Search

Šalies konkurencingumas yra vienas svarbiausių sėkmingos ūkio raidos sudedamųjų dalių. Aukštas jo lygis rodo, kad šalis sugeba siekti sparčių ūkio augimo tempų ir juos išlaikyti, užtikrindama aukštus gyvenimo standartus ir kartu sėkmingai konkuruodama tarptautinėje rinkoje. Šalies konkurencingumas yra itin plati sąvoka, apimanti daugybę skirtingų rodiklių - nuo bendros ekonomikos augimo tempų, infrastruktūros kokybės ir pakankamumo iki teismų sistemos efektyvumo bei procedūrų, reikalingų verslui pradėti, skaičiaus. Siaurąja prasme ūkio konkurencingumo sąvoka dažniausiai yra siejama su šalies patrauklumu investicijoms ir eksporto galimybėmis užsienio rinkose. Straipsnio tikslas - apžvelgti pagrindinius šalies konkurencingumo įvertinimą lemiančius statistinius rodiklius ir nustatyti Lietuvos pažangą konkurencingumo didinimo srityje. Straipsnyje analizuojamos skirtingos konkurencingumo vertinimo metodikos, aptariama padėtis Lietuvoje bei įvardijamos šalies konkurencingumo perspektyvos, atsižvelgiant į ūkio raidos aktualijas. Šalies konkurencingumo matai apima daugybę skirtingų rodiklių, nusakančių makroekonomiką, infrastruktūros kokybę, viešojo sektoriaus efektyvumą ir įvairias verslo aplinkos savybes. Konkurencingumui vertinti atliekami įvairūs tarptautiniai lyginamieji tyrimai rodo, kad Lietuvos konkurencingumas pastaruoju metu smunka. Tarptautinių tyrimų išvadas reikėtų vertinti atsargiai ir papildomai naudoti vietinių tyrimų rezultatus. Šiuo atžvilgiu labai vertingas Statistikos departamento vykdomas smulkaus ir vidutinio verslo sėkmės veiksnių tyrimas. Competitiveness of a state is one of the major integral elements of a successful economy development. High level of competitiveness indicates that a country is capable of developing a rapid growth pace thus ensuring high living standards and successfully competing in the international market. National competitiveness is a very wide concept covering a number of various indicators – from the growth rate of the general economy, quality and sufficiency of infrastructure to the number of efficient court systems and procedures necessary for business establishment. In a narrow sense the concept of economy competitiveness is related to the state’s attractiveness for investments and export possibilities in foreign markets. The aim of the article is to reveal the main statistical data determining the national competitiveness evaluation and to define the progress of Lithuania in the field of competition raising. The article analyses various competition evaluation methodologies, discusses the situation in Lithuania and names national competition prospects with regard to topicalities in the field of economy development. National competitiveness criteria cover a number of various indicators defining the quality of microeconomy, infrastructure, efficiency of public sector and various peculiarities of business environment. In order to evaluate national competitiveness, various international comparative studies are performed, which show that Lithuanian competitiveness has been going down over the recent years. Conclusions of international research should be evaluated accurately, and results of local studies should be additionally used. In this respect, studies of success factors of small and middle-size companies performed by the Department of Statistics should be very valuable.

Straipsnis skirtas OMX Baltijos vertybinių popierių (VP) rinkos akcijų kainų sektorinių indeksų ketvirtinių reikšmių trumpalaikiam prognozavimui ekonometriniais metodais ir yra ankstesnio straipsnio [31] tęsinys. Ankstesniame straipsnyje matematinių modelių sudarymui taikyta ARMA metodika šiame darbe yra papildyta laiko eilučių agregavimo ir ypatingų požymių išskyrimo algoritmais. Informatyvių veiksnių pirminė atranka vykdoma remiantis specialios literatūros apžvalga. Po to modelių specifikacija tikslinama, naudojant tradicinius regresorių statistinio reikšmingumo dydžius (p-value) ir kryžminės patikros metodą. Pastarasis būdas šiame darbe realizuotas naudojant Jack-knife algoritmą. Tyrimui naudoti 2000–2013 m. laikotarpio duomenys. Gauti rezultatai rodo, kad sudarant autoregresinius modelius yra tikslinga į lygčių dešiniąsias puses įtraukti ne tik praeities stebinių duomenis, bet ir jų agreguotas statistikas (indeksų raidos ypatingus požymius) – tai žymiai pagerina prognozavimo tikslumą. Skaičiavimai atlikti su statistinės analizės sistema SAS. Extending the research started in [31], the paper uses econometric methods for the short-term forecasting of quarterly values of sector indexes of stock prices from the OMX Baltic stock exchange. The ARMA models and modelling methodology that was used to build the statistical models in the previous paper are now augmented with the algorithms of time series aggregation and identification of special features of the series. Here, the search for informative factors relies on the study of related literature. The specification of models is further tailored using the traditional significance (p-value) analysis of regressors and a cross-validation analysis. The latter is implemented in this paper using the Jack-knife approach. The data period analysed covers the years 2000–2013. The results of the analysis indicate that the inclusion not only of recent autoregressive terms but also of some aggregated characteristics (as certain special features of indexes) improves the precision of forecasting substantially. The calculations were performed using the statistical analysis software SAS.

Šio straipsnio tikslas – pateikti dabartinės Lietuvos darbo rinkos statistinę apžvalgą ir remiantis Lietuvoje bei užsienio šalyse sukaupta patirtimi sudaryti ir išanalizuoti šios rinkos ekonometrinį modelį bei gauti pagrindinių rodiklių prognozes. Darbe analizuojami Lietuvos darbo rinką apibūdinantys rodikliai: bendrasis užimtųjų skaičius, užimtųjų skaičius privačiame ir valstybės sektoriuose, bedarbių skaičius, darbo jėga, užimtumo lygis, nedarbo lygis, sąlyginis darbuotojų skaičius, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis. Apžvelgiama užsienio šalių ir Lietuvos patirtis, sudarant darbo rinkos modelius. Pateikiamas Lietuvos darbo rinkos modelis, sudarytas iš penkių regresinių lygčių − rekursinės SVAR dalies bei keturių balansinių tapatybių. Modelio pagrindu gautos rodiklių prognozės 2014 m. lyginamos su Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skelbtomis pagrindinių darbo rinkos rodiklių projekcijomis 2014−2017 m. Skaičiavimai atlikti panaudojant statistikos paketą Gretl. Lithuanian labour market indicators, such as the total number of employees, the number of employees in the private and public sectors, the number of the unemployed, labour force, employment and unemployment rates, the relative number of employees, average monthly gross income are analysed in the paper. The experience of foreign countries and Lithuania in creating labour market models and econometric methodology has been examined. As a result, a new model of the Lithuanian labour market is produced, comprising five regressive equations, which are part of the recursive SVAR model, and four identities, which are part of balance equations. According to the logic of economic and other research, relevant connections in the economy have been specified, unknown parameters of equations have been estimated. Finally, forecasts of endogenous indicators for 2014 have been provided, and results have been compared with the projections of the main labour market indicators for 2014−2017, published by the Ministry of Finance. Calculations have been made using a statistical package Gretl.

Straipsnis skirtas OMX Baltijos vertybinių popierių (VP) rinkos akcijų kainų indeksams, atspindintiems bendrą rinkos padėtį ir pokyčius viso Baltijos regiono mastu, modeliavimui. Tiriamos šalių akcijų kainų sektorinių indeksų mėnesinės laiko eilutės, nagrinėjamos jų tarpusavio priklausomybės 2000–2010 metų laikotarpiu. Taikomas ekonometrinis modeliavimas – sudarytas minėtų indeksų vektorinės autoregresijos modelis VAR(p). Tyrimo rezultate gautos trumpalaikės akcijų kainų indeksų pokyčių prognozės. According to the same modern Baltic countries economical and political integration, united OMX Baltic security market created.The main purpose of this article is to forecast her sectoral share price indexes according to their interdependent relationship during 2000-2010 year.Time series models, linear regression models and a vector autoregression model (VAR) can be used to model and forecast indexes processes.Therefore, the vector autoregression model is proposed for modelling.Theoretical aspects of model estimation are reviewed: time series stationarity, model identification, parameter estimation, model usage and forecasts.

Straipsnis skirtas Lietuvos apdirbamosios pramonės raidos ypatumams išryškinti ir perspektyvoms įvertinti. Ši ekonominė veikla pastaraisiais metais buvo Lietuvos ūkio plėtros lokomotyvas. Ji ne tik sukuria didžiausią šalies BVP dalį, bet ir tiesiogiai stipriai veikia žemės ūkio, transporto ir statybos veiklas, jos produkcija dominuoja šalies eksporte. Lietuvai siekiant kuo greičiau sumažinti ūkio atsilikimą nuo išsivysčiusių šalių, apdirbamajai pramonei tenka svarbiausias vaidmuo. Daugelio kitų šalių patirtis liudija, kad spartus ekonomikos augimas ilgesnį laikotarpį dažniausiai remiasi apdirbamosios pramonės plėtra, ypač jei šalis nėra turtinga gamtinių išteklių. Tačiau Lietuva vis labiau ne tik formaliai, bet ir faktiškai integruojasi į gan vientisą ES ekonominę erdvę, kur stiprėja priešinga tendencija - apdirbamosios gamybos svarba mažėja. Šiame darbe ieškoma atsakymo į klausimą, kodėl Lietuva yra bene vienintelė ES narė, kurios BVP struktūroje apdirbamosios pramonės dalis per pastaruosius metus ne tik nesumenko, bet gerokai išaugo. Darbe nagrinėjama, kiek pagrįstos yra viltys, kad pramonės struktūra keisis aukštų ir vidutiniškai aukštų technologijų sektoriaus didėjimo linkme. Straipsnyje prieinama išvadų, kad: 1. Lietuvos ūkio raida yra labai dinamiška ir turi daug bendrų bruožų su Latvija ir Estija - giežta fiskalinė politika, fiksuoto nacionalinės valiutos kurso režimas, stiprios skandinaviško kapitalo pozicijos, išplėtotas bankinis sektorius, nemaža pajamų gaunama iš tranzito per šalių teritorijas ir reeksporto. 2. Esminis skirtumas tarp Baltijos šalių - Lietuvoje daug didesnis apdirbamosios pramonės vaidmuo. Šiuo požiūriu Lietuva artimesnė vidurio Europos šalimas - Čekijai, Slovakijai, Vokietijai. Pirmumą šiam sektoriui taip pat teikia užsienio investuotojai. 3. Tolimesnis Lietuvos ekonomikos, taip pat ir pramonės, augimas remsis darbo našumo didinimu - gamybos modernizavimu, didesnės pridėtinės vertės kūrimu, inovacijų diegimu. Spartų našumo kilimą lengviausia užtikrinti apdirbamosios gamybos sektoriuje, diegiant modernias technologijas. 4. Derinant ekspertinę analizę su ekonominiais tyrimais konstatuojama, kad šiuo metu Lietuvos pramonės raida yra ties lūžio tašku - laikotarpis, kai įmonių konkurencingumą lėmė maži gamybos kaštai, o pagrindinis sėkmingos veiklos veiksnys buvo ryšių su užsienio partneriais užmezgimas, eina į pabaigą. Šiuo metu Lietuvos pramonė įžengė į naują raidos etapą - išnyko turėtas gamybinių pajėgumų perteklius ir laisvos darbo jėgos ištekliai. Anksčiau gamybą ir eksportą ribojo vien paklausos veiksnys, o šiuo metu sustiprėjo pasiūlos faktorius. 5. Išryškėjusi TUI srautų Lietuvoje mažėjimo tendencija labai apsunkina aukštų ir vidutiniškai aukštų technologijų sektoriaus plėtrą. Lietuvos apdirbamosios pramonės struktūroje šio sektoriaus dalis yra gerokai mažesnė nei daugumoje Europos valstybių. 6. Ūkio modernizavimą stabdo ir sustabarėjusi aukštojo mokslo, ir profesinio mokymo sistema, glaudesnio ryšio tarp akademinės visuomenės ir verslo nebuvimas, prastoka taikomojo mokslo būklė, aukštos kvalifikacijos specialistų trūkumas. Šalyje labai menkas sąnaudų inovacijoms rezultatyvumas. 7. Sparčiai kylanti NVS rinka atveria Lietuvos gamintojams papildomų galimybių. Svarbus, bet iki šiol nepakankamai išnaudotas Lietuvos koziris dėl užsienio investicijų. [...] The article is aimed at highlighting development trends of the manufacturing industry in Lithuania and assessing its prospects. In recent years, this industry has been the driving force of the Lithuanian economic development. Not only does it generate the highest GDP share but has a significant direct impact on agriculture, transport and construction industries and dominates Lithuanian exports. Manufacturing industry plays a key role in Lithuania’s efforts to cover the economic gap between the country and the developed states as soon as possible. Experience of a number of other countries has shown that fast economic growth in the long term usually relies on the development of manufacturing industry, especially when a country lacks abundant natural resources. However, Lithuania is strengthening its formal and actual integration into a rather uniform EU economic space where an opposite trend of the reduction in manufacturing weigh is gaining momentum. The paper will try to answer the question why Lithuania is probably the only EU member state where the manufacturing industry's share in the GDP has not declined and even went up significantly in recent years. Experts believe that the industrial development in Lithuania has reached its breaking point. The period when low production costs gave companies a competitive advantage and contacts with foreign partners were key success factors is drawing to a close. Further industrial growth will rely on improved labour productivity, i.e. production modernization, generation of higher value added and use of innovations. However, the main obstacles are shortage of highly skilled labour force, low foreign direct investment flows, lack of close ties between business and research communities and a rather poor situation of R&D in the country. The paper analyses whether the expectations that the industrial structure will shift towards the development of high and medium-high technologies branches have a strong basis. Experts believe that the strengthening competitive pressure from Asian companies will force Lithuanian exporters to focus on penetrating the CIS region. The possibility to bridge the EU and CIS countries is a strong, albeit highly overlooked, trump card of the Lithuanian economy in the competitive battle. The article concludes with the overview of the existing situation in and outlook for major sectors of the manufacturing industry

Straipsnyje apžvelgiamos bendros Lietuvos eksporto prekybos tendencijos, prekių eksporto pasiskirstymas pagal regionus bei pateikiama pastarųjų metų eksportuojančios pramonės rodiklių raidos statistinė analizė. Pabrėžiama neabejotina eksporto apimties ir eksportuojamos pramonės produkcijos dalies greito augimo teigiama įtaka ne tik makro-, bet ir mikroekonomikos rodikliams. Parodoma, jog didelę dalį produkcijos eksportuojančių ir/ar sparčiai eksportą didinančių apdirbamosios pramonės šakų sukurtos pridėtinės vertės, pelningumo ir užimtumo rodikliai kokybiškai skiriasi (yra geresni) nuo eksportuojančių palyginti nedaug. Tai ypač ryškiai matyti nagrinėjant elektrinės ir optinės įrangos, metalo gaminių, medienos, tekstilės, gumos ir plastikų bei baldų pramonės šakas. A review of general tendencies of the Lithuanian exports, exports breakdown by territorial units as well as statistical analysis of exporting manufacturing indicators change over the recent years with the highlighted common regularities are presented in the article. Positive impact of fast growth of both expanding volumes of exports and the share of exports out of the total industry on the value added, profits and employment created by the industry is stressed. Considering the Russian crisis in the macroeconomic scale it might be stated that it obviously showed considerable dependence of the state of the Lithuanian economy on foreign trade. When in the second half-year of 1998 exports to Russia contracted almost twice, the volume of the Lithuanian exports markedly contracted, too. As a result, the booming economy of the country suddenly was followed by recession. Fortunately, last year, increase of exports became a fresh stream prompting recovery of the whole economy. Analysis of manufacturing branches showed that the change of indicators of the value added, profits and employment prompted by the crisis have not significantly changed in the branches whose share of exports is considerable and/or exports is fast expanding. It is particularly obvious when analyzing such industrial branches as manufacture of electric and optical equipment and apparatus, manufacture of fabricated metal products except machinery and equipment, manufacture of wood, textiles, rubber and plastic products and furniture. However, manufacture of chemicals and chemical products as well as manufacture of other non-metallic mineral products stand out as examples of exception. Although their exports share in sales is considerable enough, due to unfavourable condition in the world market they suffer great losses. It should be noted that after a marked shrink of the volume of exports to Russia and fall of domestic consumption in Lithuania our exporters succeeded to find new markets in 2000. The geography of Lithuanian exports became more varied, and nowadays exports to the European Union and other developed countries make up a significantly higher relative weight. Undoubtedly, growing exports will urge industrial development of the country in the nearest future.

The research object is data mining empirical Bayes methods and algorithms applied in the analysis of large populations of large dimensions. The aim and objectives of the research are to create methods and algorithms for testing nonparametric hypotheses for large populations and for estimating the parameters of data models. The following problems are solved to reach these objectives: 1. To create an efficient data partitioning algorithm of large dimensional data. 2. To apply the data partitioning algorithm of large dimensional data in testing nonparametric hypotheses. 3. To apply the empirical Bayes method in testing the independence of components of large dimensional data vectors. 4. To develop an algorithm for estimating probabilities of rare events in large populations, using the empirical Bayes method and comparing Poisson-gamma and Poisson-Gaussian mathematical models, by selecting an optimal model and a respective empirical Bayes estimator. 5. To create an algorithm for logistic regression of rare events using the empirical Bayes method. The results obtained enables us to perform very fast and efficient partitioning of large dimensional data; testing the independence of selected components of large dimensional data; selecting the optimal model in the estimation of probabilities of rare events, using the Poisson-gamma and Poisson-Gaussian mathematical models and empirical Bayes estimators. The nonsingularity condition in the case of the Poisson-gamma model is presented. Darbo tyrimų objektas yra duomenų tyrybos empiriniai Bajeso metodai ir algoritmai, taikomi didelio matavimų skaičiaus didelių populiacijų duomenų analizei. Darbo tyrimų tikslas yra sudaryti metodus ir algoritmus didelių populiacijų neparametrinių hipotezių tikrinimui ir duomenų modelių parametrų vertinimui. Šiam tikslui pasiekti yra sprendžiami tokie uždaviniai: 1. Sudaryti didelio matavimo duomenų skaidymo algoritmą. 2. Pritaikyti didelio matavimo duomenų skaidymo algoritmą neparametrinėms hipotezėms tikrinti. 3. Pritaikyti empirinį Bajeso metodą daugiamačių duomenų komponenčių nepriklausomumo hipotezei tikrinti su skirtingais matematiniais modeliais, nustatant optimalų modelį ir atitinkamą empirinį Bajeso įvertinį. 4. Sudaryti didelių populiacijų retų įvykių dažnių vertinimo algoritmą panaudojant empirinį Bajeso metodą palyginant Puasono-gama ir Puasono-Gauso matematinius modelius. 5. Sudaryti retų įvykių logistinės regresijos algoritmą panaudojant empirinį Bajeso metodą. Darbo metu gauti nauji rezultatai įgalina atlikti didelio matavimo duomenų skaidymą; atlikti didelio matavimo nekoreliuotų duomenų pasirinktų komponenčių nepriklausomumo tikrinimą; parinkti didelių populiacijų retų įvykių optimalų modelį ir atitinkamą empirinį Bajeso įvertinį. Pateikta nesinguliarumo sąlyga Puasono-gama modelio atveju.

Disertacinio darbo tyrimo objektas yra atsitiktinio dėmenų skaičiaus nepriklausomų vienodai pasiskirsčiusių atsitiktinių dydžių su teigiamais svoriniais koeficientais sumos, kurios kaip modelis sutinkamos, pavyzdžiui, finansų, draudos matematikose. Daromos prielaidos, kad atsitiktinis dėmenų skaičius yra nepriklausomas nuo sumos dėmenų, atsitiktiniai dėmenys tenkina apibendrintą S. N. Bernšteino sąlygą, o atsitiktinis dėmenų skaičius kartu su svoriais tenkina tam tikras suderinamumo sąlygas. Disertacijos tikslas yra standartizuotos (centruotos ir normuotos) minėtos atsitiktinės sumos skirstinio aproksimacija standartiniu normaliuoju dėsniu didžiųjų nuokrypių tiek Kramero, tiek ir laipsninėse Liniko zonose. The research object of this thesis is the sum of a random number of summands of independent identically distributed random variables with positive weights. Such sums appear as models, for example, in insurance, finance mathematics. Throughout the thesis, it is assumed that the random number of summands is independent of the summands, the summands satisfy S. N. Bernstein's condition, and the random number of summands together with weights satisfy some compatibility conditions. The aim of this dissertation is a normal approximation to a distribution of the sum of a random number of summands of independent identically distributed random variables with positive weights that takes into consideration large deviations in both the Cramer and the power Linnik zones.

Baigiamajame magistro darbe yra nagrinėjamas Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos BVP, jo kitimo tendencijos bei pagrindiniai makroekonomikos rodikliai – galutinio vartojimo išlaidos, prekių ir paslaugų importas bei eksportas, investicijos, užimtųjų darbo rinkoje skaičius bei BVP defliatorius. Išnagrinėti šių rodiklių apibrėžimai bei ekonominė prasmė, taip pat apžvelgta sukaupta mokslininkų patirtis modeliuojant juos. Siekiant išsiaiškinti ryšius tarp šių rodiklių atlikta koreliacijų bei Grangerio priežastingumo analizė. Modeliuojant, visų pirma, rasti ilgalaikiai sąryšiai tarp kintamųjų, o po to kiekvienai šaliai specifikuotas paklaidų korekcijos modelis bei įvertintas šio modelio tikslumas. Išnagrinėjus praktinius ir teorinius aspektus, pateikiamos baigiamojo darbo išvados ir pasiūlymai. Darbą sudaro 5 dalys: įvadas, analitinė - metodinė dalis, tiriamoji dalis, išvados ir pasiūlymai, literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 112 p. teksto be priedų, 60 iliustr., 35 lent., 28 bibliografiniai šaltiniai. Atskirai pridedami darbo priedai. The gross domestic product of the Baltic States – Lithuania, Latvia and Estonia, has been examined in the master thesis. Trends of the GDP and the main macroeconomic indicators – gross final consumption expenditure, imports and exports of goods and services, investment, labor force and GDP deflator have been analyzed. The definitions of these indicators and an economic sense, as well as researchers' experience in modeling, have been examined. In order to establish the relationship between these variables, analysis of the correlation and Granger causality test has been performed. In particular, modeling started with the finding of the long – term relationship between selected indicators. After that the error correction model has been specified and the accuracy of this model has been estimated. After the examination of the practical and theoretical aspects, the conclusions and recommendations have been presented. Structure: introduction, analytical – methodical part, research part, conclusions and suggestions, references. Thesis consists of: 112 p. text without appendixes, 60 pictures, 35 tables, 28 bibliographical entries. Appendixes included.

Darbe analizuojama diskrečioji Le Gall transformacija (DLGT) yra viena iš bangelių transformacijų, kurios naudojamos skaitmeninių vaizdų glaudinime. Vaizdų glaudinimas ypač svarbus, kai kalbama apie vaizdų siuntimą mažo pralaidumo kompiuteriniu kanalu. Šiai problemai spręsti pasitelkiama diskrečioji Le Gall transformacija, bei didelis dėmesys darbe skirtas vaizdo fragmento DLGT spektrui. Šio spektro radimui sukurtas ir realizuotas naujas algoritmas − greitoji procedūra. Palyginamosios analizės metu įrodyta, kad sukurta greitoji procedūra randa vaizdo fragmento DLGT spektrą daugiau nei 50 kartų greičiau nei tiesiogiai taikant DLGT vaizdo fragmentui. Darbo pradžioje aptariamos pagrindinės bangelių ir jų transformacijų savybės. Šių savybių svarba iliustruojama pateiktais pavyzdžiais ir sąsajomis su taikymu praktikoje. Viena iš svarbesnių aptariamų savybių būtų transformacijos lokalizavimas erdvėje. Nors DLGT pilnai netenkina šios savybės, tačiau darbe apžvelgtas dekoreliacijos metodas leidžia išspręsti šią problemą. Be to, pateikiami išsamūs DLGT algoritmai vienmačiams ir dvimačiams vaizdams. Šių algoritmų dėka buvo sukurta programinė įranga, padedanti analizuoti DLGT. Galiausiai darbo pabaigoje pateikiama sukurtos programinės įrangos instrukcija. In this paper the main attention is dedicated to discrete Le Gall transformation (DLGT), the family of discrete wavelets transformations, which usage in the image compression is quite popular. Image compression is very important when it comes to low bandwidth network and computer channels. To deal with this problem the discrete Le Gall wavelets are brought up and focused on the image fragment DLGT spectrum. For calculation of this spectrum the new fast procedure is suggested and realized. In comparative analysis the fast procedure is proved to work more than 50 times faster than applying DLGT direct to image fragment. In the beginning of this paper the main concepts of wavelets and their transformations are analyzed. An importance of these properties is illustrated by examples and applications in practice. One of the most important properties is localization in space. Even though DLGT does not fully meet this property decorrelation technique, introduced in paper, benefits in solving localization problem. Moreover, DLGT algorithms are proposed for one-dimensional and 2-dimensional images. According to these algorithms the new program was created, which is dedicated for image analysis. Finally, in the end of paper the instructions of program are presented.

Kompleksinės sistemos pasižymi naujomis savybėmis, kurias neįmanoma prognozuoti tiriant atskirus tų sistemų elementus. Buvo pastebėta, kad žinomi nesudėtingų sistemų analizės metodai yra neadekvatūs naujiems uždaviniams, neatsako į užduodamus klausimus, todėl kompleksinėms sistemoms analizuoti reikia kurti naujus metodus. Kompleksinių sistemų teorija yra palyginti nauja teorija ir viena iš pagrindinių jos taikymo sričių yra žmogaus organizmo funkcinės būklės vertinimo, mokslinių hipotezių tikrinimo, naujų žinių paieškos uždaviniai. Pasirinkta darbo tematika neabejotinai yra aktuali šiandienos teorijai ir praktikai. Darbe buvo nagrinėjami šeši elektrokardiografiniai parametrai: trukminiai RR-DQRS-DJTp ir amplitudiniai AR-AT1-ATS2. Iš parametrų skirtumų sudaromos matricų sekos ir skaičiuojami invariantiniai parametrai. Trečios eilės charakteringosios lygties didysis ir mažasis diskriminantai atvaizduojami jungtinėje fazinėje plokštumoje. Duomenims buvo pasirinkti kriogeninės terapijos elektrokardiogramų parametrai., Complex systems have new features that can not be predicted testing of the individual elements of the system. It was noted that the known systems of simple analytical methods are inadequate for new tasks, not respond to questions, therefore, to analyze complex systems need to develop new methods. Complex systems theory is a relatively new theory, and one of its major application areas is human body's functional status assessment, scientific hypothesis testing, and the new knowledge-based search tasks. Selected topics of work are certainly actual today's theory and practice. Were analyzed six electrocardiographic parameters in this work: durational RR-DQRS DJTp and amplitudical-AR-AT1-ATS2. Differences between parameters of the sequence of matrices drawn up and calculated invariantical parameters. Third-order characteristic equations, great and small discriminants are represented in the united phase plane. Electrocardiograms cryogenic therapy parameters have been chosen for data.

Šis magistro darbas yra skirtas stochastinių ekstremumų stabilumo uždavinių sprendimui. Šiame darbe yra atlikta N stabilumo analizė, kai N yra pasiskirstęs pagal geometrinį, Sibuya ir Harris dėsnius. Taip pat yra paskaičiuotas konvergavimo greitis maksimumams ir atlikta konvergavimo greičio kompiuterinė analizė. Gautais rezultatais mes patvirtinome jau žinomą faktą, kad geometrinis N maks stabilumas ir N min stabilumas yra vienas kitą sąlygojantys. Taip pat gavome ir įrodėme naujus rezultatus, jog Sibuya ir Harris N maks ir N min stabilumai nėra vienas kitą sąlygojantys. This master’s work is dedicated to solution of the stochastic extremums stability problems. In this work the analysis of N stability is done then N is distributed by geometrical, Sibuya and Harris laws. The convergence rate for maximums was constructed and also computerized analysis of results was done. In accordance with the main results, we confirmed the known fact that geometrical N max stability and N min stability are influencing each other. Also we obtained and proved new results, that Sibuya and Harris N max stability and N min stability are not influencing each other.

Šio magistro darbo tikslas yra įvertinti Lietuvos ekonominių ciklų periodiškumus, nustatyti egzistuojančius ryšius tarp jų ir rasti optimaliausią vieno iš ekonominių ciklų – vartotojų kainų indekso – prognozavimo metodą nagrinėjamu 2000-2011 m. laikotarpiu. Buvo pasiūlytas netradicinis Filipso kreivės metodas, kai nedarbo lygis keičiamas kitu ekonominiu indikatoriumi. Kyla klausimas - ar egzistuoja vadovaujantis indikatorius, galintis pagerinti prognozavimo tikslumą taikant autoregresijos modelius? Darbo rezultatai rodo, kad bendrojo vidaus produkto įtraukimas į modelį patikslina prognozes, nes šis ekonominis indikatorius yra orientuojantis. Statistiniu paketu SAS parašytas programos tekstas Filipso kreivės metodo parametrų vertinimui, kuris leidžia atlikti optimaliausią vartotojų kainų indekso modeliavimą norimą žingsnių skaičių į priekį. 2011m. antrajam ketvirčiui prognozuojamas vartotojų kainų indeksas – 133.5 su 95% pasikliautinuoju intervalu [131.8; 135.3]. Pasiūlytas informatyvus prognozių grafinis vaizdavimo būdas. The aim of this masters‘s work is to analyse the periodicy of Lithuanian economic cycles, define dependence between them and to find best forecasting model for one of economic cycles - customer price index from 2000 to 2011. Not tradicional model named Phillips curve was proposed where unemployment rate is changed by other economic indicator. One question appears - is there any leading indicators which could outperform simple autoregression? The results of this work shows that such a possibility is feasible. Taking gross domestic product into model shows better forecasts because this indicator is orientating economic indicator. The program code with statistical packet SAS was created which evaluate optimal parameters of Phillips curve model and realize optimal forecast desired steps ahead of consumer price index. The forecasted customer price index for 2011 second quarter – 133.5 with 95% confidence interval [131.8; 135.3]. The new method of showing forecasts was proposed.

Darbe nagrinėjama ryšio tinklo sinchronizacijos sistema, sudaryta iš keturių tarpusavyje sinchronizuotų generatorių. Darbo tikslas - sudaryti sinchronizacijos sistemos matematinį modelį, rasti sistemos pereinamųjų funkcijų ir generatorių virpesių fazių skirtumų tikslias analizines išraiškas, ištirti sistemos pereinamuosius procesus ir jos darbą nusistovėjusiame režime. Nagrinėjamos sistemos matematinis modelis - matricinė diferencialinė lygtis su vėluojančiu argumentu. Ši lygtis sprendžiama „žingsnių“ metodu. Tuo tikslu intervalas dalijamas į vienodo ilgio dalinius intervalus. Kiekviename daliniame intervale lygtis sprendžiama atskirai, kaip paprasta matricinė diferencialinė lygtis be vėluojančio argumento. Naudojantis gautu sprendiniu, rastos tikslios sinchronizacijos sistemos pereinamųjų funkcijų analizinės išraiškos. Remiantis šiomis išraiškomis, atliktas pereinamųjų procesų sinchronizacijos sistemoje tyrimas. The mutual synchronization system of the communication network, composed of four oscillators, is investigated in the work. Following aims were raised in this work: to compose the mathematical model of the synchronization system, to find the exact expressions of the step responses of the system and of the phase differences of the oscillations of oscillators, to investigate the transients in the synchronization system. The mathematical model of the system is the matrix differential equation with delayed argument. This equation is solved applying the method of consequent integration (method of “steps”). For this purpose the interval is divided to subintervals of equal length. The equation in each subinterval is solved separately, as ordinary differential equation without delayed argument. Using obtained expression of the solution, the expressions of step responses of the system are got. The expressions of step responses are applied investigating the transients in the synchronization system.

Diskrečiosioms bangelių transformacijoms galima panaudoti daugybę „motininių“ bangelių, tokių kaip Daubechies, Morlet‘o, Le Gall‘o arba Haar‘o. Daubechies 9/7 (CDF 9/7) bangelės istoriškai yra pirmoji bangelių šeima, kuri buvo išpopuliarinta Ingridos Daubechies (1987 m. Ingrid Daubechies suformavo vieną iš pagrindinių bangelių bazių). CDF 9/7 bangelės yra ypač veiksmingos ortogonaliosios bangelės, plačiai naudojamos praktikoje (FTB pirštų atspaudų glaudinimas, vaizdų kodavimo standartas JPEG2000 ir pan.). Šiame darbe yra aptariamos ir algoritmizuojamos dvi CDF 9/7 transformacijos versijos, būtent: bazinė CDF 9/7 ir CDF 9/7 su daline blokų dekoreliacija. Darbo tikslas – atlikti palyginamąją bazinės CDF 9/7 ir CDF 9/7 su daline blokų dekoreliacija analizę vaizde sukauptos energijos „pakavimo“ spektrinėje bangelių srityje savybės kontekste. Palyginimo kriterijumi yra pasirenkamas dvimatis hiperbolinis skaitmeninių vaizdų filtras, t.y. apdorojamas vaizdas pervedamas į spektrų bangelių sritį, taikant abi CDF 9/7 transformacijos versijas. Gautieji spektrai apdorojami fiksuoto lygmens hiperboliniais filtrais. Po filtravimo įvertinama atkurtų vaizdų kokybė. Many kernels (“mother” wavelets) can be used for the discrete wavelet transform DWT, like those of Daubechies, Morlet, discrete Le Gall transform (DLGT) or the discrete Haar transform (HT). Cohen-Daubechies-Feauveau (CDF 9/7) wavelet are the historically first family of biorthogonal wavelets, which was made popular by Ingrid Daubechies. These are not the same as the orthogonal Daubechies wavelets, and also not very similar in shape and properties. However their construction idea is the same. The JPEG 2000 compression standard uses the biorthogonal CDF 5/3 wavelet (also called the LeGall 5/3 wavelet) for lossless compression and a CDF 9/7 wavelet for lossy compression. In this paper, two distinct DWT (CDF 9/7 and CDF 9/7 with decorrelation) as well as their computational algorithms are discussed, analyzed and compared. Comparison criteria are chosen to be one – dimensional hyperbolic filters and smoothness level of the digital signal under processing.

Rakto apsikeitimo protokolo, kaip ir bet kurio asimetrinės kriptografijos algoritmo, pagrindas yra vienkryptės funkcijos, kurias paprasta apskaičiuoti, tačiau apskaičiuoti atvirkštinę jų reikšmę per priimtiną laiko tarpą neįmanoma. Darbe bus bandoma įrodyti, kad tiriamoji lygčių sistema turi mažai sprendinių ir yra tinkama kriptografiniams algoritmams. Iš pradžių tyrinėta atskiros lygties sprendinių aibė, paskui pereita prie lygčių sistemos sprendinių aibės. Sprendiniai ieškomi naudojant matricų perrinkima, tai pat pasitelkiant kitus metodus. Nustatyta, kad lygčių sistemos sprendinių skaičius, nepriklauso nuo matricos eilės m. Key agreement protocol, as well as any asymmetric cryptographic algorithm, is based on one-way functions which are easy to calculate, but to calculate the inverse of their value within a reasonable period of time is impossible. The paper will attempt to prove that the system of equations has not much solutions ant that it could be used in cryptographic algorithm. At first individual equation was solved, set of solutions was found. Then moved explore to the set of solutions of equations system. Solutions were found using brute force algorithm for matrices. As well as through other methods. It was found that the number of solutions of equations system does not depend on the matrix size.

Šiame darbe pateikiama ląstelių plyšinės jungties Markovo modelių sudarymo metodika, apimanti perėjimo tikimybių skaičiavimą panaudojant nepriklausomų J. Bernulio bandymų schemą, stacionariųjų tikimybių skaičiavimą ir plyšinės jungties laidumo priklausomybės nuo įtampos skaičiavimus. Tariama, kad plyšinė jungtis sudaryta iš daugybės lygiagrečiai sujungtų kanalų (pvz., 1000). Kiekvienas kanalas sudarytas iš 2 nuosekliai sujungtų puskanalių (koneksonų), o kiekvienas koneksonas sudarytas iš 6 lygiagrečiai sujungtų vienetų (koneksinų). Kiekvienas koneksinas gali būti atviroje arba uždaroje būsenoje, kuri priklauso nuo kanalo įtampos. Modelių, sukurtų naudojant šią metodiką, adekvatumas patikrintas lyginant plyšinės jungties modeliavimo rezultatus su imitacinio modeliavimo (programų, kurias atliko Nerijus Paulauskas ir Saulius Vaičeliūnas (KTU Informatikos fakulteto magistrantai)) rezultatais, kurie patikrinti su eksperimentų rezultatais. Sukurta Markovo modelių metodika panaudota kuriant plyšinės jungties modelius, kai koneksinai aprašomi 3 būsenomis: uždara, atvira ir visiškai uždara. In this paper the methodology of composing of Markov models of the gap junction of cells is introduced. This methodology contains of computing of transition probabilities using scheme of independent J. Bernoulli trials, computing of stationary probabilities and computing of the conductance of the gap junction dependence on a voltage. It is considered that the gap junction consists of a lot of channels (for example, 1000), joined parallel with each other. Each channel consists of two subchannels (connexons), joined in series, and each connexon consists of 6 units (connexins), joined parallel with each other. Each connexin can be in an open or a closed state. State of a connexin depends on a voltage that is going through the channel. The adequacy of models that were created using this methodology is tested comparing the results of modelling of the gap junction using Markov chains with the results of the imitational modelling (programs that were done by Nerijus Paulauskas and Saulius Vaičeliūnas (postgraduate students from Informatics faculty, KTU)). The latter results were tested with the results of experiments. In this paper the methodology of created Markov models was used creating the models of gap junction, where a connexin is described being in 3 states: closed, open and deep closed.

Age-dependent highly reliable systems provide small amount of statistical information and for that reason classical frequentist methods cannot be applied due to their asymptotical assumptions. However, Bayesian methods, due to their ability to naturally couple all sources of information (including expert subjective opinions) and not rely on asymptotic assumptions, are attractive approach to solve small sample problems in age-dependent reliability modelling. In this thesis Bayesian paradigm and its applicability were presented and general methodology to analyse previously mentioned problem was obtained. Methodology successfully was applied for two real data samples: failures in European natural gas grid and electrical Instrumentation and Control components. It was concluded that presented approach is able to easily investigate small samples in nonlinear age-dependent models. Also, analysis showed that different model goodness-of-fit approaches can provide different inferences and that sometimes it can fail due to nonlinearities and heteroscedasticity present in data. For that reason Bayesian posterior model averaging procedure were applied and concluded that it gives more reliable and better calibrated results than would be in one model case. Also adaptive Metropolis superiority over classical Metropolis – Hastings algorithm for highly correlated parameters and nonlinearities in model was validated. Nuo amžiaus priklausomos aukšto patikimumo sistemos suteikia labai mažai statistinių duomenų ir dėl šios priežasties klasikiniai dažninistiniai metodai negali būti taikomi, nes jie remiasi asimptotinėmis prielaidomis. Tačiau Bajesiniai metodai, dėl jų savybės natūraliai sujungti visus informacijos resursus (įskaitant ir subjektyvią ekspertinę nuomonę) ir nesiremti asimptotinėmis prielaidomis yra patraukli paradigma, tinkama spręsti mažų imčių problemas nuo amžiaus priklausomo patikimumo modeliavime. Šiame darbe pristatomas Bajesinis požiūris ir jo pritaikymas bei buvo sudaryta bendra metodologija, kaip analizuoti anksčiau minėtą problemą. Metodologija buvo sėkmingai pritaikyta dviems realioms sistemoms analizuoti: gedimai Europos gamtinių dujų tinkluose bei elektriniuose kontrolės komponentuose, naudojamuose atominėse elektrinėse. Padaryta išvada, kad sudaryta metodologija yra tinkama analizuoti mažoms imtims netiesiniuose nuo laiko priklausomuose modeliuose. Be to, analizė parodė, kad skirtingi modelio tikimo metodai gali vesti į skirtingas išvadas apie modelius ir kartais šie metodai gali neveikti dėl heteroskedastiškumo duomenyse. Dėl šios priežasties atlikta Bajesinio posteriorinio vidurkinimo procedūra, kurios rezultatas yra patikimesnis ir geriau kalibruotas, nei kad vieno modelio atveju. Taip pat nustatytas adaptyvaus Metropolis algoritmo pranašumas lyginant su Metropolis-Hastings algoritmu analizuojant labai koreliuotus parametrus bei netiesinius modelius.

Tobulėjant mobiliesiems telefonams ir kitoms technologijoms, atsiranda galimybė pakeisti arba papildyti rinkoje naudojamus grynuosius pinigus jiems ekvivalenčiais elektroniniais pinigais. Elektroniniai pinigai yra viena naujausių atsiskaitymo formų ir jos realizacija rinkoje yra ribota. Darbe buvo realizuotas Stefan Brands elektroninių pinigų modelis naudojant Java platformas kompiuteryje ir mobiliajame telefone. Buvo ištirtas šių realizacijų efektyvumas ir pastebėta, kad realizacija kompiuteryje yra 100 kartų greitesnė negu mobiliajame telefone. Buvo pasiūlyta ir realizuota aritmetinių funkcijų (sudėties, skirtumo, modulio, modulinės eksponentės, postūmio į dešinę) klasė Java Card platformoje. Modulinė eksponentė buvo realizuota RSA algoritmo pagalba. Darbe pateiktas šios realizacijos greičio įvertis. Dėl lėto funkcijų vykdymo pasiūlytas mišrus vartotojo dalies protokolų realizacijos modelis. Darbe pateikiama techninės ir programinės įrangos analizė, reikalinga norint atlikti elektroninių pinigų realizaciją. Taip pat atlikta kriptografinių ir matematinių metodų apžvalga, naudojamų Stefan Brands elektroninių pinigų modelyje., As mobile phones and technology advance new opportunities for implementation of elektronic money systems become possible. Electronic money is one of the latest methods for paying for goods and there are just a few implementations. In this work implementation of Stefan Brands electronic money model was performed. Stefan Brands protocol was implemented using Java langauge in standard computer and in mobile phone. Efficiency of these implementations was estimated and it was found that implementation on mobile phone is approximetly 100 times slower using Java ME platform. A library for for doing arithmetic operations like addition, subraction, modulus, modular exponentiation, right shift, etc. was implemented using smart card enviroment. As it is not possible to use cryptographic processor directly, RSA encryption scheme was used to perform modular exponention. Results of implementation speed were given and it was concluded that whole client side implementation using Java Card enviroment was two slow so mixed model was suggested. This work also consist of technical and software analysis needed to perform electronic money implementation. Also a brief review of cryptographic ant mathematic methods used in Stefan Brands digital cash system was performed.

Darbe pateikti švietimo duomenų statistinės analizės modeliai ir programinė įranga, kurie palengvina sprendimų priėmimą bei jų pagrindimą sprendžiant švietimo valdymo organizavimo uždavinius. Modeliai ir programinė įranga realizuoti naudojant taikomosios statistikos metodus, objektinio programavimo technologiją ir SAS sistemą., The statistical analysis models and software of education data for support the decisionmaking is presented in this paper. The models and software were developed using applied statistics methods, object programming technology and software SAS.

Būtinybė apsaugoti autorinių teisių savininkus nuo neteisėto intelektinės nuosavybės naudojimosi ir platinimo vis didėja. Tam puikiai tinka skaitmeniniai vandens ženklai, kurie ne tik apsaugo nuo neleistino intelektinės nuosavybės naudojimosi, bet pasinaudojus vandens ženklais galima susekti neteisėtą vartotoją. Šiame darbe aptarta diskrečioji kosinuso transformacija (angl. Discrete Cosine Transform (DCT)) ir išplėsto spektro (angl. Spread-Spectrum) ženklinimo vandens ženklais metodai, plačiau išnagrinėtas DCT metodas ir patikrinta keletas paprastų vaizdo atakų, kaip antai: karpymas, suspaudimas, pasukimas ir pan. Dalies vaizdo iškirpimas, pasukimas gali neatpažįstamai pakeisti vandens ženklą. Taip nutinka, nes iš pakeisto paveikslėlio ištraukiant vandens ženklą priešingu įterpimui metodu pasikeičia vaizdo taškų koordinatės, o iškirpus dalies koordinačių trūksta. Priklausomai nuo posūkio kampo ar iškirptos dalies dydžio sugadinamas ir vandens ženklas, kuris nepasikeičia keičiant spalvą ar kontrastą., The necessity to protect copyright owners from using and sharing illegal intellectual property still grows. Digital water marks fits perfectly for this matter. They not only prevent using illegal intellectual property, but they can also detect illegal user. In this paper the discrete cosine transform (DCT) and spread-spectrum water-marking methods were discussed, and DCT method was analysed, and several image attacks were tested, such as: trimming, compression, rotation and etc. The trimming a part of an image, rotation of an image can change water mark beyond recognition. It happens because taking water mark out from changed image using inverse method of insertion image pixel coordinates change, and trimming causes a missing of part of coordinates. Depending on the angle of rotation or the size of a trimmed part a water mark is corrupted, but it does not change when a colour or a contrast is being changed.

Tvarkaraščių sudarymo uždaviniai – viena iš sunkiau sprendžiamų problemų, kylančių įvairiose gamybinėse struktūrose, grupė. Darbo pradžioje supažindinama su bendrais tvarkaraščių sudarymo uždavinių bruožais ir jų sprendimo algoritmais. Detaliau nagrinėti šiame darbe parenkamas vienas sunkiausių gamybinių tvarkaraščių ir apskritai kombinatorinių optimizavimo uždavinių – darbo fabriko uždavinys (angl. job shop scheduling problem), kuris be abejo nėra tiksliai sprendžiamas per polinominį sprendimo laiką. Šio uždavinio pradiniai duomenys yra duotos darbų ir įrenginių aibės. Kiekvienas darbas apdorojamas specifine įrenginių tvarka. Uždavinio tikslas – minimizuoti visų darbų atlikimo laiką. Šiam uždaviniui spręsti pristatėme du apytikslius tabu – atkaitinimo modeliavimo bei paieškos kintamose aplinkose algoritmus, priklausančius metaeuristinių metodų šeimai. Iš tabu – atkaitinimo modeliavimo galima nesunkiai gauti paprastą tabu paiešką, tad prie dviejų minėtų algoritmų galima pridėti ir paprastąją tabu paiešką. Šiame darbe atlikta minėtų algoritmų programinė realizacija. Pristatytų algoritmų efektyvumui įvertinti ir algoritmų parametrų parinkimo rekomendacijoms pateikti, buvo pasirinkti gerai literatūroje žinomi bei sunkiau sprendžiami etaloniniai darbo fabriko uždavinių pavyzdžiai. Darbo pabaigoje pateikiamos minėtų algoritmų parametrų parinkimo rekomendacijos ir aptariamas algoritmų efektyvumas, kuris nagrinėtuose uždaviniuose nebuvo pastovus minėtų trijų algoritmų atvejais, t.y. nebuvo tokio algoritmo, kuriuo būtų visada gaunami geresni rezultatai už kitų visuose nagrinėtuose uždaviniuose ir išryškėjo uždaviniai, kurie palankesni vienam ar kitam algoritmui, tačiau nagrinėjant vidutinį efektyvumą, geresnis jis buvo gaunamas su tabu – atkaitinimo modeliavimo ir paprastos tabu paieškos algoritmų kombinacija (spręstus uždavinius priskiriant vienam iš algoritmų) nei paieškos kintamose aplinkose algoritmo atveju., At the beginning of this work we introduce to the combinatorial optimization, scheduling problems and methods used to solve them. In computer science scheduling problems is considered strongly NP-complete. The combinatorial optimization problem considered in this paper is a static job shop problem scheduling arising in the manufacturing processes. In the static job shop scheduling problem, a finite number of jobs are to be processed by a finite number of machines. Each job consists of a prederminated sequence of task operations, each of which needs to be processed without preemption for a given period of time on a given machine. Tasks of the same job cannot be processed concurrently and each job must visit each machine exactly once. A schedule is an assignment of operation to time slots on a machine. The makespan is the maximum completion time of the jobs and the objective of the job shop scheduling problem is to find a schedule that minimizes the makespan. When the size of problem increases, the computational time of the exact methods grows exponentially. Therefore, the recent research on job shop and other scheduling problems is focused on heuristic algorithms. We also presented some meta-heuristic algorithms such as Tabu search – Simulated annealing (TS/SA), Tabu Search (TS), Variable Neighborhood Search (VNS) and showed their results on some job shop instances. At the end of this work we tell recommendations about choosing suitable parameters.

Sistemų gedimo modeliavimas paprastai vykdomas taikant taip vadinamus gedimų medžius. Sistemos gedimo tikimybės ir gedimo atsiradimo priežasčių vertinimas dažniausiai atliekamas sudarant minimalių kirtimų aibę (MCS) ir pagal ją įvertinant gedimo tikimybę. Pastaruosius dvidešimt metų tiksliam gedimo tikimybės vertinimui yra taikoma dvejetainė sprendimų diagrama (BDD). Tačiau BDD sudarymo ir taikymo metodika vis dar yra tobulinama. Iki šiol Lietuvoje sistemos gedimo tikimybės vertinimui BDD dar nebuvo taikyta. Pristatant atliktą darbą aprašomi pagrindiniai MCS ir BDD sudarymo metodai bei jų taikymo ypatybės. Taip pat pateikiamas Kauno hidroelektrinės užtvankos vartų valdymo sistemos gedimo modelis ir gedimo tikimybės vertinimas. Šiuo tikslu buvo taikomi skirtingi MCS ir BDD sudarymo metodai bei atitinkamos programinės priemonės. Atlikus bandomuosius skaičiavimus taip pat pateikiamas gautų rezultatų palyginimas. Darbe apibūdinami pagrindiniai MCS ir BDD taikymo privalumai ir trūkumai bei pristatoma naujai sukurta programinė priemonė „DemoITE“. Taikant išanalizuotus algoritmus bei sukurtą programinę priemonę „DemoITE“ buvo ištirtos ir nustatytos sistemos gedimo priežastys bei tiksliai įvertinta sistemos gedimo tikimybė. Be to, pasiūlyta bazinių įvykių rangavimo principas, įgalinantis gauti mažiausią BDD struktūrą. Modelling of system failure usually is performed applying so-called fault trees. Assessment of system failure probability and failure occurrence causes usually is performed developing a minimal cut-set (MCS) and according to it evaluating probability of system failure. The last twenty years a binary decision diagram (BDD) has been applied for the exact evaluation of system failure. However, a methodology of creation and application of BDD is still under development. Till now in Lithuania for the assessment of system failure probability BDD has not been applied yet. Presenting a performed work the main methods of development of MCS and BDD as well as features of their application is described. Also, the model and assessment of failure of Kaunas hydropower dam gates’ control system is presented. For this task the different methods of development of MCS and BDD as well as corresponding software was applied. Having performed the testing calculations a comparison of results is presented too. In the work the main advantages and disadvantages of MCS and BDD application are described and newly created software “DemoITE” is introduced. The developed algorithms and universal software “DemoITE” is used for visualization of failure causes and for exact estimation of the investigated system failure probability. Also, it is proposed the order of basic events on purpose to design the least BDD.

Darbe bus nagrinėjama mišraus tipo masinė aptarnavimo sistema, kurią gali sudaryti n paraiškų šaltinių, su atitinkamais paprasčiausių srautų intensyvumais, o paraiškos gali būti paskirstomos į m aptarnavimo įrenginių su fiksuotomis prioritetinėmis paraiškų eilėmis, kur paraiškos aptarnavimo laikas S yra pasiskirstęs pagal apibendrintą tikimybinio skirstinio funkciją G(t). Darbo tikslas – sukurti programinę įrangą, kuri pagal pateiktą sistemos funkcionavimo aprašymą schematine struktūra apskaičiuoja sistemos stacionariąsias tikimybes ir tikimybines charakteristikas. This paper analyses the underlying multi-server and multi-class queuing system which is receiving applications of corresponding intensities distributed by Poisson process and can be spread among multi-class servers with fixed waiting positions, where service time S of a application has a general probability distribution function G(t). The object of this paper is to create the software which enables to compute stationary probabilities and to estimate stochastic characteristics of the system which is defined in schematic structure.