Search

Straipsnyje tyrinėjamas lenkų įvaizdis, sutinkamas lietuvių folklore XVIII–XX a. pirmoje pusėje. Siekiama atskleisti priežastis, kurios darė įtaką lenkų įvaizdžio susiformavimui, nurodyti jų vaizdavimo ypatumus įvairių rūšių ir žanrų lietuvių tautosakoje. Įvairių tautų folklore kitataučio įvaizdis paprastai yra neigiamas ir tik retai – neutralus. Kitataučių papročių, kalbos ir elgesio vertinimas įsikūnija tautosakoje sukurtuose neigiamuose įvaizdžiuose. Nepaisant įvairių konfliktinių situacijų tarp dviejų tautų, kurios paprastai atsispindi ir folkloristikos medžiagoje, lenkų įvaizdis lietuvių tautosakoje nėra itin dažnas. Galima atsekti keletą populiarių motyvų. Lenkai dažnai minimi istorinių įvykių kontekste. Lietuvių tautosakoje vaizduojama, kaip lietuviai ir lenkai kovoja išvien su bendrais priešais, taip pat kaip kovoja vieni su kitais dėl Vilniaus krašto. Lenkai kartais vaizduojami kaip didikai, bet jų tapatybė dažnai yra kvestionuojama. Kai kurie Lietuvos bajorai kalbėjo lenkiškai, buvo stipriai veikiami Lenkijos kultūros, todėl taip pat vadinami lenkais. Lietuvių folklore dažnai dėmesys atkreipiamas į lenkų charakterio bruožus, kurie yra nepriimtini lietuviams: arogancija, pagyrūniškumas, sumenkinimas viso, kas lietuviška. Sudėtingi lietuvių ir lenkų santykiai, politiniai ir teritoriniai konfliktai bei nesutarimai dėl kultūros paveldo lėmė įvairių stereotipų atsiradimą. Stereotipinis lenkų reprezentavimas lietuvių tautosakoje turi gana senas tradicijas, kurios nepasikeitė iki šių dienų ir yra giliai įsišakniję žmonių sąmonėje. The paper examines the Polish image as viewed in Lithuanian folklore in the first half of the 18th–20th c. It aims to reveal the reasons that influenced the formation of the Polish image, indicate the peculiarities of depiction of Poles in different types and genres of Lithuanian folklore. In the folklore of various nations, the image of a foreign national is negative and only in rare cases neutral. The evaluation of foreign nationals’ customs, language and behaviour is embodied in the negative images created in folklore. Despite various conflict situations between the two nations, which are typically reflected in folklore material, the Polish image in Lithuanian folklore is not very common. Nevertheless, several popular motifs could be traced. Poles are often mentioned in the context of historical events. Lithuanian folklore depicts how Lithuanians and Poles combined efforts to fight against common enemies and how they fight against each other over Vilnius Region. Poles are sometimes depicted as noblemen; however, their identity is often doubted. Some Lithuanian noblemen spoke Polish, were strongly affected by the Polish culture, thus they are also called Poles. Lithuanian folklore often pays regard to the Polish character traits that are unacceptable to Lithuanians: arrogance, vainglory, derogation of everything that is Lithuanian. Complicated Polish-Lithuanian relations, political and territorial conflicts and disagreements regarding cultural heritage determined the appearance of various stereotypes. Stereotypical representation of Poles in Lithuanian folklore has old traditions which have not changed to date and have been deeply rooted in people’s minds.

According to 2002 census Lithuanian minority in Poland is represented by 5639 Polish citizens, concentrated mostly in the Podlaskie province (5097), in the communes of Puńsk (74.4% of population), Szypliszki, Krasnopol and Sejny. Compared to other minorities, Lithuanian community in Poland is very well organized. Lithuanians are associated in 10 socio-cultural organizations, which cooperate rather than compete against each other, even if their scope of activity is more or less similar. The situation of Lituanian minority has a considerable and increasing importance in bilateral relations between their country of residence and their old homeland is quite significant. The impact of the Lithuanian minority on Polish-Lithuanian relations depends on a number of factors, which can be divided into two interdependent groups: 1) ‘internal’ factors, being results of the situation (activity) of the Lithuanian minority itself; 2) ‘external’ factors, being the function of principal variants of the three – sided relations: Lithuanian minority, Poland, Lithuania.