Search

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Vilniaus universitetas kelis šimtmečius buvo pagrindinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės aukštoji mokykla, kurios įtaka reiškėsi įvairiose visuomeninio gyvenimo srityse – religijoje, politikoje, kultūroje. Straipsnyje nagrinėjama, kaip Vilniaus Alma Mater veikė Graikų apeigų Katalikų Bažnyčios bazilijonų vienuolijos (veikė 1617–1839 m.) raidą. Tuo tikslu išskiriamos trys grupės, atspindinčios dviejų institucijų ryšius: bazilijonai – universiteto studentai, bazilijonai – universiteto dėstytojai ir bazilijonai – universiteto partneriai švietimo srityje.

Straipsnyje pristatomi tyrimo, kuriuo siekta išsiaiškinti įvairių rizikingo elgesio tipų paplitimo tarp stu­dentų ypatumus ir rizikingo elgesio bei aštrių pojūčių siekio sąsajas, rezultatai. Apklausti 664 studentai iš 8 Lietuvos universitetų. Apklaustų studentų amžiaus vidurkis 20,4 metų (SD = 2,21), 76 proc. jų mote­rys, 24 proc. – vyrai. Tyrime naudotas specialiai sukurtas klausimynas, skirtas 12 rizikingo elgesio tipų, ir Aštrių pojūčių siekio skalės penktoji versija (SSS-V, Sensation Seeking Scale, Form V, Zuckerman, 2007). Tyrimas atskleidė, kad 94,7 proc. studentų būdingas rizikingas elgesys. Dažniausiai paplitęs elgesys – didelio alkoholio kiekio vartojimas vienu metu. Antroje vietoje yra važiavimas su apsvaigusiu nuo al­koholio vairuotoju. Apie trečdaliui studentų būdingas rūkymas, dažnas alkoholio vartojimas, narkotikų vartojimas, ekstremalus sportas, nesaugūs lytiniai santykiai, SMS žinučių rašymas vairuojant. Rečiausiai paplitęs rizikingas elgesys – daugiau nei du sekso partneriai per metus. Nustatyta, kad visi rizikingo elge­sio tipai yra susiję tarpusavyje. Vienas rizikingo elgesio tipas būdingas 11,3 proc. studentų. Beveik pusei studentų (49 proc.) būdingi 2–4 rizikingo elgesio tipai, o daugiau nei trečdaliui (34,5 proc.) būdingi penki ir daugiau rizikingo elgesio tipų. Studentai, kuriems būdingi įvairūs rizikingo elgesio tipai, gauna didesnius aštrių pojūčių siekio skalės balus. Labiau išreikštas aštrių pojūčių siekis prognozuoja didesnį asmeniui būdingų rizikingo elgesio tipų skaičių. Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad aštrių pojūčių siekis yra asmenybės matmuo, kuris gali būti naudojamas prognozuoti ne tik studentams būdingo rizikingo elgesio kiekį, bet ir atskirų rizikingo el­gesio tipų apraiškas, kaip antai narkotikų vartojimas ir užsiėmimas ekstremaliu sportu. Aštrių pojūčių siekio įvertinimas leidžia pasirinkti tinkamus tiek prevencijos, tiek ankstyvosios intervencijos metodus.

Universitetas yra mikroaplinka, kurioje sąveikauja ir veikia tiek dėstytojai, tiek studentai. Jis yra ir kultūrinė aplinka - vieta, kurioje galioja tam tikros elgesio taisyklės, esti savi papročiai ir tradicijos, padedančios išlaikyti savitumą ir pastovumą keičiantis jos nariams, o naujai atėjusiems – greičiau pasijusti šios organizacijos nariais. Individo su savomis nuostatomis bei vertybėmis integravimasis į konkrečią aplinką yra sudėtingas procesas, turintis įtakos ir asmenybei, ir aplinkai – tai asmenybės ir aplinkos sąveika. Kalbinė universiteto aplinka ne tik ugdo studentų kalbą, specialybės kalbos kultūrą, bet ir turi įtakos ugdant studento asmenybę, tobulinant jo intelektą, lavinant dvasinę kultūrą; be to, tinkamai suformuota kalbinė aplinka talkina studentams teisingai suvokti informaciją, geriau įsiminti specialybės žinias.

Studentų veiklos sėkmę lemia nemažai veiksnių, bet pagrindinis jų - adekvati adaptacija aukštojoje mokykloje. Ją gali apsunkinti studentų asmeninės problemos. Straipsnyje, remiantis 1200 Vilniaus universiteto studentų apklausa, buvo išskirtos šios pagrindinės studentų problemos: mokymosi sunkumai, tarpasmeniniai santykiai, problemos ir konfliktai akademinėje grupėje, seksualinės ir egzistencinės problemos. Nustatyta, kad viena dažniausių problemų yra mokymosi sunkumai, sąlygoti išorinių veiksnių, pvz., neracionalių mokymosi krūvių, mokymosi priemonių stokos ir pan. Nemažiau svarbūs yra ir vidiniai veiksniai, pvz., nepakankamai išlavėję studento valingas dėmesys, suvokimas, kalba ir t.t., bei asmenybės ypatumai, charakterio bruožai. Pasyvumas, labilumas, intravertiškumas gali sustiprinti asmeninių problemų reiškimosi intensyvumą ar būti tų problemų atsiradimo priežastimi, o tokie bruožai kaip aktyvumas, racionalumas, stabilumas, atvirkščiai, gali padėti sėkmingai spręsti tas problemas. Tačiau reikia pažymėti, kad ir šie bruožai, būdami itin ryškūs, gali tapti asmeninių problemų, vidinių prieštaravimų priežastimi. Straipsnyje taip pat aptariami ir kai kurie studentų asmeninių problemų sprendimo būdai.

Straipsnyje pateikiami profesijos pedagogų rengimo Europoje ir Lietuvoje modeliai. Konceptualiai įvertinamas profesijos pedagogų sisteminio pedagoginio pasirengimo būtinumas. Išanalizuotas lygiagretus profesijos pedagogų rengimas profesinio kryptingumo universitete, kur koncentriškai integruojama profesija ir pedagogika (psichologija).

Straipsnyje pateikiami pedagoginio eksperimento, atlikto Vilniaus Gedimino technikos universitete, rezultatai. Tyrimo tikslas buvo suformuoti pagrindinius metakognityvius įgūdžius, kurie padėtų studentams savarankiškai turtinti specialybės kalbos žodyną. Tyrimas parodė, kad studentų kalbos turtinimas yra nulemtas vien dėstytojo veiklos. Tus studentas, kuris vien tik įsimena, labai retai išmoksta bendrauti, sunkiai išmoksta žodžius, nesugeba savarankiškai turtinti savo kalbos, vadovaujasi tik atskiromis žodyninio darbo strategijomis, tarp kurių kognityvios bei metakognityvios strategijos nėra iš populiariausių. Daroma išvada, kad studentai nemoka naudotis savo metakognityviais įgūdžiai arba jų neturi. Autorė paaiškina, kodėl metakognityvūs įgūdžiai yra itin svarbūs mokantis užsienio kalbos, o ypač naujos leksikos bei kalbai turtinti. Pabrėžiama būtinybė ieškoti naujų dėstymo metodų ar būdų metakognityviems įgūdžiams skatinti, nes būtent jie leis studentams gebėti savarankiškai turtinti kalbą. Cognitive Apprenticeship metodas siūlomas kaip vienas iš metodų, kuriais galėtų būti tobulinami metakognityvūs įgūdžiai. Pedagoginio eksperimento taikant skirtingus mokymo metodus rezultatai parodė, kad studentų specialybės kalbos žodynas praturtėjo labiau taikant Cognitive Apprenticeship metodą nei pirmąjį Direct instntction metodą. Lyginant metodą su Direct instniction metodu, LSD testo vidurkių skirtumas gautas 0,123305, o Cognitive appr., palyginti su None, 0,269566. Kadangi gauti vidurkių skirtumai teigiami skaičiai, galima daryti išvadą, kad Cognitive appr. metodu besimokę studentai padarė didesnę skaitymo ir žodyno pažangą nei kitais metodais mokęsi studentai.

Straipsnyje aprašomas kiekybinis tyrimas, kurio objektas - dabartinių pirmųjų kursų student tautinis išsiauklėjimas, ieškoma šio išauklėjimo naujausių pokyčių, lyginant 2002 m. ir 2004 m. duomenis (panašumus ir skirtumus). Pasirinkta imtis parodė, kaip baigusiems dabarties bendrojo lavinimo mokyklas įskiepytos tautinės vertybės.

Straipsnyje aptariamos kai kurios teigiamos užsienio kalbų mokymosi nuostatos aukštosiose Lietuvos mokyklose, pedagoginės psichologinės problemos ir būdai teigiamai studento nuostatai mokymo procese formuoti. Straipsnyje apibendrinami rezultatai eksperimento, kurį atlikome siekdami patikrinti studentų nuostatas, suvokti jų veiklos, poelgių psichinius mechanizmus, jų formavimąsi, dėsningumus mokantis užsienio kalbų, taip pat kai kurias pedagogines ir psichologines šių nuostatų formavimo sąlygas. Eksperimente dalyvavo 133 Vilniaus universiteto Matematikos fakulteto I-IV kursų ir 67 Chemijos fakulteto, taip pat 122 Vilniaus technikos universiteto įvairių fakultetų studentai. Palankios nuostatos suformavimas pedagoginiame procese pagristas D. Uznadzės ir jo mokyklos (A. Prangišvili, L. Imedadzės ir kt.) teorija; studentų nuostatai tirti taikėme C. Osgudo ir I. Linharto skales. Iš tyrimų matyti, kad siekiant sudaryti palankią mokymosi nuostatą reikia sistemingai formuoti individo vidinę poziciją, vidines asmenybės sąlygas, pastovų teigia- mą „reakcijų sindromą" pedagoginei, kalbinei veiklai, mokymo turiniui ir procesui, dėstytojui, specialybei ir garantuoti tris nuostatos reguliavimo, sudarymo lygius: kognityvinį, palankų emocijų ir veiklos. Atlikti 322 studentų svetimos kalbos mokymosi nuostatos tyrimai. Iš jtĮ galima spręsti, kad dabar dėstytojo pedagoginės veiklos įtaka palankiai nuostatai formuotis yra minimali. Nė vienas iš apklaustų studentų neįvardijo savo užsienio kalbų dėstytojų kaip palankios nuostatos kūrėjų. Straipsnio pabaigoje pateikiamos išvados ir pedagoginės rekomendacijos studento teigiamai nuostatai mokantis užsienio kalbų formuoti ir reguliuoti.

Straipsnyje aptariama asmenybės profesinio apsisprendimo raidos problema. Ypač daug dėmesio skiriama abiturientų profesijos pasirinkimui ir mokymuisi aukštojoje mokykloje. Nurodoma akademinės grupės įtaka būsimojo profesionalo asmenybės formavimuisi, jos profesiniams interesams, profesiniam kryptingumui.

Publikacijoje apžvelgiamas Kauno Antano Sniečkaus politechnikos instituto Tarpkatedrinės sociologinių tyrimų laboratorijos įkūrimas ir pagrindinės jos darbo kryptys. Pagrindinė laboratorijos sprendžiama problema – aukštos kvalifikacijos specialistų ruošimo būklės analizė, ieškant vis efektyvesnių studentų mokymo bei auklėjimo būdų. Laboratorija nuo 1969 m. organizavo aukštojo mokslo problemų tyrinėtojams penkis tarprespublikinius teorinius seminarus, kuriuose nagrinėti studento asmenybės teoriniai klausimai, studento gyvenimo bei veiklos motyvacijos problema, aukštųjų mokyklų valdymo ir savivaldos, partinės, komjaunimo, profsąjungos ir kitų visuomeninių organizacijų, taip pat mokymo proceso įtakos, formuojant būsimo aukštos kvalifikacijos specialisto asmenybę, klausimai.

Recenzija skirta aptarti J. Leonavičiaus monografijai „Studentų laiko biudžetas“ (1980 m.). Recenzijos autoriaus nuomone, ši monografija labai svarbi aptariant ir racionaliai organizuojant aukštųjų mokyklų mokymo ir auklėjimo procesą, studentų poilsį. Pirmame skyriuje autorius aptaria kai kurias tiesiogiai su studento laiko biudžetu susijusias auklėjimo ir mokymo proceso negeroves. Antrame skyriuje apžvelgiami ir vertinami tokio pobūdžio ankstesni tyrimai. Trečiame skyriuje apžvelgiama studentų laiko biudžeto tyrimų pradžia respublikoje. Analizuojami socialinių- demografinių apklausų rezultatų duomenys.

Straipsnyje tyrinėjama pirmojo kurso įvairių specialybių studentų kompetencijos valdyti išorinius mokymosi veiksnius aktualumas ir svarba, tyrinėjama, kurie kompetencijos aspektai atskleidžiami kaip sudedamosios kompetencijos mokymosi mokytis dalys. Pastebėta, kad tik išoriniai mokymosi veiksniai negali nulemti sėkmingo individo mokymosi, bet derinant su vidiniais veiksniais skatina veiksmingą mokymąsi ir išmokimą. Remiantis mokslo darbais, išoriniai mokymosi aplinkos veiksniai suskirstyti į tris grupes: 1) tinkamas mokytis laikas ir vieta, skatinanti netrukdomą ir sėkmingą mokymąsi; 2) papildomi mokymosi šaltiniai, kitaip tariant, besimokančiojo interakcija su daiktais, 3) įvairios bendradarbiavimo mokantis formos, t. y. individo interakcija su kitais mokymo(si) proceso dalyviais. Gilinantis į tyrimo problemą, t. y. aiškinantis kompetencijos valdyti išorinius veiksnius kintamuosius, rodančius statistiškai reikšmingus ryšius, išryškėjo veiksmingiausi išorinės mokymosi aplinkos, skatinančios sėkmingą mokymąsi, komponentai. Tyrimo metu nustatyta, kad respondentai, linkstantys naudoti papildomus mokymosi šaltinius, dažniau siekia mokydamiesi bendradarbiauti, o siekis planuoti mokymosi laiką skatina ieškoti tinkamos mokytis vietos ir šalinti išorinius mokymosi trikdžius.

Lektorė, socialinių mokslų (edukologijos) daktarė Vilniaus universiteto Užsienio kalbų institutas Universiteto g. 5, LT-01513 Vilnius Tel. (8 5) 268 72 71 El. paštas: virginija19@yahoo.de Straipsnyje atskleidžiama mokinių ir studentų mokymosi mokytis kompetencijos ugdymo(si) aktualumas ir svarba siekiant visą gyvenimą trunkančio mokymosi. Lyginami aukštesniųjų klasių mokinių ir pirmojo kurso studentų požiūriai į jų kompetencijas įžvelgti mokymosi svarbą, planuoti, organizuoti, vertinti ir analizuoti mokymąsi. Nustatyti abiejų grupių respondentų mokymosi mokytis kompetencijos raiškos panašumai ir skirtumai. Išryškinti studentų pranašumai planuojant mokymosi laiką ir pasirenkant tinkamą mokymuisi aplinką, o mokinių – taikant įvairias bendradarbiavimo formas mokantis.

Šiame straipsnyje nagrinėjama netolerancijos problema, kuri gali peraugti į ksenofobinį pagrindą turintį smurtą bei agresiją prieš atskirties grupes visuomenėje, kurios tradiciškai yra socialinio darbo klientai: neįgalieji, moterys, tautinės mažumos ir kita. Siekiant išsiaiškinti, kiek tarp Lietuvos ir Vokietijos studentų paplitusios netolerantiškos nuostatos, ir ištirti respondentų asmeninę patirtį smurto ir diskriminacijos srityse buvo atliktas kiekybinis tyrimas. Tyrimo metu surinktų duomenų analizė parodė, kad beveik visais klausimais lietuvių nepakantumas kitataučiams, homoseksualiems asmenims, žydams, benamiams, romams viršija neigiamas vokiečių nuostatas du ir daugiau kartų.