Search

AR LIE. túopa ‘POPULUS SPP.’ – TIKRAI PAVELDĖTAS ŽODIS? SantraukaTeigiama kad nėra pagrindo laikyti lie. túopa ‘Populus spp.’ paveldu iš ide. prokalbės ir lyginti su lo. pōpulus. Lo. žodžio etimologija nėra aiški, nėra pagrindo rekonstruoti ide. *pōp- ar pan. Manant, kaip iki šiol argumentuojama, buvus lie. *puopa, iš kurio dėl topolis įtakos atsirado túopa, turėtų būti šio žodžio pėdsakų vietovardžiuose, augalų vardyne. Jų nėra. Neaiški ir *puopa reikšmė. Populus spp. nevietiniai, atvežti medžiai. Vietinė tik drebulė, turinti dar kitą sinonimą ẽpušė; abi gausiai paliudytos vietovardžiuose. Túopa beveik neaptinkama tarmėse, tik literatūroje. Taigi jis neturėtų būti paveldėtas žodis. Svarstoma, kaip atsirado žodis: ar skaidant *top-elė ar pan. į neošaknį *top- su tariamu sufiksu -elė. Tačiau *topas ar *topa neužfiksuota. Arba dėl homofoninio túopa ‘tinginys, lėtai einantis’, paliudyto ten pat kur túopa ‘Populus’, įtakos.

IDE. *(s)leIH- ‘BŪTI MĖLYNAM’ BALTIŠKIEJI VEDINIAISantraukaStraipsnyje nagrinėjami ide. *(s)lei̯H- ‚būti mėlynam’ galimi baltiškieji vediniai, kuriems priklausytų lie. slyvà bei slỹvas ir pr. sliwaytos, paprastai laikomi skoliniais iš slavų kalbų. Detali žodžių darybos analizė rodo, kad minėti žodžiai gali būti ir baltiški; jų pradinė reikšmė būtų ‘Prunus spinosa’ (tai yra toks vietinis krūmas su mėlynais valgomais vaisiais). Lietuviai laišvikis, láišis, laišỹs, leĩšis, leišỹs ‚Vicia cracca’ vadina mėlynai žydintį augalą. Darybos atžvilgiu šie žodžiai atitinka kéršas ir pálšas. Augalas láišis, laišỹs, laiškẽnis ‚Mercurialis perennis’ buvo naudojamas vilnai dažyti mėlyna spalva. Abiem fitonimams suponuojamos kitokios etimologijos, tačiau labiau tikėtina derivacija iš *(s)lei̯H-.

AUGALŲ PAVADINIMAI SU PRIEŠDĖLIU pa- LIETUVIŲ IR LATVIŲ KALBOSE BEI ARTIMIEJI REIŠKINIAISantraukaStraipsnyje nagrinėjami augalų bei grybų pavadinimai su priešdėliu lie. pa- (la. pa-) bei lie. po- (la. pa-). Skiriami pavadinimai, kurie sudaryti nurodant augimvietę, pvz.: paalksnė ‘Lactarius trivialis’ : alksnis, palazdinis ‘Primula veris’ : lazda, lazdynas. Kitur pa- vartojamas panašumui išreikšti, pvz.: padirsė ‘Festuca spp.’ : dirsa ‘Bromus spp.’, pažirnis ‘Lathyrus sp.’ : žirnis, la. padilles ‘Oenanthe aquatica’ : dilles ‘Anethum graveolens’. Kiti pavadinimai yra veiksmažodinės kilmės, su priesaga, pvz.: pominis ‘Festuca spp.’ : (pa)mìnti, pataisas ‘Lycopodium sp.’: (pa)tiesti, padraika ‘t.p.’ : (pa)driekti. Nustatant darybos būdą reikia nuodugnios dalykinės apžvalgos. Skolinys yra lie. padružnykai ‘Cichorium intybus’ < le. podróżnik ‘t.p.; keleivis’.

Pastabos dėl pr. mosla, moskaSantraukaŽodžių pr. mosla – v.v.a. leimat (GrG73), moska – leimet (GrA85), Moska – Leimet, Viscus (GrF86), išskyrus lo. viscus, reikšmės nėra aiškios, o pastarasis yra daugiareikšmis. Svarstoma keletas prūsų kalbos rūpimo žodžio kilmės variantų, manant, kad lo. viscus „amalas, klijai iš amalo, spąstai paukš­čiams su klijais“ teisingai perteikia pr. mosla.1. Jei žodis įvardytų masalą, ypač su klijais smulkiems paukščiams gaudyti (plg. v.v.a. lîm–ruote), tada pr. mosla lygintinas su lie. mãsalas, mãsinti, kur pr. šaknyje būtų kaip Noye (Gr.) = nage (E 145), pig. lie. nagà. Darybiškai pr. mosla gretintinas su lie. mãsalas kaip lie. dẽglas – su dẽgalas, plerplà – su pler̃palas. Beje, nerasta jokių duomenų, kad baltai būtų taip medžioję.2. Kadangi vok. Mistel „amalas“ galbūt yra vedinys iš Mist „mėšlas“, ieškota mosla sąsajos su lie. mė́šlas, mė́žti. Galima pastarojo žodžio giminystė su lie. mỹžti rodytų šaknies apofonijos i eilę, kur laipsnis ō nelauktinas. Variantas atmetamas.3. Amalas yra krūmu ant medžių augantis parazitas. Pavadinimai įvardija jo formą, pvz.: lie. laumės šluota, vok. dial. Kraigennest „varnos lizdas“. Vok. dial. Wispe, Wespe, atrodo, irgi perteikia augalo formą, plg. norv. visp „krūmelis“, šved. visp „virbų maišiklis“ ir vespelten, vispelten „ama­las“. Šiuo atžvilgiu pr. žodį galima lyginti su lie. mastas „mazgas, juosta“ , mãzgas „t.p.“, užsimègzti „pradėti augti (apie tik apvaisintą vaisių)“, – tada pr. mosla [masla] būtų *“kas susimazgojęs; kas auga kaip mazgas“.4. Dažnai pr. (Gr) šaknyje atitinka lie. u, pvz.: pr. Songos – lie. šunį, šuo. Tad svarstytina pr. mosla sąsaja su lie. mus-: 2mùsti (muñta, mùto) „verdant tirštėti...“, mū̃sas „plėvė ant skysčio; vario oksidas; pelėsiai“. Šalia ū esama ir lyčių su u: musójai bei mūsojaĩ „plėvė ant rūgusio pieno, alaus, uogienės...“. Kadangi ide. *meu– vediniai reiškia tiek „maudyti...“, tiek „pelėti...“, trūksta bendros semos. Suponuotina pirmykštė ide. *meu– reikšmė „(plono) sluoksnio susidarymas“ > *“vandens sluoks­nis ant kūno“ > *“maudytis“: lie. máudyti. Tam tikras sluoksnis gali būti ir prakaitas (plg. lie. sumutęs „sušilęs = suprakaitavęs“ arklys), rasa: mūsalas „rasa ant lango“. Šiame kontekste pr. mosla < *mus-sla arba *mu-sla gali būti nomen instr. „tirštiklis, fermentas“, išskiriantis amalo vartojimą, kaip lie. tirkšlis „amalas“ < nom. instr. *“tirštiklis“.5. Kaip (4), tik semantinė raida kitaip suvokiama: mosla *“amalas“ < *“kas tankina medžio lają, medį dengia“.

DAR KARTĄ DĖL PR. mosla ‘LEIMAT’Santrauka Autorius siūlo naują požiūrį į pr. mosla GrG73, kurio vok. atitikmuo leimat galėtų būti atsiradęs klaidingai perrašant *leinsat ‘linų sėmenys’. Dalykiškai šis žodis sietinas su hanfsaet – gnabsem ‘kanapės sėkla’ GrG66, hanf – Caneips ‘kanapės’ GrG74 ir flachs – lino ‘linas’ GrG72. Pr. mosla tada galima aiškinti tradiciškai kaip skolinį iš le. masło ‘sviestas, riebalai’, ypač ‘linų sėmenų aliejus’, kuris virto ‘linų sėmenys aliejui spausti’.