Search

Šiais modernių technologijų laikais universitetai pradėjo varžytis studentų inžinerinių gebėjimus įrodančiais technikos darbais. Vienas iš garsesnių yra projektas „Studentiška formulė (angl. „Formula student“). Jis startavo 1998m. Jungtinėse Amerikos Valstijose ir su kiekvienais metais vis plečia savo veiklos zona. Pastaraisiais metais vyksta tarpkontinentinė kova tarp Vokietijos, Australijos, Jungtinės Karalystės ir JAV. Kiekvienas inžinierius ruošiantis universitetas norintis dalyvauti varžytuvėse, turi studentus supažindinti su panašių subtilybių dalykais, suteikti galimybę naudotis technika, reikalinga remontuoti ar gaminti reikalingas dalis, staklių laboratorijų inventoriumi: suvirinimo aparatu, kampiniu šlifuokliu, dujinio pjovikliu, gręžimo, frezavimo ir tekinimo staklėmis, liejininkystės ar praktinių užsiėmimų laboratorija, raktais bei įvairiausiais daugiau ar mažiau naudojamais įrankiais bei įtaisais, programine įranga. Tad kiekvienas norintis kažką išmokti ar nuveikti turi puikią galimybę dalyvauti ir realizuoti save. Šio baigiamojo bakalaurinio darbo tikslas – naudojantis visomis universiteto suteikiamomis palankiomis sąlygomis, aprūpinimu įranga ir metodine pagalba, suprojektuoti bei pagaminti vairavimo mechanizmą busimam bolidui, kurio pagrindiniai uždaviniai:  Išnagrinėti transporto priemonių vairo mechanizmus.  Išnagrinėti reikalavimus keliamus jiems.  Suprojektuoti naujus mazgus bei parinkti medžiagas. Paskaičiuoti mechanizmo parametrus.  Patikrinti atsakingų elementų stiprumą. Darbo pradžioje aptariami pagrindiniai vairavimo mechanizmų tipai, jų sandara, kokie būna dažniausiai naudojami pas konkurentus, apžvelgiant jų konstrukcines ypatybes, privalumus bei trūkumus. Darbe siekiama parinkti optimalius detalių montavimo bei medžiagų parinkimo sprendimus vienetinei gamybai. Tai daroma norint, kad mechanizmas būtų patikimas, nebrangus, tiksliai pagamintas ir nekeltų jokių grėsmių eksploatuojant formulę bandymų ir varžybų metu. Taip pat nagrinėjama būsimo mechanizmo sandara, sudaromas jo skaitinis modelis ,,SolidWorks“ programoje. Skaičiuojami sujungimo elementus veikiantys įtempiai remiantis konstrukcinių elementų formulėmis. Mechanizmo mazgų stipruminė analizė atliekama baigtinių elementų metodu. Tam naudojamas kompiuterinės programos ,,SolidWorks“ paprogramė ,,SolidWorks Simulation“. Sukurti formulę reikalauja daug žinių ir gebėjimų, tai be septynių studentų bendro darbo įdedant savo atskirą indėlį ir dėstytojų metodinio palaikymo projektas niekaip nebūtų įgyvendintas., At this modern technology age universities began to compete by engineering students abilities approving technological work. „Student formula“ is one of the most known projects. It started back in the 1998 in USA and with every year is spreading its zone. In recent years intercontinental battle appears among Germany, UK Australia and USA. Every university that prepares engineers and wants to participate has to acknowledge their students with similar objectives, give an ability to use technics that are needed to repair or build required parts. For example machine laboratory inventory: welding machine, drilling, grinding, milling machines, founding and practical employment laboratory, tools and other more or less usable gadgets, software. So every person that want to learn and do something has good opportunity to participate and realize himself. This final bachelor work main goal – to create and construct steering mechanism for future bolide, while using all university’s provided conditions, equipment and methodical help. Main tasks are:  To investigate steering mechanisms of vehicles  To inspect requirements for them.  To style new components and choose materials. To calculate main mechanism parameters  To test responsible element‘s strength At the beginning it‘s being discussed about main types of steering mechanisms, their structure, which are commonly used by competitors while reviewing their constructional internals, pros and cons. This paper aims to select optimal fitting for parts and materials selection decisions per unit production. It’s being done for mechanism‘s reliability, cost, accuracy and safety while using vehicle for test drives and competition. Mechanisms structure is being investigated also in use of „SolidWorks“ program with created digital model. Stress that effects joints is being calculated by formulas of construct elements. Strength analysis of mechanism units is being done by finite elements method. Computer program‘s „SolidWorks“ application „SolidWorks Simulation“ is being used for that.

Tyrimo objektas - tradicinės formulės su žemės įvaizdžiu, vartojamos tiek šnekamojoje, tiek tautosakos meninėje kalboje. Pasitaikančios įvairiuose kontekstuose, formulės ligi / prie / ant žemės, žemė dreba neabejotinai suteikia gyvumo vaizduojamai situacijai, ją suaktualina. Savyje suderinusios kuriamo vaizdo talpumą bei kuo stipresnio įspūdžio siekimą, jos atrodo įprastesnės šnekamosios kalbos stiliui. Dėl savo semantinio neapibrėžtumo šios formulės tapo universaliomis poetinėmis klišėmis, o jų konkretus turinys bei paskirtis atsiskleidžia tik konkrečiame tekste. Šio straipsnio tikslas - patyrinėti minėtų formulių semantiką, išryškinti įvairius vartosenos atvejus. Taip pat mėginama ieškoti folklorinio vaizdo ištakų senojoje pasaulėjautoje. Įvairiems tekstams bei kontekstams priklausančių formulių semantinė tipologinė analizė, aprašomasis bei interpretacinis metodai leis išryškinti tam tikrus tradicinės kultūros kontūrus, vertybių sistemą, kurioje žemė - amžinumo, pastovumo, nuosaikumo simbolis padėjo reikšti išskirtines, dažniausiai ekstremalias būsenas, jausmus. Žemė sudarė materialinio ir dvasinio gyvenimo pagrindą. Su žeme, kaip kulto ir gamtos objektu, susiję mitiniai, religiniai išgyvenimai buvo projektuojami ir į folklorinį žemės įvaizdį, kuris tapo žmogaus gyvenimo kokybės, vertės matu. Jutimiškai suvokiamame pasaulyje įvairūs jo objektai tapo simboliais, padedančiais įprasminti ir išreikšti etines, estetines, pragmatines nuostatas, kitaip tariant, makropasaulio objektai tapo savotiškais kodais, leidžiančiais pademonstruoti mikropasaulio - vidinio žmogaus pasaulio - virpesius. Linguistic formulae employing the image of earth, used in everyday speech and folklore, are subjects of investigation in this article. The author analyses their semantics, points out different aspects of their use, attempting to establish their origins in the traditional folk mentality. Poetical formulae denoting something low, or directed at the very bottom, such as “lenktis prie žemės” “bow down to earth”, while functioning in the context of ritual folklore, illustrate the very "dual moment: bowing down to earth is regarded as sign of special respect and also, of reverence. Such situations, when somebody / something is described as bending / flagging down to earth, or falling / swooping down are symbolic, and should be perceived in figurative sense. They signify anxiety, loneliness, pain, fear, and death. These formulae are used to emphasize tension of the moment; 'hey imply warning or evil foreboding. In poetry depicting humans or objects of nature, formulae like “ligi žemės” “reaching down to the ground”, “žemę šluoja” “sweeping the ground”, “žeme čiužinėja” “sliding on the ground” are used as poetical exaltations. Such formulaic expressions are especially favoured by archaic folk songs. Formula “ligi žemės... ligi dangaus” “down to the earth... up till the sty” embraces the widest scope of the visible space, thus doubling the emotional effect it evokes. Mentioned together, earth and sky stand for totality, implying that very boundaries of human knowledge and perception have been reached. Thus, instead of simply serving as delimitations of the visible space, these images turn into emotional, sensuous signs. Therefore in modem poetical texts, when contrasting earth and sky, the dramatic aspect tends to be enhanced. Formula “žemė dreba” “earth is trembling” implies situation being critical, out of the ordinary. By tumbling (rumbling, crumbling, sagging) the earth reacts to human feelings and sufferings. This formula is thematically associated with parting, separation, loneliness, loss, and death. In more modern folk songs, there appears a tendency to motivate the trembling of earth, presenting it as a result of great external, physical impact. Another popular case of application of this formula is in order to convey joy, human inner harmony and coherent existence. Such state used to be perceived as right and aspired for, determining quality and plenitude of human life. Therefore the image of trembling earth should be regarded as expression of human affinity to earth. While analysing semantics of this image, the author points out its relations to the mythical image of trembling Earth and the real phenomenon of earthquake.

Formulinės dainos dėl savo ypatingos formos ir kompozicinės struktūros lietuvių folklore sudaro atskirą žanrinę grupę. Ši dainų struktūra griežta, turinys išreiškiamas tam tikromis formulėmis, kurios susideda iš nuolatinio žodžių, frazių ar motyvų pasikartojimo. Pagal formulių pobūdį lietuvių bei kitų tautų (rusų, latvių, estų, suomių ir kt.) dainuojamojoje tautosakoje formulinės dainos išskiriamos į kumuliatyvines ir grandinines. Kumuliatyvinės ir grandininės dainos lietuvių dainuojamojoje tautosakoje priskiriamos vaikų dainoms. Jos išskiriamos į atskirą formulinių dainų žanrinę grupę. Grandininių ir kumuliatyvinių dainų siužetiškumas, neįprasti motyvai ar vaizdiniai, kažkada turėję semantinę prasmę, prarado pirminę paskirtį ir tapo vien tik vaikų repertuaro dalimi. Straipsnyje norima pateikti formulinių dainų žanro ypatumus, nustatyti atskirų tipų teritorinio paplitimo ribas. Gretinant kumuliatyvinių ir grandininių dainų tipų atskirus pavyzdžius bandoma ieškoti jų struktūros bendrumų, atkreipiamas dėmesys į kartojimą, ritmo bei melodijos formuliškumą. Tuo tikslu aptariamos kumuliatyvinių ir grandininių formulinių dainų sąvokos, sprendžiamas formulinių dainų ir formulinių pasakų analogiškumo klausimas, taip pat formulinių kūrinių priskyrimo vienai ar kitai tautosakos rūšiai problema. Kumuliatyvinių ir grandininių dainų formos, ritmo, intonacinės melodijų sandaros ypatumai sudaro stabilius formulinių dainų branduolius. Due to their peculiar form and compositional structure formula songs constitute a separate genre group in the Lithuanian folklore. The structure of these songs is strict, and the content is expressed through certain formulas, where separate words, phrases or motives repeat continuously. Formula songs in the folk music of Lithuania and other nations (Russia, Latvia, Estonia, Finland, etc.) are divided according to their nature into cumulative and chain songs. Cumulative and chain songs in the Lithuanian folk music are indented for children. They are included into a separate genre group of formula songs. The plot of chain and cumulative songs as well as their unusual and visual motives, which someday used to have a semantic meaning, lost their primary purpose and became songs indented exceptionally for children. The article seeks to present peculiarities of the genre of formula songs, define the boundaries of the territorial spread of separate genres. When comparing separate examples of cumulative and chain songs the author of the article attempts to define similarities in their structures by highlighting repetitions as well as formulas of the rhythm and melodies. To that end, notions of cumulative and chain formula songs are discussed, the aspect of analogical features of formula songs and formula tales and the issue of attributing formula works to one or another type of folklore are analysed. Forms of cumulative and chain songs, peculiarities of the international structure of melodies make them a stable core of formula songs.