Search

Europos Centrinis Bankas nuo 2015 m. vykdo Turto pirkimo programą, sudarytą iš viešojo sektoriaus vertybinių popierių (VSPP), trečiosios padengtų obligacijų, turtu užtikrintų vertybinių popierių ir bendrovių sektoriaus obligacijų pirkimo programų. Gryniesiems pirkimams pasibaigus, nuo 2019 m. vykdomos tik nupirktų vertybinių popierių reinvesticijos. VSPP dalyvauja Lietuvos bankas, pirkdamas Lietuvos Respublikos vidaus ir išorės rinkoje išleistus skolos VP ir Europos institucijų skolos VP. Lietuvos bankas, siekdamas skaidresnių ir efektyvesnių pirkimų, LRVVP perka taikydamas atvirkštinius aukcionus. Straipsnyje pinigų politikos operacijų kontekste pristatomi atvirkštiniai aukcionai ir pateikiama Lietuvos banko pirkimų taikant atvirkštinius aukcionus sąranga, taip pat nagrinėjami Lietuvos banko LRVVP pirkimai, vykdyti nuo 2015 m. kovo mėn. iki 2018 m. birželio mėn. Suskirsčius LRVVP į trumpos, vidutinės ir ilgos trukmės grupes, nustatyta, kad pagal pateiktų ir patenkintų pasiūlymų (angl. bid to cover) santykį aukcionai stabiliausi vidutinės trukmės LRVVP grupėje, kurioje sulaukiama tris kartus daugiau pasiūlos, nei nuperkama. Trumpos trukmės LRVVP siūloma penkis kartus daugiau, ilgos – keturis kartus daugiau, nei nuperkama. Pastarųjų grupių pateiktų ir patenkintų pasiūlymų santykis vertinamas dvejopai – viena vertus, pasiūla nepatenkinama dėl per aukštų siūlomų kainų, antra vertus – dėl to, kad konkrečios emisijos jau išpirktos iki limitų ir nebėra galimybės pirkti už didesnes sumas. Planuotų ir įvykdytų pirkimų santykio rodiklio analizė atskleidė, kad taikant aukcionus nuperkama mažiau LRVVP, nei suplanuojama, sudėtingiausia pirkimų tikslą pasiekti perkant trumpos trukmės LRVVP. Siekiant kompensuoti šį trūkumą perkama daugiau ilgos trukmės LRVVP. Europos Centrinis Bankas nuo 2015 m. vykdo Turto pirkimo programą, sudarytą iš viešojo sektoriaus vertybinių popierių (VSPP), trečiosios padengtų obligacijų, turtu užtikrintų vertybinių popierių ir bendrovių sektoriaus obligacijų pirkimo programų. Gryniesiems pirkimams pasibaigus, nuo 2019 m. vykdomos tik nupirktų vertybinių popierių reinvesticijos. VSPP dalyvauja Lietuvos bankas, pirkdamas Lietuvos Respublikos vidaus ir išorės rinkoje išleistus skolos VP ir Europos institucijų skolos VP. Lietuvos bankas, siekdamas skaidresnių ir efektyvesnių pirkimų, LRVVP perka taikydamas atvirkštinius aukcionus. Straipsnyje pinigų politikos operacijų kontekste pristatomi atvirkštiniai aukcionai ir pateikiama Lietuvos banko pirkimų taikant atvirkštinius aukcionus sąranga, taip pat nagrinėjami Lietuvos banko LRVVP pirkimai, vykdyti nuo 2015 m. kovo mėn. iki 2018 m. birželio mėn. Suskirsčius LRVVP į trumpos, vidutinės ir ilgos trukmės grupes, nustatyta, kad pagal pateiktų ir patenkintų pasiūlymų (angl. bid to cover) santykį aukcionai stabiliausi vidutinės trukmės LRVVP grupėje, kurioje sulaukiama tris kartus daugiau pasiūlos, nei nuperkama. Trumpos trukmės LRVVP siūloma penkis kartus daugiau, ilgos – keturis kartus daugiau, nei nuperkama. Pastarųjų grupių pateiktų ir patenkintų pasiūlymų santykis vertinamas dvejopai – viena vertus, pasiūla nepatenkinama dėl per aukštų siūlomų kainų, antra vertus – dėl to, kad konkrečios emisijos jau išpirktos iki limitų ir nebėra galimybės pirkti už didesnes sumas. Planuotų ir įvykdytų pirkimų santykio rodiklio analizė atskleidė, kad taikant aukcionus nuperkama mažiau LRVVP, nei suplanuojama, sudėtingiausia pirkimų tikslą pasiekti perkant trumpos trukmės LRVVP. Siekiant kompensuoti šį trūkumą perkama daugiau ilgos trukmės LRVVP. The Eurosystem started its asset purchase programme (APP) in March 2015. Net purchases were carried out until the end of 2018, while since the beginning of 2019 only reinvestments are being made. The APP consists of the public sector purchase programme (PSPP), third covered bond purchase programme, asset-backed securities purchase programme and corporate sector purchase programme. The Bank of Lithuania is participating in the PSPP by purchasing Republic of Lithuania government securities (GS), issued in domestic and international markets and debt securities issued by European supranational issuers. Seeking more effective and transparent purchases, the Bank of Lithuania made a decision to purchase domestic Lithuanian GS by implementing reverse auctions. The paper introduces reverse auctions in the context of monetary policy operations, the Bank of Lithuania’s purchase framework of reverse auctions, and examines the purchases of domestic Lithuanian GS by the Bank of Lithuania in the period of March 2015–June 2018. After breaking down the domestic Lithuanian GS universe into three maturity buckets (short-term, medium-term and long-term), the analysis of bid-to-cover ratios has revealed that the most stable auctions are in the medium-term bucket where the supply of GS is three times higher than the demand. The bid-to-cover ratio in the short-term and long-term maturity buckets stands at 5 and 4 times respectively. Such bid-to-cover ratio might signal that either the prices offered are too high or the purchasing limits in particular GS have already been reached and only small purchases can be made. The ratio of planned and executed purchases has shown that the amount of Lithuanian GS purchased through auctions is smaller than the planned amount, and that it is most difficult to satisfy the demand in the short-term maturity bucket and, therefore, long-term GS are purchased in order to offset the lack of these purchases. In most cases Lithuanian GS purchased under the PSPP are purchased at prices below market level. The cases where GS are purchased at prices above market level correspond to purchases of less liquid issues. Although reverse auctions have not been proved to ensure lower prices of Lithuanian GS compared to bilateral trades, the analysis has revealed that reverse auctions have led to a lower deviation between purchasing and market prices. The difference between market and purchasing prices contracted following the introduction of reverse auctions, because the purchasing results are published publicly, alongside with the bounds of prices at which Lithuanian GS are purchased. The analysis of the dynamics between yields and purchases of Lithuanian GS in short, medium and long-term maturity buckets has revealed that Lithuanian GS yields of different maturity groups tended to decrease since the implementation of the PSPP and stabilised as of Q4 2016. The analysis of bid-ask spreads has shown a tendency of spread contraction since the implementation of reverse auctions under the PSPP.