaudojimas „Mokytojo profesijos kompetencijos apraše“ (2007) yra painus ir nelogiškas – mokytojų profesinę kompetenciją sudaro aštuonios kompetencijos. 2. Pedagogo IKT... [toliau žr. visą tekstą] Research issue: In Lithuania has not been sufficiently explored yet, which specific knowledge and skills the teacher should have in order to use ICT tools in the educational process under certain conditions: developing self-learners among children who are able to explore open educational resources, to value their validation, to apply and to use ICT in formal educational process. ICT application competencies are not described and ICT competence definition in teacher's professional competence schedule does not meet the definition of modern ICT competencies in the international schedule and the requirements of teachers' activities in context of education reform. Research subject – teachers' ICT competence. Research aim – to determine the contents of teacher ICT competence and it's identification in teacher professional activities. Research goals: 1. To discuss teacher ICT competencies in the context of teacher professional competence schedule in Lithuania. 2. To define teacher ICT competence. 3. To review ICT competence identification researches in teachers’ professional activities in Lithuania. 4. To explore teachers' ICT competence identification. Research methods – analysis of scientific literature, data analysis was performed using descriptive statistical analysis (using SPSS Statistics 19 program). Data collected using an online survey and structured interviews. The main conclusions: 1. The use of the singular and plural forms of ‘Competence’ term in “Teachers... [to full text]

Disertacijoje analizuojamas elektroninio mokymo(si), kaip sociokultūrinės sistemos, fenomenas universitetinėse studijose. Pirmojoje dalyje pristatoma mokslinės literatūros ir dokumentų analizė, kurios pagalba išryškintos technologinės ir kultūrinės prielaidos, kurios leidžia el. mokymą(si) analizuoti kaip sociokultūrinę sistemą. Išanalizuoti el.mokymo(si), kaip sociokultūrinės sistemos, esminiai sistemą kuriantys ir jos funkcionavimą palaikantys elementai. Išanalizuota mišriojo mokymo(si), kaip elektroninio mokymo(si) formos sampratos raida ir turinio sklaida. Išryškinta šiuolaikinių IKT kaita (iš saityno 1.0 į saityno 2.0). Aprašyta dėstytojų kolegialios ir profesionalios edukologinės paramos virtualaus centro projekto, kurio tikslas yra el. mokymo(si), kaip sociokultūrinės sistemos fenomeno, plėtra universitete, koncepcija. Empirinėje dalyje kokybinis tyrimas leido išryškinti dėstytojų ir studentų požiūrį į mišrųjį mokymą(si), kaip el.mokymosi formą. Kokybiniu tyrimu pagrįsta dėstytojo, kaip el. mokymo(si) sociokultūrinės sistemos elemento dalyvio, veiklos reikšmė, plėtojant el. mokymo(si), kaip sociokultūrinės sistemos fenomeną. Atskleisti naujosios saityno 2.0 technologijomis grindžiamos plėtros subkultūros aspektai el.mokymo(si), kaip sociokultūrinės sistemos, elemento (dalyvio- dėstytojo) veikloje. Kiekybinis tyrimas atskleidė, kad dauguma dėstytojų žino saityno 2.0 įrankius, tačiau juos nuolat naudoja gerokai mažesnis skaičius (dažniau laisvalaikiui negu darbui)... [toliau žr. visą tekstą] The Thesis analyses the phenomenon of e-learning as a socio-cultural system in university studies. The first part presents the analysis of scientific literature and documents, highlighting technological and cultural assumptions allowing to analyse e-learning as a socio-cultural system. Main elements, forming the socio-cultural system and supporting its operation, are analysed. The development of the conception and content dispersion of blended learning, as a form of e-learning, is analysed. The change of contemporary ICT from web 1.0 to web 2.0 is highlighted. Conception of a virtual centre for peer and professional educological support with the goal of developing e-learning as a phenomenon of a socio-cultural system at the university was described. Qualitative research in the empirical part allowed to highlight attitude of students and teachers to blended learning as a form of e-learning. The qualitative reasearch justifies the value of the activities of a teacher as an element of system in the development of the phenomenon of e-learning as a socio-cultural system. The aspects of development subculture based on web 2.0 technologies in the activities of teacher. Quantitative research show, that a lot of lecturers are aware of the tools related to web 2.0; however it is constantly used by a significantly smaller number, and more often for leisure than for work; lecturers tend to learn and look for information independently, although they state that qualification refreshment... [to full text]

The Thesis analyses the phenomenon of e-learning as a socio-cultural system in university studies. The first part presents the analysis of scientific literature and documents, highlighting technological and cultural assumptions allowing to analyse e-learning as a socio-cultural system. Main elements, forming the socio-cultural system and supporting its operation, are analysed. The development of the conception and content dispersion of blended learning, as a form of e-learning, is analysed. The change of contemporary ICT from web 1.0 to web 2.0 is highlighted. Conception of a virtual centre for peer and professional educological support with the goal of developing e-learning as a phenomenon of a socio-cultural system at the university was described. Qualitative research in the empirical part allowed to highlight attitude of students and teachers to blended learning as a form of e-learning. The qualitative reasearch justifies the value of the activities of a teacher as an element of system in the development of the phenomenon of e-learning as a socio-cultural system. The aspects of development subculture based on web 2.0 technologies in the activities of teacher. Quantitative research show, that a lot of lecturers are aware of the tools related to web 2.0; however it is constantly used by a significantly smaller number, and more often for leisure than for work; lecturers tend to learn and look for information independently, although they state that qualification refreshment... [to full text] Disertacijoje analizuojamas elektroninio mokymo(si), kaip sociokultūrinės sistemos, fenomenas universitetinėse studijose. Pirmojoje dalyje pristatoma mokslinės literatūros ir dokumentų analizė, kurios pagalba išryškintos technologinės ir kultūrinės prielaidos, kurios leidžia el. mokymą(si) analizuoti kaip sociokultūrinę sistemą. Išanalizuoti el.mokymo(si), kaip sociokultūrinės sistemos, esminiai sistemą kuriantys ir jos funkcionavimą palaikantys elementai. Išanalizuota mišriojo mokymo(si), kaip elektroninio mokymo(si) formos sampratos raida ir turinio sklaida. Išryškinta šiuolaikinių IKT kaita (iš saityno 1.0 į saityno 2.0). Aprašyta dėstytojų kolegialios ir profesionalios edukologinės paramos virtualaus centro projekto, kurio tikslas yra el. mokymo(si), kaip sociokultūrinės sistemos fenomeno, plėtra universitete, koncepcija. Empirinėje dalyje kokybinis tyrimas leido išryškinti dėstytojų ir studentų požiūrį į mišrųjį mokymą(si), kaip el.mokymosi formą. Kokybiniu tyrimu pagrįsta dėstytojo, kaip el. mokymo(si) sociokultūrinės sistemos elemento dalyvio, veiklos reikšmė, plėtojant el. mokymo(si), kaip sociokultūrinės sistemos fenomeną. Atskleisti naujosios saityno 2.0 technologijomis grindžiamos plėtros subkultūros aspektai el.mokymo(si), kaip sociokultūrinės sistemos, elemento (dalyvio- dėstytojo) veikloje. Kiekybinis tyrimas atskleidė, kad dauguma dėstytojų žino saityno 2.0 įrankius, tačiau juos nuolat naudoja gerokai mažesnis skaičius (dažniau laisvalaikiui negu darbui)... [toliau žr. visą tekstą]

Psichikos ligos tampa vis didesne viso pasaulio našta tiek finansiškai, tiek žmogiškąja prasme. Carter, Goland (2002) teigia, kad aštuoniasdešimt procentų žmonių, sergančių sunkiomis psichikos ligomis nedirba, nors reikiamai pagydžius, daugelis jų galėtų dirbti. Žmonės, sergantys psichikos ligomis, praranda kasdieninės veiklos įgūdžius, praranda sugebėjimą spręsti savo socialines problemas, praranda sugebėjimą rūpintis asmens higiena, tvarkyti savo buitį. Neįgaliuosius kankina bejėgiškumas ir neviltis, nes jie negali valdyti savo gyvenimo. Dėl šių priežasčių yra svarbu padėti neįgaliesiems ugdyti kasdieninės veiklos įgūdžius, kad jie galėtų gyventi produktyvų ir pilnavertį gyvenimą savo pasirinktoje aplinkoje. Tyrimo problema: kokia yra Didvyžių pensionato darbuotojų nuomonė apie asmenų su psichine negalia kasdienės veiklos įgūdžių ugdymą įtakojančius veiksnius bei neįgaliųjų savarankiškumą? Tyrimo objektas: Didvyžių pensionato darbuotojų nuomonė apie asmenų su psichine negalia kasdienės veiklos įgūdžių ugdymą įtakojančius veiksnius, neįgaliųjų savarankiškumą. Tyrimo tikslas: tirti Didvyžių pensionato darbuotojų nuomonę apie asmenų su psichine negalia kasdienės veiklos įgūdžių ugdymą įtakojančius veiksnius bei neįgaliųjų savarankiškumą. Tyrimo uždaviniai: 1. Apibūdinti kasdienės veiklos įgūdžių ugdymą kaip galimybę asmeniui su psichine negalia sugrįžti į pilnavertį gyvenimą. 2. Tirti bei aprašyti Didvyžių pensionato darbuotojų nuomonę apie kasdienės veiklos įgūdžių lygį... [toliau žr. visą tekstą] Increasing number of mentally ill is a massive problem. Mentally ill persons lose everyday living skills, become unable to deal with their social problems, lose the skills of personal hygiene, household doing. That is why it is so important to help the disabled to acquire everyday living skills and live efficient and full value life in the environment chosen by them. Study subject: Everyday living skills in mentally ill residing at Didvyžiai Board and Care Home, evaluation thereof. Study goal: To evaluate everyday living skills in mentally ill residing at Didvyžiai Board and Care Home, study the respondents’ opinion about the possibility to teach skills and related problems. Study tasks: 1. To evaluate everyday living skills in persons residing at Didvyžiai Board and Care Home. 2. To analyse the opinion of Didvyžiai Board and Care Home staff about the everyday living skills. 3. To describe the factors (reasons) influencing everyday living skills in mentally ill residing at Didvyžiai Board and Care Home as perceived by the respondents. Study methods employed for the realisation of the study goal and tasks: analysis of scientific literature, questionnaires, and statistical analysis. Scientific literature has been analysed with the view to the concept of everyday living skills training and the factors effecting skills acquisition in the mentally ill. In order to evaluate everyday living skills of Didvyžiai Board and Care Home residents, as well as to study the respondents’... [to full text]

Šiuolaikinėje visuomenėje vykstančios permainos, psichinė įtampa kaupiasi ir atsispindi šeimose, keičiasi jų gyvenimas, buitis. Šeimos susiduria su naujais, iki šiol nepatirtais ir sunkiai suvokiamais procesais bei problemomis. Keičiantis sąlygoms, vyksta pokyčiai ir šeimų vertybinėse orientacijose. Sparčiai nyksta būdingi tradiciniai šeimos bruožai. Šeima yra pirmoji socialinė grupė, su kuria vaikas labai glaudžiai susijęs. Pirmiausia šeima nuo pat kūdikystės yra pagrindinis tarpininkas tarp visuomenės bei jos kultūros ir vaiko. Čia vaikas girdi, kas vyksta aplink jį, čia vertinami ir jautriai išgyvenami gyvenimo įvykiai, o tam nelieka abejingas ir pats vaikas. Skyrybos vaikams - ne vienadienis įvykis, o ilgas procesas, kuris prasideda dar prieš oficialią ištuoką ir tęsiasi ilgą laiką. Vaikai kenčia dėl tėvų konfliktų, žeidžiama jų psichika, kuri nespėja prisitaikyti prie nervinės įtampos šeimoje. Tėvams išsiskyrus, vaiko psichikoje prasideda negrįžtamas procesas - savo vertės sumažėjimas. Vaikui reikalinga abiejų tėvų meilė, todėl jis savo elgesiu protestuoja prieš savavališkus tėvų jausmus ir santykius. Skyrybos keičia ne tik įprastas socialines sąlygas, bet dažnai iki pat gelmių sukrečia vaiko psichiką. 3-10 metų vaikų pagrindiniai raidos principai yra tokie, kad jie pradeda kurti santykius su bendraamžiais ir kitais bendruomenės nariais, vystosi moralinė raida, formuojasi empatija, vaikai turi didesnes galimybes, valdant vidinius impulsus, formuojasi savęs suvokimas... [toliau žr. visą tekstą] Changes and psychical stress happening in the modern society concentrate and reflect in families. Families are confronted with new, till now inexperienced and hardly realized processes and problems. Also changes happen in families’ value orientation by changing conditions. Traditional family features disappear expeditiously. Family is the first social group, which child is closely connected with. Firstly, family from the infancy is the main intermediate between society and its culture, and a child. Here a child hears what is happening around him/her. Here life events are judged and experienced sensitively. So and a child is not apathetic to all this. Divorce for children is not a one day event but a long process, which starts before the official divorce and lasts for a long time. Children suffer parents’ conflicts when their mind which is not in time to adjust to nervous strain in a family is injured. When parents brake up, an irreversible process starts in a child’s mind that is called his /her value reduction. A child needs the love from both parents; therefore, he/she protests by his/her behavior against high-handed parents’ feelings and rapport. Divorce changes not only everyday social conditions but also shocks deeply a child’s mind. The main development principles of children from 3 to 10 years are such that children start creating relations with other children of the same age; moral development, empathy and self perception as a self capable and competent individual... [to full text]

Darbe nagrinėjama aktuali sritis – šeimos kaip pagrindinės visuomenės ląstelės ir tautos variklio tobulinimas, jos gyvavimo ir gyvenimo kokybės esmė. To pagrindas yra turiningas, kūrybingas bei atpalaiduojantis laisvalaikis. Retai kada susimąstoma, kad ne tik vaikams, jaunimui reikia kokybiško laisvalaikio, prasmingo bendravimo ir paprasčiausio laimės pilnatvės jausmo. Norint visa tai pasiekti, reikia daug, nuosekliai ir planingai dirbti su savimi ir šalia esančiais žmonėmis. Kokybiškas laikas kartu – tai brendimas, tobulėjimas santykyje su savimi ir kitais. Įvairūs žmogaus įgūdžiai geriausiai susiformuoja tada, kai su malonumu tyrinėjama ir atrandama kas nors naujo, panaudojamos naujos idėjos ar daiktai. Kadangi šeima vaikams yra saugi aplinka, todėl tėvai, skirdami laiką žaisti su vaikais ar pramogauti, gali stiprinti tarpusavio santykius, emocinius santykius, savo ir vaikų asmenybes. Per bendrą veiklą šeima tampa maža bendruomene, siekiančia bendro tikslo. Sutuoktiniai, planuodami veiklą, turi atsižvelgti į kelis esminius kriterijus: savo ir vaikų amžių, gyvenamąją vietą, sveikatą, ekonominę situaciją, o svarbiausia – į savo šeimos narių poreikius. Šeimos laisvalaikio veikla turi įjungti visus šeimos narius ir taip suteikti šeimos gyvenimo pasitenkinimą. Suaugusiųjų pareiga vaiką mokyti ir pratinti kultūringai ir produktyviai leisti laisvalaikį, kuris duotų materialinės ir dvasinės naudos pačiam vaikui, artimiesiems ir visuomenei. Tai pavyksta tuomet, kai pačių... [toliau žr. visą tekstą] This paper is focused on a significant topic, namely, organization of a purposeful, creative and relaxing leisure time of a family. This topic is considered to be of high importance as it is closely related to the development and quality of life of a family, which in turn is often called to be the first cell and the leading force of society. Unfortunately, few people understand that children and youth are not the only ones in need of quality leisure time, meaningful communication and simply the feeling of happiness. In order to achieve this, one has to put a lot of time and efforts and to work consistently together with other family members. Quality leisure time spent together is a way of personal growth and development of relationships with others. As scholars has proved, various skills can best be formed when a person is involved in a pleasurable activity of exploring and discovering something new, using new ideas and things. Therefore, as children usually regard their family as a safe environment, it is important that parents would spend time playing or having fun with their children because it helps to strengthen their relationship, emotional ties and personalities of both adults and children. Joint activities help the family to become a small community united by a common goal. When a married couple plans leisure time activities for their family, they have to regard several crucial criteria: age of themselves and their children, place of residence, health condition... [to full text]

Užsienio autoriai atlieka tokius tyrimus, kurių tikslinė grupė – profesionalūs muzikos atlikėjai. Tyrėjų tikslas nustatyti, ar muzikos studijų programa aukštojoje mokykloje tinkamai parengia jaunuosius muzikos atlikėjus, kad jie galėtų būti vadinami profesionalais (Creech, Papageorgi, et. all, 2007). Kiti autoriai analizuoja tokius probleminius klausimus, kaip kintantys muzikos atlikėjo profesionalumo standartai (Smilde, 2007; Tooley, 1998). Neneigiant pastarųjų tyrimų reikšmingumo, aktualu tyrinėti muzikos studijų krypties studentų sėkmingos karjeros sampratą ir veiksmus, siekiant sėkmingos karjeros. Tyrimo objektas – muzikos studijų krypties studentų sėkmingos karjeros samprata ir sėkmingos karjeros strategijos. Problema – prieštaravimas tarp muzikos studijų krypties studentų sėkmingos karjeros sampratos ir sėkmingos karjeros strategijos. Tyrimo klausimai – kokia muzikos studijų krypties studentų sėkmingos karjeros samprata?, kokios muzikos studijų krypties studentų sėkmingos karjeros strategijos? Tikslas – nustatyti muzikos studijų krypties studentų sėkmingos karjeros sampratą ir sėkmingos karjeros strategijas. Tyrimo uždaviniai: 1. Identifikuoti muzikos atlikėjo vaidmenis. 2. Apibrėžti kintančios karjeros sampratą. 3. Apibūdinti sėkmingos karjeros sampratą. 4. Apibrėžti sėkmingos karjeros strategijas. 5. Nustatyti muzikos studijų krypties studentų sėkmingos karjeros sampratą ir sėkmingos karjeros strategijas. Tyrimo metodai: 1. Užsienio autorių straipsnių analizė. 2... [toliau žr. visą tekstą] There are made various researches that focus on such participants as professional music performers. The aim of those researches is to ascertain does music curriculum of high school is appropriate in order to train qualified professional musicians (Creech, Papageorgi, et. All, 2007). Different authors analyze such kind questions as changing standards of professional music performer (Smilde, 2007; Tooley, 1998). Talking about students of musical studies field, it is important to define their conception of successful career and actions reaching successful career. The object of this research - successful career strategies of students’ of musical studies field The aim of this research - to determine successful career conception and successful career strategies of students’ of musical studies field. The following tasks were formulated in order to achieve the purpose: 1. To identify the roles of music performer. 2. To determine protean career conception. 3. To describe successful career conception. 4. To describe successful career strategies. 5. To determine successful career conception and successful career strategies of students’ of musical studies field. The methods of this research: abroad authors academic articles analysis; qualitative research (semi structured interview) One of the main results of this research is conclusion that successful career conception meanings of students’ of musical studies field belong to different constructs configurations of multidimensional model... [to full text]

Šiame magistrantūros darbe nagrinėjamas moterų požiūris į karjeros planavimo galimybių kaitą. Kaip prieš 30 metų moteris planavo savo karjerą ir kaip jaunos moterys šiandien planuoja savo karjerą. Darbo tikslas - nustatyti moterų požiūrį į karjeros planavimo galimybių kaitą. Darbo tikslui nustatyti iškelti šie uždaviniai: 1. Apibūdinti moters karjeros ir karjeros planavimo sampratas. 2. Aprašyti moters karjeros sampratą įtakojantį socialinį kontekstą prieš 30 m. ir dabar. 3. Nustatyti moterų požiūrį į karjeros planavimo galimybes prieš 30 m. ir dabar. Pirmoje dalyje nagrinėjama moters karjeros samprata. Aprašoma kaip mokslinėje literatūroje įvairūs autoriai apibūdina moters karjerą, kokius karjeros modelius išskiria. Taip pat aprašoma karjeros planavimo sąvoka, kokios išskiriamos karjeros planavimo koncepcijos, modeliai, kuriais remiantis galima nagrinėti moters karjerą. Teorinėje darbo dalyje aprašomas socialinis kontekstas įtakojęs moters požiūrį į karjeros planavimą prieš 30 metų ir dabar. Darbe atlikta moterų, kurioms buvo prieš 30 metų 20-30 metų, ir moterų, kurioms šiandien yra 20-30 metų apklausa. Atliktus empirinį tyrimą nustatyta, jog tiek prieš 30 metų, tiek šiandien jaunos moterys karjerą supranta ir apibūdina panašiai, nes išskiria panašius karjerą apibūdinančius elementus. Lygiai taip pat apklausoje dalyvavusios moterys supranta ir karjeros planavimą. Tačiau jų karjerą ir jos planavimą gan stipriai įtakojo socialinė ir ekonominė politika, kuri vyravo... [toliau žr. visą tekstą] This work deals with women's approach to career planning development change. As a 30 years ago woman had planned a career and how a young woman today is planning her careers. The aim of the study is to set woman attitudes change in career development opportunities. Therefore the following goals have been set: 1. Describe women’s career and career planning concepts. 2. Describe the concept of career women in influencing the social context of 30 years ago and now. 3. Identify women’s approach to career development opportunities 30 years ago and now. The paper starts with the theoretical background to identify woman’s career conception. Describe how in non-fiction different authors write about woman’s career, what career models of release. Also describe career planning concept, models, which is the best to talk about woman’s career. In this part of the work is delineating social context which influence women’s attitude in career planning 30 years ago and now. The present study presents the results of the interview with women’s to which 30 years ago was 20 -30 years and with women’s to which now is 20 -30 years. After empirical investigation was identify that elder women and young women understand career similarly, because exclude similar elements which helps to identify career concepts. The same way in the interview attended women understand and career planning. But how they understand career depends on social politic and economic politic, which dominate 30 years ago and... [to full text]

Darbe atskleidžiama galios svarba socialinio pedagogo veikloje.Darbo tikslas yra identifikuoti galios santykių struktūrą bei raiškos ypatumus socialinio pedagogo veikloje. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog sociopedagoginėje praktikoje egzistuoja tam tikra galios struktūra – makrolygmeniu kaip politiniai aspektai, mezo lygmeniu kaip organizaciniai aspektai ir mikrolygmeniu kaip tam tikras mikrosąveikinis galios modelis. Galios santykių turinys – socialinio pedagogo pareiginės instrukcijos, pedagogų bei tėvų požiūriai, organizacinės taisyklės, demokratiniai arba autoritariški santykiai su administracija, socialinio pedagogo „galios elgsenos“. The study reveals importance of power in the activity of a social pedagogue.The results of the research revealed, there is some power structure in the social pedagogue – as the political aspects in the macro level, in the mezzo level as the organizational aspects and in the micro level as some model of the microrelationship model. The content of power relationship are instructions of a social pedagugeu, attitude of pedagogues and parents, the organizational rules, democratic or authoritarian relationship with administration, as well as behaviour of a social pedagogue ‘power behaviour’.

Pradinių klasių mokinių pasiekimams vertinti naudojamas formuojamasis, idiografinis, apibendrinamasis, diagnostinis vertinimas. Kadangi nėra išskirta vertinimo tinkamumo kriterijų, vertinimas ne visuomet yra taikomas tinkama forma. Darbe išskirta 10 vertinimo kriterijų, pagal kuriuos nustatyta Kėdainių pradinių klasių mokytojų taikomo vertinimo atitiktis jiems. Atliktas vertinamasis kiekybinis tyrimas, kuriame dalyvavo 40 Kėdainių pradinių klasių mokytojų ir 196 pradinukų tėvai. In order to assess the achievements of primary pupils formative, idiografic, summative, diagnostic assessments are used. As there are no proper assessment criteria distinguished, the assessment is seldom used in inappropriate form.10 assessment criteria were distinguished and the correspondence of the assessment used by Kedainiai primary techers to these criteria was determined. Assessive quantitative research was performed. 40 primary schools teachers and 196 pupils' parents participated in it.

Vis daugiau bendrojo lavinimo mokyklų Lietuvoje imasi integruoti vaikus su negalia. Bendrojo lavinimo mokyklos lankymas – tik viena, netgi neesminė integracijos dalis. Svarbesnė yra dvasinė atmosfera, bendra kaita, mokyklos atvirumas visokiems vaikams ir naujiems darbo metodams. Specialiųjų poreikių asmenų ugdymas yra neatskiriama švietimo ir mokslo sritis ir sudaro vieną svarbiausių neįgalių asmenų socialinės integracinės politikos dalių. Lietuvoje yra sukurtos mokinių su negalia integracijos strategijos bei parengti strateginės sistemos plėtros dokumentai, kurie atitinka Europos komisijos direktyvas. Strateginiai dokumentai sudaromi atsižvelgiant į labiausiai tobulintinas vietas. Tačiau mokinių su negalia integracija mokyklose dar nepakankamai išplėtota, individualūs vaikų poreikiai tenkinami nepakankamai. Šio darbo tikslas: išanalizuoti neįgalių mokinių integracijos strategijos gaires bendrojo lavinimo mokykloje t.y. apimant galimybes, tendencijas ir mokytojo darbo ypatumus. Uždaviniai: 1. Susipažinti su pagrindiniais teisiniais aktais reglamentuojančiais neįgaliųjų mokinių integraciją bendrojo lavinimo mokyklose. 2. Apžvelgti mokinių su negalia integracijos proceso ypatumus bei pagrindinius principus. 3. Atskleisti neįgalių mokinių integravimo proceso tendencijas bendrojo lavinimo mokyklose siekiant permainų. 4. Išanalizuoti mokytojo dirbančio su neįgaliais mokiniais pedagoginio darbo aspektus ir integracijos... [toliau žr. visą tekstą] An increasing number of mainstream schools in Lithuania takes to integrate children with disabilities. Attendance at schools of general education - the only one even marginal integration. More important is the spiritual atmosphere, the total change, openness to all kinds of school children and new working methods. Special needs education is an integral part of education and science and is one of the most important people with disabilities inclusive social policy. Lithuania has developed the integration of pupils with disabilities and to develop a strategy for the development of a strategic framework documents that comply with European Commission directives. Strategy papers shall be improved according to most sites. However, students with disabilities at school integration are not yet sufficiently developed, the child's individual needs are met sufficiently. The aim of this research is to analyze the integration of disabled students in general education guidelines for a strategy that is in school including opportunities, trends and teaching characteristics. Objectives: 1. Access to basic legal framework governing the integration of disabled pupils in mainstream schools. 2. Students with disabilities to review the integration process characteristics and the basic principles. 3. Students with disabilities to reveal trends in the integration process in general education schools to change. 4. To analyze the teacher working with disabled students and the... [to full text]

Suaugusiųjų švietimas laikomas pagrindine sritimi įgyvendinant ES mokymosi visą gyvenimą (MVG) politiką. Grundtvig programa, Mokymosi visą gyvenimą programos sektorinė dalis, yra Europos Komisijos instrumentas, orientuotas į suaugusiųjų švietimo sektoriaus gerinimą, tačiau Grundtvig programos veiklų efektyvumas nėra nuodugniai ištyrinėtas. Šiame darbe tiriama vienos iš Grundtvig programos suaugusiųjų švietėjų profesionalizacijai skirtų veiklų - profesinio tobulinimosi kursų (IST) – mokymosi nauda asmeniniame, organizacijos, suaugusiųjų švietimo sektorių bei politiniame lygmenyje besimokančiųjų, t.y. suaugusiųjų švietėjų, vertinimu. Siekiant identifikuoti Grundtvig programos profesinio tobulinimosi kursų dalyvių mokymosi naudą ES MVG politikos kontekste, atlikta skerspjūvio tipo elektroninė apklausa 31 Europos Sąjungos šalyje. Apklausus 737 Grundtvig IST kursų dalyvius gauti rezultatai rodo, kad kursai andragogams yra naudingi kaupiant identiteto, žmogiškąjį ir socialinį kapitalą, taip pat prisideda prie jų organizacijų strategijų ir mokymo turinio tobulinimo, tarptautinio bendradarbiavimo. Mokymosi naudos mastas siekia net sektoriaus ir politinį lygmenį. Toks Grundtvig IST kursų poveikis liudija kursų naudingumą, įgyvendinant ES MVG politiką. Tai, kad mokymosi pasėkoje yra gerinama švietimo sistemų kokybė ir efektyvumas (tobulinant suaugusiųjų švietėjų kompetencijas, mokymo turinį, organizacijų strategijas), plėtojamas švietimo sistemų atvirumas, (stiprėjant tarptautiniam... [toliau žr. visą tekstą] Adult education is considered to be the core area of the EU lifelong learning policy. Grundtvig Programme, a sectoral part of the Lifelong Learning Programme is a European Commission instrument aimed at the development of adult education sector. However, the effects of its actions haven’t been thoroughly examined. The learning benefits of Grundtvig in-service training (IST) courses are analysed in this article measuring the learning benefits at individual, organisation, sector and political level by the course beneficiaries - adult educators. A cross-sectional online survey has been conducted in 31 countries of the EU. The results show that the courses make the identity, human and social capital of the adult educators grow by strengthening the identity, self confidence and social interactions, strongly developing the professional competence and consciousness, widening the social network and inspiring to take action in individual, national or international level, yet the reported socioeconomic advantages at individual level are low. At organizational level the courses stimulate the development of curriculum, management strategies and international cooperation. Besides, one fifth of Grundtvig IST course beneficiaries report changes in adult education sector level as a result of the participation in the course and more than half of beneficiaries get involved in political processes. These effects of Grundtvig in-service training courses are in line with European strategic... [to full text]

Visos mokyklos rūpinasi savo darbo rezultatais, jaukios aplinkos kūrimu, veiklos tobulinimu. Atliktą pažangą mokykloje reikia įvertinti ir pagrįsti veiklos kokybės svarbą, siekiant tobulėjimo. Veiklos kokybės įsivertinimas yra neatsiejama kokybės valdymo dalis. Įsivertinimui kiekviena mokykla kartu su visa bendruomene turi atrasti geriausius tinkamiausius veiklos kokybės vertinimo būdus. Atsižvelgiant į šios temos aktualumą iškeltas tyrimo tikslas - Nustatyti mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo svarbą, siekiant mokyklos tobulėjimo. Tyrimo objektu laikoma - bendrojo lavinimo mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo svarba. Tyrimui iškelti uždaviniai: išanalizuoti mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo sampratą; pagrįsti mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo svarbą mokyklos tobulėjimui; nustatyti mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo svarbą, siekiant mokyklos tobulėjimo. Darbe naudojami metodai: mokslinės literatūros ir dokumentų apžvalgos analizė; anketinė apklausa; statistinė duomenų analizė. Tyrimo metodologija: kiekybinis, lyginamasis tyrimas. Nustatant mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo svarbą, siekiant mokyklos tobulėjimo, atliktas kiekybinis lyginamasis tyrimas. Išsiaiškinta mokytojų nuomonė apie veiklos kokybės įsivertinimo svarbą, duomenys palyginti su su LR Švietimo ir mokslo ministerijos ir Šiaulių universiteto socialinio tyrimų mokslinio centro atliktu 2008m tyrimo „Mokyklų vadovų ir mokytojų nuomonė bei nuostatos apie vidaus audito paskirtį ir organizavimą“... [toliau žr. visą tekstą] Each school strives to improve the results of their work, to create a comfortable environment, and to advance their operations. The achieved progress needs to be assessed, and the importance of the operations quality needs to be justified, when seeking improvement. Self-assessment of operations quality is an integral part of the quality management. Each school, in coordination with the entire community, has to find the best and most appropriate methods to carry out the said self-assessment. With regard to the relevance of the present topic, the objective of the research is defined as: determination of the importance of self-assessment for schools with the aim of improving school operations quality. The research object is: importance of the self-assessment in the aspect of a secondary school operations quality. Tasks of the research: to analyse the concept of the operations quality self-assessment for a secondary school; to justify the importance of the operations quality self-assessment for a secondary school in the context of the school improvement process; to determine the importance of the operations quality self-assessment for a secondary school for the school improvement commitment. Methods used in research: analysis of the scientific literature and documentation review; statistic data analysis. Research methodology: quantitative, comparative survey. A quantitative comparative survey was carried out in order to determine the importance of the school operations quality... [to full text]

Tyrimo aktualumas. Valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 m. nuostatose keliamas tikslas suartinti bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo kryptis, sukurti lanksčią ir atvirą švietimo struktūrą, sujungiančią bendrąjį lavinimą ir profesinį mokymą. Lietuvoje per pastaruosius du dešimtmečius, siekiant suartinti profesinio mokymo ir bendrojo lavinimo kryptis vidurinio ugdymo lygmeniu, įgyvendinta nemažai priemonių ir šiuo metu tęsiama daug įvairių veiklų: profesinėse mokyklose yra sudaryta galimybė kartu su profesine kvalifikacija įgyti vidurinį išsilavinimą, jose steigiami gimnazijų skyriai, bendrojo lavinimo mokykloms numatyta galimybė į vidurinio ugdymo programą įtraukti profesinio mokymo programų modulius, įvestas technologijų egzaminas, plėtojama nacionalinė kvalifikacijų sistema ir kt. Profesinio mokymo prestižą galima padidinti profesinį mokymą ir bendrąjį lavinimą integruojant – t. y., kurti įvairius ryšius tarp šių sistemų (Koditz ir kt., 2009). Tyrimo problema. Integruotas ugdymas, sudarantis galimybes pasireikšti intelekto daugialypiškumui, kartu sukuria prielaidas visiems dalykams tapti jungiamąja ugdymo grandimi. Kadangi tiek bendrojo lavinimo, tiek profesinio rengimo dalykus galima priskirti tam tikroms mokslo sritims, tai galima atrasti tarp jų bendrų ryšių ir tuos ryšius panaudoti ugdyme, dalykus integruojant. Tačiau kol kas nėra nustatyta, kokie integracijos ryšiai, integracijos raiškos lygmenys ir integravimo modeliai yra įmanomi tarp bendrojo lavinimo ir... [toliau žr. visą tekstą] Relevance of the research. National Education Strategy for period of 2003-2012 aims to bring the provisions of general education and vocational training policies, a flexible and open structure of education, integrating general education and vocational training. During the past two decades aiming to bring together the training and direction of general education at upper secondary level in Lithuania is implemented a wide variety of measures and activities: vocational schools are given the opportunity, together with the professional qualification of secondary education, to set up gymnasiums, schools for general education provided access to secondary education curriculum to include vocational training programs, modules, introduced in test technology, the development of a national qualifications framework and others. The prestige of vocational training can be raised by integrating vocational training and general education – that is to create links between these various systems (Koditz and others., 2009). The problem of the research. Integrated education, allowing opportunities for intellectual multiplicity, also creates the presumption for all subjects to become a coupling link of education. As both general education and vocational training issues can be attributed to certain areas of science, it is possible to find common links between them and those links can be used in education by integrating subjects. But there are no studies accomplished which integration, integration... [to full text]

Kintant asmens ir visuomenės poreikiams, susijusiems su sveikatos priežiūra, keliami nauji reikalavimai sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams, o tai yra iššūkis visai sveikatos priežiūros, o ypač reabilitacijos, sistemai. Kineziterapeutų, kaip pagrindinių šias paslaugas teikiančių specialistų, veiklos ir profesinio rengimo tyrimai Lietuvoje nėra plėtojami. Todėl šio darbo, kuriame profesinis kineziterapeutų rengimas analizuojamas sisteminiu požiūriu, tikslas – sukurti teoriškai ir empiriškai pagrįstą kineziterapeutų profesinio rengimo turinio modelį. Jį kuriant aptariama kineziterapijos samprata, jos istorinė kaita, aprašomi kineziterapeutų veiklos ir jų profesinio rengimo ypatumai užsienio šalyse ir Lietuvoje, pristatomas hipotetinis kineziterapeutų profesinės veiklos ir kompetencijų sąveikos modelis. Empiriniai tyrimai, atlikti remiantis holistiniu požiūriu, sudaro prielaidas moksliškai pagrįsti kineziterapeutų profesinio rengimo turinio parametrus, modeliuoti turinį, sudaro prielaidas apibrėžti kineziterapeutų kvalifikacijos lygmenis, nustatyti jiems keliamus reikalavimus ir parengti naujas studijų programas. Tyrimo rezultatų pagrindu sukurtas ir disertacijoje aprašytas modelis atspindi pasaulines kineziterapeutų profesinio rengimo tendencijas ir suponuoja tolimesnius kineziterapeutų veiklos ir jų profesinio rengimo tyrimus. Due to the changing personal and public demands as regards health care new requirements for the health care service providers have presently arisen; consequently, the whole health care system, especially rehabilitation, has been facing new challenges. The scientific research on the physiotherapy practice, as the main providers of the previously mentioned health service, stand far behind from being developed in Lithuania. Thus, this work, which analyses physiotherapy professional education with regard to systemic view, aims at developing theoretically and empirically validated curriculum model of physiotherapy education. The development of the model includes the conception of physiotherapy, its historical evolution, defines the peculiarities of physiotherapy practice and education in foreign countries and in Lithuania, and finally, it introduces a hypothetical model of the interaction between physiotherapy practice and their competences. The empirical research with reference to holistic view precondition scientific validation of the physiotherapy education parameters and curriculum modelling. The curriculum model developed on the basis of the research results and the discussion in this dissertation reflect the tendencies of physiotherapy education in the world and presuppose further research in the field of physiotherapy practice and education.

Netektys būna įvairios. Niekas nėra apsaugotas nuo tokių netekčių kaip artimų žmonių, brangių ryšių, naminių gyvūnų praradimas, gyvenamos vietos pakeitimas, darbo praradimas ir kt. Ir kiekvieną tokią netektį lydi giliai skausmingi išgyvenimai – liūdesys, skausmas, pyktis, bejėgiškumas. O sunkiausia ir skaudžiausia netektis – tai mirtis. Mirtis – neišvengiama kiekvieno žmogaus gyvenime. Kai šeimoje gimsta mažas kūdikėlis – džiaugiamės, o kai ateina laikas numirti natūralia, kiekvieno laukiančia, mirtimi, labai liūdime. Šiandieninė skubanti ir dažnai hedonistinė visuomenė vengia mirties temos. Mūsų šalyje labai neįprasta šeimose atvirai kalbėtis apie mirtį, ji dažniausiai būna “tabu”. Būtent todėl yra aktualu apie tai kalbėti, nes kas nutylima, ko yra vengiama, dažnai klaidingai įsivaizduojama ir suvokiama. Krikščionybės sampratoje mirtis nėra pabaiga, o tik pradžia. Tikinčiam žmogui mirtis turėtų būti viltis, šviesa, susitikimas su Dievu. Taigi kyla klausimas, koks požiūris į netektį ugdomas katalikiškose šeimose. Šio darbo tikslas ir yra atsakyti į šį klausimą. Šiame darbe aptariamos įvairios netektys, katalikų tikėjimo reikšmė mirties kontekste ir tyrimo pagalba atskleidžiamas tėvų iš katalikiškų šeimų požiūris į mirtį bei jų vaikų požiūrio į natūralią mirtį ugdymas. Tyrimo rezultatai parodė, kad giliai tikintys žmonės, kuriems tikėjimas yra ne tik viltis ar paguoda, bet esminis, svarbiausias dalykas jų gyvenime, gana ramiai susitaiko su netekties išgyvenimu bei savo... [toliau žr. visą tekstą] Losses are various. No one is protected from losses such as the loss of dear friends, close people, pets, change of residence, loss of job etc. Each such loss is followed by deeply painful emotions – sadness, pain, anger, hopelessness. But the strongest and most painful loss is death. Death is unavoidable in every man’s life. When a small baby is born in a family we rejoice, and when it’s time for someone to die a natural, unavoidable death, we grieve. The modern, hurrying and usually hedonistic society avoids talking about death. It’s very unusual to talk about death freely in families, it’s usually a “taboo” in our country. That’s exactly why it’s important to talk about it, because what’s kept in the dark, what’s being avoided, is usually wrongly imagined and understood. In the conception of Christianity, death is not the end, but just a beginning. For a religious man, death should be hope, light, a meeting with God. Therefore, a question is about what approach to loss is being developed in catholic families. The purpose of this work is to answer that question. In this work are discussed various losses, the meaning of the catholic faith in the context of death and, by help of the research, this work reveals the approach to death of the parents of the catholic families and the children’s development to their approach of natural death. Results of the research shows, that deeply religious people, for whom faith isn’t just a hope or relief, but the essential and most... [to full text]

Problema: prieštaravimas tarp moters-mokytojos prigimties motiniškumo ir jo raiškos galimybių šiandieniniame pedagoginiame darbe. Objektas: motiniškumo raiška mokytojos šiandieniniame pedagoginiame darbe. Klausimas: kaip motiniškumas pasireiškia mokytojos šiandieniniame pedagoginiame darbe? Tikslas: įvertinti motiniškumo raiškos mokytojos šiandieniniame pedagoginiame darbe teorines galimybes ir atskleisti Kauno miesto X vidurinių mokyklų mokytojų motiniškumo raiškos tendencijas. Uždaviniai: 1) Atskleisti motiniškumo prigimtį ir raiškos pobūdį. 2) Apibūdinti mokytojos atliekamus pedagoginius vaidmenis. 3) Nustatyti motiniškumo raiškos mokytojos šiandieniniame pedagoginiame darbe ribas ir galimybes. 4) Apibūdinti Kauno miesto X vidurinių mokyklų mokytojų motiniškumo raišką per konkrečius bruožus. Tyrimo išvados: 1) Motiniškumas - tai motinystė plačiąja (psichologine, moraline ir dvasine) prasme. Jis atsiskleidžia fiziologiniame, psichologiniame bei dvasiniame lygmenyse įvairiais bruožais. Motiniška meilė yra prieraišioji ir besąlyginė meilė. Motiniškumo tobulumą pagal krikščioniškąjį idealą įrodo šios moters – motinos savybės: nuolankumas, gebėjimas nesavanaudiškai mylėti, susivaldymas, mokinystė ir visuotinumas. Taip pat motiniškos meilės bruožai: tikrumas, teisingumas, šventumas ir veiklumas. 2) Savo prigimtimi pedagogė moteris yra pašaukta būti motiniška mokytoja. Šiandien ugdymo procese ji turi atlikti tradicinius ir šiuolaikinius pedagoginius vaidmenis. Vertėtų į ugdymą... [toliau žr. visą tekstą] Problem of the research: contradiction between the natural woman-teacher’s motherliness and its expression possibilities in the modern-day pedagogical work. Object of the research: expression of motherliness in teacher’s modern-day pedagogical work. The aim of the research: to evaluate theorethical possibilities of motherliness’ expression in teacher’s modern-day pedagogical work and to reveal the tendencies of teacher’s motherliness expression in X comprehensive schools of Kaunas. The tasks of the research: 1) to reveal the nature of motherliness and the characteristics of its expression; 2) to describe pedagogical roles of the teacher; 3) to determine boundaries and possibilities of motherliness’ expression in teacher’s modern-day pedagogical work; 4) to describe the expression of teachers’ motherliness by particular features in X comprehensive schools of Kaunas. Conclusions: 1) Motherliness is the motherhood in a broad (psychological, moral and spiritual) meaning. It uncloses by particular features in physical, psychological and spiritual levels. Maternal love is unconditional and it is named an affection. 2) Woman-teacher is called to be maternal by her nature. Today in educational process she has to play traditional and modern pedagogical roles. It would be important to include such pedagogical roles in the educational work: teacher as an example and as an asssitant parent. 3) There are limited possibilities for motherliness to be expressed in modern-day’s... [to full text]

Darbe analizuojamas Lietuvos emigrantų šeimų vaidmuo vaikų ugdymo ypatumams. Kaip tėvų (vieno iš tėvų) emigravimas veikia augančią ir bręstančią asmenybę, ar trikdo jos sėkmingą socializaciją ir ugdymą, kokių tolesnių pasekmių ši situacija gali turėti vaikui. Taip pat siekiama atskleisti vaikų ugdymo ypatumus Lietuvos emigrantų šeimose. Darbo objektas: Vaikų, ugdymo ypatumai Lietuvos emigrantų šeimose. Darbo tikslas – atskleisti vaikų ugdymo ypatumus Lietuvos emigrantų šeimose. Darbo uždaviniai: 1. Apibūdinti šeimos, kaip vaikų ugdymo institucijos, sampratą, reikšmę, tikslus bei uždavinius; 2. Atskleisti emigracijos sampratą, jos priežastis ir problemas, teigiamus ir neigiamus veiksnius; 3. Išryškinti pagrindinių ES ir LR teisės aktų, reglamentuojančių asmenų migravimą, nuostatas; 4. Nustatyti vaikų ugdymo ypatumus Lietuvos emigrantų šeimose. Darbe naudoti šie metodai: • Literatūros analizė; • Dokumentų turinio analizė; • Anketinė apklausa. Tyrimo klausimas – Kokie yra vaikų ugdymo ypatumai Lietuvos emigrantų šeimose? Išanalizavus tyrimo rezultatus galima teigti, jog tėvų ar vieno iš jų emigracija turi įtakos ne tik vaiko asmenybės raidai, bet ir ugdymo ypatumams, per patį emigracijos procesą vaikai išgyvena panašias emocijas kaip tėvų skyrybų atveju: pyktį, nerimą, liūdesį, vienatvę. Tėvų emigracija paveikia vaikų mokymosi rezultatus, bendravimą su bendraamžiais, tarpusavio santykius. Nepaisant to, kad dauguma tėvų stengiasi nuolat palaikyti ryšį su vaiku, domisi jo... [toliau žr. visą tekstą] The paper analyses the peculiarities of the role of Lithuanian emigrant families in children upbringing. The work investigates how the emigration of both parents (or one of them) influences growing and maturing personality; whether it has any negative impact on successful socialization and upbringing; what further consequences this situation may have for a child. The paper also tries to reveal the peculiarities of children upbringing in Lithuanian emigrant families. The object of the paper is the peculiarities of children upbringing in Lithuanian emigrant families. The aim of the paper is to reveal the peculiarities of children upbringing in Lithuanian emigrant families. The tasks of the paper are: 1. To describe the conception of a family as an institution of children upbringing, to show its significance, aims and tasks; 2. To reveal the conception of emigration, its reasons and problems, as well as positive and negative aspects of this phenomenon; 3. To emphasize the regulation of the main acts of European Union and the Republic of Lithuania which regulate the migration; 4. To ascertain the peculiarities of children upbringing in Lithuanian emigrant families. In the paper the following methods have been used: • Literature analysis; • Document content analysis; • Questionnaire. The question of the paper is formed as follows: What are the peculiarities of children upbringing in Lithuanian emigrant families? After the analysis has been carried out, it can be stated that... [to full text]

Kūdikių saugaus prieraišumo ugdymas susideda iš daugybės vienas su kitu susijusių dalykų. Visų pirma, kad vaikas jaustųsi saugus, jam reikalingi artimiausi žmonės – mama, tėvas. Daugelis šaltinių, neatmesdami tėvo vaidmens, pirmaisiais gyvenimo metais išskiria motinos vaidmenį. Būtent motina kūdikiui esti tarsi malonumų šaltinis. Pirmaisiais gyvenimo metais motinos skatinti natūraliai maitinti naujagimius. Tam net yra kuriami specialūs įstatymai, kurie įvedami kūdikiui palankiose ligoninėse. Per žindymą naujagimis apgaubiamas gerosiomis mamos bakterijomis (mikloflora). Nepertraukiamas pirmasis kūdikio ir mamos kontaktas turėtų tęstis ne trumpiau 2 valandų ar iki to momento, kol kūdikis randa spenelį. Kūdikis atsipalaiduoja, nurimsta. Užsimezga tamprus mamos ir kūdikio emocinis ryšys. Mamos organizme išsiskiriantys hormonai (oksitocinas ir endorfinas) lemia tai, kad pirmosiomis akimirkomis mama jaučiasi itin laiminga. Pastebėta, kad motinų vidinė darna priklauso nuo vidinių išgyvenimų, situacijų. Esant planuotam nėštumui, mamos paprastai pasižymi stipresne vidine darna. Pastebėta, kad motinos, turinčios aukštąjį išsilavinimą pasižymi stipresniu suprantamumo ir kontroliavimo jausmu. Motinos, turinčios daugiau nei vieną vaiką, pasižymi stipresniu prasmingumo ir suprantamumo jausmu. Moterys, linkusios į depresiškumą, nerimą, pasižymi silpnu kontroliavimo bei prasmingumo jausmu, tai gali lemti gimdymo komplikacijas. Atlikus empirinį tyrimą, nepastebėta, kad vaikams būtų... [toliau žr. visą tekstą] If parents wanted to train Child safe attachment they shoud do a lot of important things. First of all, child should feel safely. Mother and father can create safety of child. Various authors say that mother is the most important person in begining of child life. Also they admited the importance of the father. There are special hospitals, there doctors pay a greater attention to breasting in the begining of baby life. They try to provide parents with a lot of information about breasting. The first contact between baby and his mother and the duration of breasting is so important for future child and mother relationship. Baby calms down, relaxes in this contact with mother. Breasting gives a lot of benefits for child and his mother. During the breasting period child recieves all the good bacterium from his mother‘s milk. The activated hormons leaves a great influence on mother‘s good emotions. The mother‘s self coherence depends on deep inners experience, situations. If baby was planned, the self coherence of mother will be stronger. Mothers with higher education have stronger meaningfulness and comprehensibility components. Mothers which tend to be depressive, feel worry have weak meaningfulness and comprehensibility components. These factors could determine complication of labour. The research had shown that the child common safe attachment. So you can say, that child safe attachment could form in every conditions. The family status has no influence on safe attachment. It was... [to full text]

Švietimo sistema grindžiama humanizmo principu, atsigręžia į žmogiškąsias vertybes – laisvę, saviraišką, kūrybą, meilę, užuojautą. Asmenybę laikydama svarbiausiu savo tyrimo objektu, žmogų išryškino kaip esybę, apdovanotą laisve, kūrybinėmis galiomis, sąmoningumu, kuriai būdingas poreikis suteikti savo egzistencijai dvasinę prasmę ir kuri visai neskaidoma į atskirus elementus. Asmenybė formuojasi tik veikdama pati, ir veikiama tolimos ir artimos aplinkos. Veikla yra pagrindinė žmogaus saviraiškos pasaulyje forma. (Jovaiša L., 2002). Menas tampa vertybe asmenybei, kai asmuo veikia remdamasis meno priemonėmis, arba pats jį kuria. Taigi menas, asmenybei pasitarnauja kaip būdas save sukurti. Tyrimo problema. Dr. T. Tamošiūno ir kitų tyrėjų atliktas tyrimas ,,Suaugusiųjų tęstinio mokymo galimybių plėtra mokymosi visą gyvenimą strategijos įgyvendinimo kontekste “ (2004) teigia, kad besimokančiųjų rodiklis Lietuvoje labai žemas. Žmones mokosi, tik nieks, net jie patys to neįvardija kaip mokinimusi, nors ištikrųjų tai vyksta. Todėl pasirinkdama šį tyrimą noriu surinkti faktus, įrodančius, kad suaugusiųjų besimokinančių yra daugiau, nei rodo atlikti tyrimai. Gautą informaciją panaudosiu rašant straipsnį chorvedžiams, juos rengiančioms institucijoms. Tyrimo objektas – Suaugusiųjų mokymasis dalyvaujant mėgėjų choro veikloje. Tyrimo tikslas – Nustatyti sritis, kuriose suaugusiems sudaromos galimybės mokytis. Siekiant šio tikslo, numatyti uždaviniai: 1. Apibudinti suaugusiųjų mokymosi... [toliau žr. visą tekstą] The educational system is based on the principle of humanism and is oriented towards human values, i.e. freedom, self-expression, creativity, love and compassion. It perceives personality as its most significant object of the investigation; consequently, this system has revealed a man as the entity endowed with freedom, creative powers, awareness, and characterized by the need to provide its existence with the spiritual sense and to resist breaking into separate elements. Personality can be formed only by acting itself and under the influence of distant and nearby surroundings. Activities are the main form of human expression in the world (Jovaisa L., 2002). Art is a value for personality when a person acts on the basis of artistic means or creates art himself or herself. As a result, art serves personality as a means of self-creation. The problem of the research. The study „Development of Continuing Adult Education Opportunities in the Context of Lifelong Learning Strategy Implementation“ (2004) conducted by Dr.Tadas Tamosiunas and other researchers shows that the number of such students is very small in Lithuania. People learn, but nobody, even students themselves, name this process as learning, although it is taking place. Therefore, the choice of this study has been determined by the wish to gather the facts proving that adults do really learn. Information obtained would be used in writing the article for choirmasters, as well as the institutions providing these... [to full text]

Lietuvos mokyklose nuo 2002 m. yra tiriamas patyčių paplitimas. Nuo 2008 m. Lietuvos mokyklose yra vykdoma Olweus patyčių prevencijos programos, kuria siekiama išugdyti visą mokyklos bendruomenę, kad patyčių problemą mažintų ir mokiniai, ir mokytojai, ir tėvai, bei kiti darbuotojai. Ši programa yra naudojama įvairiose šalyse. Tyrimas buvo siekiama nustatyti Olweus patyčių prevencijos programos įgyvendinimo svarbą Kauno m. „X“ vidurinėje mokykloje, lyginant mokinių patyčių paplitimo tyrimo su kokybiniu mokyklos darbuotojų tyrimo duomenimis. Tyrimo objektas - Olweus patyčių prevencijos programos įgyvendinimas „X“ vidurinėje mokykloje. Darbo tikslas –atskleisti Olweus patyčių prevencijos programos įgyvendinimo svarbą Lietuvoje ir ištirti kaip vykdoma ši programa Kauno m. „X“ vidurinėje mokykloje. Tyrimo uždaviniai: apibrėžti teorines nuostatas, susijusias su patyčių prevencinių programų reikšmingumu ir paplitimu Lietuvos mokyklose; atskleisti pagrindinius Olweus patyčių prevencijos programos ypatumus ir planavimo specifiškumą; pagrįsti Olweus patyčių prevencijos programos įgyvendinimo svarbą Kauno m. „X“ vidurinėje mokykloje. Atliekamas kokybinis tyrimas. Tiriama tyrėjo ir prevencijos programos subjektų veikla. Tyrimu nesiekiama įtakoti pačios prevencijos programos įgyvendinimo, tik išsiaiškinti jos vykdomą veiklą. Tyrimu buvo pasiekti tokie rezultatai: aktyviai dalyvaujantys mokyklos darbuotojai Olweus patyčių prevencijos susirinkimuose ir veikloje dažniau atpažįsta, pastebėi... [toliau žr. visą tekstą] The investigation of bullyin in Lithuania schools is provided since 2002 year. Olweus Bullying Prevention Program is provided since 2008 year. The purpose of this program is to educate all school society – pupils, teachers, parents, other staff - and to reduce bullyin problem in Lithuanian schools. This program is provided in many countries. The investigation was provided to determine the importance of Olweus bullying program‘s implementation in high school „X“ in city of Kaunas. The determination was made analysing and comparing pupil bullyin prevalence with the data of staff quality investigation. The object of investigation – Olweus Bullying Prevention Program‘s implementation in „X“ high school. The aim of the investigation – to reveal the importance of Olweus Bullying Prevention Program‘s implementation in Lithuania and to investigate how is this program executed in Kaunas „X“ high schools. The tasks of the investigation: to define theoretical attitude which is widespread in Lithuania schools and is important in bullyingt prevenion programs; to reveal main features and the specifics ofplaning in Olweus Bullying Prevention Program; to indicate importance of Olweus Bullying Prevention Program implementation in Kaunas „X“ high school. The quality investigation is provided. It examines the investigators and prevence program‘s subjects activity. The purpose of this examination is to determine the activity of prevence program and not to influence it. Results of the... [to full text]

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę pradėtos kurti galimybės specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams ugdytis kartu su jų bendraamžiais. Toks ugdymo organizavimas, kai vienoje grupėje ugdomi ir specialiųjų poreikių vaikai, reikalauja iš pedagogo naujų ugdymo bei ugdymosi metodų įvaldymo, keisti savo kaip ugdytojo vaidmenis ir nuostatas. Since Lithuania gained its independence, the opportunities for education of children with special educational needs together with their peers were created. Such organization of learning when children with special educational needs are educated in the same group requires from a teacher the mastering of the new educational and learning methods and change of his/her role and attitude as an educator.

Darbe bandoma išsiaiškinti komandinio darbo ypatumus formuojant vaikų su regos sutrikimais sąvokas ir vaizdinius. Manoma, kad specialistų komandiniam darbui trūksta bendro kolektyvinio situacijos supratimo, bendrų interesų, kurie skatintų kolektyvinę veiklą. Komandos narių funkcijos gali būti labai artimos, bet pakankamai diferencijuotos, tačiau jų veiklos tikslai bus tie patys – padėti vaikams kuo sėkmingiau išspręsti visas jų socialines, ugdymosi, psichologines bei kitas problemas. Svarbu žinoti komandos narių funkcijas ir skatinti visų grandžių bendradarbiavimą, plėtoti tarpusavio sąveikos kokybę. Komandinis specialistų darbas tampa aktualiu formuojant vaikų su regos sutrikimais sąvokas ir vaizdinius. This work deals with peculiarities of professionals’ team work while structuring concepts and images for children with visual impairment. It is supposed that the work of professionals’ team lacks common collective situation understanding and common interests which encourage team activities. Team members’ functions could be related but differentiated, however, the aims of their performance will be the same – to help children to solve successfully all their social, developmental, psychological and other problems. It is essential to define the functions of all team members and encourage the cooperation of all team links, to develop the quality of interaction. Professionals’ team work becomes relevant while structuring concepts and images for children with visual impairment.

Europai įžengus į Žinių amžių, labai sparčiai keičiasi visuomenės narių mokymosi, gyvenimo ir darbo modeliai. Karjeros konsultantai turi teikti žmonėms kokybišką informaciją apie mokymosi ir įsidarbinimo galimybes, individualius ir visuomenės poreikius atitinkančias profesinio orientavimo paslaugas, ugdyti žmonių socialinį aktyvumą ir atsakomybę už savo profesinę veiklą. Tinkamai ir veiksmingai įgyvendinti šiuos tikslus gali tik kompetentingi karjeros konsultantai. Dėl finansinės krizės išaugusi bedarbystė Lietuvoje ir socialinė įtampa pakeitė karjeros konsultantų konsultacijų pobūdį. Todėl prieš keletą metų atlikti karjeros konsultantų mokymosi poreikių tyrimų rezultatai gali ne visai atitikti nūdienos situaciją. Formaliai karjeros konsultantų kvalifikacija ir jai keliami reikalavimai Lietuvoje buvo nustatyti tik prieš dvejus metus, o jų kvalifikacijos tobulinimo sistema iki šiol yra neefektyvi. Karjeros konsultantai stokoja žinių ir įgūdžių, reikalingų jų veiklos efektyvumo ir kokybės užtikrinimui. Darbe analizuojama problema yra susijusi su karjeros konsultantų mokymosi poreikiais. Siekdami teikti kokybiškas profesinio informavimo ir konsultavimo paslaugas, karjeros konsultantai privalo nuolat atnaujinti ir gilinti savo profesines žinias bei tobulinti įgūdžius. Kintanti ekonominė, politinė bei socialinė aplinka taip pat stiprina karjeros konsultantų mokymosi visą gyvenimą poreikį. Tačiau iki šiol karjeros konsultantų profesinio tobulėjimo poreikiai nėra nustatyti... [toliau žr. visą tekstą] When Europe entered into Knowledge age, the models of education, training, life and job of society’s members began to change very expeditiously. Career counsellors must give qualitative information about possibilities of training and placement, services of vocational orientation which correspond with individual and society needs for people, develop social activity and responsibility of people about their one career. Only competent career counsellors can properly and effectively realize such aims. Enlarged unemployment which was created by financial crisis in Lithuania and social pressure modified the character of career counsellors’ activity. Because of this the results of career counsellors training needs surveys, which were made some years ago, couldn’t correspond with situation in nowadays. The qualification of career counsellors and its requirements were formally determined only two years ago. The system of career counsellors’ qualification development isn’t effective till now. Career counsellors lack knowledge and skills which are important for guarantee of effectiveness and quality of their activity. The problem of the paper is related with training needs of career counsellors. In a purpose to afford qualitative services of vocational information and counselling career counsellors must constantly brush up and deepen their professional knowledge and develop skills. Changeable economical, political and societal environment sustain the need of training all the life of... [to full text]

Šis tyrimas skirtas atskleisti etikos ir biologijos mokytojų, įgyvendinančių „Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programą“ (toliau RŠLU), profesinio tobulėjimo poreikius Kauno vidurinėse mokyklose ir gimnazijose. Išanalizavus mokslinę pedagoginę, psichologinę, metodinę literatūrą nagrinėjamos problematikos aspektu, buvo suformuluoti reikalavimai, kurie reikalingi įgyvendinti RŠLU programą. Atskleidžiama mokytojų žinios vykdyti RŠLU programą, tiriamųjų vertybinės nuostatos šeimos, kontracepcijos ir užsimezgusios gyvybės atžvilgiu. Tyrime dalyvavo 69 mokytojai iš 34 Kauno vidurinių mokyklų ir gimnazijų. Pagrindiniai tyrimo metodai – anoniminė anketinė apklausa (tyrimo ataskaitos anketos dalis adaptuota S. Ustilaitės ir kt.) ir testas. Testą – anketą pildė etikos ir biologijos mokytojai. Mokytojai, įgyvendinantys RŠLU programą, privalo gebėti atskirti tokius sąvokų apibrėžimus kaip lytiškumas, lytinis švietimas, lytinis ugdymas ir lytiškumo ugdymas, taip pat turi žinoti lytinio ir lytiškumo ugdymo principus, amžiaus tarpsnių psichologiją, tėvų vaidmenį lytinio ir lytiškumo ugdyme ir kaip turi būti pateikiamos ugdytiniams žinios apie kontracepciją. Tyrimo duomenys rodo, jog ne visi respondentai turi pakankamai specifinių žinių, reikalingų įgyvendinti RŠLU programą. Didžioji dauguma respondentų (65%) negeba atskirti lytiškumo sąvokos nuo lyties apibrėžimo, taipogi lytinio švietimo, lytinio ugdymo ir lytiškumo ugdymo sąvokų. Didžioji dauguma respondentų (68%) nežino kaip turėtų... [toliau žr. visą tekstą] This research is aimed to reveal improvement needs of ethics and biology teachers who implement “preparation for family and sexuality education program” (hereafter PFSE) in Kaunas high schools and gymnasiums. After traversed scientific pedagogical, psychological, methodical literature based on problematic consideration aspect, needs were formed which are essential for PFSE program implementation. Detectable knowledge needed to implement PFSE program, respondent valuation attitude to family, contraception and life forming aspect. 69 teachers from 34 Kaunas high schools and gymnasiums took part in this investigation. Main investigation methods – anonymous questionnaire survey (research report questionnaire part is adapted by S. Ustilaitė and others) and test. Test was completed by ethic and biology teachers. Teachers who implement PFSE program have to manage to separate such definitions as sexuality, sexual education, sexual upbringing and sexuality upbringing, also have to know sexuality and sexual principles, age phase psychology, role of parents in sexuality and sexual education, and how information about contraception has to be revealed. Results of investigation educe that not all respondents have enough specific knowledge which are needed to implement PFSE program. Mayor parts of respondents (65%) are not able to separate sexuality concept from sex definition also sexual upbringing and sexuality upbringing meanings. Most part of respondents (68%) does not know how... [to full text]

Vidutinio amžiaus darbuotojai neretai susiduria su sunkumais prisitaikant besikeičiančioje darbo rinkoje. Ši žmonių grupė vis labiau paliečiama rizikos dėl savo amžiaus. Vakarų pasaulyje tokią socialinę grupę formuoja didėjantis visuomenės vidutinis amžius. Šio amžiaus žmonės gana neobjektyviai suvokia savo padėtį ir darbo rinkos situaciją, daugeliui šio amžiaus darbuotojų sunku prisitaikyti prie darbo rinkos pokyčių. Dažnai vidutinio amžiaus darbuotojas susiduria su daug sunkumų ir trukdžių, kurie trukdo sėkmingai planuoti karjerą. Tai susiję su paties asmens ir visuomenės nuostatomis dėl individo amžiaus, nepakankama profesinio informavimo idėjų sklaida visuomenėje, menka vidutinio amžiaus asmenų profesinio tobulėjimo motyvacija ir panašiomis problemomis. Vidutinio amžiaus asmenų karjeros planavimą teigiama ar neigiama prasme įtakoja daugelis veiksnių. Ikimokyklinio ugdymo įstaigose dirbantis vidutinio amžiaus sulaukęs personalas nėra jokia išimtis. Šiame darbe keliamas klausimas, kokie veiksniai įtakoja vidutinio amžiaus ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojų karjeros planavimą? Iškeltas darbo tikslas – atskleisti vidutinio amžiaus ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojų karjeros planavimo veiksnius. Šiam tikslui pasiekti numatyti uždaviniai : apibūdinti pagrindines karjeros projektavimo teorijas ir atrasti jų sąsajas su ikimokyklinio ugdymo įstaigų vidutinio amžiaus personalo karjeros planavimu; apibūdinti vidutinio amžiaus ikimokyklinio ugdymo įstaigų personalo... [toliau žr. visą tekstą] Middle-aged workers belong to the group which meet with difficulties to compete in the labour market. This social group is increasing because of the aging population in Europe. Middle-aged employees often are not fully aware of their situation in the labour market situation, which makes for many middle-aged persons difficult to adapt to the changes in the labour market. Middle-aged employees often meet with many difficulties and obstacles that hinder successful career planning. This relates to personal and public attitudes to the individual's age, lack of career information dissemination ideas in society, poor middle-aged employees motivation of professional development and related issues. The career planning for middle-aged employees is influenced by many internal and external factors. Middle-aged employees working in pre-primary schools make no exception. In this paper the question is raised, what factors affect the career planning of middle-aged employees in pre-primary schools. The aim of the paper is to identify career planning factors for middle- aged employees in pre- primary schools. To achieve the aim, the following tasks were formulated: to describe the basic theories of career planning and discover how they connect with the middle-aged staff career planning in pre-primary schools, to describe the career planning concept of middle-aged employees in pre-primary schools, to reveal the career planning experience of middle-aged employees in pre-primary schools, to... [to full text]