Search

Žmonės vis dažniau ieško įvairių būdų kaip teigiamai paveikti savo sveikatą ir sustiprinti imunitetą. Kaip vieną iš būdų jie renkasi pirtis. Žinoma, kad buvimas aukštoje temperatūroje trumpą laiko tarpą pagerina širdies ir kraujagyslių sistemos funkciją, pakelia nuotaiką, skatina deguonies pasisavinimą, audinių gijimą ir atpalaiduoja, tačiau nėra pakankamai duomenų apie trumpalaikio šildymo poveikį ir kaip jis veikia neuroraumeninę funkciją. Šiame tyrime dalyvavo 10 sveikų, nesportuojančių vyrų. Jiems buvo atliekamas trumpalaikis 5 minučių šildymas 37°C vandenyje. Tyrimo rezultatai parodė, kad po trumpalaikio šildymo vidutinė paviršinės odos temperatūra padidėjo nuo 32,09±0,67°C iki 34,54±0,32°C, ŠSD padidėjo nuo 57,9±8,24 k/min iki 65,3±13,57 k/min, CT sumažėjo nuo 324±12.65 ms iki 315±10.80 ms, 1/2RT sumažejo nuo 94±9.66 ms iki 89±8.76 ms. Tyrimo tikslas: ištirti trumpalaikio 5 minučių kūno šildymo (37°C vandenyje) poveikį neuroraumeninei funkcijai. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti trumpalaikio 5 minučių kūno šildymo poveikį ŠSD ir odos temperatūrai. 2. Nustatyti trumpalaikio 5 minučių kūno šildymo poveikį raumens susitraukimo ir atsipalaidavimo laikui. 3. Nustatyti trumpalaikio 5 minučių kūno šildymo poveikį MVJ ir VA. Tyrimo metodai: vidutinės paviršinės odos temperatūros ir blauzdos dvilypio raumens odos temperatūros nustatymas, širdies susitraukimų dažnio nustatymas, elektrostimuliacija, izokinetinė dinamometrija, matematinė statistika. Išvados: Trumpalaikis 5 minučių šildymas: 1. Reikšmingai padidino vidutinę odos ir blauzdos odos temperatūrą, taip pat padidino širdies susitraukimų dažnį 2. Reikšmingai sumažino raumens susitraukimo trukmę ir atsipalaidavimo iki pusės jėgos trukmę. 3. Neturėjo įtakos maksimaliai valingai jėgai ir valingai aktyvacijai, Humans are looking for various ways to positively affect their health and strengthen immunity. As one of ways they choose saunas. It is known, that being at high temperature for a short time improves cardiovascular function, cheers up, increases oxygen uptake, accelerates tissue healing and relaxes, but there is not enough information about effect of short term warming and how it affects neuromuscular function. In this research participated 10 healthy, nonathletic men. They have been doing a short – term 5 minutes heating at 37°C water. The results have shown, that after short – term warming average skin temperature have increased from 32,09±0,67°C to 34,54±0,32°C, heart rate increased from 57,9±8,24 t/min to 65,3±13,57 t/min, CT decreased from 324±12.65 ms to 315±10.80 ms, 1/2RT decreased from 94±9.66 ms to 89±8.76 ms. The purpose of our study: to investigate short – term body warming (in 37°C water) effect on neuromuscular function. The tasks of our study: 1. To determine short – term 5 minutes warming effect on heart rate and skin temperature. 2. To determine short – term 5 minutes warming effect on muscle contraction and relaxation time. 3. To determine short – term 5 minutes warming effect on MVC and VA. The methods of our study: to determine average skin surface temperature and musculus gastrocnemius skin temperature, to determine heart rate, electrostimulation, isokinetic dynamometry and mathematical statistics. Conclusions: 1. Short – term 5 minutes warming significantly increased average skin temperature and calf skin temperature, also increased heart rate. 2. Short – term 5 minutes warming significantly decreased muscle contraction time and relaxation to half of force time. 3. Short – term 5 minutes warming had no influence on MVC and VA.

Žmogaus adaptacija prie karščio yra visapusiškai nagrinėjama ir plati problema (Hori, 1978). Literatūroje gausu tyrimų, nagrinėjančių hipertermijos poveikį neuroraumeninei funkcijai po fizinių pratimų karštyje (Nybo & Nielsen, 2001) ar pasyvaus šildymo (Thomas et al., 2006; Todd et al., 2005). M. M. Thomas et al. (2006) nustatė, kad pasyvaus šildymo metu, padidinus vidinę kūno temperatūrą iki 39,5 oC, sumažėja maksimali izometrinė pėdos lenkiamųjų raumenų jėga ir tai įtakoja raumenų aktyvacijos iš CNS sumažėjimas. Anksčiau atlikti tyrimai patvirtina, kad aukšta organizmo vidinė temperatūra paveikia CNS ir jos galimybę aktyvuoti dirbančius raumenis (Nybo & Nielsen, 2001; Todd et al., 2005). Organizmui aklimuojantis prie karščio, sumažėja TREKT, ŠSD, FSI ir padidėja prakaitavimas, kas lemia mažesnį fiziologinį-terminį stresą hipertermijos sąlygomis (Brazaitis ir kt., 2009; Brazaitis ir Skurvydas, 2010), tačiau sunku rasti tyrimų, nagrinėjančių kaip tai paveikia neuroraumeninę funkciją. M. Brazaitis ir A. Skurvydas (2010) nustatė, kad po 7 pasyvaus šildymo procedūrų (~44 oC vandenyje po 45 minutes), kurios buvo vykdomos kas antrą dieną 2 savaičių laikotarpyje, organizmas aklimavosi prie karščio, bet tai nepaveikė centrinio ir periferinio nuovargio MVJ-2min izometrinio krūvio metu hipertermijos sąlygomis. Mūsų atliktame tyrime buvo naudota unikali pasyvaus šildymo metodika (siekiama TREKT padidinti iki 39,5 0C, maksimalus šildymo procedūros laikas 120 min., šildymo procedūros... [toliau žr. visą tekstą] Human adaptation to heat is comprehensive of a broad problem (Hori, 1978). The literature is rich in research of analyzing the influence of hyperthermia on neuromuscular function, after exercising in the heat (Nybo & Nielsen, 2001) or passive heating (Thomas et al., 2006; Todd et al., 2005). M. M. Thomas et al. (2006) ascertained that the increase to 39,5 oC of core temperature in passive heating, reduces maximal isometric force of plantar flexors and this is influence of the reduction on voluntary muscle activation from CNS. Earlier studies show, that high core temperature affects CNS and its ability to activate working muscles (Nybo & Nielsen, 2001; Todd et al., 2005). Heat acclimation occurs with reduced rectal temperature, heart rate, physiological strain index and increased sweat rate, which causes reduction in physiological-thermal stress in the hyperthermia (Brazaitis ir kt., 2009; Brazaitis ir Skurvydas, 2010), but it is difficult to find studies how this affects the neuromuscular function. M. Brazaitis & A. Skurvydas (2010) found out that after 7 passive heating procedures (in ~44 oC water, 45 minutes each), which was carried out every second day for two weeks, heat acclimation occurred, but did not change the central and peripheral fatigue during a 2-min MVC in hyperthermia. In our study, we used the unique passive heating technique (we tried to elevate rectal temperature to 39,5 0C, maximal passive heating time was 120 min., 16 days of passive heating procedure... [to full text]

Žmogaus adaptacija prie karščio yra visapusiškai nagrinėjama ir plati problema (Hori, 1978). Literatūroje gausu tyrimų, nagrinėjančių hipertermijos poveikį neuroraumeninei funkcijai po fizinių pratimų karštyje (Nybo & Nielsen, 2001) ar pasyvaus šildymo (Thomas et al., 2006; Todd et al., 2005). M. M. Thomas et al. (2006) nustatė, kad pasyvaus šildymo metu, padidinus vidinę kūno temperatūrą iki 39,5 oC, sumažėja maksimali izometrinė pėdos lenkiamųjų raumenų jėga ir tai įtakoja raumenų aktyvacijos iš CNS sumažėjimas. Anksčiau atlikti tyrimai patvirtina, kad aukšta organizmo vidinė temperatūra paveikia CNS ir jos galimybę aktyvuoti dirbančius raumenis (Nybo & Nielsen, 2001; Todd et al., 2005). Organizmui aklimuojantis prie karščio, sumažėja TREKT, ŠSD, FSI ir padidėja prakaitavimas, kas lemia mažesnį fiziologinį-terminį stresą hipertermijos sąlygomis (Brazaitis ir kt., 2009; Brazaitis ir Skurvydas, 2010), tačiau sunku rasti tyrimų, nagrinėjančių kaip tai paveikia neuroraumeninę funkciją. M. Brazaitis ir A. Skurvydas (2010) nustatė, kad po 7 pasyvaus šildymo procedūrų (~44 oC vandenyje po 45 minutes), kurios buvo vykdomos kas antrą dieną 2 savaičių laikotarpyje, organizmas aklimavosi prie karščio, bet tai nepaveikė centrinio ir periferinio nuovargio MVJ-2min izometrinio krūvio metu hipertermijos sąlygomis. Mūsų atliktame tyrime buvo naudota unikali pasyvaus šildymo metodika (siekiama TREKT padidinti iki 39,5 0C, maksimalus šildymo procedūros laikas 120 min., šildymo procedūros atliekamos 16 dienų). Tikėtina, kad tokia taikyta metodika turėtų iššaukti gilesnius fiziologinius pokyčius organizme ir padėti praplėsti žinias apie aklimacijos prie karščio poveikį neuroraumeninei funkcijai. Tai galėtų būti naudinga tam tikrų profesijų atstovams, kurie ilgą laiką užsiima fizine veikla, veikiami karščio stimulo (t.y. sportininkams, kariams, statybininkams, ugniagesiams ir kt.). Tyrimo objektas — aklimacijos prie karščio veikiama neuroraumeninė funkcija. Tyrimo tikslas — nustatyti ir įvertinti kontroliuojamo kartotinio pasyvaus šildymo poveikį aklimacijos požymių kaitai ir neuroraumeninei funkcijai. Hipotezės: 1. Remdamiesi M. Brazaičio ir A. Skurvydo (2010) tyrimu, kuriame po 7 pasyvaus šildymo procedūrų (~44 oC vandenyje po 45 minutes), kurios buvo vykdomos kas antrą dieną dviejų savaičių laikotarpyje, sumažėjo TREKT, ŠSD, FSI ir padidėjo prakaito išskyrimas, kas buvo įvardinta kaip aklimacija prie karščio, manome, kad mūsų tyrime naudota metodika (siekiama TREKT padidinti iki 39,5 0C, maksimalus šildymo procedūros laikas 120 min., šildymo procedūros atliekamos 16 dienų) iššauks gilesnius aklimacijos prie karščio fiziologinių simptomų pokyčius. 2. Dėl aklimacijos prie karščio sumažėjusi TRAUM ramybėje (Febbraio et al., 1994), turėtų pailginti raumens susitraukimo ir atsipalaidavimo laiką (Ranatunga et al., 1987) bei sumažinti nevalingo raumens susitraukimo jėgos momentą (Drinkwater & Behm, 2007). 3. Dėl sumažėjusio fiziologinio-terminio streso aklimacijos prie karščio pabaigoje (t.y. sumažėjusios TREKT, ŠSD, FSI ir padidėjusio prakaitavimo), hipertermijos sąlygomis (Brazaitis ir kt., 2009; Brazaitis ir Skurvydas, 2010), turėtų pagerėti raumenų aktyvacija iš CNS ir padidėti jėgos momentas vienkartinės MVJ ir MVJ-2min izometrinio krūvio metu. Išvados: 1. Pirmoji hipotezė pasitvirtino ir kontroliuojamas kartotinis pasyvus šildymas: a) sumažino TREKT, TODOS, TRAUM, ŠSD, FSI ir padidino prakaitavimą bei pailgino šildymo procedūros laiką, iš ko galima spręsti, kad įvyko aklimacija prie karščio. b) iššaukė gilesnius aklimacijos prie karščio fiziologinių simptomų pokyčius, lyginant su M. Brazaičio ir A. Skurvydo (2010) naudota šildymo metodika, ir tai pasireiškė didesniu TREKT, ŠSD sumažėjimu bei didesniu prakaitavimu. 2. Antroji hipotezė pasitvirtino iš dalies ir aklimacija prie karščio: a) sukėlė periferinę (raumeninę) adaptaciją, kuri pasireiškė reikšmingu pėdos lenkiamųjų raumenų susitraukimo ir atsipalaidavimo laiko pailgėjimu ramybėje (prieš HA-16). b) nepaveikė pėdos lenkiamųjų raumenų nevalingos jėgos. 3. Trečioji hipotezė pasitvirtino iš dalies ir aklimacija prie karščio: a) sukėlė centrinę (nervinę) adaptaciją, kuri pasireiškė reikšmingai padidėjusia pėdos lenkiamųjų raumenų aktyvacija iš CNS ir sumažėjusiu CAK nuovargio indeksu. b) nepaveikė raumens agonisto/antagonisto elektrinio aktyvumo. c) nepadidino jėgos momento vienkartinės MVJ ir MVJ-2min izometrinio krūvio metu., Human adaptation to heat is comprehensive of a broad problem (Hori, 1978). The literature is rich in research of analyzing the influence of hyperthermia on neuromuscular function, after exercising in the heat (Nybo & Nielsen, 2001) or passive heating (Thomas et al., 2006; Todd et al., 2005). M. M. Thomas et al. (2006) ascertained that the increase to 39,5 oC of core temperature in passive heating, reduces maximal isometric force of plantar flexors and this is influence of the reduction on voluntary muscle activation from CNS. Earlier studies show, that high core temperature affects CNS and its ability to activate working muscles (Nybo & Nielsen, 2001; Todd et al., 2005). Heat acclimation occurs with reduced rectal temperature, heart rate, physiological strain index and increased sweat rate, which causes reduction in physiological-thermal stress in the hyperthermia (Brazaitis ir kt., 2009; Brazaitis ir Skurvydas, 2010), but it is difficult to find studies how this affects the neuromuscular function. M. Brazaitis & A. Skurvydas (2010) found out that after 7 passive heating procedures (in ~44 oC water, 45 minutes each), which was carried out every second day for two weeks, heat acclimation occurred, but did not change the central and peripheral fatigue during a 2-min MVC in hyperthermia. In our study, we used the unique passive heating technique (we tried to elevate rectal temperature to 39,5 0C, maximal passive heating time was 120 min., 16 days of passive heating procedure were used). It is likely, that this method should raise deeper acclimation to heat physiological symptoms and should expand the knowledge of heat acclimation effect on neuromuscular function. This could be useful in certain professions with long working hours, exposed to heat stimulus (i.e. builders, soldiers, athletes, firemen). The object of our study — neuromuscular function affected by heat acclimation. The purpose of our study — establish and investigate the controllable repeated effect of passive heating on acclimation symptoms and neuromuscular function. Hypothesis: 1. According to M. Brazaitis & A. Skurvydas (2010) study, after 7 passive heating procedures (in ~44 oC water, 45 minutes each), which was carried out every second day for two weeks, rectal temperature, heart rate, physiological strain index decreased and sweat rate increased, so these were entitled as heat acclimation, therefore, we expect that the method used in our study (we tried to elevate rectal temperature to 39,5 0C, maximal passive heating time was 120 min., used 16 day passive heating protocol) should raise deeper changes of acclimation to heat physiological symptoms. 2. After heat acclimation decreasing muscle temperature decreases at rest (Febbraio et al., 1994) this should prolong muscle contraction and relaxation time (Ranatunga et al., 1987) and reduce involuntary muscle contraction force moment (Drinkwater & Behm, 2007). 3. After heat acclimation reduces physiological-thermal stress in hyperthermia (i.e. decrease of rectal temperature, heart rate, physiological strain index and increase sweat rate) (Brazaitis et al., 2009; Brazaitis & Skurvydas, 2010) this should improve voluntary muscle activation from CNS and enhance force moment during brief MVC and 2-min MVC. Conclusions: 1. First hypothesis proved and controllable repeated passive heating: a) reducing of rectal temperature, skin temperature, muscle temperature, heart rate, and physiological strain index, also enhancing of sweat rate and prolong passive heating procedure time which showed that heat acclimation occurred. b) raising deeper changes of acclimation to heat physiological symptoms comparing with M. Brazaitis & A. Skurvydas (2010) who used passive heating method and this proved to be major decrease in rectal temperature, heart rate and major increase in sweat rate. 2. Second hypothesis proved out partially and heat acclimation: a) raising of peripheral (muscular) adaptation, which occurs with significant time reduction in plantar flexors contraction and relaxation at rest (before HA-16). b) did not affect in changes of plantar flexors involuntary force. 3. Third hypothesis proved out partially and heat acclimation: a) raising of central (neural) adaptation, which occurs with significant increase of plantar flexors voluntary activation from CNS and decrease in CAR fatigue index. b) did not affect in changes of muscle agonist/antagonist electrical activity. c) did not enhance force moment during brief MVC and MVC-2min isometric load.

Išstudijavus mokslinius literatūros šaltinius, pastebėta, kad kūno temperatūros, o tuo pačiu ir raumens vidinės temperatūros padidėjimas sukelia daug fiziologinių reakcijų žmogaus organizme, tačiau vis dar mažai darbų, nagrinėjančių aklimacijos (aklimacija �� tai dirbtinėse sąlygose (laboratorijoje) sukelta ilgalaikė aklimatizacija) hipertermijai, sukeltos dirbtiniu būdu, poveikį žmogaus fiziologinių rodiklių kaitai, raumens išvystomai maksimaliai valingai jėgai. Nepavyko rasti duomenų kaip maksimalios valingos jėgos metu keičiasi raumenų elektrinis aktyvumas, priklausantis nuo aklimacijos hipertermijai. Pagrindinis šio darbo tikslas buvo nustatyti ir įvertinti dirbtinės aklimacijos hipertermijai poveikį �����mogaus organizmui. Uždaviniai: Nustatyti ir įvertinti žmogaus fiziologinių rodiklių (rektalinę, odos bei kūno temperatūras, fiziologinį stresą, netenkamą kūno svorį, širdies susitraukimų dažnį ir šiluminį stresą) kaitą aklimacijos hipertermijai laikotarpyje: prieš pasyvų šildymą, šildymo metu ir po šildymo; nustatyti aklimacijos hipertermijai poveikį raumenų atsparumui nuovargiui; nustatyti aklimacijos hipertermijai poveikį raumenų centriniam aktyvacijos koeficientui; nustatyti ir įvertinti aklimacijos hipertermijai poveikį šlaunies raumens elektriniam aktyvumui. Šio tyrimo metu iš viso buvo atliekami aštuoni tyrimai — vienas kontrolinis ir septyni hipertermiją sukeliantys eksperimentiniai. Eksperimentiniai nuo kontrolinio skyrėsi pasyviu kojų pašildymu (tiriamieji... [toliau žr. visą tekstą] Firstly, it is important to emphasize that the research of different scientific articles and other sources of information has proved that the increment of temperature in the man’s body as well as the inner muscle causes many physiologic reflexes in human’s organism. However not many research projects analyzing the impact of the acclimation (In vitro(in laboratory) related long term acclimatization) to hyperthermic environment, created in imitative way, neither on the fluctuation of man’s vital functions nor on the maximum voluntary muscle strength, could be found. Secondly, it should be noted, that none of the above mentioned sources provided the information on the change of muscle electric activity at the moment of its maximum voluntary strength. Therefore, the main purpose of this research was to establish and measure the influence of the imitative acclimation of hyperthermia on the man’s body. The main tasks of the project were to observe and evaluate the change of man’s physiological functions (rectal, skin and body temperature, physiologic stress, weight loss, heart rate and thermic stress) during the acclimation to hyperthermia process: before passive heating, during the heating time and after it; to establish the impact of acclimation to hyperthermia on the maximum voluntary force as well as on the maximum activation rate; to establish and measure the impact of the acclimation to hyperthermia on the muscle electrical activity. In order to achieve the desired... [to full text]

Išstudijavus mokslinius literatūros šaltinius, pastebėta, kad kūno temperatūros, o tuo pačiu ir raumens vidinės temperatūros padidėjimas sukelia daug fiziologinių reakcijų žmogaus organizme, tačiau vis dar mažai darbų, nagrinėjančių aklimacijos (aklimacija �� tai dirbtinėse sąlygose (laboratorijoje) sukelta ilgalaikė aklimatizacija) hipertermijai, sukeltos dirbtiniu būdu, poveikį žmogaus fiziologinių rodiklių kaitai, raumens išvystomai maksimaliai valingai jėgai. Nepavyko rasti duomenų kaip maksimalios valingos jėgos metu keičiasi raumenų elektrinis aktyvumas, priklausantis nuo aklimacijos hipertermijai. Pagrindinis šio darbo tikslas buvo nustatyti ir įvertinti dirbtinės aklimacijos hipertermijai poveikį �����mogaus organizmui. Uždaviniai: Nustatyti ir įvertinti žmogaus fiziologinių rodiklių (rektalinę, odos bei kūno temperatūras, fiziologinį stresą, netenkamą kūno svorį, širdies susitraukimų dažnį ir šiluminį stresą) kaitą aklimacijos hipertermijai laikotarpyje: prieš pasyvų šildymą, šildymo metu ir po šildymo; nustatyti aklimacijos hipertermijai poveikį raumenų atsparumui nuovargiui; nustatyti aklimacijos hipertermijai poveikį raumenų centriniam aktyvacijos koeficientui; nustatyti ir įvertinti aklimacijos hipertermijai poveikį šlaunies raumens elektriniam aktyvumui. Šio tyrimo metu iš viso buvo atliekami aštuoni tyrimai — vienas kontrolinis ir septyni hipertermiją sukeliantys eksperimentiniai. Eksperimentiniai nuo kontrolinio skyrėsi pasyviu kojų pašildymu (tiriamieji sėdėjo panardinti iki dubens šiltoje vonioje 45 min., kurios vandens temperatūra – 44±1o C). Maksimalus valingos jėgos krūvis tęsėsi 120 sekundžių (MVJ―2 min.), kas 15 sekundžių raumuo buvo stimuliuojamas elektros impulsais — stimuliacijos trukmė 250ms, dažnis 100Hz, įtampos dydis 85—105V. Atsigavimas buvo registruojamas praėjus 15 ir 300 sekundžių nuo krūvio pabaigos. Registruotas raumenų MVJ momentas (N*m), raumenų centrinio aktyvavimo koeficientas (CAK%) ir raumenų elektrinis aktyvumas (RMS). Išvados : 1. Septynis kartus, kas antrą dieną pasyviai šildant kojas, organizmo aklimacija hipertermijai pasireiškė: reikšmingu rektalinės temperatūros sumažėjimu prieš septintą pasyvų šildymą; fiziologinio streso indekso sumažėjimu septintame pasyviame šildyme; širdies susitraukimo dažnio sumažėjimu septintame pasyviame šildyme; šiluminio streso sumažėjimu septintame pasyviame šildyme ir netenkamo svorio, prilyginant kūno masei, padidėjimu ketvirtame ir septintame pasyviuosiuoe šildymuose. 2. Taikant MVJ―2 krūvį, organizmo aklimacija hipertermijai nepadidino raumenų atsparumo nuovargiui. 3. Taikant MVJ―2 krūvį, organizmo aklimacija hipertermijai nepadidino raumenų centrinio aktyvacijos koeficiento. 4. Taikant MVJ―2 krūvį, organizmo aklimacija hipertermijai sumažino šlaunies raumens elektinio aktyvumo laipsnį., Firstly, it is important to emphasize that the research of different scientific articles and other sources of information has proved that the increment of temperature in the man’s body as well as the inner muscle causes many physiologic reflexes in human’s organism. However not many research projects analyzing the impact of the acclimation (In vitro(in laboratory) related long term acclimatization) to hyperthermic environment, created in imitative way, neither on the fluctuation of man’s vital functions nor on the maximum voluntary muscle strength, could be found. Secondly, it should be noted, that none of the above mentioned sources provided the information on the change of muscle electric activity at the moment of its maximum voluntary strength. Therefore, the main purpose of this research was to establish and measure the influence of the imitative acclimation of hyperthermia on the man’s body. The main tasks of the project were to observe and evaluate the change of man’s physiological functions (rectal, skin and body temperature, physiologic stress, weight loss, heart rate and thermic stress) during the acclimation to hyperthermia process: before passive heating, during the heating time and after it; to establish the impact of acclimation to hyperthermia on the maximum voluntary force as well as on the maximum activation rate; to establish and measure the impact of the acclimation to hyperthermia on the muscle electrical activity. In order to achieve the desired results and to make useful conclusions eight tests were carried out: one control test and other seven – experimental. As distinct from the control test, the experimental ones included the passive heating of legs (the subjects’ legs were immersed in a warm water-bath for 45 minutes; the water temperature was — 44 ± 1o C). The maximum load of voluntary contraction force (MVC – 2 min) lasted for 120 seconds, when stretching one of their legs by a knee joint at a 60o fixed angle (isokinetic dynamometer, Biodex), every 15 seconds the muscle was stimulated by electric impulses — the duration of the stimulation was 250 ms, the frequency was 100 Hz, and the voltage was 85—105 V. The moment of MVC (N*m), the degree of central activation ratio of muscles (CAR %) and electric activity of muscles were registered (RMS). Conclusions: 1. Seven times on alternate days the passive heating of subjects’ legs which were immersed in a warm-bath for 45 minutes (the water temperature was 44 ± 1oC), applying MVC―2 of intensity, method was used. It revealed that the man’s body acclimation to hyperthermia significantly decreases man’s rectal and body temperature, the physiological index of stress, heart rate and the index of heat stress, while the weight loss if to compared to the body weight, increases 2. The man’s body acclimation to hyperthermia didn’t raise the muscle resistance to fatigue, while applying the MVC―2 load. 3. The man’s body acclimation to hyperthermia didn’t decrease the central activation ratio of muscle, while applying the MVC―2 load. 4. The man’s body acclimation to hyperthermia decreased the electric activity of the haunch muscle, while applying the MVC―2 load.