Search

Effective training control of elite sprinters is possible when the information about various fitness aspects, which directly affect the result of stinting, is available (Stanislovaitis, 2006). The aim of this study is to find out the running speed change characteristics of high performance level Lithuanian, European and world women sprinters. The subjects of this study are the best 10 sprinters of Lithuania, Europe and the world. Selected sprinters participated in both 100 m and 60 m sprint events over the selected period. The comparison of Lithuanian, European and world sprinters in 100 m, 60 m and last 40 meters of 100 m, it was found that greatest difference between Lithuanian sprinters and European and world were in last 40 m which are the maximal speed indicator, in this distance Lithuanians are slower by 11.99%. The best sprinter in Lithuania demonstrate result worse by 4.05%. The study showed that difference between European and world best sprinters is decreasing and it is found that it is due to increase in European sprinters maximum speed. Keywords: sprint running, women, sports development. DOI: http://dx.doi.org/10.15823/sm.2016.43

Siuolaikiniam rankinio žaidėjui reikia didelių individualių fizinių pastangų ir, priklausomai nuo žaidimo pozicijos, individualaus isskirtinio parengtumo. Kad rankininkas įgautų tinkamą fizinį parengtumą, svarbu žinoti, kokią judamąją veiklą per rungtynes žaidėjas atlieka ir koks yra organizmo fiziologinių poreikių atsakas. Darbo tikslas – nustatyti didelio meistriskumo krasto pozicijos rankininkės judėjimo požymius ir organizmo funkcinės veiklos poreikius per rungtynes (Baltijos lygos). Globalaus pozicionavimo sistemos (GPS) prietaisas OptimeEye X4 (Catapult, Australija) registravo judėjimą triasėje plokstumoje (sagitalinėje, frontalinėje, vertikaliojoje), o papildomai ant krūtinės uždėtas pulsometras (Polar Team System, Finland) – kas sekunde sirdies veiklą. Buvo nustatyti didelio meistriskumo krasto pozicijos rankininkės (25 m. amžiaus, 174 cm ūgio, 62 kg kūno masės, 14,6 % (9,1 kg) riebalinės masės, 53 kg aktyvios kūno masės) individualūs funkcinio pajėgumo rodikliai. Tiriamoji, užsidėjusi dujų analizatorių, atliko nuolat didėjantį fizinį krūvį bėgtakiu, kol nebepajėgė bėgti (maksimalusis sirdies susitraukimų dažnis (SSD max) – 201 k.·min-1, pirmojo ventiliacinio slenkscio (VeSl1) SSD – 171 k.·min-1, antrojo ventiliacinio slenkscio (VeSl2) SSD – 192 k.·min-1, maksimalusis deguonies suvartojimas (VO2 max) – 50,3 ml·kg-1·min-1). Darbo intensyvumas nustatytas taikant Stagno ir kt. (Stagno et al., 2007) penkių intensyvumo zonų klasifikaciją (proc.): I zona ≤ 71, II zona 72–78, III zona 79–85, IV zona 86–92, V zona 93–100. Biologinė krūvio vertė nustatyta pagal Edwardso (Edwards, 1991) TRIMP (treniravimo atsako) metodiką ir Stagno bei kt. (2007) formule. Tiriamosios vertikaliosios plokstumos rodiklių reiksmės, virsijusios lokomocijos frontalinėje (p < 0,001; ES 2,358 [didelis]) ir sagitalinėje (p < 0,001; ES 3,464 [didelis]) plokstumose reiksmes, leidžia teigti, kad per pratybas, be lokomocinio pobūdžio pratimų, rekomenduotina taikyti soklumo pratimus. Tiriamosios TRIMP rodiklių reiksmės, svyravusios tarp 267 ir 331 sąlyginių vienetų (SV), ir nustatyta kitų sportinių žaidimų reiksmėms lygiavertė vidutinė reiksmė (301,2 ± 34 SV) leidžia teigti, kad rankinio žaidimo specifiskumas turi vienodą poveikį ir didelio meistriskumo, ir elito krasto pozicijos žaidėjos fiziologiniams poreikiams. Siuo tyrimu pirmą kartą nustatytos didelio meistriskumo krasto pozicijos rankininkės lokomocijos triasėse plokstumose ir biologinės krūvio vertės reiksmės, isreikstos TRIMP sąlyginiais vienetais, leis sporto praktikams sudaryti individualias treniravimo programas. Raktažodžiai: sirdies veikla, biologinė krūvio vertė, rankinio varžybinė veikla DOI: http://dx.doi.org/10.15823/sm.2015.33