Search

The article presents an integrated consideration of listening skills assessment issues with particular emphasis on listening and comprehension analysis (individual phases of listening comprehension: reception, interpretation, evaluation and response), taking into account the specifics of listening comprehension in Slavic languages, listening comprehension test criteria and also the possibilities in testing listening comprehension in the context of listening comprehension strategies and tactics, which seem to be the basic field of linguo-didactic research of these language skills. Příspěvek prezentuje komplexní pohled na problematiku řečové dovednosti poslech s porozuměním, klade důraz na analýzu průběhu poslechu s porozuměním (jednotlivé fáze poslechu s porozuměním: akustickou, identifikační, fázi porozumění a interpretace) se zřetelem ke specifikům poslechu s porozuměním ve slovanských jazycích, na kritéria zohledňovaná při tvorbě poslechového testu a také na možnosti testování této řečové dovednosti v souvislosti s poslechovými strategiemi a taktikami, které jsou v současnosti základní oblastí lingvodidaktického výzkumu této řečové dovednosti.

Tento článek se zabývá specifiky marketingové komunikace neziskových organizací v České republice. Pro sekci věnovanou doporučením jsou rozhodující výsledky výzkumné studie marketingové komunikace neziskových organizací v České republice provedené v roce 2015 a následné výzkumné studie provedené v letech 2019-2020. Na základě výsledků posledního kvantitativního průzkumu, který zahrnoval účast 313 neziskových organizací, výsledků následného kvalitativního výzkumu managementu 50 neziskových organizací a srovnávacích studií z výzkumných studií provedených po celém světě, neziskové organizace vnímají význam public relations jako nástroj dlouhodobé udržitelnosti. Problémem však často je skutečnost, že se kvůli nedostatečným lidským a finančním zdrojům nemohou intenzivně a systematicky věnovat public relations. To, co v neziskových organizacích funguje nejlépe, jsou levné formy propagace, zejména PR, nejčastěji používané jsou „veřejné akce“, „články v médiích“ a „tiskové zprávy“ spolu s „zpravodaji“. Popularita veřejných akcí je způsobena skutečností, že zprostředkovávají emoce, společné zkušenosti a osobní kontakt mezi organizací a veřejností. This article deals with the specifics of marketing communication of non-profit organizations in the Czech Republic. For the section dedicated to recommendations, the results of a research study of the marketing communication of non-profit organizations in the Czech Republic conducted in 2015 and follow-up research study conducted 2019-2020 are crucial. Based on the results of the latest quantitative survey, which involved the participation of 313 non-profit organizations, the results of the follow-up qualitative research of the management of 50 non-profit organizations and comparison studies from research studies conducted around the world, non-profit organizations perceive the significance of public relations as a tool of long-term sustainability. However, the problem is often the fact that they cannot devote themselves to public relations intensively and systematically because of insufficient human and financial resources. What works best in non-profit organizations are low-cost forms of promotion, particularly PR, the most frequently used ones being “public events”, “articles in the media” and “press releases” along with “newsletters”. The popularity of public events is caused by the fact that they mediate emotions, joint experiences and personal contact between an organization and the public.

Bakalaura darba mērķis ir analizēt teorētisko literatūru par saskarsmes būtību un izpētīt rotaļnodarbības nozīmi saskarsmes prasmju veidošanā 5-6 gadīgiem bērniem. Darba teorētiskajā daļā tika apskatīta saskarsmes būtība, saskarsmes prasmju noteikšanas kritēriji un rādītāji bērna sociālo prasmju un personības attīstības izvērtēšanai, 5-6 gadīgu bērnu kognitīvā, sociālā, emocionālā un fiziskā attīstības specifika, rotaļnodarbība kā saskarsmes prasmju veicinātāja, bērnu pedagoģiskā – psiholoģiskā izpēte. Empīriskajā daļā tika noskaidrots Pirmsskolas izglītības iestādes personāla viedoklis, ka 5-6 gadīgu bērnu saskarsmes prasmes veidošanās norit sekmīgāk, ja rotaļnodarbība tiek organizēta, lai apmierinātu bērnu vajadzības pēc saskarsmes un sadarbības ar vienaudžiem, rotaļnodarbībā piedāvāta rotaļu daudzveidība. Pētījuma rezultātā tika izstrādātas rekomendācijas pedagogu saskarsmes prasmju pilnveidošanā. Veiktais pētījums par rotaļnodarbības nozīmi saskarsmes prasmju uzlabošanā palīdzēs audzinātājām rast individuālāku pieeju darba organizēšanā un vadīšanā ar rotaļnodarbības palīdzību, tādejādi uzlabojot savstarpējās saskarsmes prasmes, papildinot esošās zināšanas par 5-6 gadīgu bērnu specifiku darbā, individuālo pieeju katram bērnam, veicinot savstarpējo (gan bērniem ar personālu, gan savstarpēji) uzticību un adaptēšanos jaunā vidē. Galvenie rezultāti tika sasniegti, izmantojot personāla anketēšanas metodi, kura pierāda, ka rotaļnodarbība ir nepieciešama saskarsmes prasmju uzlabošanā, ar attieksmes, zināšanu, prasmju pielietošanu darbā ar mērķgrupu un teorija sakrīt ar praksi. Darba gaitā izveidotas 4 tabulas un 16 attēli., The goal of the Bachelor's work is to analyse the theoretical literature about the essence of communication and the significance of play lessons for the development of communication skills for children aged from 5 to 6. The theoretical part of the work deals with the essence of communication, the criteria for the determination of communication skills and indicators for the assessment of children's social skills and personality development, as well as the specifics of the cognitive, social, emotional and physical development of children aged 5 to 6. It views play lessons as the promoters of communication skills alongside with pedagogic and psychologic research of children. The empirical part finds out the opinion of the pre-school educational institution staff that the development of communication skills of children aged 5 to 6 is more succesful if play lessons are organized to satisfy the children's needs for communication and cooperation with their peers and if a variety of plays is offered. The research resulted in the elaboration of recommendations for raising the communication skills of the educators. The given research on the importance of play lessons for the improvement of communication skills will help the teachers to find a more individual approach for organizing and managing the work by the use of play lessons. Thus, the mutual communication skills will be improved, the knowledge on the specifics of the work with children aged 5 to 6 will be widened, as well as individual approaches will be found promoting mutual trust (both between children and teachers and among children themselves) and adaptation to a new environment. The main results have been reached by the use of personnel questionnaire method. It proved the necessity of play lessons for the development of communication skills. Theory and practice are matching and attitude, knowledge and skills must be applied when working with the target group. 16 charts and 4 tables have been created for the work.

Beveik neįmanoma aptarti tokio plataus ir painaus reiškinio kaip groteska viename straipsnyje, todėl čia siekiama pabrėžti keletą leitmotyvinių paradigmų susijusių su groteskos išraiškomis lietuvių ir lenkų literatūroje. 20-ajame amžiuje groteska buvo dažnai interpretuojama kaip individuali ir tuo pačiu kolektyvinė baimių ir fobijų išraiška. Rašytojus ir menininkus paveikė filosofų, kurie piešė kultūros ateitį su niūriu pesimizmu, idėjos. Prieškario Vilniuje jų apokaliptinės išraiškos sukūrė bendrą intelektualinę aplinką, kurioje svarbų vaidmenį vaidino menininkai bei mąstytojai ir mokslininkai. Witkacis (Stanisław Ignacy Witkiewicz), vienas žymiausių lenkų groteskos kūrėjų, dažnai vaizduodavo įvairius absurdiškus įvykius su iškreiptais pojūčiais ir pasąmonės jausmais, o prieš antrąjį pasaulinį karą buvo apimtas katastrofinių vaizdinių, apie kuriuos rašė ir analizavo meditacinėse filosofinėse studijose. Groteskos išraiška priklauso nuo tokių faktorių, kaip autoriaus talentas, psichologinis polinkis, ketinimas, estetinis užmanymas, literatūrinė scena, taip pat nuo neliteratūrinių faktorių, kaip socialinė aplinka ir politinis klimatas. Straipsnyje analizuojamos 20-ojo amžiaus lietuvių ir lenkų dramos, groteskos išraiškos, funkcinis ir istorinis kontekstas. Lenkų dramose šiuolaikinės groteskos kilmė susijusi su tradiciškai racionalios pasaulėžiūros krize pirmojoje 20-ojo amžiaus pusėje. Po antrojo pasaulinio karo, groteska lenkų, kaip ir lietuvių, dramoje tapo svarbia dvasinio savarankiškumo išlaikymo ir opozicijos socialistiniam režimui išraiškos priemone. Teoriniu lygmeniu paralelės tarp lietuvių ir lenkų dramos yra įdomi medžiaga interpretuojant groteskos išraiškas ir nusakant meninį žanro repertuarą.

Sportinė trauma – viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurios sportininkas negali dalyvauti treniruotėse, varžybose. Plintant aktyviam gyvenimo būdui, sportinių pažeidimų problema tampa vis aktualesnė ir kasdieniniam gyvenime (Barkauskas, 1995). Traumas sukeliančių mechanizmų ir veiksnių žinojimas leidžia veiksmingiau atlikti profilaktinį darbą. Dėl to labai svarbu į jį įtraukti tyrėjus, trenerius, gydytojus, kurie pasinėrę į sporto traumatizmo problemas (Ренстрём, 2003). Tyrimo tikslas – nustatyti ir palyginti Lietuvos vaikų, jaunių ir didelio meistriškumo krepšinio komandų traumų pasireiškimo dažnį, priežastis ir specifiką priklausomai nuo amžiaus. Tikslui pasiekti įgyvendinome uždavinius, t.y. nustatėme dažniausiai krepšininkų tarpe pasitaikančių traumų priežastis ir traumų dažnį priklausomai nuo amžiaus. Nustatėme traumų specifiką priklausomai nuo amžiaus. Nustatėme kokios yra taikomos prevencinės priemonės sumažinti traumingumui. Atlikus tyrimą priėjome prie išvadų jog dažniausiai pasitaikančios traumos vaikų 10-14 m. (45 proc.) ir jaunių 14-18 m. (45 proc.) yra rankų pirštų traumos, o aukšto meistriškumo krepšininkų tarpe dažniausiai pasitaikanti yra čiurnos trauma (28 proc.). Vaikų komandos vidutiniškai per sezoną patyrė 13 ± 2, jauniai – 14 ± 2 ir aukšto meistriškumo komandos 4 ± 2 traumos per sezoną. Daugiausia sportinių traumų patiriama karjeros pradžioje, vėliau su lyg sportine patirtimi traumų skaičius mažėja. Didelį stažą turintys sportininkai traumas patiria... [toliau žr. visą tekstą] Sport injury – is one of the main reasons why athlete can not participate in practise or competitions. Sports infringement problem become more acute in daily life (Barkauskas, 1995). Injury causing mechanisms and factors knowledge allows more effectively carry out preventive work. So therefore it is important to include researchers, coaches, doctors, who are immersed in sports injuries issues (Ренстрём, 2003). Aim of the study – to compare Lithuanian children, youth and professional basketball teams injury frequency, causes and specificity depending on age. In order we achieved implementation, i.e.we find out the mostly among common basketball injuries and injury rate depended on age. We found what preventive measures are used. After the research had been made we concluded that the most commin injury in children 10-14 (45 percent) and Junior 14-18 (45 percent) was fingers injury, and in professional basketball players ankel injuries (28 percent) were he most common injury. Children‘s team had a season averge of injuries - 13±2, youth - 14±2 and professional teams - 4±2 innjury during the season. The main causes of children injuries was the lack of warm up (82 percent), youth – body contact (92 percent) and poor condition (91 percent) and for the professional basketball teams body contact (46 percent) was the main causes of injuries. Among children, youth and professional basketball players , during training proces, coaches and physiotherapists focuses on warming up and... [to full text]

Užgavėnės Lietuvoje mėgstamiausia liaudiškoji šventė. Straipsnyje analizuojami išskirtiniai Užgavėnių šventės (kitaip – Šiupinio vakaro) bruožai Klaipėdos krašte. Remiantis Mažosios Lietuvos teritorijoje užfiksuotais rašytiniais šaltiniais ir šiuolaikiniais etnografiniais pasakojimais, Klaipėdos krašto Užgavėnių šventės papročiai lyginami su Didžiosios Lietuvos tradicijomis, komentuojami įvykę pakitimai. Daugelis visoje Lietuvoje užrašytų Užgavėnių papročių Klaipėdos krašte nunyko. Galima spėti, kad tai lėmė įsigalėjęs protestantizmas, kurio išpažinėjai sekė Šventuoju Raštu ir vengė teatrališkumo. Liko tik nedidelė dalis papročių, pavyzdžiui, pasivažinėjimai, supimasis sūpuoklėmis, gausios vaišės ir svarbiausia – šiupinio gaminimas, iš kurio kilo Šiupinio šventė – išskirtinis Užgavėnių bruožas Klaipėdos krašte. Šiupinio vakaras – tai kultūros reiškinys, kuris atsirado veikiamas liuteronybės ir vokiškosios kultūros. Kiekvienoje šeimoje gaminant šiupinį buvo laikomasi savų tradicijų pagal vietos ypatumus, šeimos socialinį statusą ir pan. Pagrindinės šiupinio sudedamosios dalys – žirniai, kiaulės palūpis, ausys, uodega, šnipas. Šiais laikais receptūra kinta, tačiau autentiškas Užgavėnių šiupinys neįsivaizduojamas be kiaulienos ir žirnių. Pasikeitus Užgavėnių šventės papročiams iš esmės pakito apeigų struktūra ir giluminis jų suvokimas žmonių sąmonėje. Daugelis papročių tapo pramogomis, žaidimais, tačiau informantų pateikiamos Šiupinio vakaro šventimo interpretacijos yra susijusios su socialine ir kultūrine aplinka, kurioje jie gyvena. Užgavėnės [Shrove Tuesday] is the most favourite folk holiday. The article analyses exceptional characters of Užgavėnės (also called Šiupinio Vakaras [Hotchpotch Evening]) in Klaipėda region. Based on written sources recorded in Mažoji Lietuva and on modern ethnographic stories, the customs of Užgavėnės holiday in Klaipėda region are compared to traditions of the rest of Lithuania, and changes that have taken place are commented on. Most of customs of Užgavėnės recorded in the whole country disappeared in Klaipėda region. It might be guessed that this was caused by Protestantism, the confessors of which followed the Holy Writ and used to avoid dramatics. Only some customs remained, e.g. rides, swinging, plentiful meals and most important – the cooking of šiupinys [a hotchpotch], which gave the name Šiupinys Holiday – exceptional feature of Užgavėnės in Klaipėda region. Šiupinys Evening is a cultural phenomenon, which originated influenced by the Lutheranism and German culture. Every family cooked šiupinys following their own traditions, specific to each locality, social family status, etc. Main ingredients of šiupinys were peas, lip, ears, tale, and snout of a pig. Nowadays the recipes vary, however, an authentic šiupinys of Užgavėnės cannot be made without pork and peas. As Užgavėnės customs changed the structure of rituals and understanding thereof in the minds of people changed essentially. Many customs became part of entertainment, games, however, the interpretations given by information providers on celebration of Šiupinys Evening are related to their social and cultural environment.

Akademinis tikybos mokytojų rengimas po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje pradėjo skaičiuoti tik antrąjį dešimtmetį. Padėjus pagrindus sisteminėms studijoms, kyla būtinybė jas optimizuoti. Dabartinei švietimo sistemai reikalingi universitetinį išsilavinimą turintys pedagogai, kurie būtų ne tik geri fundamentaliųjų teologijos mokslų žinovai, tačiau gebėtų efektyviai ir įtaigiai padėti ugdytiniams įgyti žinių. Tikybos dėstymas reikalauja ne tiek faktinių žinių diegimo, kiek pedagoginės įžvalgos atskleidžiant tikėjimo slėpinius, brandinant krikščioniškąsias jaunos asmenybės vertybes, puoselėjant katalikiško gyvenimo būdo tradiciją. Siekiant užtikrinti, kad būtų išugdyti šie mokytojo gebėjimai, būtina ypatingą dėmesį sutelkti į tikybos mokymo metodikos pažinimą studijų procese. Aukštosiose mokyklose, rengiančiose katechetus, nepakankamai dėmesio skiriama tikybos specifikos klausimams, tikybos programų, vadovėlių, metodų bei metodinių priemonių pažinimui. Šio straipsnio tikslas – išryškinti svarbesniuosius tikybos dalyko ir jo metodikos pažinimo aspektus; juos pagrįsti teorinių studijų ir praktinės pedagoginės veiklos sąsajomis. Tai leistų studentams geriau pasirengti atsakingam pedagoginiam darbui Academic training of teachers of religion in Lithuania has recently entered only the second decade after the Restoration of the independence. Laying the fundaments of systemic studies requires the optimization of thereof. The present system of education needs pedagogues with the University training, not only experts of fundamental theological sciences, but also teachers able to give effectively and forcibly their knowledge to their pupils. Religion teaching means not only giving actual knowledge, but even in a higher extent it means pedagogic perception of disclosing the spirit of faith, maturing Christian securities of a young personality, developing the tradition of the Catholic way of life. For training the above skills of a teacher, the main attention in the process of studies should be concentrated on providing the methods of teaching religion. In training catechists, higher schools are not still ready to concentrate their attention on specific problems of teaching religion, cognition of the curriculum, textbooks, methods and methodic means. The objective of this article is to show the main aspects of cognition of the religion as a subject and methods of teaching this subject on the basis of the interaction of theoretical studies and practical pedagogic activities. This can give the students a possibility to get better training for their future responsible pedagogic activities