1. Ar TGFA, TGFB3, GABRB3, RARA ir BCL3 genai susiję su nesindrominiais burnos ir veido įskilumais? Lietuvos tyrimai
- Author
-
Morkūnienė, A., Steponavičiūtė, D., Ambrozaitytė, L., Utkus, A., Linkevičienė, L., and Kučinskas, V.
- Subjects
stomatognathic diseases ,Genes ,Allelic association ,Candidate genes ,Nonsyndromic orofacial clefts ,Transmission disequilibrium test ,TDT ,Cleft lip ,udc:575 ,Palate--Abnormalities ,Genai ,Gomurys--Anomalijos ,Lūpos nesuaugimas - Abstract
Nonsyndromic orofacial clefting (NS-OFC) is a common complex multifactorial trait with a considerable genetic component and a number of candidate genes suggested by different approaches, but the question of the contribution of their sequence variation to the risk of NS-OFC is still open. A set of 21 biallelic and microsatellite DNA markers in the strong candidate loci TGFA, TGFB3, GABRB3, RARA, and BCL3 were analysed for allelic association with the NS-OFC phenotype in 112 nuclear families (child affected with NSOFC poband + both parents) from Lithuania using the transmission disequilibrium test (TDT). Association was found between the TGFA gene marker rs2166975 and nonsyndromic clef palate (CPO) phenotype (P = 0.0455 [df 1]) as well as between the D2S292 marker and isolated cleft lip with or without cleft palate (CL/P) phenotype in allele-wise TDT (P = 0.0053 [df 9]) and genotype-wise TDT (P = 0.0206 [df 24]). A weak association (P = 0.0850 [df 3]) of the BCL3 marker (BCL3 gene) with the risk of CPO was also shown. Thus, our initial results support the contribution of TGFA locus allelic variation in the etiology of CL/P in the population of Lithuania, but do not point to TGFA as a major causal gene. Different roles for the TGFA and BCL3 genes in the susceptibility to NS-OFC phenotypes are suggested. Nesindrominiai burnos ir veido įskilumai (NS-BVĮ) yra dažna daugiaveiksnė įgimta žmogaus raidos anomalija, kurios patogenezėje svarbūs genetiniai veiksniai. Įvairiais metodais atlikti tyrimai jau atskleidė daugelį genų kandidatų, bet vis dar neaiškus jų nukleotidų sekų variantų ryšys su NS-BVĮ rizika. Šiame darbe taikant perdavimo nepusiausviros testą (transmission disequilibrium test, TDT) buvo analizuojama 21 bialelinių ir mikrosatelitinių DNR žymenų, pasirinktų ypač svarbiose kandidatinėse TGFA, TGFB3, GABRB3, RARA, ir BCL3 srityse, alelių asociacija su NS-BVĮ fenotipu 112-oje šeimų (NS-BVĮ turintis vaikas + abu tėvai) iš Lietuvos. Remiantis rezultatais, buvo nustatyta TGFA geno rs2166975 žymens asociacija su nesindrominio gomurio įskilumo (NS-GĮ) fenotipu (P = 0,0455 [df 1]) ir D2S292 žymens asociacija su nesindrominiu lūpos ir(arba) gomurio įskilumu (NS-L/GĮ) TDT alelių at��vilgiu (P = 0,0053 [df 9]), taip pat TDT testas genotipų atžvilgiu (P = 0,0206 [df 24]). Taip pat buvo nustatyta nedidelė (P = 0,0850 [df 3]) BCL3 žymens (BCL3 genas) asociacija su NS-GĮ rizika. Taigi pradiniai mūsų rezultatai paremia hipotezę apie TGFA genetinės srities alelių įvairovės indėlį į NS-L/GĮ etiologiją Lietuvos populiacijoje, bet nerodo, kad TGFA gali būti pagrindinis priežastinis genas. Tikėtina, kad TGFA ir BCL3 genų vaidmuo nesindrominių burnos ir veido įskilumų polinkiui yra skirtingas.
- Published
- 2007