Search

Straipsnyje pristatomas mažai dėmesio istoriografijoje sulaukęs Vilniaus elgetų organizacijos funkcionavimo aspektas – Šv. Jono bažnyčios dvasininkų vaidmuo miesto elgetų gyvenime. Tekste nagrinėjamas bažnyčios klebonų bei vikarų ir miesto elgetų tarpusavio santykis XVIII a. Remiantis Šv. Jono bažnyčios dvasininkų asmeniniais dokumentais, bažnyčioje aukotų mišių registrais ir pačių elgetų sudarytais ar su minėta organizacija susijusiais šaltiniais parodoma, kad parapinės Vilniaus bažnyčios dvasininkai rūpinosi ne tik elgetų organizacijos narių sielovada, bet ir finansais, aktyviai dalyvavo organizacijos vidaus gyvenime, o dvasininkų globėjiškumas bei įtaka elgetoms pasireikšdavo ir asmeniniuose šių tarpusavio santykiuose už organizacijos ribų. Reikšminiai žodžiai: elgetos, elgetų organizacija, Šv. Jono bažnyčia, parapija, Adomas Ancipa, Antanas Konstantinas Kosakovskis, Vilnius, XVIII amžius. This paper examines an aspect of the functioning of the organization of Vilnius’ beggars that has not yet been sufficiently covered in the historiography: the role of the clergy of St. John’s Church in the life of the city’s beggars. This text focuses on the relationship between the clergy and the beggars during the 18th century. By using the personal documents of bishops, registers of the masses held in the church, and sources written by the beggars themselves or related to the aforementioned organization, it is shown that the clergy of Vilnius’ parish church not only took care of the spiritual needs of the beggars, but also looked after the finances of the organization and actively participated in its internal life, with their influence on the beggars manifesting itself in their personal relations with beggars beyond the scope of the organization. Keywords: beggars, beggars’ organization, St John’s church, parish, Adam Ancypa, Antoni Konstantin Korwin-Kossakowski, Vilnius, 18th century.

Straipsnyje rekonstruojama išnykusio Dusetų dvaro (dab. Zarasų r.) savininkų ir ribų kaita ilguoju istoriniu laikotarpiu. Nustatyta, kad dvaras pradėjo formuotis, kai Žygimantas Senasis 1508 m. privilegija suteikė dvarą Užpalių seniūnijoje Jonui Radvilai Barzdočiui (Jan Radziwiłł Brodaty). XVI–XIX a. dėl įvairių priežasčių (dvaro įkeitimo kreditoriams, jo stambinimo perleidžiant vienam paveldėtojui, vyriškosios linijos palikuonių neturėjimo, perleidimo giminėms, dvaro nusavinimo į valstybės iždą) Dusetų dvaras ėjo iš rankų į rankas. Paskutinė jo savininkė iki galutinio dvaro konfiskavimo (1847 m.) buvo Apolinara Žabaitė-Pliaterienė (Apolinara z Żabów Platerowa). Nustatyta, kad istoriografijoje tėvoninio Dusetų dvaro savininkai neskiriami nuo šalia išsidėsčiusio leninio Padustėlio dvaro savininkų. Straipsnyje atskirai nagrinėjama šio dvaro istorija iki to laiko, kai Dusetų ir Padustėlio dvarus 1686 ir 1687 m. įsigijo Dinaburgo (Daugpilio) ir Livonijos seniūnas Jonas Andrius Pliateris (Jan Andrzej Plater), o jo vaikaitis XVIII a. 6-ajame deš. įrodė Pliaterių teisę į leninę valdą. Abi valdas XIX a. 5-ajame deš. perėmė Kauno gubernijos valstybės turtų rūmai, kurie iš dvaro suformavo Dusetų fermą ir atskirus ūkinius vienetus, kuriuos nuomojo įvairiems asmenims. Esminiai žodžiai: Dusetos, Padustėlis, tėvonija, lenas, privilegija, konfiskavimas. The article reconstructs the change of owners and boundaries of the extinct Dusetai manor (now Zarasai district) over a long historical period. It was established that the manor began to take shape when Žygimantas Senasis (Sigismund the Old) in 1508 granted the privilege of a manor in Užpaliai borough to Jonas Radvila Barzdočius (Jan Radziwiłł Brodaty). During the16th–19th centuries, due to various reasons (mortgage of the estate to creditors, its enlargement by transfer to one heir, lack of male line descendants, transfer to relatives, expropriation of the estate to the state treasury), the Dusetai manor passed from hand to hand. Its last owner before the final confiscation of the manor (in 1847) was Apolinara Žabaitė- Pliaterienė (Apolonara z Żabów Platerowa). It was established that in the historiography, the owners of the ancestral Dusetai manor are not distinguished from the owners of the nearby Lenian Padustėlis manor. The article separately examines the history of this manor until the time when the Dusetai and Padustėlis manors were acquired in 1686 and 1686. Jonas Andrius Pliateris (Jan Andrzej Plater), the elder of Dinaburg (Daugpils) and Livonia, bought it, and his grandson in the 18th century on the 6th proved the right of Pliater’s to the Lenian estate. Both estates in the 19th century on the 5th were taken over by the Kaunas Governorate Chamber of State Wealth, which formed the Dusetai Farm and separate economic units from the manor, which they rented to various individuals. 19th century in the second half, the manor turned into a village. Keywords: Dusetos, Padustėlis, patrimony, Leni, privilege, confiscation.