Search

Straipsnyje yra analizuojamas devynioliktojo amžiaus grožinės literatūros lietuvių kalba leidybos repertuaras, siekiant nustatyti didžiausią komercinį pasisekimą ir skaitytojų auditorijos pripažinimą sulaukusius leidinius ir rekonstruoti jų leidybos istoriją. Sąvoka devynioliktojo amžiaus lietuviškas grožinės literatūros leidinys yra suprantama plačiai, apimant Lietuvoje, Mažojoje Lietuvoje (Prūsijoje) ir išeivijoje išleistus grožinės literatūros kūrinius lietuvių kalba laikotarpiu nuo trečiojo Lenkijos ir Lietuvos valstybės padalijimo 1795 m. iki spaudos draudimo panaikinimo 1904 m. Kaip atvejo tyrimas pasirinkta vokiečių rašytojo Christopho von Schmidto "Genovefos" vertimų į lietuvių kalbą ir jų leidybos istorija. Remiantis retrospektyviosios bibliografijos šaltiniais, taip pat pačiais XIX a. vertimų leidiniais ir juose leidėjų pateikta informacija, išlikusia knygos veikėjų korespondencija, cenzūros įstaigų dokumentais, leidybos įmonių archyviniais dokumentais, knygų prekybos katalogais, XIX a. carinėje Rusijoje valstybės iniciatyva pradėtais leisti informaciniais statistiniais rinkiniais bei susistemintomis ir apibendrintomis žiniomis iš lietuvių bibliografų, knygotyrininkų, filologų, istorikų XIX a. leidybos istorijos darbų, straipsnyje siekiama rekonstruoti pasirinkto leidinio leidybos istoriją ir atsakyti į klausimus: ar šis penkiolikos laidų sulaukęs leidinys gali pretenduoti į bestselerio titulą? Kokie veiksniai lėmė didelį šio leidinio kartotinių laidų skaičių? Kaip kontrafakcijos (leidiniai su tyčia suklastotais leidimo duomenimis) prisidėjo prie knygų pardavimo sėkmės spaudos draudimo lotyniškaisiais rašmenimis laikotarpiu? Tyrimo rezultatai atskleidžia leidybos tendencijas, būdingas moderniųjų laikų Europai (nauji leidybos verslo modeliai, augantis visuomenės raštingumas ir besikeičiantis skaitymo poreikis). Be to, jie parodo XIX a. knygų leidybos ir prekybos knygomis ypatumus Europos regionuose, įsitraukusiuose į kovą su okupacija ir už savo nacionalinio tapatumo išsaugojimą. This article analyses the repertoire of nineteenth-century Lithuanian fiction to identify cases of bestsellers and to reconstruct their publishing history. The concept of nineteenth-century Lithuanian fiction publication is broadly understood. It includes fiction printed in the Lithuanian language in Lithuania, Lithuania Minor and the Lithuanian emigration from 1795, when the third partition of Poland and Lithuania took place and the lands of the Grand Duchy of Lithuania were annexed by Russian empire, until 1904, when the ban on printing in Latin script, which lasted for four decades after 1864, was lifted. The history of the translation and publication of German writer Christoph von Schmidt’s work "Genovefa" was selected as a study case. A study was conducted to find answers to various issues: Does this publication with its fifteenth editions qualify as the Lithuanian bestseller? What factors led to the large number of new editions of this title? How did contrafactions (publications with intentionally false imprints) contribute to book sales during the ban on publishing in Latin characters in Lithuania? The research findings reveal publishing trends characteristic of Europe in a phase of modernisation (new business models of the publishing industry, growing public literacy and changing public demand for reading material). In addition, they show the peculiarities of nineteenth-century book publishing and the book trade in the European regions involved in a struggle against occupation and for the preservation of their national identities.

Jankaus kaip vieno iš lietuvių tautinio sąjūdžio lyderių asmenybė ir veikla tapo tyrimų objektu dar jo gyvenimo metais, ir Jankaus istoriografija apima daugiau kaip šimtmečio laikotarpį. Tačiau nemaža dalis darbų pasižymi kritiškumo stoka, giliau buvo tirtos leidybos ir spaudos temos. Domėjimasis Jankumi suaktyvėjo pastaruoju dešimtmečiu ne tik Lietuvoje kartu su Mažosios Lietuvos tyrimais, bet ir išeivijoje. 2013 m. JAV buvo apginta istoriko Charleso Perrino disertacija apie iškilias Mažosios ir Didžiosios Lietuvos suartinimo asmenybes "Lietuviai trijų erelių šešėlyje: Vincas Kudirka, Martynas Jankus, Jonas Šliūpas ir modernios Lietuvos kūrimas", o 2021 m. liepos mėnesį Vilniaus universiteto leidykla išleido D. Kauno ilgalaikių tyrimų rezultatus apibendrinančią minėtą monografiją. Ji atveria naują Jankaus tyrinėjimų etapą, pateikdama visapusišką mokslinį požiūrį į Mažosios Lietuvos simboliu tapusį asmenį ir naujomis žiniomis bei konceptualiomis įžvalgomis papildydama kelių mokslų ‒ knygotyros, istorijos, kultūros tyrimų ‒ žiniją. Išskirtinumo monografijai suteikia skelbiamų mokslinių tyrimų rezultatų apimtis ir kokybė, paremta dešimtmečius kaupta ir sisteminta medžiaga ir išbandyta tyrimų metodologija. Kokybę lemia panaudoti reprezentatyvūs archyviniai šaltiniai iš Lietuvos ir užsienio šalių archyvų, bibliotekų bei muziejų, ikonografiniai šaltiniai, autoriaus užfiksuoti žodiniai liudijimai, fundamentalūs bibliografiniai ištekliai bei patikimi tyrimo instrumentai ‒ universalių (biografinis, lyginamasis, istorinis) ir knygotyros tyrimuose naudojamų / populiarių (bibliografinis, spaudos statistinis, repertuaro struktūrinis, leidinių tipologinis, funkcinis paskirties) metodų kompleksas.

Straipsnyje analizuojamas XX a. pradžios knygotyros institucionalizacijos fenomenas ir bandoma atsakyti į klausimus, kaip plataus profilio humanitaras, nepriklausomos Lietuvos svarbiausių atminties institucijų ir Lietuvos universiteto kūrėjas Eduardas Volteris (1856‒1941) prisidėjo kuriant pirmąsias Rytų Europos knygos mokslų draugijas, kaip jis nusipelnė bibliografijos, bibliologijos ir bibliotekininkystės mokslus įtvirtinant akademinėje humanitarinių mokslų erdvėje bei rūpinantis knygos specialistų profesionalizacija. Knygotyros istorijos socialiniai aspektai nagrinėjami remiantis 1899‒1931 m. Peterburge veikusios Rusų bibliologijos draugijos veiklos dokumentais, XX a. pradžios knygotyros moksline spauda, paties E. Volterio paskelbtais teoriniais darbais ir Europos knygotyros mokslo istorijos tyrimų rezultatais. Eduardas Volteris (1856‒1941) is one of the first book theorists in the Eastern European region and developer of the most important memory and higher education institutions of independent Lithuania. This article analyzes the early 20th c. phenomenon of the institutionalization of book science. It attempts to answer the question of how Eduardas Volteris contributed to establishing the very first Eastern European societies of book researchers, to consolidating the sciences of bibliography, bibliology and book science within the realm of academia, and to professionalising of book scholarship. The sources for examination of the social aspects of book science are: documents belonging to the Russian Society of Bibliology, which was active in St. Petersburg in 1899–1931, materials in scholarly serial publications on book science of the early 20th c., theoretical papers published by E. Volteris, and the results of the historical studies on the history of European book science.

Straipsnyje skelbiami keturi žinomo visuomenininko ir kultūrininko, rašytojo ir kalbininko Mikalojaus Akelaičio laiškai Adamui Zawadzkiui ir su jais susijęs penktas dokumentas - Józefo Zawadzkio firmos knygyno ir spaustuvės sąskaita, išrašyta Akelaičio vardu 1856 m. spalio 30 / lapkričio 11 d. XIX a. epistolinis palikimas - svarbus to meto Lietuvos kultūros ir visuomenės, knygos kultūros reiškinių ir jos veikėjų pažinimo šaltinis. Šiuo požiūriu Akelaičio laiškai sudaro labai reikšmingą jo kūrybinio palikimo dalį. Lietuvos knygos mokslininkams jie teikia žinių apie Akelaitį kaip bene pirmąjį knygų autorių profesionalą, organizuotos lietuviškų knygų leidybos iniciatorių, vienos iš vertingesnių XIX a. lituanistinės asmeninės bibliotekos kūrėją. Akelaičio korespondencijos chronologinės ribos gana plačios. Galima skirti dvi jų grupes: laiškai, parašyti iki pirmosios emigracijos į Paryžių 1861 m., ir vėlesnis susirašinėjimas gyvenant emigracijoje nuo 1964 iki 1887 metų. Lietuviškosios knygos istorijai ypač svarbi pirmoji laiškų grupė, atskleidžianti Akelaičio domėjimąsi lietuviškąja leidybos produkcija, jo kūrybinius ir leidybinius planus, bibliotekos komplektavimo aplinkybes ir kita. Straipsnyje publikuojami laiškai gali būti vadinami ankstyviausiais Akelaičio epistolinio palikimo paminklais. Minėti keturi laiškai ir sąskaita skelbiami pagal chronologinę seką, pirmiausia pateikiant jų originalų skaitmenines kopijas, o paskui - lietuviškąjį vertimą. The article publishes four letters, written by the well-known writer and linguist Mikalojus Akelaitis to Adam Zawadzki and the fifth document, relating to the said letters, i. e. the bill, issued by the bookstore and printing-house of Józef Zawadzki’s company on behalf of Akelaitis on 30 October / 11 November 1856. The epistolary legacy of the 19th century is an important phenomenon of the culture, the society and the book culture of Lithuania of the period and a source of cognition of its agents. In those terms Akelaitis’s letters form a very significant share of his creative legacy, since they provide information to Lithuanian book scholars on Akelaitis as the first professional on the issues of book authors, initiator of the organized publication of Lithuanian books and the creator of one of the most valuable personal Lithuanian libraries of the 19th century. The chronological limits of Akelaitis’s correspondence are rather broad. One can distinguish the following groups of the said limits: the letters, written before his first immigration to Paris in 1861 and his later correspondence while living in emigration during the time period from 1864 till 1887. The first of the said groups of letters is especially important to the history of the Lithuanian book, since it reveals the interest, taken by Akelaitis in the Lithuanian publications, his creative and publishing related plans, circumstances of development of his library, etc.. The letters, published in the article can be called the earliest records of his epistolary legacy. The four letters and the bill are presented chronologically, first presenting the copies of the original letters, followed by their translations into Lithuanian.

Lietuvos knygotyros mokslas atsirado ir formavosi nenutoldamas nuo europietiško knygotyros raidos modelio. Jo istorijoje galima išskirti knygotyros formavimosi etapą, prasidėjusį XIX a. pradžioje ir pasibaigusį XX a. pradžios pirmaisiais dešimtmečiais, ir savarankiškos knygotyros raidos etapą, besitęsiantį iki šiolei. Pirmasis laikotarpis dar vadinamas bibliografiniu periodu, kai knygą tiriantys dalykai vienijosi aplink vadinamąjį bibliografijos mokslą, kuris buvo suprantamas kaip universalus, enciklopedinis mokslas apie knygą. Pirmojo ar antrojo knygotyros periodų skiriamąją šiandien dar sunku tiksliai įvardyti, tačiau ji neperžengia XX a. trečiojo dešimtmečio, kuomet knygotyra ir bibliografija buvo pradėtos suvokti ir vertinti kaip savarankišką tyrimo objektą ir problematiką turintys mokslai. XX a. knygotyros raida nebuvo tolygi: intensyvią jos kūrybą, trukusią iki 1943-ųjų, pakeitė pirmųjų antrosios sovietinės okupacijos dešimtmečių sąstovis. Dėl politinės ir mokslo situacijos pasikeitimų knygos mokslas Lietuvoje atgimė septintajame dešimtmetyje, o kokybiškai naują raidos etapą išgyvena mūsų dienomis, kai vėl sugrįžta prie tradicinės knygotyros plėtotės. Pirmą kartą knygotyros istoriografijoje straipsnio autorė rekonstruoja Lietuvos knygotyros istoriją nuo mokslo atsiradimo iki mūsų dienų, išskiria ir apibūdina svarbiausius jos raidos etapus bei pateikia pagrindinių istorijos datų chronologiją The development of book science in Lithuania coincided with the development model in Europe. It is possible to distinguish the period of formation of book science, which started at the beginning of the 19th century and ended in the early decades of the 20th century, and the period of the autonomous development of book science lasting to the present day. The first period is also known as a bibliographic period of book science, because the disciplines investigating a book were concentrated around bibliography, which was understood as a universal encyclopaedic science of a book. The border between the two periods is still difficult to mark, but it is obvious it does not cross the border of the 1920s, when book science and bibliography were understood and treated as disciplines with independent objects, problems of research. Development of book science in the 20th century was dynamic: intensive creation, which lasted until 1943, was replaced by the stagnation of the initial decades of the second Soviet occupation. The changing political and science situation of the 1960s stimulated the renaissance of book science in Lithuania and the qualitatively new development stage continues today, coming back to the development of traditional book science. It is the first time the history of Lithuanian book science has been reconstructed from the rise of science to the present day, by distinguishing and describing the major stages of its development and chronology of the principal historical dates.

XIX a. pirmosios pusės lietuviškos knygos leidybai kontrafakcija nėra būdinga, tačiau yra žinoma, kad bandant apeiti cenzūros kliūtis, to meto carinės Rusijos imperijai priklausančioje Didžiojoje Lietuvoje buvo praktikuojamas leidimo duomenų klastojimas. Tokie faktai šiandien yra sunkiai aptinkami ir dar sunkiau įrodomi, tačiau skatina tyrėjus ieškoti ir diskutuoti. Blaivybės judėjimo ir jam skirtų leidinių persekiojimo situacija privertė jų rengėjus ir leidėjus kovoti su cenzūros draudimais. Kai 1858 m. nepavyko išplatinti vyskupo Motiejaus Valančiaus parengtos ir A. Zawadzkio spaustuvėje išspausdintos brošiūros Apej brostswą błaiwistes, ji buvo leidžiama pakartotinai, 1860 ir 1861 m. laidų antraštiniame lape nurodant leidėją – E. Vaikinio spaustuvė Klaipėdoje. Remiantis Zawadzkių firmos leidinių platinimo faktais, sukauptais iš archyvinių dokumentų, to meto knygos veikėjų korespondencija, išlikusių Apej brostswą błaiwistes egzempliorių tyrimu de visu bei jų šriftologine analize, straipsnyje pateikiami nauji argumentai, skatinantys kritiškai vertinti minėtų leidinėlių antraštiniuose lapuose pateikiamą informaciją. Diskutuodama su lietuviškos bibliografijos tradicijos šalininkais, straipsnio autorė pritaria pirmosios nepriklausomybės laikų tyrėjo Kazimiero Gečio iškeltai minčiai, kad tiek pirmosios 1858–1859 m., tiek vėlesnės Apej brostswą błaiwistes laidos buvo išspausdintos Zawadzkių įmonėje Vilniuje. Straipsnyje įrodinėjama, kad jau amžiaus viduryje M. Valančiaus aplinkoje susiformavo pasipriešinimo cenzūros draudimams modelis, nulėmęs lietuviškos knygos veikėjų elgseną ir laikyseną lietuviškos spaudos draudimo metais, o taip pat teigiama, kad Mažosios ir Didžiosios Lietuvos knygos ryšių pradžios datą reikėtų nukelti iš 1860-ųjų į vėlesnius metus. Pirated editions were not common in Lithuanian book publishing during the first half of the 19th century, however it is known, pirated copies of works were published in Lithuania Major, which belonged to Tsarist Russia at the time, in order to avoid the censor. Today these facts are rarely tracked down, and even more difficult to prove, however this has encouraged researchers to search for information. The Temperance Movement and persecution of publications devoted to it forced their organisers and publishers to fight with the censor‘s bans. Though in 1858 the brochure Apej brostswą błaiwistes (Concerning the Temperance of Our Brothers) prepared by Bishop Motiejus Valančius and published at A. Zawadzkis’ printing house was not allowed to be disseminated, it was published a number of times. The publisher shown on the second page of the 1860 and 1861 editions was the E. Vaikinis Printing House in Klaipėda. New arguments are introduced, which encourage a critical evaluation of the information provided on the above-mentioned publications’ title pages. The author of this article agrees with the thought raised by interwar period researcher Kazimieras Getis, that both the first editions in 1858-1859 and the later editions of Apej brostswą błaiwistes were published by Zawadzkis’ company in Vilnius. The article gives evidence that already during the middle of the century, resistance against the censor bans had formed in the environment of M. Valančius, which influenced important figures representing Lithuanian books during the press ban.

Lietuvos knygotyros mokslo pradininką, Vilniaus universiteto dėstytoją ir ilgametį jo bibliotekos darbuotoją Aleksandrą Wiktorą Bohatkiewiczių savo darbuose mini bene visi lenkų ir lietuvių tyrėjai, domėjęsi XIX a. Vilniaus universitetu, jo biblioteka, bibliografijos bei knygotyros mokslo istorija. Diskutuojant dėl svarbiausių jo gyvenimo datų labai svarbi yra Lietuvos valstybės istorijos archyve Vilniaus gubernijos bajorų deputatų susirinkimo fonde 391 aptikta byla Nr. 300 su Bohatkiewiczių šeimos bajoriškos kilmės dokumentais, kurie suteikia naujų žinių apie Bohatkiewicziaus šeimą, leidžia patikslinti jo gyvenimo ir mirties datas bei gimimo ir mirties vietas, ir kurie iki šiol tyrėjams nebuvo žinomi. Straipsnyje aptariamos tų dokumentų atsiradimo aplinkybės, analizuojama ir interpretuojama juose pateikta faktografija ir taip pat skelbiami patys dokumentai – Minsko gubernijos deputatų susirinkimo, kuriame 1808 m. sausio 30 d. buvo svarstoma Bohatkiewiczių šeimos bajorystė, nutarties kopija; Bohatkiewiczių šeimos genealogija; Franco-Ksavero ir Hilarijaus Bohatkiewiczių, Michalo sūnų ir Aleksandro brolių gimimo ir krikšto metrikų išrašai bei Aleksandro Bohatkiewicziaus, Michalo sūnaus, prašymas Minsko gubernijos deputatų susirinkimui, pateiktas 1833 m. vasario 17 d. Jie yra publikuojami chronologine seka, iš pradžių pateikiant tekstą originalo kalbą, o po to vertimą į lietuvių kalbą Almost every Polish and Lithuanian researcher who has been interested in Vilnius University of the 19th century, its library, bibliography, and history of book science, mentions in their works Aleksander Wiktor Bohatkiewicz, the initiator of Lithuanian book science, lector, and librarian of Vilnius University. Discussing the major dates of his life, a very important file (No. 300) was found in the fund of the Meeting of Noblemen Deputies of Vilnius Governorate (No. 391) of the Lithuanian State Historical Archives, where the documents witness the noble origin of the Bohatkiewicz family, provide new facts about the family, and specify the dates as well as the places of birth and death of A. W. Bohatkiewicz., which had not been known to researchers. The article deals with the facts witnessing the emergence of these documents, analyses and interprets the given facts, as well as publishes the mentioned documents, namely the copy of the decision taken at the Meeting of Minsk Governorate Deputies, where on 30 January 1808 the nobility of the Bohatkiewicz family was considered; the genealogy of the family; extracts of birth and baptismal certificates of the sons of Franc-Ksawer and Hilarius Bohatkiewicz, sons of Michał and brothers of Aleksander, as well as the request of Aleksander Bohatkiewicz, the son of Michał, to the Meeting of Minsk Governorate Deputies, submitted on 17 February 1833. Their publications are given in chronological order; first the original text and afterwards its translation into the Lithuanian language.

Knygos nuosavybės ženklų kaip šaltinių savitumai ir jų vieta tarp kitų šaltinių – tai teorinės knygotyros šaltinotyros požiūriu aktualus ir netirtas klausimas, nes knygos teoretikams ir praktikams iki šiol dažniausiai rūpėjo kurti tipologines ir rašytinių šaltinių rūšines klasifikacijas praktiniams tikslams. Remiantis bendrosiomis istorijos šaltinių klasifikavimo nuostatomis, straipsnyje apibendrinama knygotyros šaltinotyros teorinė literatūra apie istorinės knygotyros šaltinius, jų klasifikavimą ir analizuojama knygos nuosavybės ženklų vieta tarp kitų šaltinių. Darbas baigiasi išvada, kad knygos nuosavybės ženklų vieta tarp kitų knygotyros šaltinių nėra iki galo aiški, pagrįsta ir nusistovėjusi. Nors ir nekyla abejonių dėl knygos ženklų priklausomybės rašytiniams šaltiniams, tačiau jų kaip rūšies situacija nėra vienareikšmiškai suprantama. Autorė akcentuoja, kad dauguma tyrėjų juos priskiria tokiam šaltiniui kaip pati knyga, tačiau pavyzdžiui, lenkų mokslininko K. Migonio originalioje klasifikacijoje jie priskiriami prie bibliologinių šaltinių. Kiti teoretikai pripažįsta knygos ženklų kaip savarankiškos šaltinių rūšies specifiką. Numatant tolesnes problemos gvildenimo kryptis, darbe siūloma teoriniame lygmenyje apibrėžti rašytinių istorijos šaltinių, specifinių knygotyros šaltinių, ir, ypač, knygos, kuri šaltinotyros požiūriu yra sudėtinga struktūra, savitumus. Knygos struktūriniai elementai gali būti suvokiami ir naudojami kaip savarankiški šaltiniai tiek knygotyros, tiek kituose moksluose, ir tai lemia knygos, kaip sudėtingos šaltinotyrinės sistemos, teorinio modelio sukūrimo poreikį. The peculiarities of book ownership marks as a source and their place among other sources is an issue of theoretical source studies, but not yet analysed, because theoreticians and practicians of books mostly dealt with typological classifications of written sources for practical purposes. Based on the general classification of historical sources, the article generalizes the theoretical literature of source studies as regards the sources of historical book science, their classification, and analyses the place of book ownership marks among other sources. It is concluded that the place of these marks among other sources of book science is not fully clear and not settled yet. Undoubtedly book ownership marks belong to the written sources, but as a type they are treated ambiguously. The author states that majority of researchers tend to classify them as the book itself, however, e.g., the original classification of the Polish researcher K. Migoñ attributes them to bibliological sources. Others acknowledge the particularity of book marks as an autonomous sort of source. To establish further directions for dealing with this problem, at the theoretical level it would be necessary to define the peculiarities of written historical sources, specific sources of book science and, especially, the issue of a book, being the complicated structure from the point of view of source studies. Structural elements of a book may be perceived as independent sources in book science or any other science, which expresses the need to create a theoretical model of a book as a structured system of source studies.

Išeivių knyga ir jos istorija – tai viena iš aktualių šiandienos knygotyros temų. Aptariamame veikale analizuojama septynerių metų (1945–1952) iš Lietuvos į Vakarų Europą nuo sovietinės okupacijos pasitraukusių asmenų knygų leidybos veikla. Per septynerius tiriamo laikotarpio metus iš viso pasirodė 1100 DP pastangomis išleistų leidinių. Iš pavienių faktų ir faktelių, sukauptų iš įvairiausių šaltinių (neretai žinučių, pranešimų ar tik užuominų), autoriui pavyko sudėlioti gana vientisą išeivių knygų leidybos vaizdą. Pirmajame ir antrajame skyriuose jis pateikė išsamius leidybinės veiklos sąlygų ir ją lėmusių veiksnių, svarbiausių leidėjų (dominuojančių privačių leidyklų, kooperatinių ir akcinių bendrovių leidyklų, įvairių organizacijų ir institucijų leidyklų, periodinių leidinių savininkų ir redakcijų, partijų, politinių, visuomeninių, tarptautinių kitataučių bei profesinių organizacijų ir įstaigų leidyklų, konfesinių institucijų bei sambūrių, mokymo įstaigų privačių asmenų, DP stovyklų bei anoniminių leidėjų) veiklos ir jos rezultatų, leidinių tiražų, redakcinio darbo, poligrafinės knygų leidybos bazės, leidinių poligrafinės kultūros aprašymus. Trečiajame skyriuje tipologiniu, teminiu ir kalbiniu požiūriais išanalizavo Vakarų Europoje išleistų knygų visetą (jis apėmė ir kai kurių JAV veikusių leidėjų Vakarų Europoje spausdintas knygas bei knygas, išspausdintas JAV, tačiau skirtas Vakarų Europos lietuviams), apibūdino knygų autorius. Paskutiniame knygos skyriuje apibendrino knygų platinimo būdus ir priemones, knygų kainas, reklamą ir bibliotekų vaidmenį platinant knygas. The expatriates’ literature and its history are among relevant subjects of today’s book researching. The study analyzes book publishing activities of persons, who left Lithuania for the Western Europe due to the Soviet occupation, during the time period of seven years (in 1945–1952). 1100 publications by the expatriates were totally published. Individual facts, accumulated from different sources (quite frequently from messages or just suggestions), helped the author to get a quite integral picture of the process of book publication by expatriates. In the first and second chapters the author provides comprehensive descriptions of the publishing activity conditions and the factors, that determined them, activities of the most important publishers (dominating private publishing houses, cooperatives and joint stock companies publishing houses, publishing houses of different organizations and institutions, owners and editorial offices of periodical publications, political parties, political, social and international organizations and trade organizations and institutions, confessional institutions and associations, private persons at educational institutions, camps for expatriates and anonymous publishers) and their results, circulation of publications, editorial activities, polygraph book publishing base and culture of publications. In the third chapter the author, in terms of typology, subject and language, provides an analysis of the totality of the books, published in the Western Europe (he also covers books, printed by certain US publishers in the Western Europe and in the US, intended for Western Europe’s Lithuanians) and characterizes the authors. The last chapter of the book provides a summary of the books dissemination ways and tools, books prices, advertising and promotion, and the role of libraries in books dissemination.

Diskusija apie naują muziejaus tipą – knygos muziejų Lietuvoje tęsiasi ne vieną dešimtmetį. Europoje dar XX a. 9-ajame dešimtmetyje, rengiant pasaulio knygos ir knygininkystės muziejų sąvadą, knygos muziejai buvo atskirti nuo leidybinės veiklos, poligrafinės technikos, popieriaus, įrišimų, knygos grafikos, formatų, periodinės spaudos, knyginės kultūros veikėjų memorialinių muziejų, nuolatinių ir laikinių knygos parodų. Tokia tipologija rėmėsi daugumos knygotyros ir muziejininkystės teoretikų nuostata, kad knygos muziejaus objektas yra ne pavieniai knygos paminklai, su knyga susijusios veiklos sudedamosios dalys, spaudos technika ar personalijos, o visuotinis ar regioninis knygos paveldas, apskritai visuotinę ar regiono knygos istoriją atskleidžiantys jos raidos visuomenėje dėsningumai. Straipsnio autorė pateikia Lietuvos knygos muziejaus, tematikos universalumo prasmes priskirtino šiam muziejų tipui ir suvokiamo kaip muziejus ar muziejines funkcijas atliekanti nemuziejinės institucijos struktūra, kuri kompleksiškai atskleidžia tokį sudėtingą reiškinį kaip knyga, koncepciją. Remiantis Europos šalių ilgamete knygos muziejų kūrimo patirtimi, teoriniais darbais šia tema ir XIX a. lietuviškos knygos istorijos tyrimų rezultatais darbe apibrėžiami Lietuvos knygos muziejaus tikslai, jo ekspozicijos formavimo principai, konstruojamas ekspozicijos modelis, atskleidžiamos sąvokos Lietuvos knyga, XIX a. Lietuvos knyga bei įvardijami XIX a. Lietuvos knygos istorinės raidos savitumai. Discussion of a new kind of museum, a kind of book museum in Lithuania, has continued for more than one decade. In the 1980s in Europe, when preparing the list of world books and book museums, book museums were detached from the publishing activity, polygraphic technique, paper, stitching, book graphics, formats, periodical press, memorial museums for the characters of book culture, regular or temporary book exhibitions. This typology was the basis for the attitude of the majority of theoreticians of book science and museum studies that the object of a book museum includes not separate book monuments, book-related constituent parts of activity, and printing technique or personalia, but the universal or regional book heritage, general tendencies of the development of the universal or regional book history in the society. The author presents the concept of the Lithuanian book museum, attributable to this type of museum for the universality of themes and perceived as a non-museum structure performing the functions of a museum, which discloses such a complex phenomenon as a book. Following the long experience of European countries in establishing book museums, theoretical works on this topic and based on the results of the research of the Lithuanian book history of the 19th century, this paper defines the objectives of the Lithuanian book museum, the principles of the formation of its exhibition, constructs the exhibition model, discloses the concepts Lithuanian book, Lithuanian book of the 19th century and names the particularities of the historical development of the Lithuanian book.

Organizuotas bibliofilijos sąjūdis – savitas XX amžiaus Lietuvos bibliofilijos ir knygų kultūros reiškinys. Straipsnyje, kuris vadintinas vienu iš pirmųjų nūdienos bibliofilijos Lietuvoje analizės bandymų, apibendrinama Martyno Mažvydo bibliofilų klubo raida nuo pat jo atsiradimo 1970 metais iki šių dienų, plačiau aptariant klubo veiklą po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1991-aisiais. Kaip svarbiausi tyrimo šaltiniai darbe panaudotas kruopščiai kauptas klubo archyvas, klubo veiklą reglamentuojantys dokumentai, klubo leidiniai, atsiminimai, o taip pat negausios informacinio pobūdžio publikacijos spaudoje. Klubo istorijoje įžvelgiami keli etapai, kai skyrėsi ne tik pavadinimas, statutas, struktūra, vadovai, narių skaičius, bet ir veiklos kryptys bei mastas. Per trisdešimt veiklos metų klubas ženkliai keitėsi, kol iš uždaros kamerinės draugijos, sovietmečiu virtusios masine šviečiamąja organizacija, tapo savarankišku, kryptingai dirbančiu bibliofilų klubu, kuris savo veikla ženklina kiekybiškai ir kokybiškai pasikeitusios šiuolaikinės bibliofilijos raidą Lietuvoje. Straipsnyje išryškintas šiuolaikinės klubo veiklos akademiškumas, kuris lemia jam svarbų vaidmenį Lietuvos organizuotame bibliofilijos sąjūdyje ir atspindi pasaulio bibliofilijos raidos tendencijas – akademinių sluoksnių bibliofilinį aktyvumą, jų siekimą daryti įtaka knygos kultūrai ir mokslo plėtotei. The organised movement of bibliophily in Lithuania is a distinctive phenomenon of Lithuanian bibliophily and book culture of the 20th century. The article, called one of the first attempts of today’s Lithuanian bibliophily analysis, generalises the development of the Martynas Mažvydas Bibliophiles’ Club from its foundation in 1970 to the present days by giving a broader presentation of the activity of the Club after the restoration of the independence of Lithuania in 1991. The most essential sources were the thoroughly accumulated Club archive, documents regulating the Club activity, publications, recollections and other sparse information-kind publications in the press. One can identify several periods of the history of the Club, when the name, status, structure, chairmen and number of members, as well as the directions and scope of the activity of the Club differed. During the 30 years of its activity, the Club has seen marked changes, when a closed chamber society, which turned into a mass educational organisation of Soviet times, became an independent and focused club of biblophiles, whose activity marks the development of the quantitatively and qualitatively changed development of modern bibliophily of Lithuania. The article highlights the academic character of the modern activity of the Club that guarantees its important role in the organised movement of bibliophily in Lithuania and reflects the developmental tendencies of world bibliophily, i.e. bibliophilic activeness of academic strata, their aim to have an influence on the book culture and scientific development.

XIX a. Vilniaus universitetas tapo viena iš pirmųjų aukštųjų mokyklų Europoje, susidomėjusių nauja moksline disciplina – bibliologija (knygotyra), iškėlusių jos dėstymo idėją ir ją įgyvendinusių. Knygotyros mokslas ir dėstymas universitete buvo glaudžiai tarpusavyje susiję procesai. Lyginant ir sintezuojant ligšiolinių lenkų ir lietuvių tyrėjų darbuose pateikiamus bibliografijos mokslo ir mokymo XIX a. Lietuvoje faktus, analizuojant Vilniaus universiteto archyvinius dokumentus bei tuomet sukurtus Joachimo Lelewelio ir Aleksandro Viktoro Bohatkiewicziaus knygotyros mokslo veikalus, straipsnyje atkuriama knygotyros mokslo ir studijų Lietuvoje XIX a. pirmaisiais trimis dešimtmečiais istorija. Jame kaip viename iš pirmųjų tokios problematikos sintezuojančių darbų atskleidžiama to meto knygos mokslo raida, išskiriami jos etapai. Pirmasis etapas siejamas su įvairiopa pedagogine bei praktine bibliotekine ir bibliografine Gotfrido Ernesto Groddecko veikla. Antrasis apima mokslo apie knygą dėstymo idėjos įgyvendinimo pradžią, kai Vilniaus universiteto žinioje buvusiame Kremeneco licėjuje šią discipliną pradėjo dėstyti Pawelas Jarkowskis. Trečiąjį etapą žymi novatoriški Vilniaus universiteto profesorių – D. E. Groddecko, Jano Sniadeckio, Joachimo Lelewelio teoriniai ieškojimai ir jų publikacijos. Ir ketvirtasis etapas yra apvainikuotas trumpa, bet vaisinga A. V. Bohatkiewicziaus veikla: Vilniaus universitete skaitytomis mokslo apie knygą paskaitomis bei jų publikacijomis spaudoje In the 19th century, Vilnius University became one of the first higher education institutions of Europe to show interest in the new discipline called bibliology, or book science, brought rise to the idea of teaching it and, finally, implemented it. The science of books and its teaching were closely interrelated processes. Comparison and synthesis of the facts of bibliography and its teaching in Lithuania of the 19th century, witnessed in the works of Polish and Lithuanian researchers, analysis of the archive documents at Vilnius University and the works of book science, created by J. Lelewel and A. Bohatkiewicz, allow restoring the history of book science and studies in Lithuania during three decades of the 19th century. Like one of the first works with the synthesis of such problems, this article presents the development of book science of those times and marks out several periods. The first period was influenced by the multiform pedagogical and practical activity of G. E. Groddeck in terms of libraries and bibliography. The second period is illustrated by the beginning of realization of ideas of teaching book science at the Lyceum of Kremenec of Vilnius University under the supervision of Pawel Jarkowskij. The third period was marked by the innovatory theoretical reasearch and publications done by professors of Vilnius University Groddeck, J. Sniadeckij and Lelewel. The fourth period was topped off with the brief but fruitful activity of Aleksander Bohatkiewicz, his lectures at Vilnius University on the book science and publications thereof.

The aim of the dissertation is to identify the factors of open access publishing that may determine scholar’s intention to use open access as a publishing channel, and by using the Theory of planned behaviour, to measure what influence each of them has on Lithuanian scholars’ intention to publish in open access. In the dissertation open access is analysed as a system consisting of macro, meso and micro levels as well as described how open access is implemented in Lithuania in terms of infrastructure and regulation. In addition, using various information sources, it is determined how many repositories are maintained in Lithuania, how many open access journals are published, and who are their publishers. In the dissertation the Theory of planned behaviour research model has been expanded and adapted to the case of Lithuania. The respondents of the research are 545 scholars who have a doctoral degree and work at 12 Lithuanian state universities and 13 institutes. The research is carried out by using the survey method and empirical data are collected using a questionnaire. The results are analysed using statistical analysis methods. The main findings are that the subjective norm (social pressure) and scholars’ past open access publishing behaviour have the greatest influence on the intention of Lithuanian scholars to use open access as a publishing channel. Older age and longer work experience negatively affect scholars’ intention to deposit their publications to repositories, but have no effect on their intention to publish in open access journals.

The aim of the dissertation is to identify the factors of open access publishing that may determine scholar’s intention to use open access as a publishing channel, and by using the Theory of planned behaviour, to measure what influence each of them has on Lithuanian scholars’ intention to publish in open access. In the dissertation open access is analysed as a system consisting of macro, meso and micro levels as well as described how open access is implemented in Lithuania in terms of infrastructure and regulation. In addition, using various information sources, it is determined how many repositories are maintained in Lithuania, how many open access journals are published, and who are their publishers. In the dissertation the Theory of planned behaviour research model has been expanded and adapted to the case of Lithuania. The respondents of the research are 545 scholars who have a doctoral degree and work at 12 Lithuanian state universities and 13 institutes. The research is carried out by using the survey method and empirical data are collected using a questionnaire. The results are analysed using statistical analysis methods. The main findings are that the subjective norm (social pressure) and scholars’ past open access publishing behaviour have the greatest influence on the intention of Lithuanian scholars to use open access as a publishing channel. Older age and longer work experience negatively affect scholars’ intention to deposit their publications to repositories, but have no effect on their intention to publish in open access journals.

Knygotyra (“Book Science”) is one of the longest existing scholarly journals among the periodicals published by Vilnius University. It has been in print since 1961. Until 1969, it was published under the title Bibliotekininkystės ir bibliografijos klausimai (“Issues of Librarianship and Bibliography”). During 1981–1991, as part of the series “Research Work of the Higher Education Institutions of the Lithuanian SSR,” it appeared in two volumes: one devoted to the problems of book history, publishing and distribution, and the other – to issues of libraries, bibliography, and information science. In 1990, the first volumes were turned into Knygotyra, a serial published by Vilnius University, while the second volumes were published independently under the title Informacijos mokslai (“Information Sciences”). Since 2003, Knygotyra has been regularly published twice a year as a scholarly journal. For decades, it has been referred to in Lithuanian and international databases as an open access, peer-reviewed journal and, since 2018, it is included into the Elsevier Scopus database. Domas Kaunas is the most experienced member of the Editorial Board and has been an Editor-in-Chief till 2019. Docent Genovaitė Raguotienė had been in this position for three years (1970‒1973), Professor Levas Vladimirovas – for fifteen years (1974‒1989), when Domas Kaunas subsequently joined the editorial board in 1979 and served as the Editor-in-Chief for three decades.

Disertacijos buvo sumodeliuota taikant sisteminę knygos kultūros tyrimo paradigmą. Pirmojoje dalyje sprendžiama regioninės knygos kultūros teorinė problema (apibrėžiamas regionas ir regioninė kultūra, išgryninama regioninės knygos kultūros samprata, apibrėžiama XX a. pirmosios pusės Žemaitijos regiono teritorinė erdvė, nustatomos bendrakultūrinės integracijos sąlygos ir išryškinamas žemaičių regionalistinis kultūrinis sąjūdis). Antrojoje dalyje įvertinama regiono leidybos organizacija, išryškinant leidybos dinamiką, centralizaciją, leidėjų sudėtį ir kontrolę bei iškeliant leidybinės kultūros prioritetus, detaliai nagrinėjamas regiono poligrafijos įmonių tinklo susiformavimas ir funkcionalumas, pogrindinių spaustuvių sudėtis, veiklos apimtys ir tikslai, taip pat analizuojama knygrišystė, kaip spaudos pramonės ir amatininkystės dalis. Trečiojoje dalyje analizuojamas knygų visetas pagal autorių teritorinę kilmę taip pat atliekant prozopografinę analizę gilinant Lietuvos ir lietuvių autorių kontingento sudėties link. Viseto sandaros analizėje taip pat susitelkiama į kalbinės, teminės ir tipologinės struktūros raidą. Dėsninga, kad regiono bendruomenės dalyvavimas knygos versle buvo adekvačiai proporcingas regioninės kultūros plėtrai, todėl kiekviena leidybinė iniciatyva pirmiausia kėlė regiono kultūrą, o tik vėliau jos brandesnė dalis galėjo turėti įtakos ir lietuvių nacijos poreikių raidai. Dissertation was modeled using a systematic study of the book culture paradigm. The first part of the book dealt with the regional cultural theoretical problem (defined region and the regional culture, purify the concept of regional book culture, defined the twentieth century. Žemaitijos the first half of the region's territorial space, the conditions laid down general cultural integration and some regional highlights the Samogitian Cultural Movement). The second part assesses the publishing organization in the region, highlighting the dynamics of publishing, centralization and control of content publishers and publishing by bringing the cultural priorities of the depth at the region of the printing company formation and functionality of the network, underground printing houses in the composition, scope of activities and objectives, as well as analyzes of bookbinding, the printing industry parts and crafts. The third section analyzes the books by author Visetas territorial origin as well as the analysis of the deepening prozopografinę Lithuania and Lithuanian contingent link. Visetas structure analysis also focuses on the linguistic, thematic and typological structures. It is natural that the participation of the regional community in the book business was proportional to the expansion of regional culture; therefore every publishing initiative primarily elevated the region’s culture and only later its more sophisticated parts could exert impact on the development on the needs... [to full text]

Magistro darbo objektas – žurnalistikos mokymas Vilniaus universitete nuo žurnalistikos studijų pradžios 1949 iki 1991 m., kai Spaudos žurnalistikos bei Radijo ir televizijos žurnalistikos katedrų pagrindu buvo įsteigtas Žurnalistikos institutas. Darbo tikslas – išanalizuoti žurnalistų rengimą Vilniaus universitete nuo 1949 iki 1991 m. Išsikelti uždaviniai: apžvelgti bendrąsias sovietinės aukštojo mokslo sistemos tendencijas bei žurnalistikos akademinių padalinių formavimosi procesus; išanalizuoti kas kelerius metus kitusias studijų programas; remiantis sukauptų dokumentų analize pristatyti etatinių ir ilgesnį laiką akademiniuose padaliniuose dirbusių dėstytojų valandininkų kolektyvą; pateikti dieninio skyriaus studentų stojimo ir priėmimo statistinius duomenis. Darbe naudojami teoriniai ir empiriniai metodai: lyginamasis istorinis, dokumentų analizės, apklausos. Magistro mokslo tiriamajame darbe daugiausiai remtasi Vilniaus universiteto archyve saugomais dokumentais (rektoriaus įsakymais, Istorijos ir filologijos (nuo 1968 m. – Istorijos) fakulteto tarybos bei Žurnalistikos katedros posėdžių protokolais, personalo bylomis ir kt.): tai bene vienintelis šaltinis, suteikiantis išsamių duomenų apie 1949–1991 m. žurnalistikos studijų organizavimą ir raidą. Taip pat panaudota informacija, gauta atlikus interviu su docentais Broniumi Raguočiu ir Liubomiru Viktoru Žeimantu. Magistro darbe remtasi Vilniaus universiteto istoriją analizuojančiomis knygomis, straipsnių rinkiniais... [toliau žr. visą tekstą] The object of master‘s thesis is the Journalism studies at Vilnius University from its beginning in 1949 to 1991 when the Departments of Printed Journalism, Radio and Television were converted to the Journalism Institute. The main objective of this thesis is to analyze the journalism education in Vilnius University from 1949 to 1991. Primary purpose is to review the main tendencies of soviet high education system and to research the processes of reorganizing the academic departments of Journalism studies. In addition to analyze the changes that took place in Journalism study programme, to represent the academic staff, to introduce the statistics revealing how many school-leavers wanted to enter studies of journalism and how many of them succeeded. The researcher used theoretical and empirical methods: comparative historical, data analysis, interview research methods. The majority of the information and data sources were found in the Archives of Vilnius University (legislations of the rectors, History and Philology Faculty’s protocols (it was reorganized to History Faculty in 1968) council and Journalism Institute’s sessions, personnel department files): it was the only valuable source providing the accurate information about Journalism studies and their development in 1949-1991. Furthermore, the researcher used the interviews with docents Bronius Raguotis and Liubomiras Viktoras Žeimantas as an information source. The master‘s theses also include information concerning the... [to full text]

The dissertation is aimed at theoretical substantiation and framing of the conceptual model of librarian-educator’s training within the university study programme designed for the training of professional librarians. Pursuing the above-stated objective the need for librarians-educators in the learning society has been analysed and the concept, role and set of competences necessary for the development of information literacy have been defined; current situation in librarian-educator’s trainings has been identified coupling it with the needs of the learning society and the conceptual model of librarian-educator’s training has been framed; the validity of the conceptual model of librarian-educator’s training in real environment has been evaluated and practical application of the said model within the framework of the university study programme aimed at the training of professional librarians has been proposed. Taking into consideration the fact that in European Union and Lithuanian strategic documents development of information literacy skills is identified as an instrument for the development of the learning society, it can be stated that the training of librarians-educators is relevant and substantiated. Through the training of information literacy skills librarian-educator ensures the development of the learning society as he/she nurtures the ability to identify the nature and scope of required information, effectively access, critically evaluate and creatively use the... [to full text] Disertacijoje siekiama teoriškai pagrįsti ir sukurti bibliotekininko edukatoriaus ugdymo koncepcinį modelį profesionalius bibliotekininkus rengiančioje aukštosios mokyklos studijų programoje. Tikslui pasiekti išanalizuotas bibliotekininko edukatoriaus poreikis besimokančioje visuomenėje bei apibrėžta bibliotekininko edukatoriaus samprata, vaidmuo, gebėjimų visuma ugdant informacinį raštingumą; nustatyta dabartinė bibliotekininkų edukatorių rengimo būklė, susiejant ją su besimokančios visuomenės poreikiais bei sukonstruotas bibliotekininko edukatoriaus ugdymo koncepcinis modelis; įvertintas bibliotekininko edukatoriaus ugdymo koncepcinio modelio validumas realioje aplinkoje ir pasiūlytas šio modelio praktinis taikymas profesionalius bibliotekininkus rengiančioje aukštosios mokyklos studijų programoje. Atsižvelgiant į tai, kad informacinio raštingumo gebėjimų ugdymas Europos Sąjungos ir Lietuvos strateginiuose dokumentuose yra vienas iš instrumentų įgyvendinant besimokančią visuomenę, bibliotekininko edukatoriaus ugdymas yra aktualus ir pagrįstas. Bibliotekininkas edukatorius įgyvendindamas visuomenės informacinio raštingumo gebėjimų ugdymą užtikrina besimokančios visuomenės plėtrą, nes ugdo gebėjimą nustatyti reikalingos informacijos pobūdį ir mastą, efektyviai ir veiksmingai pasiekti reikalingą informaciją, kritiškai ją vertinti bei kūrybiškai pasinaudoti savo asmeniniams, individualiai ar dirbant komandoje efektyviai naudotis informacija siekiant užsibrėžto tikslo ir... [toliau žr. visą tekstą]

Disertacijoje siekiama teoriškai pagrįsti ir sukurti bibliotekininko edukatoriaus ugdymo koncepcinį modelį profesionalius bibliotekininkus rengiančioje aukštosios mokyklos studijų programoje. Tikslui pasiekti išanalizuotas bibliotekininko edukatoriaus poreikis besimokančioje visuomenėje bei apibrėžta bibliotekininko edukatoriaus samprata, vaidmuo, gebėjimų visuma ugdant informacinį raštingumą; nustatyta dabartinė bibliotekininkų edukatorių rengimo būklė, susiejant ją su besimokančios visuomenės poreikiais bei sukonstruotas bibliotekininko edukatoriaus ugdymo koncepcinis modelis; įvertintas bibliotekininko edukatoriaus ugdymo koncepcinio modelio validumas realioje aplinkoje ir pasiūlytas šio modelio praktinis taikymas profesionalius bibliotekininkus rengiančioje aukštosios mokyklos studijų programoje. Atsižvelgiant į tai, kad informacinio raštingumo gebėjimų ugdymas Europos Sąjungos ir Lietuvos strateginiuose dokumentuose yra vienas iš instrumentų įgyvendinant besimokančią visuomenę, bibliotekininko edukatoriaus ugdymas yra aktualus ir pagrįstas. Bibliotekininkas edukatorius įgyvendindamas visuomenės informacinio raštingumo gebėjimų ugdymą užtikrina besimokančios visuomenės plėtrą, nes ugdo gebėjimą nustatyti reikalingos informacijos pobūdį ir mastą, efektyviai ir veiksmingai pasiekti reikalingą informaciją, kritiškai ją vertinti bei kūrybiškai pasinaudoti savo asmeniniams, individualiai ar dirbant komandoje efektyviai naudotis informacija siekiant užsibrėžto tikslo ir... [toliau žr. visą tekstą] The dissertation is aimed at theoretical substantiation and framing of the conceptual model of librarian-educator’s training within the university study programme designed for the training of professional librarians. Pursuing the above-stated objective the need for librarians-educators in the learning society has been analysed and the concept, role and set of competences necessary for the development of information literacy have been defined; current situation in librarian-educator’s trainings has been identified coupling it with the needs of the learning society and the conceptual model of librarian-educator’s training has been framed; the validity of the conceptual model of librarian-educator’s training in real environment has been evaluated and practical application of the said model within the framework of the university study programme aimed at the training of professional librarians has been proposed. Taking into consideration the fact that in European Union and Lithuanian strategic documents development of information literacy skills is identified as an instrument for the development of the learning society, it can be stated that the training of librarians-educators is relevant and substantiated. Through the training of information literacy skills librarian-educator ensures the development of the learning society as he/she nurtures the ability to identify the nature and scope of required information, effectively access, critically evaluate and creatively use the... [to full text]

Over the centuries societies, groups and individuals have tried to define what is good literature, what kind on books people should or should not read, and how libraries should be built and how they should operate to fulfill their mission. This volume contains a rich spectrum of articles on these issues. At the same time it reflects the versatility of research in the history of the book, libraries and reading that is done in the Nordic and Baltic countries. This is the second book produced by the network HIBOLIRE (Nordic-Baltic Research Network on the History of the Book, Libraries and Reading).

Disertacijoje, remiantis XIX a. Lietuvoje kolekcionuotų rinkinių ir jų raiškos analize, siekiama apibendrinti to meto visuomenės požiūrį į istorijos ir kultūros paveldą bei rekonstruoti jo sampratą ir reikšmes. Darbe tiriama, kaip ir kokius konkrečius savos praeities ir savos tapatybės vaizdinius kūrė XIX a. Lietuvos visuomenė, interpretuodama kaupiamą kultūros paveldą; kokios reikšmės buvo suteikiamos paveldo objektams; kaip šie mentaliniai konceptai keitėsi. Kolekcionavimas kaip reiškinys Europoje ypač išpopuliarėjo nuo XVIII a. II pusės. Šis procesas neaplenkė ir Lietuvos, kur XIX a. radosi privatūs ir vieši rinkiniai, formavosi antikvarinė rinka, o spaudoje apie paveldo objektus, jų rinkinius gyvai diskutavo, dalinosi informacija ir mokslininkai, ir kolekcininkai. XIX a. rinkiniuose kaupti istorijos ir kultūros paveldo objektai pavieniui atliko tik ženklo ar simbolio funkciją, o kaip visuma bylojo apie juos rinkusių asmenų pasaulėžiūrą, perteikė jų kurtus idėjinius naratyvus. Visuomenės dalyvavimas, kaupiant praeities objektus kaip kultūrinės savasties ir tradicijos dalį, tuo pačiu skatino pažinti ir interpretuoti šį paveldą, tokiu būdu išreiškiant bendrumo jausmą, konstruojant ir puoselėjant kolektyvinę atmintį, kuriant bendrą tapatybę. The aim of dissertation – on the basis of the analysis of the collections compiled in the 19th century Lithuania and their expression, to generalise the perspectives of the society on the cultural heritage and to reconstruct perceptions about it and associated meanings. The research analyses how and what specific images of its past and its identity the society was creating through the interpretation of the cultural heritage, what changes these mental constructs had undergone over time, and what meanings were attached to the items of the relevant cultural heritage. As a European phenomenon, collecting became popular from the second half of the 18th century. Lithuania was also part of this process, where the compilation of both private and public collections, the formation of the antiquities market started in the 19th century. In the collections of the 19th century, the objects of cultural heritage, taken individually, performed only the function of the sign or symbol. Taken as a whole, they cast light on the worldview of their compilers, and recounted their ideological narratives. Conscious participation of the society in the accumulation of objects of the past as part of their cultural identity and tradition encouraged one to familiarise oneself and to interpret this heritage, thereby expressing the feeling of commonality in the construction and cherishing of the collective memory while creating a common identity.

Disertacijoje tiriama skaitmeninės knygos kokybė, išreikšta tam tikrais išskirtais kokybės kriterijais, vertinimo matais, kurių buvimas arba nebuvimas nulemia objekto kokybę. Darbe laikomasi nuomonės, kad skaitmeninei knygai taikomi kokybės kriterijai turi būti maksimaliai pritaikyti vartotojui, todėl objektas nagrinėjamas žvelgiant iš vartotojo pozicijos, atsižvelgiant į jo lūkesčius ir vertinimus. Skaitmeninės knygos skaitymo procesas traktuojamas kaip vartotojo noras gauti informacijos bei ją suvokti. Darbo tikslas – diferencijuojant kriterijus pagal jų svarbumą vartotojams, sukonstruoti skaitmeninių knygų kokybės vertinimo instrumentą (kokybinių kriterijų rinkinį), kuris atskleistų skaitmeninės knygos specifiką bei raiškos ypatybes. Remiantis išanalizuota skaitmeninės knygos samprata, jos galimybėmis, skaitytojų poreikių, patirties ir pageidavimų analize, nustatoma, kokie kokybiniai knygos skaitymo aspektai turi daugiausia įtakos vertinant skaitmeninės knygos kokybę. Žengiamas kokybiškai naujas žingsnis – pirmą kartą skaitmeninės knygos kokybės tyrimuose, pritaikant Herzbergo motyvacijos-higienos teoriją, rinkinio sudedamosios dalys (kokybės kriterijai) yra diferencijuojamos ir reitinguojamos dviem aspektais. Tyrimo rezultatai atskleidžia ir novatorišką visuminį vartotojams reikšmingiausių skaitmeninės knygos elementų vaizdą. Sukonstruotas skaitmeninės knygos kokybės įvertinimo instrumentas gali būti taikomas tiek tolimesniuose moksliniuose skaitmeninės knygos tyrimuose... [toliau žr. visą tekstą] The object of research is the quality of the digital book conveyed in terms of quality criteria. These are some distinguished features, assessment measures whose presence or absence determines the quality of the object. The object is analysed from the user’s perspective in consideration of his/her expectations and assessments. The research takes the approach that the quality criteria attributable to the digital book should be tailored to the needs of the user to a maximum level. By differentiating the criteria according to their importance to the users, this research aims at building up the quality assessment instrument for digital books that would reveal the specifics and expressive characteristics of the digital book. Referring to the explored concept of the digital book and its potential, the analysis into the needs, experience and wishes of readers, it is going to be established as to which qualitative book reading factors have the biggest impact on the quality assessment of the digital book. A new qualitative step is taken as it is for the first time in digital book quality research, by using Herzberg's motivation-hygiene theory, the components of the toolbox (quality criteria) are differentiated and rated under two aspects. The results of the research reveal the overall innovative picture of elements of the digital book that are most important to users. The created digital book quality assessment instrument can be used both in further scientific digital book research... [to full text]

The object of master‘s thesis is the Journalism studies at Vilnius University from its beginning in 1949 to 1991 when the Departments of Printed Journalism, Radio and Television were converted to the Journalism Institute. The main objective of this thesis is to analyze the journalism education in Vilnius University from 1949 to 1991. Primary purpose is to review the main tendencies of soviet high education system and to research the processes of reorganizing the academic departments of Journalism studies. In addition to analyze the changes that took place in Journalism study programme, to represent the academic staff, to introduce the statistics revealing how many school-leavers wanted to enter studies of journalism and how many of them succeeded. The researcher used theoretical and empirical methods: comparative historical, data analysis, interview research methods. The majority of the information and data sources were found in the Archives of Vilnius University (legislations of the rectors, History and Philology Faculty’s protocols (it was reorganized to History Faculty in 1968) council and Journalism Institute’s sessions, personnel department files): it was the only valuable source providing the accurate information about Journalism studies and their development in 1949-1991. Furthermore, the researcher used the interviews with docents Bronius Raguotis and Liubomiras Viktoras Žeimantas as an information source. The master‘s theses also include information concerning the history and development of Vilnius University. The period from 1949 to 1991 was full of ups and downs. From 1960 to 1965 Vilnius University suggested school-leavers to enter part-time Journalism studies because full-time Journalism studies were stopped. These five years caused an enormous damage to Journalism studies, because of formalized part-time students’ teaching. The requirements for students were too low to compare to the requirements of full-time journalism studies. Furthermore, when the right to launch full – time Journalism study programme was gained by the University again, the transformations of programme and difficulties experienced in studies management affected the popularity of full-time Journalism studies. Despite all the obstacles of the bureaucracy and poor study management, the studies of journalism were serious and intensive since 1949. Professional journalists and journalism alumni joined the University and became a part of academic community. They worked at the university passionately and helped more than thousand students to become professional journalists and sharpen their profession skills. The majority of them is working in media outlets today and has huge impact on Lithuania’s journalism.

Magistro baigiamojo darbo objektas – knygotyros periodika, leidžiama pasaulyje nuo Antrojo pasaulinio karo. Darbo tikslas – nalizuoti ir įvertinti po Antrojo pasaulinio karo įvairiose pasaulio šalyse leidžiamus knygotyros periodinius leidinius. Darbo uždaviniai: aptarti knygotyros mokslo ryšį su artimais jai mokslais; apibrėžti knygotyros periodikos sąvoką; nustatyti knygotyros periodinių leidinių vaidmenį knygotyros mokslui; išanalizuoti knygotyros periodikos susiformavimą; sudaryti pasaulio knygotyros periodikos, leidžiamos po Antrojo pasaulinio karo, sąrašą; aprašyti įvairių pasaulio šalių mokslinius ir nemokslinius knygotyros periodinius leidinius. Naudojami šaltinių ir vidinės dokumentų analizės, lyginimo ir apibendrinimo metodai, o taip pat empiriniai tyrimo metodai, tokie kaip dokumentų analizė ir paskirstymo rangais metodas. Analizuojant pačius leidinius, įvairią literatūrą ir internetinius šaltinius bandoma sukurti bendrą pasaulio knygotyros periodikos, leidžiamos Antrojo pasaulinio karo vaizdą. Nustatyta knygotyros periodikos svarba knygotyros mokslui ir knygyninkystės sričių atstovams. Sudarytas 441 knygotyros periodinį leidinį apimantis sąrašas, vadovaujantis juo nustatytos daugiausiai leidinių leidžiančios šalys bei produktyviausias knygotyros laikotarpis po Antrojo pasaulinio karo. Pastebėtos leidinių kiekio mažėjimo ir skaitmeninio tendencijos. Atkreipiamas dėmesys į sunkią Lietuvos padėti knygotyrinių periodinių leidinių srityje. Magistro darbas gali būti... [toliau žr. visą tekstą] Master's thesis subject is book science periodicals, published in the World since the Second World War. The aim of this thesis is to analyze and evaluate books science periodicals published in different parts of the World after the Second World. Objectives are: to discuss the science of book it’s close relations with other sciences, to define the concept of book periodicals, define the role of book science periodicals for books science, to analyze the emergence of book periodicals, to make a list of book science periodicals which are published in the different parts of the World after the Second World War, to describe scientific and unscientific book science periodicals. Sources and internal data analysis, comparison and aggregation methods, as well as empirical methods, such as document analysis, distribution of grades and method of data analysis are used. Analyzing periodicals, different kinds of literature and online sources trying to create a common image of book science periodicals published after World War II. In this paper is defined the importance of book science books periodicals for science and publishing fields. The list consisting of 441 book science periodicals is created. Master's thesis may be a useful to book researchers, traditional and electronic publishing, library and other information and communication scientists and practicians, publishing, communication sciences disciplines, teachers, publishers, journalists and students.

Russian school of book science attributed to the Continental European bibliography school is at present one of the strongest since it has deep traditions of this science which have for a long time been influencing (and are still influencing) the development of the book science in the neighboring countries, the republics of the former Soviet Union and other countries. This research is a work on the book science history the object of which is an independent book science which has formed in the 2nd – 3rd decade of the 20th century in Russia when its relation with bibliography playing the generalizing role of the book science radically changed. The object of research is new on the one part due to its non-traditional scholarly organizational aspect and on the other part it’s new in chronological sense because no other research of the history of the book science has been carried out which included all period of independent existence of the Russian book science, i.e. the 20th century. Thus this paper is the first attempt to discover systematically the development of the Russian book science in the 20th century with the help of scholarly organizational system analysis – such was the aim of this research. Organizational system of the Russian book science was analyzed in three levels: book science institutions, book science conferences and book science press. Despite the method of analysis used, there was no attempt to separate mechanically the elements of the research since due to their close interaction a completely isolated (at least in the first stage of the research) research would have been neither effective nor probably generally possible. Due to the limited size of the paper and broadness of the topic only the most notable and the most significant moments of organization of the Russian book science are presented. Besides, the emphasis on autonomy of the book science as such pushed the organizational status of bibliography and librarianship, which are gaining greater and greater independence in the latter years, beyond the scope of the research. In order to reach the aim the following tasks were formulated: 1. to find out the most important institutions, events (conferences) and the state of the press of the Russian book science in the 20th century; 2. to show the change of the general level of the Russian book science organization in the 20th century, to distinguish between its stages of development, more prominent tendencies and the causes of changes; 3. to show the significance of manifestations of science organization to the general development of the book science; 4. to check the hypothesis about analytical (individual) and synthesized (general) research of the distinguished levels of science organization as a means for revealing the development of the Russian book science in the 20th century. The following general scientific and theoretical methods of research were used: analysis, synthesis, bibliographic and comparative (comparative – historical, comparative analysis). The researched showed that organizational system of the book science being the most public, human factor and practice related side of the science has always reacted sensitively to political-economical factors and was under their influence. Moreover, it was proved that each individual level of the book science organization and especially their synthesized research reflects the general development of the Russian book science and corresponds to its traditional periodization. On the one hand, this fact proved the hypothesis raised at the beginning of the research and, on the other hand, it undoubtedly pointed to the fact that the scholarly organizational aspect was one of the most important and strongest arguments in determining chronological boundaries of the stages of development of the Russian book science in the 20th century.

XIX amžiaus pradžioje Vilniaus universitetas buvo viena iš pirmųjų Europos aukštųjų mokyklų, kurioje pradėtas dėstyti mokslo apie knygą, tuomet vadinto bibliografija arba bibliologja, kursas. Šio knygotyros kurso pirmasis dėstytojas Aleksandras Wiktoras Bohatkiewiczius (1795-1832/1833) savo teorines pažiūras apie knygos mokslą išdėstė Veikale apie visuotinį bibliografiją (Rzecz o bibliografii powszechnej. Vilnius, 1830). Šiandien šis darbas vertinamas kaip Bohatkiewicziaus mokslinio palikimo dalis, užimanti svarbią vietą Vilniaus universiteto, Lietuvos ir Europos knygotyros, bibliografijos ir bibliotekininkystės mokslų istorijoje. Knyga buvo išleista nedideliu tiražu, todėl dabar yra bibliografinė retenybė. Tiek leidinio retumas, tiek jo, kaip šaltinio, svarba mokslo apie knygą ir apskritai Lietuvos mokslo istorijai buvo akstinas šj veikalą publikuoti faksimiliniu būdu, papildant jį vertimu j lietuvių kalbą ir išsamiais komentarais. Bohatkiewicziaus Veikalas apie visuotinį bibliogafiją pristatomas skaitytojams kaip Vilniaus universiteto istorijos šaltinių serijos leidinys, skirtas paminėti Almae Matris gyvavimo 425-ąsias metines.