Straipsnyje tiriami garsų pakitimai, siejami su išorės sandžiu, vykstantys šiaurės panevėžiškių tarmėje tarp žodžių, kurie. Klausantis šiaurės panevėžiškių tarmės tekstų ar kalbantis su šio krašto atstovais žodžių sandūroje galima pastebėti įdomių garsų derinimo atvejų ar šioje pozicijoje atsirandančių garsų pakitimų, tarp jų – ir siejamų su redukuotų balsių vartosena. Dažniausi išorės sandžio reiškiniai – priebalsių asimiliacija, palatalizacija, garsų akomodacija – vyksta rišlios kalbos žodžių sandūroje. Tačiau išorės sandžio atvejai lietuvių kalboje nėra vienodo intensyvumo. Galima skirti procesus, vykstančius tarp nesavarankiško ir savarankiško žodžio, ir procesus, vykstančius tarp dviejų savarankiškų žodžių. Nesavarankiški žodžiai dažniausiai labai glaudžiai prišlyja prie savarankiškų, todėl tarp jų vykstantys fonetiniai procesai yra artimi vidaus sandžiui. Fonetinių procesų, vykstančių tarp savarankiškų žodžių, intensyvumas dažniausiai priklauso nuo kalbėjimo stiliaus, frazės intonacijos, tempo. Panaši yra išorės sandžio raiška ir šiaurės panevėžiškių tarmėje: intensyvesnis jis esti tarp nesavarankiškų (ar vienskiemenių) ir savarankiškų žodžių, laisvesnis – tarp savarankiškų žodžių. Iš aptartų garsų pokyčių gretimų žodžių sandūroje matyti, kad daugeliu atvejų šiaurės panevėžiškių tarmės garsų derinimo dėsningumai yra panašūs arba sutampa su bendrinės lietuvių kalbos reiškiniais. Tačiau esama ir savitų garsų derinimo atvejų, dažniausiai susijusių arba su priebalsių palatalizacija, arba su „murmamųjų“ balsių, trukdančių pasireikšti įprastam garsų derinimui, vartosena. The external sandhi may be frequently observed when listening to the fluent dialect speech of the inhabitants of Eastern Highlands Northern Panevėžys. Most frequently its manifestation is associated with palatalised sounds or with obvious impact of the back reduced vowel on the other sounds of the following word. The material analysed reveals that palatalization of consonants before front vowels in Northern Panevėžys dialect is regular in the cases where a consonant is in an uninflected form. The reduced vowel does not usually leave a clear trace when it precedes another vowel of the same set. If the set of the reduced vowel (which has completely disappeared) and the set of the initial vowel do not coincide, the fronting of the vowel following the reduced vowel occurs. The front vowel succeeding the reduced back vowel (which has disappeared) usually undergoes backing. Even though in the latter cases the reduced vowels are not pronounced as separate segments, they do have some impact on adjacent sounds.