Straipsnio autorė apžvelgia Vytauto Kubiliaus literatūros kritikos darbus ir jų evoliuciją, apibrėžia specifines jo estetikos ir metodologijos priemones, apibūdina kritikos stilių. Kubiliaus darbai pasirodė pirmaisiais pokario metais ir tapo opozicija vulgariam sociologiniam metodui. Pagrindiniai literatūros psichologinio interpretavimo kriterijai išdėstyti knygoje „Naujų kelių ieškant“ (1964), padėjusiai pagrindus vėlesnėms monografijoms „Salomėjos Nėries kūryba“ (1968), „Kazio Borutos kūryba“ (1980), „Ievos Simonaitytės kūryba“ (1987), „Antanas Vaičiulaitis“ (1993), „Jonas Aistis“ (1999). Aptardamas literatūros raidą, V. Kubilius remiasi ne tik istoriniu ar psichologiniu kontekstu, bet itin pabrėžia literatūros vidinę logiką, ypatingai žanrų ir krypčių tradicijas. Laikantis šių nuostatų parengta ir išleista: „XX amžiaus lietuvių lyrika“ (1982), „Žanrų kaita ir sintezė“ (1986), „Romantizmo tradicija lietuvių literatūroje“ (1993), „XX amžiaus literatūra“ (1995). V. Kubilius teigia, kad literatūros kritikos svarbiausias uždavinys – atskleisti literatūros kūrinio estetinę vertę. Jis išplečia „meninės vertės“ sąvoką ir ją taiko ne tik literatūrinei, bet ir dvasinei teksto dimensijai. Tradiciškai V. Kubilius laikosi „ornamentuoto“ rašto tradicijos. Aukščiau minimais apibendrinimais remiamasi analizuojant V. Kubiliaus sovietinio laikotarpio literatūros kritikos darbus bei išleistus jau atkūrus Nepriklausomybę, t. y. „Literatūra istorijos lūžyje“ (1997) ir „Neparklupdyta mūza“ (2001). The author of the article presents a review of Vytautas Kubilius' literary criticism and its evolution, defines the specific means of his aesthetics and methodology, and characterises the style of his critique. Kubilius' works appeared during the first post war decade and represented an opposition to a vulgar sociological method. The main criteria of a psychological interpretation of literature were set forth in his book Looking for New Ways (1964), which formed the basis of a number of his monographs, such as Lyrics by Salomėja Nėris (1968), Writings by Kazys Boruta (1980), Writings by Ieva Simonaitytė (1987), Antanas Vaičiulaitis (1993), and Jonas Aistis (1999). While discussing the development of literature, Kubilius refers not only to historical or psychological contexts, but also stresses the internal logic of literature, especially the traditions of genres and trends. This approach has largely shaped the contents of such publications as 20th Century Lithuanian Lyrics (1982), Interchange and Synthesis of the Genres (1986), The Tradition of Romanticism in Lithuanian Literature (1993) or 20th Century Literature (1995). The main function of literary criticism, according to Kubilius, is to reveal the aesthetic value of a literary work. He extends the concept of 'artistic value' and applies it not only to the literal, but also to the spiritual dimension of the text. As regards his style, Kubilius keeps to the tradition of 'ornamented' writing. The above generalizations rest on the analysis of Kubilius' literary criticism published during the Soviet period as well as on his new publications that appeared after the restoration of Lithuanian independence, namely, Literature during the Historical Break (1997) and The Intractable Muse (2001).