Search

Kultūrinis turizmas Lietuvoje į nuoseklią sistemą nėra issivystes, o kultūros ir meno sektoriuje kultūrinis turizmas – menkai teisnaudota sritis. Trūksta bendrų iniciatyvų, keitimosi žiniomis, patirtimis, tarpinstitucinio bendradarbiavimo. Tyrime siekiama parodyti turizmo ir kultūros bei meno sektorių jungcių galimybes, siekiant bendro ekonominio ir sociokultūrinio efekto. Straipsnis analizuoja kultūrinio turizmo sampratos ir suvokimo aspektus, galimas kultūrinio turizmo plėtros kryptis. Rekomenduojama kultūrinio turizmo sricių klasifikacija, kaip galimas vadybos modelis, įgalinantis praktinį pritaikomumą. Viena is penkių kultūrinio turizmo sricių – parodos, festivaliai ir kiti renginiai – tiriama issamiai, atskleidžiamas potencialas, funkcionavimo perspektyvos. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: kultūra, menas, kultūrinis turizmas, tarpinstitucinis bendradarbiavimas, kultūrinio turizmo sritys, parodos, festivaliai, meno renginiai. JEL KLASIFIKACIJA: Z32, Z11, R58 DOI: http://dx.doi.org/10.15181/rfds.v23i3.1593

vol.16(4) (2017) 059-092, The study on Panemunė Castle examined this heritage object in an entirety of its values and their impact on the environment, with a possibility of their synergism for the benefit of the place. It found the contemporary national heritage protection framework failing to grant equal attention to elements constituting the multifaceted worth of the castle as a property, inclusive of the social, cultural, artistic values, the engagement of local communities, the important role of cultural tourism and the image of the place, and economic efficiency. The analysis of the different facets one by one and collectively has brought to the conclusion that the social, cultural, artistic and economic values of Panemunė Castle as a heritage property influence their environment, but are not experienced as a powerful driving force of the contemporary heritage protection. The process remains fragmented, sporadic and underdeveloped, with its elements failing to achieve synergism for the place.