Search

Šiame straipsnyje analizuojama Arvydo Šliogerio Būties paieška tapyboje. Teigiama, kad nors Šliogerio pagrindinėje meno filosofijos knygoje "Daiktas ir menas" pasirinktas prancūzų tapytojo Paulio Cézanne’o paveikslas "Didžioji pušis", vis dėlto pats filosofas yra labai lietuviškas, jo mąstymas, teorinė žiūra persismelkusi lietuviška dvasia bei pasaulėjauta. Tai itin aiškiai matyti iš to, kaip jis interpretuoja Čiurlionio "Žalčio sonatos" paveikslus, žalčio viziją. Žaltys, kuris taip sakralizuojamas pagoniškoje Dzūkijos krašto tradicijoje, susyja ir su Šliogerio filotopija Dzūkijoje. Kultūriniu požiūriu tai labai toli nuo prancūziškojo Provanso regiono. Tekste taip pat bandoma aiškintis, kodėl Šliogeris nepasirinko jūrinės tematikos tapyboje. Juk Būties atverčių galima rasti ir dramatiškos audros blaškomo burlaivio tapyboje. Atsisakydamas ieškoti Būties jūrinėje tapyboje, rinkdamasis pietų Lietuvą kaip įkvėpimo regioną, jis akivaizdžiai pasirenka subjektyviai, žvelgdamas pro savojo „aš“ prizmę. Bet tikriausiai kitaip ir neįmanoma. Juk filotopija, kaip tokia, neišvengiamai presuponuoja subjektyvumą. Raktažodžiai: Būtis, žaltys, pušis, meno filosofija. In this article the author analyzes the search for Being in art according to Arvydas Šliogeris. Although Šliogeris selected the picture of "The Great Pine tree" painted by Paul Cézanne for his art philosophy – we see that in the book "The Thing and Art" – the philosopher himself is very Lithuanian, his thinking and his theoretical worldview is permeated with Lithuanian spirit. It is especially clear when he interprets Čiurlionis’ paintings titled "Sonata of the Grass Snake", the vision of the Grass Snake. A Grass Snake, who is sacred in the pagan tradition in Southern part of Lithuania called Dzūkija, is interconnected with Šliogeris’ philotopia in Dzūkija region. From the cultural point of view, it is far away from French region of Provence, which was the inspiration for Cézanne. The article also analyzes why Šliogeris did not choose the sea theme in painting. After all, the openings of Being could be found in the painting of dramatically stormy sea with a sail ship tipping over the waves. By refusing to search for Being in sea paintings, and instead opting for the region of Southern Lithuania, he evidently makes a subjective selection, looking at the world through the prism of the self “I“. It is, owever, impossible otherwise. After all, philotopia as such, inevitably presuposes subjectivity. Keywords: Being, grass snake, pine tree, art philosophy.

Straipsnyje lyginamuoju aspektu aptariama viena seniausių Mesopotamijos regione po šumerų suklestėjimo iškilusi Babilono civilizacija. Autorių domina ne tik specifiniai jos genezės aspektai, santykiai su anksčiau čia gyvavusiomis ir lygiagrečiai besiskleidžiančiomis kitomis civilizacijomis bei tautomis. Daugiausia dėmesio skiriama Babilono civilizacijos religinės sistemos, kultūrinio fondo, valstybės valdymo aparato, socialinės organizacijos aptarimui. Taip pat daug dėmesio skiriama laimėjimams astronomijos, matematikos, medicinos, teisės, architektūros, vaizduojamosios dailės ir literatūros srityse. The article provides a comparative discourse on the ancient Babylonian civilization which emerged in Mesopotamia during the decline of Sumerian civilization. The author is especially interested in its genesis and complex relations with neighboring cultures and nations. He focuses on Babylonian religion, culture, administration and social institutions. Much attention is also paid to the Babylonian achievements in astronomy, mathematics, medicine, law, architecture, visual arts and literature.