Search

By comparing data of the descriptions of birth customs of Lithuania Minor at the end of the seventeenth century and personal fieldwork data collected in the villages and small towns of south-eastern Lithuania (Dzūkija ethnographic region) in 1992–2007, I discuss the problem of modernization of Lithuanian culture through the diachronic change of structural elements of the birth cycle performed after the birth of a child. I distinguish the three consecutive stages in the cycle of birth customs – the first visit to the baby and the mother (lankynos), baptism, and churching of the woman – and make an attempt to reveal changes in them in the twentieth and early twenty-first centuries in terms of historical development, chronological duration, and social interaction.

Straipsnyje, pasitelkiant autentišką lietuvininkų medžiagą, chronologiniu aspektu analizuojami Velykų papročiai ir tradicijos Mažojoje Lietuvoje, susijusios su vienu iš pagrindinių šventės elementų – kiaušiniu ir su juo atliekamais apeiginiais veiksmais: dovanojimu, dažymu, daužymu, ridenimu, velykavimu. Lietuvininkų Velykų šventės archajiškajam modeliui būdingi su kiaušinio simbolika susiję elementai, kuriems priskiriama apeiginė funkcija – tai archajišką semantiką turintis kiaušinių dažymas ir velykaičių dovanojimo paprotys bei įvairūs žaidimai su juo (daužymas, ridenimas). Ritualai su šiuo pagrindiniu šventės atributu – kiaušiniu – atliko išskirtinį vaidmenį, todėl lietuvininkų paprotinės tradicijos kaita buvo lėta. XIX a. pab.–XX a. pr. Mažojoje Lietuvoje galima pastebėti, jog lietuvininkų ritualinė tradicija praranda turėtą egzistencinę svarbą, ritualai virsta papročiais, o apeiginių funkcijų vietą užima tradicijos, formuojančios regioninę etninę tapatybę. Nebelieka kiaušinio dovanojimo maginės reikšmės, išpopuliarėja velykavimo tradicija bei atsiranda naujas elementas – kiaušinių slėpimas sode padarytuose lizduose vaikams pasakojant, kad juos padėjęs Velykų zuikis. Sugretinus Mažosios Lietuvos ir Didžiosios Lietuvos XX a. pab.–XXI a. pr. etnografinius duomenis matyti, kad Velykų papročių, susijusių su kiaušiniais, bendrybių yra daug: marginimo specifika, įvairūs veiksmai su margučiais (dovanojimas, žaidimai). Informantų pateikiamos tam tikrų tradicijų interpretacijos visuomet susijusios su socialine ir kultūrine aplinka, kurioje jie gyvena. Taigi sulyginus Didžiosios Lietuvos ir Mažosios Lietuvos Velykų šventės struktūrą ir apeiginius veiksmus su pagrindiniu šventės atributu – kiaušiniu, galima teigti, jog šie papročiai iš esmės yra tapatūs, pasitaikantys pakitimai yra gana smulkūs, daugiau susiję su socialine šeimų aplinka ir religiniu aspektu. XX–XXI a. šimtmečių sankirtoje kultūros ir švietimo institucijos tapo bene svarbiausiu veiksniu, palaikančiu simbolinių etninės kultūros formų gyvybingumą. Nors instituciškai organizuojama Velykų šventė vyksta pagal daugiau ar mažiau visai Lietuvai būdingą scenarijų, tačiau išskiriant tipiškus lietuvininkų regionui būdingus šventės elementus, centralizuotas kultūros institucijų veiklos organizavimas gali būti palankus puoselėjant vietines lietuvininkų tradicijos formas. The biggest Lietuvininkai holiday connected with the ceremonial act of egg painting was Easter. In general, rites of a communal nature dominated in the calendar holidays of Lithuania Minor: attending church in the morning of the holiday, whipping with juniper or birch branches on the first day of Easter (in some locations – on the second), giving of painted Easter eggs and so on. It should be noted that from the very first descriptions of the Easter celebration in Lithuania Minor and to the present day, the main holiday symbol has been an egg and ceremonial acts related to it. Thus, the Easter egg and its related ritual actions in the Easter traditions and rites in Lithuania Minor constitute the object of the article. The archaic model of the Easter celebration in Lithuania Minor is characterized by the elements related to the symbolism of the egg, which include the ritual function and archaic semantics of egg painting, the custom of Easter egg gifting and well-wishing, and various games with eggs (breaking, rolling). Rituals with this main holiday attribute – the egg – played an exceptional role, so custom and tradition in Lithuania Minor changed very slowly. In the late 19th – early 20th centuries, in Lithuania Minor, the ritual tradition noticeably loses its existential significance; rituals become customs, and ritual functions are replaced by traditions that form regional ethnic identity. The magical meaning of egg gifting is gone, the tradition of Easter greetings is gaining popularity, and a new element is emerging – hiding eggs in the nests made in the garden and telling children that they are brought by the Easter bunny. The modern model of Lithuania Minor holidays tries to combine ethnic traditions with the needs of the consumer-oriented modern society. Easter in Lithuania is unimaginable without Easter eggs. Of course, the techniques of egg decoration have slightly changed, but the activities remain identical – Easter eggs are given as presents and various games are played with them – rolling and trying to crush the opponent’s eggs. Thus, based on the written sources recorded in the territory of Lithuania Minor and on modern ethnographic narratives, it becomes obvious that the interpretations of Easter celebration provided by the informants are related to the social and cultural environment in which they live. Therefore, the data about Easter in Lithuania Minor obtained from surviving descriptions and living witnesses are interesting and studied as a monument of history and ethnography, a testimony to the evolution of spiritual values of the area’s population.

Straipsnyje analizuojamas Kauno apskrities viešosios bibliotekos (KAVB) Senųjų ir retų spaudinių skyriaus fonde saugomas Mažosios Lietuvos giesmynų rinkinys. Straipsnio tikslas - ištirti rinkinio repertuaro sudėtį, įvertinti turimus egzempliorius ir jų savybes, nustatyti šios fondo dalies vertę Mažosios Lietuvos lietuviškos spaudos istorijos bei nacionalinės bibliografijos kontekste, numatyti šio paveldo išsaugojimo ir sklaidos priemones. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad aptariamame rinkinyje yra saugomi 142 pavadinimų 275 giesmynų egzemplioriai, kurie kartu su kitais religinio turinio leidiniais surišti konvoliutuose į 138 įrišimo vienetus. Rinkinio dydis - 34,7 proc. viso 1808-1936 m. išleistų giesmynų skaičiaus. Rinkinyje yra 4 unikumai, 11 retenybių, o dvi iš jų yra tik KAVB, ypač retų - 15. Dėl nedidelio išlikusių egzempliorių skaičiaus daugumą rinkinio giesmynų galima vadinti retais leidiniais. Surasta nemažai knygos ženklų - jais pažymėta 54 proc. rinkinio knygų. Didžiają dalį proveniencijų sudaro nuosavybės įrašai (58), knygrišių reklamos ženklai (14), antspaudai (10), superekslibrisai (9), ekslibrisas (1), marginalijos (17). Proveniencijose pavyko užfiksuoti 73 asmenvardžius, nustatyti ekslibriso, 7 superekslibrisų ir kai kurių įrišimų autorius. Apibendrinant galima teigti, kad KAVB giesmynų rinkinys yra svarbi Mažosios Lietuvos spaudos ir kultūros paveldo dalis, vertinga dėl jame esančių retų leidinių, dėl išlikusių autentiškų Mažosios Lietuvos knygrišių įrišimų ir superekslibrisų, marginalijų ir proveniencijų, atskleidžiančių XIX-XX a. pradžios šio krašto knygos kultūrą. The Kaunas Country Public Library preserves a collection of Lithuanian hymnals published in Lithuania Minor in the years 1850-1936. The collection consists of 142 hymnals which make 34.7% of the hymnals published in the years 1808-1936. It contains rare editions: 4 uniques, 11 curios, 15 especially rare hymnals. An important part of the cultural heritage of the books that reflect the manners and religious practices of people in this region is binding of hymnals, super-ex-libris and provenances. Wafers, stamps and vignettes - promotional marks of book binders - allow identifying the authors of hymnals and super-ex-librises; 74 books are signed with various marks. There are 73 personal names among the marks of the hymnal collection. The major part of the provenances consists of marks of property (58), promotional marks of book binders (14), stamps (10), superexlibrises (9), exlibrises (1) and marginalia (17). The books of Lithuania Minor are rare because of the historical and political circumstances of the region, a decay of low-quality paper used in the 19th and the first part of the 20th century, and small book editions. Due to the small number of extant copies and the provenances they contain, the collection is an important part of Lithuania Minor printing and cultural heritage, which complements Lithuanian national bibliography.

As David I. Kertzner mentioned, ritual is important in all political systems, and pointed out the many ways ritual is employed in politics. In my article, based on personal fieldwork material, manuscripts, published and internet sources, I tried to analyze how the festivals like Shrove (Lith. Užgavėnės) and Midsummer (Lith. Joninės, Rasos, Kupolės) have been useful for pursuing political goals in Lithuania during different periods: the National Revival (late 19th century), the interwar period (1918–1940), Soviet Lithuania (1940-1941; 1944–1989), and modern independent Lithuania. Analysis of the two folk festivals shows that they can acquire a political reality and embody great power in performing various tasks: fighting for national revival or independence, fighting against Christianity, creating a new pagan religion, or forming an ethnic cultural space for emigrants. But each festival can embody different possibilities for acquiring this power depending on the time, the place, the festival’s former content, and even historical memory.

Klaipėdos universiteto bibliotekos Retų spaudinių, kolekcijų ir rankraščių skyriaus rinkinių rankraštinis paveldas iki šiol buvo pristatomas fragmentiškai arba tik tam tikromis temomis. Šiuo metu skyriuje suformuoti aštuoni archyviniai fondai. Penki iš jų vardiniai: Anso Lymanto (f. 1), Kazio Pemkaus (f. 2), Viliaus Pėteraičio (f. 3), Ievos Jankutės (f. 5), Vytauto Strolios (f. 8), kiti – Natų rankraščių (f. 4), Pavienių dokumentų (M. V. Glažės) (f. 7) ir Išeivijos muzikos (f. 6). Geriausiai ištyrinėti A. Lymanto (f. 1) ir K. Pemkaus (f. 2) fondai. Didžiausias fondas yra išeivijos bibliofilo, gydytojo ir visuomenės veikėjo Kazio Pemkaus (1920–1996) (f. 2). Šios didžiulės kolekcijos, davusios pradžią Klaipėdos universiteto Retų spaudinių skyriui, knygos ir beveik visas gausus periodikos rinkinys atspindėti bibliotekos elektroniniame kataloge. Mažiausiai nagrinėtas ir pristatytas šio fondo rankraštinis paveldas – lietuvių gyvenimo ir veiklos emigracijoje istorijos atspindys. Straipsnyje supažindinama su Klaipėdos universiteto bibliotekos Retų spaudinių, kolekcijų ir rankraščių skyriuje saugomais asmenų archyvais, apžvelgiamas dr. Kazio Pemkaus archyvo turinys, Mažosios Lietuvos archyvo rankraštinis paveldas, kituose fonduose laikoma medžiaga. The heritage of collections of manuscripts of the Division of rare printings, collections and manuscripts of the Library of Klaipėda University so far has been presented fragmentary or only according to particular topics. At present the Division has eight archive funds. Five of them are nominal ones: Ansas Lymantas (f. 1), Kazys Pemkus (f. 2), Vilius Pėteraitis (f. 3), Ieva Jankutė (f. 5), Vytautas Strolia (f. 8), others – Manuscripts of music (f. 4), Individual documents (M. V. Glažė) (f. 7) and Exodus music (f. 6). The most comprehensively analysed funds are Ansas Lymantas (f. 1) and Kazys Pemkus (f. 2). The largest fund is (f. 2) of Kazys Pemkus (1920-1996), exodus bibliophile, doctor and socialite. These huge collections, which were the beginning for the Division of rare printings of Klaipėda University, books and extensive collection of periodicals are reflected in the libraries electronic catalogue. The smallest portion of attention in this fund’s heritage of manuscripts was paid to the reflection of history of Lithuanians’ life and activities in exodus. The article acknowledges with personal archives kept in the Division of rare printings, collections and manuscripts of the Library of Klaipėda University, analyses the content of dr Kazys Pemkus archive, manuscript heritage of Lithuania Minor, material kept in other funds.

XX a. lietuvių istoriografijoje retai svarstyti Klaipėdos krašto gyventojų (klaipėdiškių/memelenderių), turėjusių dvigubą, panašų į elzasiečių, identitetą klausimai. Paprastai šioji grupė tapatinama su lietuviais, o klaipėdiškių identiteto reiškinys, jų politinė orientacija XX a. pirmoje pusėje aiškinami kaip aktyvios vokietinimo politikos bei lietuvių tautinės sąmonės silpnumo padariniai. Straipsnyje nagrinėjami klausimai: kaip Prūsijoje (Vokietijoje) gyvenę lietuviai, išlaikydami kalbą ir identiteto savarankiškumą, vykstant akultūracijai, perėmė vokiečių kultūros vertybes ir socialines konvencijas; kokie politiniai veiksniai formavo Prūsijos lietuvių identitetą ir kaip skirtingas Prūsijos (ir Klaipėdos krašto) lietuviškumas veikė Didžiosios Lietuvos lietuvių pažiūras. In Lithuanian historiography of the 20th century the issues of residents of Klaipėda area, who had double identity, the same as the residents of Alsace, were rarely discussed. The said group is usually identified with Lithuanians and the phenomenon of the identity of the residents of Klaipėda and their political orientation in the first half of the 20th century are explained as the consequences of the active Germanization policy and weakening of Lithuanian national consciousness. The article examines the following issues: how the Lithuanians, who resided in Prussia (Germany), while managing to retain their language and self-sufficiency of identity, took over the values and social conventions of the German culture; which political factors formed the identity of Prussian Lithuanians and how the different being Lithuanian of Prussia and Klaipėda area influenced the worldview of Lithuanians in the Lithuania Major.