Search

Straipsnyje apžvelgiami lietuvių sakytinės kalbos tekstynai ir kai kurie lietuvių kaip pirmosios kalbos įsisavinimo tyrimai. Autorė daugiausia remiasi šaltiniais anglų kalba, nes jie gali praversti lietuviškai nemokantiems tyrėjams bei tapti metodologine ir (ar) teorine paskata tolesnėms įvairių kalbų studijoms. Tarp nagrinėjamų sakytinės kalbos tekstynų yra lietuvių šnekos garsynas „Liepa“, „Sakytinės kalbos įrašų bazė“, „Sakytinės lietuvių kalbos tekstynas“. Išsamiau analizuojamas paskutinysis, kadangi jis yra glaudžiai susijęs su lietuvių vaikų ir į vaikus nukreiptos kalbos tekstyno sudarymu. Antrojoje straipsnio dalyje apžvelgiami lietuvių kaip pirmosios kalbos įsisavinimo tyrimai. Dauguma tokių tyrimų (tarp jų ir tarptautiniai daugiakalbiai projektai), paremtų tekstynų duomenimis, yra skirti gimtakalbių lietuvių gramatikos įsisavinimui. Tačiau pastaruoju metu stebimas susidomėjimas ir kitais pirmosios kalbos įsisavinimo aspektais (tarp jų – fonologija ir morfonologija) bei naujais tyrimo metodais – vis populiaresni darosi eksperimentai. The paper provides an overview of Lithuanian spontaneous speech corpora and certain studies of the acquisition of Lithuanian as a first language. The author focuses mainly on those resources and papers that are published in English and thus can be used by non-Lithuanian speaking researchers as methodological and/or theoretical inspiration for further studies on different languages. Among the spoken corpora discussed in the paper are: the speech corpus Liepa, Sakytinės kalbos įrašų bazė, the Corpus of Spoken Lithuanian. The author pays special attention to the latter as it is closely connected to the development of the Lithuanian corpus of child and child-directed speech. The studies of the acquisition of Lithuanian as a first language are overviewed in the second part of the paper. The majority of studies on corpus data (including those conducted within international cross-linguistic projects) describe the acquisition of grammar by native speakers of Lithuanian. In the most recent research, there is a shift towards new aspects of first language acquisition (including phonology and morphophonology) and new methods (experiments becoming more and more popular).

Maģistra darba pētijums ir vērsts uz to, lai veidotu angļu valodas un dabaszinības integrētu mācību programmu. Mācību satura un valodas teorētiskais pamatojums bija izpētīts un uz tā pamata tika izveidots integrētās mācību programmas plāns. Programmas izstrādei tika iesaistīti gan Latvijas, gan Apvienotās Karalistes mācību grāmatas dabaszinību apgūvei Latvijā. Integrētā mācību programma 1. klasei bija izstrādāta un izpētīta. Tika izmantotas sekojošas datu vākšanas metodes: stundas novērošana, piezīmes darba procesa laikā un ekspertu intervijas. Pētījumā bija noteikti programmas trūkumi, un tā bija grozīta un izlabota. Jauna programma tika novērtēta izmantojot intervijas ar skolotājiem un skolēnu aptaujas. Integrētās valodas un satura programmas projektēšanas process sevī apvieno studentu interešu apzināšanu un programmas mērķu īstenošanu., The research of the Master’s Paper was made to explore how to design English and science integrated learning programme. The theoretical background of teaching content and language was explored and the plan for designing the integrated programme was formed. The course books for teaching science and the authentic materials from UK for Grade1 students from Latvia were explored. The Programme 1 for integrated English and science learning was designed and explored by means of lesson observation, field notes and expert interview. The disadvantages of the programme were defined and it was transferred into Programme 2, which was evaluated by the teachers and students by means of interviews and questionnaires. Designing the integrated language and content programme combines the exploring the students’ interests and the aims of the programme.