Search

The aim of the study was to ascertain a value of computerized inhibitory control test (ICT), routine blood tests, peripheral blood ammonia and IL-6 concentration for diagnosis of cognitive disorders in patients with chronic liver diseases. Tasks: to assess a frequency of cognitive impairments and associated risk factors and to compare ICT and blood tests results in chronic hepatitis and cirrhotic patients; to ascertain ICT, IL-6 and routine blood tests values for diagnosis of minimal hepatic encephalopathy (MHE). Until now there were no studies performed whether chronic hepatitis patients with cognitive disorders have analogous ICT, IL-6 and other tests abnormalities as cirrhotic patients with MHE. It has not been studied which ICT and other tests results predict best the cognitive disorders in such patients. 62 cirrhotic patients without overt hepatic encephalopathy, 73 chronic hepatitis and 53 healthy individuals were enrolled. On the same day blood tests, psychometric and ICT tests were performed by every participant. Cognitive disorders were detected in 54,8% of chronic hepatitis patients. In cirrhotic patients MHE was found in 71,0%. Cognitive disorders predispose shorter study time, the fibrosis score, double etiologic factor, while age and gender has no influence. In chronic hepatitis patients the cognitive impairments correlate with ICT and elevated liver enzymes. In cirrhotic patients cognitive disorders correlate with ICT and IL-6 concentration. Conclusion: the... [to full text], Darbo tikslas – nustatyti kompiuterizuoto inhibicinio kontrolės testo (IKT), IL-6, amoniako bei įprastinių kraujo rodiklių vertę diagnozuojant kognityvinius sutrikimus sergantiems lėtinėmis kepenų ligomis. Darbo uždaviniai: nustatyti kognityvinių sutrikimų dažnį, galimus rizikos veiksnius, palyginti IKT ir kraujo testų rezultatus lėtinio hepatito ir kepenų cirozės grupėse; nustatyti IKT bei IL-6, įprastinių kraujo testų vertę minimaliai hepatinei encefalopatijai (MHE). Iki šiol netirta ar pacientai, sergantys lėtiniu hepatitu ir kognityviniais sutrikimais, neturi analogiškų IKT rodiklių pakitimų, IL-6 koncentracijos padidėjimo kaip sergantieji kepenų ciroze ir MHE. Netirta kokie kraujo ar IKT rodikliai kognityvinius sutrikimus prognozuoja geriausia. Į tyrimą įtraukti 62 sergantieji kepenų ciroze be hepatinės encefalopatijos, 73 lėtiniu hepatitu bei 53 sveiki asmenys. Tą pačią dieną buvo atliekami kraujo tyrimai, psichometriniai testai ir IKT. Lėtinio hepatito grupėje kognityviniai sutrikimai nustatyti 54,8 %, о kepenų cirozės grupėje MHE ¬ 71,0 % tiriamųjų asmenų. Kognityvinius sutrikimus predisponuoja trumpesnė mokymosi trukmė, fibrozės laipsnis, dvigubas etiologinis veiksnys, amžius ir lytis įtakos neturi. Lėtinio hepatito grupėje kognityviniai sutrikimai koreliuoja su IKT rodikliais ir kepenų fermentų koncentracijos padidėjimu, o kepenų cirozių grupėje su IKT rodikliais ir IL-6 koncentracija kraujyje. Išvados: Kognityvinius sutrikimus sergant lėtiniu hepatitu ar... [toliau žr. visą tekstą]

Darbo tikslas – nustatyti kompiuterizuoto inhibicinio kontrolės testo (IKT), IL-6, amoniako bei įprastinių kraujo rodiklių vertę diagnozuojant kognityvinius sutrikimus sergantiems lėtinėmis kepenų ligomis. Darbo uždaviniai: nustatyti kognityvinių sutrikimų dažnį, galimus rizikos veiksnius, palyginti IKT ir kraujo testų rezultatus lėtinio hepatito ir kepenų cirozės grupėse; nustatyti IKT bei IL-6, įprastinių kraujo testų vertę minimaliai hepatinei encefalopatijai (MHE). Iki šiol netirta ar pacientai, sergantys lėtiniu hepatitu ir kognityviniais sutrikimais, neturi analogiškų IKT rodiklių pakitimų, IL-6 koncentracijos padidėjimo kaip sergantieji kepenų ciroze ir MHE. Netirta kokie kraujo ar IKT rodikliai kognityvinius sutrikimus prognozuoja geriausia. Į tyrimą įtraukti 62 sergantieji kepenų ciroze be hepatinės encefalopatijos, 73 lėtiniu hepatitu bei 53 sveiki asmenys. Tą pačią dieną buvo atliekami kraujo tyrimai, psichometriniai testai ir IKT. Lėtinio hepatito grupėje kognityviniai sutrikimai nustatyti 54,8 %, о kepenų cirozės grupėje MHE ¬ 71,0 % tiriamųjų asmenų. Kognityvinius sutrikimus predisponuoja trumpesnė mokymosi trukmė, fibrozės laipsnis, dvigubas etiologinis veiksnys, amžius ir lytis įtakos neturi. Lėtinio hepatito grupėje kognityviniai sutrikimai koreliuoja su IKT rodikliais ir kepenų fermentų koncentracijos padidėjimu, o kepenų cirozių grupėje su IKT rodikliais ir IL-6 koncentracija kraujyje. Išvados: Kognityvinius sutrikimus sergant lėtiniu hepatitu ar... [toliau žr. visą tekstą], The aim of the study was to ascertain a value of computerized inhibitory control test (ICT), routine blood tests, peripheral blood ammonia and IL-6 concentration for diagnosis of cognitive disorders in patients with chronic liver diseases. Tasks: to assess a frequency of cognitive impairments and associated risk factors and to compare ICT and blood tests results in chronic hepatitis and cirrhotic patients; to ascertain ICT, IL-6 and routine blood tests values for diagnosis of minimal hepatic encephalopathy (MHE). Until now there were no studies performed whether chronic hepatitis patients with cognitive disorders have analogous ICT, IL-6 and other tests abnormalities as cirrhotic patients with MHE. It has not been studied which ICT and other tests results predict best the cognitive disorders in such patients. 62 cirrhotic patients without overt hepatic encephalopathy, 73 chronic hepatitis and 53 healthy individuals were enrolled. On the same day blood tests, psychometric and ICT tests were performed by every participant. Cognitive disorders were detected in 54,8% of chronic hepatitis patients. In cirrhotic patients MHE was found in 71,0%. Cognitive disorders predispose shorter study time, the fibrosis score, double etiologic factor, while age and gender has no influence. In chronic hepatitis patients the cognitive impairments correlate with ICT and elevated liver enzymes. In cirrhotic patients cognitive disorders correlate with ICT and IL-6 concentration. Conclusion: the... [to full text]

Prostatos, vėžys. yra pati dažniausia ir antra pagal mirtingumą vyrų onkologinė liga Lietuvoje. Prostatos specifinio antigeno (PSA) testo naudojimas ankstyvai patikrai leidžia tikėtis šios ligos užleistumo ir mirtingumo mažėjimo. Mažos rizikos prostatos vėžio gydymas radikaliais metodais yra tapęs neatsiejamu ankstyvos patikros palydovu. Nėra žinoma ar bendros praktikos gydytojų (BPG) siūloma informuoto paciento PSA patikra realioje populiacijoje turės tokį patį poveikį kaip klinikiniuose tyrimuose. Šis tyrimas yra pirmas nacionaliniu mastu atliekamos PSA tyrimu pagrįstos patikros programos poveikio sergamumui prostatos vėžiu vertinimas. Išanalizuota organizuotos patikros skvarba populiacijoje pagal skirtingas amžiaus grupes ir BPG teikiamos paslaugos galimybės mažinant skirtingo amžiaus vyrų prostatos vėžio užleistumą. Sukurta duomenų bazė jungianti PSA patikros ir sergamumo prostatos vėžiu duomenis leidžia nagrinėti organizuotos patikros efektyvumą. Nustatyta, kad ankstyvos patikros skvarba ypač maža 50-54 metų vyrų grupėje, tačiau jau po dvejų metų BPG teikiama informavimo ir PSA patikros paslauga lėmė ne tik lokalaus, bet vietiškai išplitusio prostatos vėžio atvejų mažėjimą visoje 50–75 metų vyrų grupėje. Remiantis tyrimo rezultatais rekomenduojama naudoti papildomas informavimo priemones, įtraukiant jaunesnius nei 60 metų vyrus į ankstyvos patikros programą, bei plačiai naudoti mažos rizikos prostatos vėžio aktyvią stebėseną., Prostate cancer is most common and second deadliest tumour diagnosed in Lithuanian men. Prostate specific antigen (PSA) test in early detection of prostate cancer could result in decreased morbidity and mortality. Radical treatment of low-risk prostate emerged as an inevitable satellite of early detection. It is unknown if PSA testing offered to informed men by general practitioners (GP) could have the same results as in clinical trials. This study is the first evaluation of the nation wide prostate cancer detection program based on PSA testing. GP based early detection program is analysed according to the penetration of PSA testing in different age groups and the potential to decrease prostate cancer morbidity. The created database integrating data of PSA testing and incidence of prostate cancer permits in analysis of the effectiveness of early detection. Penetration of PSA testing was determined to be the lowest in 50-54 years men. After two years GP based PSA testing service resulted in decreased incidence of localized and locally advanced prostate cancer across 50-75 years men group. Results of the study suggest that men younger than 60 years need to be involved in early detection program by additional means of information. The active surveillance should be widely used for management of the low-risk prostate cancer.