1. О пасторальности в творчестве Пятраса Цвирки
- Subjects
Chronotop ,Bucolic image ,буколическая образность ,Literature and Literary Theory ,Lithuanian literature ,Peizažas ,lcsh:Literature (General) ,Burolic imagine ,Chronotopas ,хронотоп ,Lietuva (Lithuania) ,Bukoliškas vaizdingumas ,Kraštovaizdis / Landscape ,Lietuvių literatūra / Lithuanian literature ,Landscape ,Petras Cvirka ,пасторальные традиции ,Pastoralinės tradicijos ,Bukoliškas vaizdas ,Pastoraliniai elementai ,lcsh:PG1-9665 ,Pastorality ,lcsh:PN1-6790 ,Pastorališkumas ,lcsh:Slavic languages. Baltic languages. Albanian languages ,пейзаж - Abstract
Straipsnyje siekiama išskirti ir aprašyti pastorališkus Petro Cvirkos kūrybos elementus. Šiuo tikslu pasirinkti tie rašytojo apsakymai ir romanas, kurie išversti į rusų kalbą. Straipsnio autorės nuomone, peizažas, pastorališkas chronotopas, bukoliškas vaizdingumas, muzikalumas – visa tai sukuria Cvirkos apsakymų ir jo romano „Žemė maitintoja“ prasmes. Minėti pastorališki elementai ne tik sąlygoja meninį Cvirkos prozos vaizdingumą, bet ir demonstruoja Europos ir kitų nacionalinių tradicijų aktualumą ir pastovumą istorinių lūžių situacijose, ir, savo ruožtu, perkelia lietuvių rašytojo kūrybą iš tendencingų, jo epochai aktualių idėjų plokštumos į bendražmogiškas ontologinių prasmių erdves. The article is devoted to the exposure and description of indications of pastoral figurativeness in Petras Cvirka’s literary works. In the author’s of this article opinion, the landscape description, pastoral chronotop, bucolic image, musical component have the character of semantic factors in some writer’s stories and the novel. These indications of pastorality not only organize the artistic world of Cvirka’s prose, but also demonstrate the stability and actuality of European pastoral traditions at the turning-point of history and convert his literary works from the tendentious field of urgent for his time ideas in the sphere of common to all mankind ontological meanings.
- Published
- 2016