Search

Tyrimo tikslas – nustatyti kognityvinių funkcijų kaitą, taikant kineziterapijos programą panaudojant virtualią realybę vaikams, turintiems raidos sutrikimų. Uždaviniai: 1. Nustatyti ir įvertinti suvokimą prieš ir po dalyvavimo 5 savaičių kineziterapijos programoje panaudojant virtualią realybę. 2. Nustatyti ir įvertinti atmintį bei vaizdinę atmintį prieš ir po 5 savaičių kineziterapijos programos panaudojant virtualią realybę. 3. Nustatyti ir įvertinti dėmesį bei dėmesio patvarumą prieš ir po dalyvavimo 5 savaičių kineziterapijos programoje panaudojant virtualią realybę. 4. Išanalizuoti kognityvinių funkcijų rodiklius pagal lytį ir amžių. Tyrimo problema. Kūno judesių sensorių technologijos, tokios kaip Microsoft Kinect, suteikia novatoriškas ir pažangias vaiko raidos skatinimo galimybes. Vaikams, turintiems raidos sutrikimų, ši technologija suteikia papildomą stimulą lavinti gebėjimus ir kognityvines funkcijas. Ypatingas virtualios realybės ir kompiuterinių žaidimų naudojimo vaikų, turinčių raidos sutrikimų, kognityvinei terapijai privalumas yra tas, kad jie nereikalauja socialinių įgūdžių. Priešingai nei tradicinėje socialinėje aplinkoje, virtuali realybė ir kompiuterinė kognityvinė terapija gali suteikti greitą, nuspėjamą ir pakartojamą atsaką (Si-nae Ahn, 2021). Hipotezė. Kineziterapijos programa panaudojant virtualią realybę turi teigiamą poveikį vaikų su raidos sutrikimais kognityvinėms funkcijoms. Tyrimo metodai. Naudotos Bronislavos Grigaitės „Kognityvinės vaiko raidos tyrimo užduotys“. 1) Suvokimas. Užduoties tikslas – nustatyti tiriamųjų suvokimo ypatumus, pasirenkant spalvas ar formas. 2) Atmintis. Užduoties tikslas – išsiaiškinti tiriamųjų mokėjimą išgirsti ir išlaikyti atmintyje instrukciją, derinti veiksmus pagal girdėtą instrukciją. 3) Vaizdinė atmintis. Užduoties tikslas – nustatyti vaikų vaizdinės atminties ypatumus. 4) Dėmesys. Šiuo testu siekiama nustatyti susikaupimo, valingo dėmesio išsivystymo lygį. 5) Dėmesio patvarumas. Nustatomi dėmesio patvarumo ypatumai, atliekant ilgą monotonišką darbą. Tyrimo rezultatai. Apibendrinus tyrimo rezultatus, galima teigti, kad vaikų su raidos sutrikimais kognityvinės funkcijos gerėjo, todėl Microsoft Kinect galima naudoti suvokimo, atminties, vaizdinės atminties, dėmesio ir dėmesio patvarumo gerinimui. Išvados. 1. Sutrikusios raidos tiriamųjų suvokimas gerėjo po dalyvavimo penkių savaičių kineziterapijos programoje panaudojant virtualią realybę, tačiau statistiškai reikšmingo pokyčio nenustatyta. 2. Tiriamųjų atmintis gerėjo, o vaizdinės atmintis gerėjo statistiškai reikšmingai po dalyvavimo kineziterapijos programos naudojant virtualią realybę. 3. Po dalyvavimo penkių savaičių kineziterapijos programoje panaudojant virtualią realybę tiriamieji ženkliai geriau atliko dėmesio tyrimo užduotis. Jų dėmesys ir dėmesio patvarumas pagerėjo statistiškai reikšmingai. 4. Išanalizavus kognityvinių funkcijų rodiklius pagal lytį nustatyta, kad berniukų atmintis ženkliai pagerėjo po dalyvavimo kineziterapijos užsiėmimuose panaudojant virtualią realybę. Vaizdinė atmintis ir dėmesys gerėjo statistiškai reikšmingai ir mergaičių, ir berniukų grupėje. Analizuojant kognityvines funkcijas pagal amžių, nustatyta, kad dėmesys statistiškai reikšmingai gerėjo 15–17 metų tiriamiesiems. Kiti rodikliai reikšmingai nesiskyrė., The aim of the study was to determine the change in cognitive functions using a physiotherapy program that uses virtual reality in children with developmental disorders. Tasks: 1. To identify and assess perceptions before and after participation in a 5-week physiotherapy program that uses virtual reality . 2. Identify and evaluate memory and visual memory before and after 5 weeks of physiotherapy programs that uses virtual reality . 3. To determine and evaluate attention and persistence of attention before and after participating in a 5-week physiotherapy program that uses virtual reality . 4. To analyse the indicators of cognitive functions by gender and age. A scientific problem. Body motion sensor technologies such as Microsoft Kinect provide innovative and advanced ways to foster child development. For children with developmental disabilities, this technology provides an additional stimulus to develop abilities and cognitive functions. A particular advantage of using virtual reality and computer games for cognitive therapy in children with developmental disabilities is that they do not require social skills. In contrast to the traditional social environment, virtual reality and computer cognitive therapy can provide a rapid, predictable, and repeatable response (Si-nae Ahn, 2021). Hypothesis. The physiotherapy program that uses virtual reality has a positive effect on the cognitive functions of children with developmental disabilities. Research methods. Bronislava Grigaitė's "Tasks of Cognitive Child Development Research" method were used. 1) Perception. The aim of the task is to determine the peculiarities of the subjects' perception by choosing colours or shapes. 2) Memory. The aim of the task is to find out the ability of the subjects to hear and remember the instruction, to coordinate the actions according to the instruction. 3) Visual memory. The aim of the task is to determine the peculiarities of children's visual memory. 4) Attention. The purpose of this test is to determine the level of concentration, the development of voluntary attention. 5) Persistence of attention. Identifies the characteristics of the persistence of attention during long monotonous work. Research results. Summarizing the results of the study, it can be stated that the cognitive functions of children with developmental disorders have improved, so Microsoft Kinect can be used to improve perception, memory, visual memory, attention and endurance of attention. Conclusions. 1. The perception of developmentally impaired subjects improved after participation in a five-week physiotherapy program using virtual reality, but no statistically significant change was observed. 2. Subjects' memory improved, and visual memory improved statistically significantly after participating in a physiotherapy program using virtual reality. 3. After participating in a five-week physiotherapy program using virtual reality, subjects performed significantly better on the focus research tasks. Their attention and persistence of attention improved statistically significantly. 4. Analysis of cognitive function indicators by gender showed that boys' memory also improved significantly after participating in physiotherapy activities using virtual reality. Visual memory and attention improved statistically significantly in both the group of girls and boys. Analysing cognitive functions by age, attention was found to improve statistically significantly in 15–17-year-old subjects. The other indicators did not differ significantly.

Darbe apžvelgiama literatūra nagrinėjanti veiksmų atpažinimą, kai naudojami skirtingų dimensijų duomenys (2, 3, 4 ir n dimensijų) bei skirtingi metodai požymių vektorių sudarymui. Atlikus literatūros analizę pasirinkta didelės apimties duomenų bazė Human3.6M, su jau išskirtais pozų požymių vektoriais. Šiems duomenims klasifikuoti pasirinkti literatūroje apžvelgti TreeBagger, Neuroninių tinklų ir LibSVM klasifikatoriai. Darbe duomenų klasifikavimui pritaikomos strategijos leidžiančios manipuliuoti didesniais duomenų kiekiais. Tokios, kaip didelės apimties duomenų klasifikavimas, balsavimas, klasifikavimo modelių taisyklių apjungimas, vieno veiksmo išskyrimas iš visų likusių, atpažįstamų veiksmų sumažinimas. Paskutiniame etape atliekamas duomenų grupavimas, tam panaudojant didžiausią bendrąjį visų klasių atpažinimo tikslumą pasiekusį modelį. Šiuo atveju apdorojami jau atpažinti duomenys, jie grupuojami į tam tikras sekas, kiekvienos sekos metu nusprendžiant, kurios klasės atpažinimo tikimybė pasirinktoje sekoje didžiausia. Pasiektas 82,63 % bendras 15 klasių atpažinimo tikslumas, kurių duomenys nebuvo naudojami apmokymo procese., In this paper reviewing literature that deals with action recognition using various dimensional data (2, 3, 4, and n-dimensional) and different methods for forming feature vectors. Selected large-scale Human3.6M database with excluded postures feature vectors after literary analysis. For these data classification chosen TreeBagger, Neural network and LibSVM classifiers. To allow manipulation of large amounts of data adapted strategy such as large-scale data classification, vote, bundling rules of classification models, one class isolation from all the rest, reduction of recognizable actions. In the last stage for grouping data chosen model with the highest accuracy in overall recognition of all classes. In this case working with classified data, these data are grouped into certain sequences, deciding which class detection probability is the highest for each sequence. Reached 82,63 % overall recognition accuracy of 15 classes for which data were not used in the training process.