Search

Straipsnyje pateikiami kokybinio tyrimo „Ekspertų požiūris į šeimos politiką“ rezultatai. Tyrimas atskleidė, jog šeimos politika nėra prioritetinė politikos sritis: politinių jėgų kaita ir finansinių išteklių šeimos politikos priemonėms trūkumas daro neigiamą įtaką šeimos politikos formavimo nuoseklumui ir veiksmingumui. Šeimos klausimus veiksmingai spręsti trukdo valdžios lygių, institucijų ir sektorių bendradarbiavimo stoka, šeimos politikos koordinavimo problemos. Nors vyriausybės skiria vis daugiau dėmesio šeimos politikos klausimams, jis nepakankamai pagrįstas realiais veiksmais. Politikams dažniau patrauklios trumpalaikės, greitą efektą duodančios šeimos politikos priemonės nebūtinai pagerina šeimų padėtį. Aktyvus pilietinės visuomenės įsitraukimas į šeimos politikos formavimą aktualizuoja šeimos politikos klausimus. Kurti šeimai palankią aplinką sunkiau dėl menko nevyriausybinio sektoriaus įsitraukimo, katalikiškosios pakraipos organizacijų dominavimo, sąlygojančio neproporcingą interesų atstovavimą formuojant šeimos politiką. Šeimos politikos stebėjimas ir veiksmingumo vertinimas yra labai svarbus politikos formavimo etapas. Tačiau, ekspertų požiūriu, šio etapo nepakanka, todėl neišplėtojamos galimybės formuoti šeimos politiką. Modernizuojant šeimos politiką, būtina nuodugniai išanalizuoti situaciją, nustatyti įgyvendinamų politikos veiksmų ir priemonių adekvatumą, pasinaudoti rezultatyviomis kitų šalių paramos šeimai modelių idėjomis. Kadangi dar nepakankamai... [toliau žr. visą tekstą] The article presents the results of a qualitative research regarding experts’ attitude to family policy formation. Pursuant to the outcomes of the qualitative research, family policy formation faces the following obstacles: the problem of family policy as a priority area, change of political powers, inadequate situation analysis and the use of its results in the decision-making process, insufficient cooperation between different authorities, politicians and scientists, comparatively weak non-governmental organisations and inadequate representation of interest; insufficient attention to monitoring and evaluation of implemented family policy measures.