[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Straipsnyje tiriamas kultūros sureikšminimas Maironio istorinės tematikos darbuose, kūryboje, egodokumentuose. Maironis sugebėjo perorientuoti lietuvių santykį su istorija, rasti joje pozityvųjį pradą ir jį aktualizuoti įvairiais komunikaciniais kodais. Kultūrinio matmens iškėlimas nesirėmė vien lietuvių kalbos archajiškumu ar pagoniškuoju unikalumu – dalykais, kuriuos nuo Simono Daukanto kartojo daugelis atgimimo autorių. Maironis vėrė perspektyvą tautos ateičiai, siedamas ją dar tik su būsimu kultūriniu klestėjimu, tautos kultūrine savirealizacija. Rūpestis kultūra yra viena esminių atgimimo veikėjų korespondencijos temų. Kūrybinio prado kaip esminio tautos ir žmogaus egzistencijos sando akcentavimas sulaukė plataus pritarimo jaunoje lietuvių visuomenėje, kuri savo teoriniais, filosofiniais ir grožiniais raštais konceptualizavo ir toliau išplėtojo Maironio kultūrines ir filosofines idėjas.