Search

Tyrimo tikslas. Apžvelgus literatūrą, išanalizuoti žarnyno mikrobiotos svarbą širdies ir kraujagyslių ligoms, būsimiems tyrimams bei galimoms intervencijoms. Metodai. Mokslinių tyrimų darbų paieška atlikta naudojant kompiuterinę bibliografinę mokslinių darbų duomenų bazę „PubMed“. Analizuoti publikuoti moksliniai tyrimai, straipsniai, elektroninės knygos. Paieškoje buvo vartojami reikšminiai žodžiai ir jų deriniai: gut microbiota, cardiovascular disease, dysbiosis. Rezultatai. Išanalizavus žarnyno mikrobiotos įtaką širdies ir kraujagyslių ligoms, pastebėti egzogeniniai ir endogeniniai veiksniai, dėl kurių žarnyno mikrobiomos pokyčiai gali tapti potencialiu terapiniu taikiniu kovoje su šiomis ligomis.

Krūtinės angina, dar kitaip žinoma kaip krūtinės skausmas, yra geriausiai atpažįstamas miokardo išemijos simptomas. Daliai stabilia angina sergančiųjų yra atliekama diagnostinė vainikinių arterijų angiografija, o iš jų – 10–15proc. nenustatoma reikšmingų pokyčių. Moksliniuose tyrimuose plačiai aprašoma mikrovaskulinė angina, klinikinėje praktikoje įtariama pacientams, kurie skundžiasi būdingais krūtinės anginos simptomais, tačiau jiems atmesta vainikinių arterijų obstrukcija ir vazospazmas, remiantis EKG, krūvio mėginio ir diagnostinės vainikinių arterijų angiografijos tyrimais. Mikrovaskulinę funkciją galima vertinti invaziniu (CFR matavimo) ir neinvazinais (PET, SPECT, šMRT, streso echokardiografija, TTDE) metodais. Pagrindinis vainikinių mikrovaskulinių arterijų disfunkcijos mechanizmas nėra visiškai išaiškintas, tačiau rizikos veiksniais laikomi tie patys kaip ir makrovakulinę anginą sukeliantys veiksniai. Dėl sudėtingos klinikos kilmės, pagrindinis tikslas yra sumažinti krūtinės anginos simptomus MVA sergantiems pacientams. MVA gydymas apima visišką kardiovaskulinių rizikos veiksnių ir gretutinių ligų (būklių), bloginančių klinikines baigtis, kontrolę.

Širdies kairiojo skilvelio remodeliavimasis – tai atsakas į miokardo pažaidą įvykus miokardo infarktui. Tai grupė molekulinių, ląstelinių ir intersticinių pokyčių, kliniškai pasireiškiančių širdies dydžio, formos ir funkcijos pokyčiais. Pradžioje remodeliavimosi procesas yra adaptacinis ir padeda širdžiai prisitaikyti prie pakitusių sąlygų – sumažėjusio miokardo gyvybingumo ir susilpnėjusios širdies funkcijos, tačiau tęsiantispatofiziologinių mechanizmų sukeltiems pokyčiams, šis procesas tampa patologinis ir stipriai didina širdies nepakankamumo progresavimo riziką bei mirštamumą persirgus ūminiu miokardo infarktu. Dėl šios priežasties būtina suteikti adekvatų gydymą ne tik ūminėje miokardo infarkto fazėje, bet ir vėlyvuoju miokardo infarkto gydymo laikotarpiu.