Search

Rajonų, kurių pramonės įmonių tarša yra skirtinga, apylinkėse – prie naftos perdirbimo įmonės AB „Mažeikių nafta“, cemento gamyklos AB „Akmenės cementas“ bei azoto trąšų gamyklos AB „Achema“ – atlikti oro teršalų koncentracijos ir ligų bei kenkėjų pažeistų ‘Paprastojo antaninio’ veislės obelų lapų tyrimai. Prie AB „Akmenės cementas“ ir AB „Achema“ SO2 ir NO2 koncentracijos buvo mažos ir prilygo Lietuvos neužterštų vietų koncentracijoms, tik prie AB „Mažeikių nafta“ SO2 koncentracija buvo šiek tiek didesnė. 2005–2006 m. daugiausia filostiktozės (Phylosticta mali Prill et Del.) pažeistų lapų buvo Jonavos ir N. Akmenės apylinkėse. 2005 m. lapų chlorozė gausiausiai pasireiškė Mažeikių ir Kauno apylinkėse (Babtuose), o kitais metais šios ligos pažeistų lapų daugiausia aptikta Mažeikių, N. Akmenės apylinkėse. Obelų rauplių (Venturia inaequalis (Cooke) Aderh.) aptikta tik Mažeikių rajone ir prie N. Akmenės. 2006 m. ligų gausumas ir intensyvumas buvo kur kas mažesnis nei pernai. Iš filostiktozės pažeistų lapų buvo išskirti 4 šios ligos sukėlėjus lydintieji grybai. 2005–2006 m. lapus griaužiančiųjų kenkėjų pažeidimų visuose užterštuose rajonuose buvo rasta daug, o lapsukių pažeistų lapų daugiausia aptikta netoli AB „Mažeikių nafta“. 2006 m. rasta fitofaginių ir entomofaginių erkių bei tripsų, bet jų buvo negausu. Susumavus ligų ar kenkėjų pažeistus ir sveikus lapus tyrimo metais, paaiškėjo, kad visuose regionuose, kur didelė tarša, kenkėjų ir ligų pažeistų obelų lapų buvo žymiai... [toliau žr. visą tekstą] Leaves of apple tree cv. ‘Antonowka’ (Malus domestica L.) growing near the different industrial centers – oil refinery “Mažeikių nafta”, cement factory “Akmenės cementas” and nitrogen fertilizer factory “Achema” – were examined for diseases and pests damage. Near AB “Akmenės cementas” and AB “Achema” SO2 ir NO2 concentrations were small and similar to these in unpolluted places of Lithuania, only near AB “Mažeikių nafta” SO2 concentration was higher. The greatest number of damaged leaves by leaf spot (Phylosticta mali Prill et Del.) was found in Jonava and Naujoji Akmenė districts in 2005-2006. Apple scab (Venturia inaequalis (Cooke) Aderh.) was found in Mažeikiai and N. Akmenė districts only. Leaf chlorosis was more abundant in Mažeikiai and Kaunas surroundings in 2005, but in the next year the most damaged leaves of this disease was found in Mažeikiai and Naujoji Akmene districts. The abundance and intensity of diseases was less in 2006, as compared with 2005. From leaves damaged by leaf spot 4 species of attendant fungus were distinguished. The damage of leaf chewing pests was found near the all sources of industrial emissions centers, while the most leaf rulers damaged leaves were near “Mažeikių nafta” in 2005-2006. Phytophagic and entomophagic mites and thrips were found in 2006, but their populations were not abundant. To summarize the data of two years, we can assume, that apple-tree leaves under elevated industrial emission are more damaged by pest and diseases as... [to full text]

2003–2004 m. prie Lietuvos technogeninės taršos šaltinių buvo tirti paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) spyglių morfogenezės sutrikimus apibūdinantys asimetrijos rodikliai: svyruojančioji ilgio asimetrija (SIA) ir svyruojančioji masės asimetrija (SMA). Reikšmingi spyglių SIA bei SMA skirtumai nustatyti pusamžiuose pušynuose, augančiuose 10 km ruože nuo ,,Akmenės cementas" – didėjant atstumui nuo gamyklos, asimetrija mažėja. Pušynuose, augančiuose prie Mažeikių naftos perdirbimo įmonės bei Jonavos azotinių trąšų gamyklos, spyglių svyruojančios asimetrijos pokyčiai nenustatyti. Mažesne (p

The aim of the research. To evaluate the genetic diversity in sweet and sour cher-ry populations, to characterize the injuries to blossoms and fruits caused by blossom blight brown rot, to identify the species composition of Monilinia patho-gens and to analyse the DNA polymorphism within and among pathogens popula-tions. Main tasks: 1. To analyse the genetic diversity of sweet and sour cherry cultivars and wild cherry population, growing in west Lithuania, using molecular marker methods (AFLP and SSR). 2. To determine factors affecting injuries caused by blossom blight. 3. To investigate characteristics of brown rot agent M. fructigena development in sweet and sour cherry cultivars differing in resistance to brown rot. 4. To identify species composition of Monilinia spp. in IH LRCAF stone fruit collection based on PCR methood and to evaluate inter- and intraspecific DNA polymorphism of Monilinia spp. based on AFLP method. Tyrimų tikslas. Įvertinti trešnės ir paprastosios vyšnios populiacijų ge-netinę įvairovę, ištirti trešnės ir paprastosios vyšnios žiedų bei vaisių užsikrėtimo kaulavaisinių monilioze mechanizmus, nustatyti šios ligos sukėlėjų Monilinia rūšinę sudėtį bei išanalizuoti jų tarprūšinį ir vidurūšinį DNR polimorfizmą. Tyrimų uždaviniai: 1. Išanalizuoti skirtingų pagal atsparumą moniliozinei degligei LAMMC SDI kaulavaisinių kolekcijoje augančių trešnės ir vyšnios veislių ir Vakarų Lietuvo-je augančios laukinės trešnės populiacijos genetinę įvairovę, naudojant molekuli-nius metodus (SSR ir PFIP) bei palyginti PFIP pradmenų kombinacijų informaty-vumo rodiklius. 2. Nustatyti žiedų pažeidimo moniliozine deglige (M. laxa) veiksnius: ištirti žiedo da¬lių atsparumą moniliozinei degligei, nustatyti kuriame žiedo raidos tarpsnyje jie yra jautriausi, įvertinti, ar kuokelių mechaninis pašalinimas (kastravimas) turi įtakos užsikrėtimui moniliozine deglige ir nustatyti ar žiedų ap-dulkinimas gali aktyvuoti augalo imunines reakci¬jas ir užkirsti kelią patogenui patekti į žiedo vidų. 3. Ištirti rudojo puvinio sukėlėjo M. fructigena vystymosi ypatumus kontrastinėse pa¬gal atsparumą rudajam puviniui trešnės ir vyšnios veislėse. Nusta-tyti, ar vaisiai jautresni patogenui yra nokimo pradžioje ar techninės brandos (skynimo) metu, įvertinti vaisių mechani¬nio pažeidimo poveikį užsikrėtimui ruduo-ju puviniu. 4. Identifikuoti Monilinia spp. LAMMC SDI kaulavaisinių kolekcijos augyne rūšinę sudėtį PGR... [toliau žr. visą tekstą]

Disertacijos darbo tikslas – aptikti ir identifikuoti Lietuvoje paplitusias fitoplazmas vabzdžiuose, surinktuose nuo įvairių augalų su fitoplazminiais simptomais ir nustatyti fitoplazmų vabzdžius pernešėjus bei atskleisti identifikuotų ir kitų fitoplazmų filogenetinius giminingumus. Lietuvoje jau žinomos keletas labiausiai paplitusių fitoplazmų grupių bei pogrupių, taip pat aptikta nemažai jų augalų-šeimininkų. Duomenų apie galimus šių bakterijų pernešėjus Lietuvoje beveik nėra. Pernešėjų identifikavimas ir tyrimas padės kurti veiksmingesnes strategijas bei sistemas kovai su fitoplazminėmis infekcijomis. Fitoplazmų ir jų pernešėjų identifikavimas suteiks svarbių duomenų tiriant šių patogenų ekologiją, paplitimą, kilmę, epidemiologiją, plitimo kelius. Informacija bus naudinga Lietuvos ir kaimyninių šalių augalų apsaugai. Taip pat galės padėti nustatant galimų invazinių vabzdžių rūšių bei fitoplazmų kamienų atsiradimą Lietuvoje dėl klimato kaitos. Šio darbo metu pirmą kartą Lietuvoje molekuliniais metodais buvo išaiškinti fitoplazmų vabzdžiai pernešėjai. Daugelis aptiktų fitoplazmų pogrupių nustatytos identifikotuose vabzdžiuose pirmą kartą, kaip Lietuvoje taip ir pasaulyje. Penkiose augalų rūšyse fitoplazmos aptiktos pirmą kartą Lietuvoje. Darbo metu nustatytas vienas visiškai naujas Lietuvai ir pasauliui ir vienas naujas Lietuvai fitoplazmų pogrupiai bei jų augalai šeimininkai, kas prisideda prie Lietuvoje bei pasaulyje aptinkamų fitoplazmų paplitimo ir bioįvairovės tyrimo... [toliau žr. visą tekstą] The aim of the research was to identify the phytoplasmas detected in insects that were found on various phytoplasma-infected plants, and to reveal phytoplasma insect-vectors as well as phytogenetical relationships of identified phytoplasmas. From previous research, we already know a few mostly widespread phytoplasma groups, subgroups, and many of their host plants in Lithuania. The data on potential vectors of these bacteria are very scarce in Lithuania. The identification and research of insect vectors will help to create more effective strategies and systems to fight with phytoplasmal infections. Identification of phytoplasmas and their vectors will provide important data for research of ecology, distribution, origin, epidemiology, and ways of spreading of these pathogens. Such information is beneficial for plant protection institutions and plant growers in Lithuania and neighbouring countries. It will help to ascertain possible invasive insect species and phytoplasma strains in Lithuania. During this research for the first time in Lithuania, we determined possible phytoplasma insect vectors using molecular biology methods. Most of the detected phytoplasma subgroups were found in the identified insect species for the first time in Lithuania and worldwide. Our data on new potential insect vector species extend the spectrum of phytoplasma vectors in our region. Phytoplasmas were detected for the first time in five plant species in Lithuania. We identified in this work one... [to full text]

The aim of the research was to identify the phytoplasmas detected in insects that were found on various phytoplasma-infected plants, and to reveal phytoplasma insect-vectors as well as phytogenetical relationships of identified phytoplasmas. From previous research, we already know a few mostly widespread phytoplasma groups, subgroups, and many of their host plants in Lithuania. The data on potential vectors of these bacteria are very scarce in Lithuania. The identification and research of insect vectors will help to create more effective strategies and systems to fight with phytoplasmal infections. Identification of phytoplasmas and their vectors will provide important data for research of ecology, distribution, origin, epidemiology, and ways of spreading of these pathogens. Such information is beneficial for plant protection institutions and plant growers in Lithuania and neighbouring countries. It will help to ascertain possible invasive insect species and phytoplasma strains in Lithuania. During this research for the first time in Lithuania, we determined possible phytoplasma insect vectors using molecular biology methods. Most of the detected phytoplasma subgroups were found in the identified insect species for the first time in Lithuania and worldwide. Our data on new potential insect vector species extend the spectrum of phytoplasma vectors in our region. Phytoplasmas were detected for the first time in five plant species in Lithuania. We identified in this work one... [to full text] Disertacijos darbo tikslas – aptikti ir identifikuoti Lietuvoje paplitusias fitoplazmas vabzdžiuose, surinktuose nuo įvairių augalų su fitoplazminiais simptomais ir nustatyti fitoplazmų vabzdžius pernešėjus bei atskleisti identifikuotų ir kitų fitoplazmų filogenetinius giminingumus. Lietuvoje jau žinomos keletas labiausiai paplitusių fitoplazmų grupių bei pogrupių, taip pat aptikta nemažai jų augalų-šeimininkų. Duomenų apie galimus šių bakterijų pernešėjus Lietuvoje beveik nėra. Pernešėjų identifikavimas ir tyrimas padės kurti veiksmingesnes strategijas bei sistemas kovai su fitoplazminėmis infekcijomis. Fitoplazmų ir jų pernešėjų identifikavimas suteiks svarbių duomenų tiriant šių patogenų ekologiją, paplitimą, kilmę, epidemiologiją, plitimo kelius. Informacija bus naudinga Lietuvos ir kaimyninių šalių augalų apsaugai. Taip pat galės padėti nustatant galimų invazinių vabzdžių rūšių bei fitoplazmų kamienų atsiradimą Lietuvoje dėl klimato kaitos. Šio darbo metu pirmą kartą Lietuvoje molekuliniais metodais buvo išaiškinti fitoplazmų vabzdžiai pernešėjai. Daugelis aptiktų fitoplazmų pogrupių nustatytos identifikotuose vabzdžiuose pirmą kartą, kaip Lietuvoje taip ir pasaulyje. Penkiose augalų rūšyse fitoplazmos aptiktos pirmą kartą Lietuvoje. Darbo metu nustatytas vienas visiškai naujas Lietuvai ir pasauliui ir vienas naujas Lietuvai fitoplazmų pogrupiai bei jų augalai šeimininkai, kas prisideda prie Lietuvoje bei pasaulyje aptinkamų fitoplazmų paplitimo ir bioįvairovės tyrimo... [toliau žr. visą tekstą]

Vienas iš pagrindinių daugumos stresorių neigiamo poveikio augalams mechanizmų yra oksidacinis stresas – disbalansas tarp aktyvių deguonies junginių (ADJ) ir antioksidantų koncentracijos bei aktyvumo pokyčių ląstelėje. Kita vertus, panaši augalų reakcija į skirtingų veiksnių poveikį bei oksidacinio streso sužadintas antioksidacinių fermentų aktyvumo padidėjimas gali lemti augalų prisitaikymą ir padidėjusį jų atsparumą ne tik tam pačiam, bet ir kitiems nepalankiems veiksniams, t. y. kryžminę adaptaciją. Disertacijos tyrimų tikslas – ištirti skirtingų savo prigimtimi streso veiksnių (ozono, UV-B spinduliuotės, sausros ir sunkiųjų metalų) poveikį vasarinių miežių augimui ir oksidacinio streso stiprumui ir įvertinti oksidacinio streso bei antioksidacinės sistemos įtaką augalų atsparumui skirtingų stresorių poveikiui ir kryžminės adaptacijos formavimuisi. Nustatyta, kad skirtingų tos pačios grupės veiksnių (sunkiųjų metalų) sukeltas oksidacinis stresas labiausiai lemia miežių augimo depresiją, o savitasis atskirų veiksnių poveikis yra nežymus. Veikiant skirtingos prigimties aplinkos veiksniams (sausrai, ozonui, UV-B spinduliuotei, sunkiesiems metalams) savitojo jų poveikio įtaka miežių augimui sustiprėja, tačiau oksidacinio streso poveikis vis tiek lieka stipriausias. Antioksidacinės sistemos aktyvumo padidėjimas ir oksidacinio streso susilpnėjimas lemia miežių kryžminę adaptaciją stipriomis oksidacinėmis savybėmis pasižyminčių aplinkos veiksnių poveikiui (variui ir ozonui), o... [toliau žr. visą tekstą] Oxidative stress, described as an imbalance between the concentration of reactive oxygen species (ROS) and antioxidants, is one of the most important mechanisms of stressors’ action on plants. On the other hand, similar plants’ response to different stress factors and oxidative stress induced increase in the activity of antioxidative enzymes triggers plants’ adaptation to the particular stressor, as well as cross-adaptation to different stress factors. The aim of the dissertation research is to investigate the impact of different stress factors (ozone, UV-B radiation, drought and heavy metals) on growth and intensity of oxidative stress of spring barley, and to estimate the role of oxidative stress and antioxidative system on plants resistance and cross-adaptation to different stress factors. It was detected, that oxidative stress is the major cause of plant’s growth reduction induced by similar stress factors (heavy metals), whereas the specific impact of stressors is low. When plants are exposed to different stressors (drought, ozone, UV-B radiation, heavy metals Cd and Cu), the impact of their specific action increases, however, oxidative stress remains the major reason of plants’ growth reduction. The increase in antioxidative protection and the reduction in the intensity of oxidative stress is the reason of plant adaptation to the stressors with strong oxidative features (Cu and ozone); whereas cross-adaptation to the stressors with lower oxidative potential (Cd and UV-B... [to full text]

In the organic cropping system, with the use of soil mulching it is possible to significantly reduce weed incidence in a crop stand, to enrich the soil with nutrients and to obtain the highest yield of satisfactory quality. Having discontinued mulching, its residual effect on agricultural crops persists. The effect of previously used and soil-incorporated organic mulches on weed emergence, soil properties and agricultural crops persists for a different period of time and becomes weaker with time. Ekologinės žemdirbystės sistemoje, naudojant dirvožemio mulčiavimą, galima iš esmės sumažinti pasėlio piktžolėtumą ir praturtinti dirvožemį maisto medžiagomis bei gauti didžiausią geros kokybės derlių. Atsisakius dirvožemį mulčiuoti išlieka mulčio liekamasis poveikis žemės ūkio augalų pasėliams. Anksčiau naudotų ir įterptų į dirvožemį organinių mulčių poveikis piktžolių dygimui, dirvožemio savybėms ir žemės ūkio augalams trunka nevienodą laikotarpį ir silpnėja.

Tyrimų rezultate buvo nustatyti trako ir gyvosios dirvožemio dangos pokyčiai pušynuose po atvejinių kirtimų I atvejo Na, Nb, Nc, Lb augavietėse bei įvertinti pomiškio gausumo pokyčiai. Įvertinta gyvosios dirvožemio dangos įtaka paprastosios pušies savaiminukų gausumui po I kirtimų atvejo tirtose augavietėse. Įvertintos kirtaviečių ekologinės sąlygos pagal Elenbergo fitoindikacinės skalės indikatorines vertes skirtingose augavietėse. Nustatyta smiltyninio ir miškinio lendrūnų fitometrinių parametrų ir elementinės sudėties pokyčiai po atvejinių kirtimų I atvejo. Atliktais tyrimais nustatyti dirvožemio cheminių savybių pokyčiai. Palyginta plynųjų ir atvejinių kirtimų įtaka dirvožemio temperatūros ir drėgnio, mineralinio azoto, ir kvėpavimo intensyvumo pokyčiams. Results of the research allowed determining the changes of undergrowth and ground vegetation in pine forest after the first step of shelterwood cuttings in Na, Nb, Nc and Lb sites and to evaluate the alterations of saplings abundance. The influence of ground vegetation on the abundance of Scotch Pine sapling after the first step of shelterwood cuttings in investigated sites was assessed. Ecological conditions of cutting sites in different soil sites were estimated according to Ellenberg’s indicator values for phytoindication. The alterations of morphometric indices and chemical composition of wood small-reed and rough small-reed after the first step of shelterwood cuttings were assessed. The changes of soil chemical characteristics were determined after investigation. The influence of clear cuttings and shelterwood cuttings on the alterations of soil moisture, temperature, mineral nitrogen and respiration intensity was compared.

Research tasks. To accomplish the research objective, the following tasks were set: 1. To establish the effect of long-term reduced tillage on soil productivity (physical, chemical and biological properties); 2. To determine the conditions of agrocenosis components’ competition for solar radiation; 3. To identify the influence of tillage intensity on weed incidence in a crop stand; 4. To ascertain the impact of tillage of different intensity on the productivity of agrocenoses (yield, 1000 seed weight, etc.) and on biometric indicators (plant height, maize ear length). Tyrimų uždaviniai. Tyrimų tikslui pasiekti numatyta nustatyti: 1. Ilgalaikio žemės dirbimo supaprastinimo įtaką dirvožemio derlingumui (fizikinėms, cheminėms ir biologinėms savybėms); 2. Agrocenozės komponentų konkurencijos dėl saulės spinduliuotės sąlygas; 3. Žemės dirbimo intensyvumo poveikį pasėlio piktžolėtumui; 4. Skirtingo intensyvumo žemės dirbimo poveikį agrocenozių produktyvumo (derlingumas, 1000 sėklų masė ir kt.) bei biometriniams rodikliams (kukurūzų augalų aukštis, burbuolių ilgis).

Cold hardiness and resistance in winter are key factors determining the geographical distribution of plants. In addition, these factors have a huge impact on harvest of cultural plants. Strawberries, which are among the most important berry plants in the world and in Lithuania, are vulnerable to cold because of unstable snow cover, which is more and more often occurring during variable wintering conditions. Insufficient resistance of strawberries in winter, absence of clear criteria, which enable to select the most resistant varieties during a shorter time than the few year period, impedes the development and introduction of new, adaptive, fertile, and of high-quality berries strawberry cultivars. The mechanisms of cold hardiness were intensively investigated using model plants. However, there is a lack of knowledge about the genetic regulation mechanisms of winterhardiness of cultural plants. For the selection of resistant to cold plants, the knowledge about plants cold acclimation and factors determining cold resistance and controlling genes is necessary. Investigating the plants under controlled conditions in vitro, it is possible to investigate the influence of individual factors on acclimation and cold hardiness by disassociating from the influence of many different factors, which is unavoidable under natural conditions. The cold acclimation and cold hardiness of strawberries are important not only for breeding. Preservation of plant genetic resources for future... [to full text] Atsparumas šalčiui ir ištvermingumas žiemą – pagrindiniai veiksniai, lemiantys augalų geografinį pasiskirstymą. Be to, šie veiksniai turi didžiulę įtaką kultūrinių augalų derlingumui. Braškės, kurios yra tarp svarbiausių uoginių augalų pasaulyje ir Lietuvoje, stipriai pašąla esant nepastoviai sniego dangai, vis dažniau pasitaikančiomis permainingomis žiemojimo sąlygomis. Nepakankamas braškių ištvermingumas žiemą, aiškių kriterijų, kurie leistų per trumpesnį nei kelių metų laikotarpį atrinkti ištvermingas veisles nebuvimas, apsunkina naujų, adaptyvių, derlingų, kokybiškomis uogomis, braškių veislių sukūrimą ir introdukciją. Atsparumo šalčiui mechanizmai intensyviai tirti naudojant modelinius augalus, tačiau žinių apie žiemojančių kultūrinių augalų, kurių įvairovė labai didelė, ištvermingumo žiemą mechanizmus ir jo genetinį reguliavimą labai trūksta. Atsparių šalčiui augalų atrankai vykdyti reikalingos žinios apie augalų užsigrūdinimą, apie atsparumą šalčiui lemiančius veiksnius ir juos kontroliuojančius genus. Tiriant augalus kontroliuojamomis sąlygomis in vitro, galima ištirti atskirų veiksnių įtaką užsigrūdinimui ir atsparumui šalčiui, atsiribojant nuo, neišvengiamo natūraliomis sąlygomis, daugelio įvairių veiksnių poveikio. Braškių užsigrūdinimas ir atsparumas šalčiui svarbūs ne vien tik atrankai. Genetinių išteklių išsaugojimas ateities kartoms - svarbus šiuolaikinės biologijos uždavinys. Didelių kolekcijų išsaugojimą palengvina ir sąnaudas sumažina, augalų laikymas... [toliau žr. visą tekstą]

Sour cherry (Prunus cerasus L. (sin. Cerasus vulgaris Mill., Prunus vulgaris Schur)) is widely grown stonefruit tree in Lithuania. Productivity of sour cherry orchard depends on many tightly related factors. It's know that negative temperature and spring frosts are important factors determinating plant productivity. These factors must be considered in plant breeding. Risks of extreme temperatures, humidity deficiency and spring frosts increases due to climate change. Plant reaction to climate change depends on plant species, cultivar and on biotic or abiotic factors. Spring starts earlier and suddenly during past years, thus vegetation of cherries starts earlier. However, probability of plant damage to spring frosts increases due to earlier vegetation, because plants are susceptible to negative temperatures due to loss of the predictive and consequential (secondary) dormancy. The aim of the research was to evaluate DNA polymorphism of sour cherry cultivars with different resistance to spring frosts, to characterize nature of phenological phase changes, to evaluate biochemical characteristics of sour cherry resistance to spring frosts formation by analysis of changes in carbohydrate amount and composition in generative organs and fruit ovaries at different phenological phases, and to evaluate changes in gene expression levels of galactinol synthase and raffinose synthase during flower development. It was established, that specific rhythm of phenological development is... [to full text] Paprastoji vyšnia (Prunus cerasus L. (sin. Cerasus vulgaris Mill., Prunus vulgaris Schur)) yra plačiai auginamas kaulavaisinis augalas Lietuvoje. Vyšnių sodo produktyvumas priklauso nuo daugelio tarpusavyje susijusių veiksnių. Oro temperatūra yra vienas svarbiausių vyšnių paplitimą ir jų derlių lemiantis veiksnys. Žinoma, kad neigiamos temperatūros ir pavasario šalnos yra svarbus veiksnys, į kurį reikia atsižvelgti vykdant augalų selekciją. Keičiantis klimatui, didėja ekstremalių temperatūrų ir drėgmės deficito pavojus bei pavasario šalnų rizika (Augspurger, 2013). Augalų reakcija į klimato kaitos pokyčius priklauso nuo augalo rūšies ir veislės bei abiotinių ir biotinių veiksnių. Pastaraisiais metais pavasaris ateina greičiau ir staigiai. Tai paveikia vyšnias – jų vegetacija prasideda anksčiau. Anksti pradėjus vegetuoti išauga tikimybė, kad augalus pažeis pavasario šalnos. Lietuvoje nuostolių padaro vėlyvos pavasario šalnos, kurių metu pažeidžiami žiedai ir vaisių užuomazgos. Tuo metu augalai jau būna išėję iš būtinosios ir priverstinės ramybės ir jautrūs neigiamoms temperatūroms. Tyrimų tikslas buvo įvertinti skirtingo atsparumo šalnoms vyšnios veislių DNR polimorfizmą, fenologinių tarpsnių kaitos pobūdį, atskleisti paprastosios vyšnios atsparumo pavasario šalnoms formavimosi biochemines ypatybes ištiriant bendro angliavandenių kiekio ir jų sudėties kitimą skirtinguose fenologiniuose tarpsniuose esančių augalų generatyviniuose organuose ir vaisių užuomazgose, nustatyti... [toliau žr. visą tekstą]

The peculiarities of gravisensing of hypocotyls and roots of the same seedling for the first time were compared under different gravistimulation conditions. Indirect experimental method, i.e. quantitative analysis of the dependence of amyloplast statics and kinetics on the direction and magnitude of gravitational force, was applied to assess the cytoskeleton role in the maintenance of polarized root and hypocotyl statocyte structure and amyloplast movements during seedling gravistimulation. The experiments were performed with garden cress (Lepidium sativum L.) seedlings in the dark by using original devices ‒ in-flight centrifuge ‘Neris-5’ (biosatellite ‘Bion-10’) in space and centrifuge-clinostat (a device with two orthogonal axes) in the Earth for modelling of altered gravity and gravitropic stimulation conditions. The magnitude of the gravitational force was changed from microgravity (real in space or simulated by horizontal clinostat) to 1-g (simulated by centrifugation in space or natural Earth's gravity) and its action direction was changed at 90° or 180° inversion with respect to the longitudinal axis of the seedlings. It was determined that the action of gravitational force is not an essential factor for the formation of gravisensing tissues in hypocotyl and root of garden cress seedlings; however, under real and simulated microgravity the growth of endodermal cells in hypocotyls is slower, the location of amyloplasts changes significantly with respect to the morphological bottom of statocytes in roots and hypocotyls. The logarithmic dependence between the positioning of amyloplasts along statocytes of roots and hypocotyls and the magnitude of gravitational force, which acted permanently on seedlings in root-tip direction, was determined. It was found that the unimodal regularity is characteristic of amyloplast distribution in root statocytes under tested gravitational loads. In hypocotyl statocytes, unimodal regularity of amyloplast distribution changes into bimodal when the gravitational force is reduced to 0.02 g. The magnitude of intracellular forces, which lift up the amyloplasts from the morphological cell bottom, is in the range from 0.1 g to 1 g in root statocytes. In hypocotyl endodermal cells, it is in the range from 0.5 g to 1 g. The magnitude of intracellular forces maintaining the positioning of amyloplasts under microgravity conditions is in the range from 0.004 g to 0.02 g in roots and in the range from 0.008 g to 0.02 g in hypocotyls. Short-term exposition to simulated microgravity or 180° inversion of seedlings grown vertically under natural gravitational force provoked the lifting of amyloplasts from the morphological bottom of gravisensing cells. In root statocytes, within the first two minutes the plastids moved at comparable rate towards the cell centre, but later on their motion slowed down under microgravity and proceeded under inversion. In hypocotyl statocytes, the amyloplasts lifted up slowly during the entire period of exposition to microgravity, but much more rapidly during the first two minutes of inversion. Short-term longwise stimulation of seedlings grown in simulated microgravity by the gravitational force in root-tip or opposite direction provoke the movement of amyloplasts in gravisensing cells parallel to its action. In root statocytes, the amyloplasts sediment intensively by a comparable extent during the first four minutes of both stimulations. In hypocotyl statocytes, the sedimentation of amyloplasts proceeds about two times faster towards the morphological cell bottom than in opposite direction already during the first minute. It was determined that transverse stimulation of seedlings grown vertically under natural gravitational conditions by the gravity of 1 g induced the sedimentation of amyloplasts with simultaneous longwise sliding towards the centre of gravisensing cells. In root statocytes, during the first minute, the amyloplasts moved by the comparable rate in both directions, during the second – faster longwise than downwards. In hypocotyl statocytes, within the first minute of stimulation, the movement of statoliths occurred more quickly downwards than longwise, and it proceeded by the comparable rate in both directions during the second minute. The obtained data on the statics and kinetics of amyloplasts confirm that gravity-dependent positioning and movement of amyloplasts both in hypocotyl endodermal cells and root statocytes of garden cress seedlings are modulated by intracellular forces, firstly generated by the cytoskeleton.

The aim of the study was to investigate the influence of meteorological factors on the phenological phases of the vegetation in broadleaved forests under varying climatic conditions. To attain the aim, the following objectives were set: 1. Characterize the changes of values of meteorological parameters (temperature, precipitation) in the studied period; 2. Determine solar radiation intensity under the canopies of trees, phenological phases of trees and bushes and their changes; 3. Determine the changes of projection coverage, height and phenological phases of herbaceous plants during the growing period; 4. Ascertain the relationship between meteorological factors and phenological phases of woody and herbaceous plants. Scientific novelty, theoretical and practical significance. Up till now in Lithuania phenological studies mostly of agricultural plants have been conducted. Phenological studies on woody and herbaceous plants in the forests of Lithuania are almost absent. Most of the studies were conducted with indicator species, such as hazel, coltsfoot, etc. During the study, for the first time in Lithuania a complex investigation of forest community was carried out and the influence of meteorological factors on the phenological phases of herbaceous and woody plants in Kamša botanical-zoological reserve was determined. The results of the study allow to better assess the influence of meteorological factors on seasonal development (phenology) of herbaceous plants, trees and... [to full text] Darbo tikslas – ištirti meteorologinių veiksnių įtaką plačialapių lapuočių miškų augalijos fenologiniams tarpsniams skirtingų klimatinių sąlygų metais. Tyrimo uždaviniai: 1. charakterizuoti meteorologinių rodiklių (temperatūros, kritulių) reikšmių kaitą tiriamuoju laikotarpiu; 2. nustatyti apšvietimą po medžių lajomis, medžių ir krūmų lapojimo fenologinius tarpsnius ir jų pokyčius; 3. nustatyti žolinių augalų projekcinio padengimo, aukščio, fenologinių tarpsnių kaitą vegetacijos metu; 4. nustatyti ryšį tarp meteorologinių veiksnių ir sumedėjusių, žolinių augalų fenologinių tarpsnių. Darbo mokslinis naujumas, teorinė ir praktinė reikšmė. Lietuvoje iki šiol daugiausia atlikta fenologinių tyrimų su žemės ūkio augalais. Sumedėjusių augalų ir miško žolinių augalų detalių fenologinių tyrimų Lietuvoje beveik nėra. Daugiausia atlikta indikatorinių rūšių, kaip paprastasis lazdynas, paprastasis šalpusnis ir kt., tyrimų. Pirmą kartą Lietuvoje kompleksiškai tirta miško bendrija, nustatyta meteorologinių veiksnių įtaka sumedėjusių augalų lapojimo ir žolinių augalų fenologiniams tarpsniams Kamšos botaniniame-zoologiniame draustinyje. Darbo rezultatai leidžia geriau įvertinti meteorologinių veiksnių įtaką miško žolinės augalijos, medžių ir krūmų sezoniniam vystymuisi (fenologijai). Gautos žinios svarbios ne tik teoriniam išsamesniam atskirų rūšių biologijos pažinimui, bet ir praktiniams tikslams: dendrologijoje, fitopatologijoje ir t. t.

Genetic material of Lithuanian origin varieties, breeding lines and wild ecotypes representing P. pratense, P. bertolonii and P. phleoides species were studied for the most important agro-morphological and feeding value indicators as well as at the genetic level employing different biochemical–molecular markers. The water stress experiment clearly demonstrated the existence of different levels of water stress response in Phleum species, suggesting that P. phleoides might have evolved under conditions of limited water availability. “Blind” mapping by HRM was used successfully to map water stress response genes of timothy in the perennial ryegrass mapping population. In total, 12 putative water stress response genes were mapped in seven perennial ryegrass linkage groups. Pasitelkus agromorfologinius, kokybės ir biocheminius – molekulinius metodus ištirtos lietuviškos kilmės pašarinių, žemaūgių bei stepinių motiejukų veislės, selekcinės linijos bei laukiniai ekotipai. Fiziologiniai sausros atsparumo tyrimų rezultatai įrodė, kad stepiniai motiejukai turi geriau išvystytą atsparumo sausrai mechanizmą. Pirmą kartą motiejukuose aptikti ekspresuojami atsparumo sausrai kandidatiniai genai HRM metodu sužymėti daugiametės svidrės genolapyje.

Naminė obelis (Malus x domestica Borkh.) yra vienas plačiausiai auginamų ir ekonomiškai svarbių vaismedžių. Obels vainiko architektūra yra biologinis požymis, nuo kurio priklauso vaismedžio derėjimo tipas, sąnaudų genėjimui poreikis. Obels vainiko architektūros tyrimai apima augimo reguliatorių taikymo, šakų vystymosi, genėjimo, aplinkos veiksnių poveikio augalų vainiko architektūrai tyrimus. Genetiniai ir fiziologiniai aspektai kol kas mažai ištirti. Tyrimų tikslas – ištirti obels vainiko architektūros paveldėjimą, nustatyti morfologinius ir molekulinius žymenis, susietus su obels vainiko forma ir numatyti jų panaudojimą juvenaliniame raidos tarpsnyje prognozuojant obels hibridų vainiko formą. Pirmą kartą nustatyti koloninės ir svyrančios vainiko formos obelų morfologiniai ir biocheminiai žymenys juvenaliniame raidos tarpsnyje. Šių žymenų naudojimas leidžia atrinkti norimos vainiko formos hibridus pirmais auginimo metais. Nustatyti obels morfologinių požymių, tiesiogiai susietų su vainiko architektūra, paveldėjimo dėsningumai. Ištirta, kad kryžminimuose naudotų koloninių veislių Co genas yra heterozigotinėje būsenoje. Pirmą kartą ištirta augalo hormonų dinamika skirtingos vainiko formos obelų lapuose vegetacijos laikotarpiu. Atskleistas abscizo ir giberelo rūgščių antagonistinis ryšys bei sinergetinis ryšys tarp giberelo rūgšties ir zeatino kontroliuojant obelų tarpubamblio ilgį. Pirmą kartą nustatyti biocheminiai žymenys, tinkami hibridų koloninei vainiko formai... [toliau žr. visą tekstą] Apple (Malus x domestica Borkh.) is one of the most widespread and economically important fruit trees. Canopy architecture of an apple determines fruit bearing and demand for pruning. Main apple canopy architecture topics are related to application of growth regulators, fertilizers, studies of shoot development and pruning, and environmental influence. Genetic and physiologic aspects are studied less. The aim of the research was to investigate inheritance of apple tree canopy architecture, to identify morphological and molecular markers related to canopy architecture and to evaluate their usage in predicting canopy ideotype of apple seedlings in juvenile phase. Morphological and biochemical markers for selection of columnar and weeping apple seedlings were identified for the first time. Usage of these markers enables to select hybrids with desired canopy form during first year of growing. Regularities of morphological trait inheritance were established. It was established, that Co gene is dominant heterozygous in parental columnar clones. Dynamics of phytohormones in leafs of apple trees with different canopy architecture during vegetation were evaluated for the first time. Antagonistic relation between abscisic and giberelic acids and synergetic link between giberelic acid and zeatin controlling apple internode length was identified. Biochemical markers for identifying columnar seedling canopy in juvenile phase were established for the first time. High amount of auxin and... [to full text]

Summarized data of investigations of nine Saxifraga hirculus L. populations in Lithuania are presented. The regularities of S. hirculus distribution and ecological affiliation were determined. Demographic structure of populations was studied. S. hirculus populations of Lithuania are characterized by moderate plasticity level of morphological features in generative individuals. The importance of generative and vegetative reproduction of S. hirculus for regeneration of populations was estimated. In natural populations, majority of S. hirculus individuals are of vegetative origin. The main reasons for the rarity of generative individuals are small number of generative shoots, mass damages of the shoots prior to seed formation, and lack of suitable sites for seedling appearance. For the first time in Lithuania research on multi-annual dynamics of S. hirculus, considering changes in population parameters and potential for regeneration under conditions of ecological stress (increased water level), was performed. In addition to traditional ecological research methods, the data of molecular genetic analysis were used for assessment of S. hirculus populations. Results of exhaustive complex research were summarized; the current status of the populations of this endangered species in Lithuania was estimated, and the strategy for its conservation was prepared. Disertacijoje pateikti apibendrinti duomenys apie 10 Saxifraga hirculus populiacijų tyrimus Lietuvoje. Nustatyti S. hirculus paplitimo ir ekologinio prieraišumo dėsningumai. Ištirta S. hirculus populiacijų demografinė struktūra. S. hirculus populiacijoms Lietuvoje yra būdingas generatyvinių individų morfologinių požymių vidutinio lygmens plastiškumas. Įvertinta generatyvinio ir vegetatyvinio dauginimosi svarba S. hirculus populiacijų atsinaujinimui. Dauguma S. hirculus individų gamtinėse populiacijose yra vegetatyvinės kilmės. Pagrindinės generatyvinės kilmės individų retumo priežastys yra mažas generatyvinių ūglių skaičius mūsų krašto populiacijose, masiniai tokių ūglių pažeidimai iki sėklų susiformavimo ir tinkamų daigams atsirasti vietų stoka. Pirmą kartą Lietuvoje atlikti S. hirculus daugiametės dinamikos tyrimai, įvertinant populiacijos rodiklių pokyčius ir atsikūrimo galimybes ekologinio streso (vandens lygio pakilimo) sąlygomis. Greta tradicinių ekologinių tyrimų metodų S. hirculus populiacijų vertinimui panaudoti molekulinių genetinių tyrimų duomenys. Apibendrinti įvairiapusiški kompleksinių S. hirculus tyrimų rezultatai ir objektyviai įvertinta šios saugomos rūšies augalų populiacijų būklė Lietuvoje bei parengta jų apsaugos strategija.

Magistro darbe tiriama paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) būklė amoniakinės taršos poveikyje. Darbo objektas – paprastoji pušis (Pinus sylvestris L.) – labiausiai paplitusi Lietuvoje, jautri užterštam orui medžių rūšis, augantys prie AB „Achema“ 0,5 km. spinduliu aplink gamyklą vakarų, šiaurės ir šiaurės rytų kryptimis ir Kačerginės pušyne. Darbo metodai – spyglių paviršių hidrofobiškumo tyrimas atliekamas šviesiniu mikroskopu, pagal Cape (1983) aprašytą metodiką. Mezomorfiškumo tyrimo metu tirti spyglių pjūviai šviesiniu mikroskopu. Darbo rezultatai. Vandens lašo sąlyčio su spyglio paviršiumi metodas pasirinktas, kaip santykinai nebrangus ir tikslus testas medžių būklei vertinti. Paprastosios pušies spyglių paviršiaus tyrimai parodė, kad spygliai pasižymėjo mažiausiais (p

Pažeminiai miško gaisrai padidino samanų dangos rūšinę sudėtį. Na ir Nb augaviečių gaisravietėse nustatytos 11 samanų rūšių, o kontroliniuose medynuose – 5 rūšys. Dėl gaisrų atsirado 8, o išnyko 2 samanų rūšys. The composition of cover moss species was increased by ground-level fire. There were established 11 species of moss in Na and Nb habitats fireplaces and 5 species in control stands. Because of fire appeared 8 species of moss and disappeared 2 species of moss.

Magistro darbe tiriama dirvinio ir karčiojo kiečių biologinės cherakteristikos nevienodos amoniakinės taršos vietose. Darbo tema: Dirvinio ir karčiojo (pelyno) kiečių biologinės charakteristikos nevienodos amoniakinės taršos vietose Darbo objektas - dirvinis kietis ir pelynas - paplitę Lietuvoje augalai, pasižymintys gausiomis vaistingomis medžiagomis - eteriniais aliejais ir flavonoidais. Darbo tikslas - nustatyti skirtingų (AB "Achema" atžvilgiu) vietų karčiojo kiečio, pelyno (Artemisia absinthum L.) ir dirvinio kiečio (Artemisia campestris L.) fiziologines-biochemines savybes. Darbo metodai - Kjeldalio metodas azoto nustatymui, atominės absorbcijos spektroskopija sunkiųjų metalų nustatymui. Salsburo ir sojos agaras mikroorganizmų auginimui. Darbo rezultatai - ištirtos tokios dviejų rūšių kiečių fiziologinės-biocheminės savybės: dirvožemio azoto ir sunkiųjų metalų koncentracija, kiečių įvairių organų masė, kiečių įvairių organų azoto koncentracija, kiečių antžeminių organų flavonoidų koncentracija, kiečių epifitinių mikroorganizmų skaičius, įvertinta kaip oro amoniakinė tarša ir dirvožemio tarša sunkiaisiais metalais reikšmingai įtakoja ištirtus kiečių fiziologinius rodiklius. Atlikti tyrimai parodė, kad dirvožemio ir abiejų rūšių augalų azoto koncentracija išsidėsto tokia tvarka: dirvožemio < stiebų < lapų < žiedų < skrotelių. Tirtos vietos pagal dirvožemio ar organų azoto koncentraciją nesiskyrė. Didžiausios dirvožemio sunkiųjų metalų koncentracijos nustatytos abiejų... [toliau žr. visą tekstą] Topic of the master degree diploma: Various biological parameters of Artemisia absinthum L. and Artemisia campestris L. growing in the areas effected by different level pollution by ammonia. Artemisia absinthum L. and Artemisia campestris L. are common wild growing species in Lithuania. Despite these species are rich in flavonoids and essential oils till now in our country biology and biochemistry of these species have not received bigger attention. Present work aimed at evaluation of Artemisia absinthum L. and Artemisia campestris L. physiological-biochemical parameters depending on sampling site distance from the nitrogen fertilizer factory. Methods. Following physiological-biochemical parameters of these species were analysed: soil nitrogen and heavy metal concentrations, dry mass and nitrogen concentration of various organs of selected plant species, abundance of epiphytic microflora. Results. During vegetation period sampling was performed three times: in July, 2; July, 24, and September, 24. Obtained parameters were evaluated in respect of aerial ammonia pollution and heavy metal pollution of the soil. Present study showed that nitrogen concentration of the soil and various organs of both Artemisia species fell into following ascending order: soil < stems < leaves < inflorescences and fruits < rosettes. Between selected sites no differences were observed according to the soil and plant nitrogen concentration. The highest concentrations of heavy metals were observed... [to full text]

Magistro baigiamąjį darbą sudaro 51 puslapis. Jame yra 5 lentelės, 36 paveikslėliai, 49 literatūros šaltiniai. Magistro darbe analizuojami vegetacijos pradžios ir žydėjimo pradžios datų kitimai 1991, 2000, 2006, 2007 ir 2008 metais, atliekant kiekvienų metų kritulių ir temperatūros dinamikos analizę. Darbo tikslas: Įvertinti Kamšos draustinyje plačialapių – lapuočių miškų žolinių augalų vegetacijos ir žydėjimo kaitą skirtingomis klimatinėmis sąlygomis. Darbo objektas: Kamšos botaniniame – zoologiniame draustinyje augantys augalai: Lamiastrum galeobdolon, Aegopodium podagraria, Pulmonaria obscura, Polygonatum multiflorum, Stachys sylvatica, Ficaria verna, Mercurialis perennis, Stellaria holostea, Carex sylvatica, Phyteuma spicatum. Darbo metodai: Tyrimui panaudoti 1991, 2000, 2006, 2007ir 2008 metų meteorologiniai ir fenologiniai rodikliai Rudenį parenkama dešimt 1x1 m² dydžio barelių, kurie išdėstomi taip, kad kuo įvairesnės augalų rūšys užimtų nustatytą plotelį. Kiekvienais metais visą vegetacijos periodą nuo pavasario iki rudens kartą per savaite registruojama bareliuose augančių rūšių aukščiai, projekciniai padengimai ir fenologinės fazės. Registruojant nurodoma mėnuo ir diena. Analizuojami kritulių ir temperatūros duomenys. Duomenų grafiniam vaizdavimui panaudotas Microsoft „Office Xp“ programinis paketas. Darbo rezultatai: Tyrimo rezultatai parodo, kad kiekvienas augalas skirtingai reaguoja į temperatūros ir kritulių kitimus pagal savo poreikį. Ankščiausiai augalai... [toliau žr. visą tekstą] Master work consists of 51 pages. It contains 5 tables, 36 illustrations, 49 references. Master's work analyzes vegetation and flowering dates of the beginning of variation 1991, 2000, 2006, 2007 and 2008, during each year of precipitation and temperature dynamics in the analysis. The purpose of work: To evaluate the Kamsa rezerve the broad – hardwood forest herbaceous plant vegetation and flowering change under different climatic conditions. The subject of work: The Kamsa reserve with herbaceous plants: Lamiastrum galeobdolon, Aegopodium podagraria, Pulmonar obscura, Polygonatum multiflorum, Stachy sylvatica, Ficaria Vernon, mercurial perennis, Stellar holostea, Carex sylvatica, Phyteuma spicatum. The methods of work: The 1991, 2000, 2006, 2007, 2008 year meteorological and phenological indicators was selected by the autumn of ten 1x1 m size barrels, which is structured as follows, that the widest possible range of plant species employed in fixed space. Each year from spring to fall once a week has been register the growing species of heights, projectors coverage and phenological phases. Precipitation and temperature data has been analysed. Graphic depiction of data used in Microsoft Office XP software. The results of works: The results of this study show that each plant reacts differently to temperature and precipitation variation in accordance with their needs. Early vegetation and flowering date for each plant was 2007 and 2008. Strong correlations between the beginning... [to full text]

Magistro darbe tiriama paprastojo kiečio (Artemisia vulgaris L.) biologinių savybių priklausomybė nuo tyrimo vietos edafinių ir klimatinių ypatumų. Darbo objektas – paprastasis kietis (Artemisia vulgaris L.). Darbo tikslas – nustatyti įvairias paprastojo kiečio fiziologinias charakteristikas. Darbo metodai – Tyrimai atlikti LŽŪU aplinkotyros laboratorijoje. Azoto kiekis nustatytas Kjeldalio metodu. Dirvožemio sunkiųjų metalų analizė atlikta mėginius deginant „Multiwave 3000 Synthos 3000“ ir gauto ekstrakto elementų koncentracijos nustatytos pagal standartą LST ISO 11047 (Dirvožemio kokybė), naudojant liepsnos ir elektoterminės atominės absorbcijos spektrometrinius metodus. Flavonoidų kokybinė ir kiekybinė sudėtis nustatyta efektyviosios skysčių chromatografijos metodu. Epifitinių mikroorganizmų kiekis nustatytas naudojant sojos leptono ir Salsbūro agarą. Duomenys įvertinti, panaudojant Excel ir SPSS statistines programas. Darbo rezultatai. Atlikus tyrimus įvertintos paprastojo kiečio fiziologinės savybės ir gauti tokie rezultatai: dirvožemio geležies, cinko nikelio koncentracijos buvo didžiausios 2 km atstumu nuo AB “Achema” (prie geležinkelio), 0,5 km atstumu nuo AB „Achema“ – vidutinės, mažiausios – Kačerginės; dirvožemio ir paprastojo kiečio įvairių augalo dalių azoto koncentracija išsidėsto tokia tvarka: dirvožemio < šaknų < stiebų < žiedų < lapų; tarp visų tyrimo vietų reikšmingai skyrėsi paprastojo kiečio sausoji masė. Pagal stiebus ir žiedynus A. vulgaris L... [toliau žr. visą tekstą] Topic of the diploma (Master degree in Ecology) was evaluation of Artemisia vulgaris L.) physiological-biochemical parameters depending on site edaphic and climatic factors. Research object - Artemisia vulgaris L. Purpose of the work – evaluation of various morphophysiological-biochemical parameters of Artemisia vulgaris L. in respect of the distance from the nitrogen fertilizer factory, ommiting ammonia also in respect of heavy metal concentrations in the soil. Methods. Analyses were performed at the laboratory of Environment of University of Agriculture of Lithuania. Concentration of nitrogen was determined by Kjeldal method. For the determination of the heavy metal concentration the samples of the soil were burned by „Multiwave 3000 Synthos 3000“ and obtained extracts were analysed following protocol for the soil quality (LST ISO 11047), using method of flame and electrothermal atomic absorbtion spectrometry. The amount of epiphytic microorganisms was determined bacteria on soya agar and fungi on Salsbur medium. Data were analysed using Excel and SPSS statistical packages. Results and discussion. Concentration of the nitrogen in the soil and leaves of Artemisia vulgaris, falls in the following order: site, located in 2 km distance from the factory < site located besides the factory < Kačerginė site located in 45 km distance from the factory (as a control, „relatively clean“ site). In the sampling sites of Artemisia vulgaris concentrations of heavy metal (Pb, Cr, Ni... [to full text]

Magistro darbe tiriama paprastosios ir keturbriaunės jonažolių azoto ir sunkiųjų metalų koncentracijos ypatumai. Master degree work cover the studies of nitrogen and heavy metals concentration‘s peculiarities in Hypericum perforatum L. and Hypericum maculatum Crantz.

Šio magistrinio darbo tikslas buvo ištirti giberelinų ir jų sintezės inhibitorių poveikį paprastosios drebulės (Populus tremula L.) eksplantų vystymuisi in vitro. Palyginus su auksinų ir citokininų klasių fitohormonais, kurie plačiai pritaikomi medžių mikrovegetatyviniam dauginimui, giberelinų poveikis sumedėjusiems augalams in vitro kultūroje yra ištirtas gana mažai. Tokie tyrimai svarbūs dėl jų praktinio pritaikymo galimybės, kadangi vis didėja vegetatyviškai padaugintų medžių, ypač plantacinei miškininkystei tinkamų drebulių, poreikis. The aim of this research work was to investigate the effect of gibberellins and gibberellin biosynthesis inhibitors on common aspen (Populus tremula L.) explants. In comparison to phytohormones of auxin and cytokinin classes that are widely applied for the micropropagation of trees, the effect of gibberellins on woody plants in in vitro culture is not so well known. The investigation of this effect seems to be important because of the possibility of practical application, inasmuch as the need for vegetatively multiplied trees, especially for aspens suitable for plantation forestry, is constantly increasing.

Darbe buvo koncentruojamasi ties eterinių aliejų tyrimais. Šie tyrimai yra aktualūs, nes nustatoma vis daugiau naudingų savybių, kurias turi junginiai esantys eteriniuose aliejuose. Kai kurie junginiai veikia įvairius neurotransmitorius, kai kurie virusus, o kai kurie netgi genus. Dėl šių priežasčių buvo atliekamas įvairių apynių ekstraktų tyrimas. Buvo tiriamos daugiau nei 20 veislių ekstraktų iš kurių žaliavos buvo gaminami trijų tipų ekstraktai: superkritinių skysčių pagalba gautas apynių spurgų ekstraktas, vandens distiliacijos būdu gautas ekstraktas ir apynių stiebų superkritinių skysčių ekstrakcijos pagalba gauti ekstraktai. Gautų ekstraktų komponenčių detekcija ir atpažinimas buvo vykdomas Shimadzu QP2010 DC-MS su autoinjektoriumi. The composition of essential oil in hops depends mainly on hop variety and less on growing, processing and storage conditions. They can be used in medicine, brew and etc.. Essential oils can effect some neurotransmitors, viruses, gene, metabolism in many ways. That’s way is so important to research essential oils of hops. The research was concentrated on determination of components of essential oils were extract in two ways. We analized not only coins of hops, but also tried to detect essential oils in stem. Determination of compounds were execute using Shimadzu QP2010 GC-MS system with autoinjector. After that results of analysis were processed with statistical program. Assay didn’t surprised, but to reach good reliability hops needed not only researches of essential oils, but also and other material you can found in them.

Trees are considered one of the most sensitive indicators of the environmental condition from all life forms. They are most suitable for the evaluation of the environmental changes. Due to the structure of crown trees have better contact with the atmosphere, so they filter the flowing air mass better than other vegetation forms, determine the processes in the ecosphere and react sensitively to the anthropogenic factors and consequently indicate the condition of the forest ecosystems by anatomical and morphological symptoms. Tree rings, their width and structure integrally reflect the complex impact of environmental factors. Therefore the role of tree rings, as the indicator of environmental conditions, is important for the evaluation of environmental changes. Forest ecosystems growing close to the pollution sources suffer the greatest impact because the concentration of harmful materials in the local pollution zone often exceeds permissible amounts. The objective of the research was to analyse the changes of annual radial increment of pine stands (Pinus sylvestris L.) in the zones of local alkalizing, acidifying and eutrophying pollution and to determine the regularities of radial increment recovery after the decrease of pollution. First time in Lithuania a comprehensive dendrochronological research on the impact of climatic factors and industrial pollution on the radial increment of Scots pine (Pinus sylvestris L.) has been carried out in the surroundings of “Akmenės... [to full text] Medžiai yra vieni jautriausių aplinkos būklės indikatorių, iš visų gyvybės formų labiausiai tinkamų aplinkos pokyčiams vertinti. Dėl lajų struktūros ypatumų jie glaudžiau kontaktuoja su atmosfera ir daugiau negu kitos augalijos formos filtruoja pernešamo oro masę, lemia ekosferoje vykstančius procesus bei jautriai reaguoja į antropogeninius veiksnius, anatominiais ir morfologiniais požymiais indikuoja miško ekosistemų būklę. Medžių metinių rievių dinamika suteikia informaciją apie ekologines bei klimatines vietovės sąlygas, aplinkoje vykstančius reiškinius, o jų plotis ir struktūra integraliai atspindi kompleksinį aplinkos veiksnių poveikį. Labiausiai nukenčia arti taršos šaltinių augančios miško ekosistemos, kadangi vietinės taršos zonoje kenksmingų medžiagų koncentracija dažnai viršija ribines leistinas normas. Darbo tikslas – ištirti paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) medynų metinio radialiojo prieaugio pokyčius vietinės šarminančios, rūgštinančios ir eutrofizuojančios taršos poveikio zonose bei radialiojo prieaugio atsikūrimo dėsningumus sumažėjus taršos poveikiui. Pirmą kartą Lietuvoje atlikti išsamūs dendrochronologiniai klimato veiksnių ir pramonės taršos poveikio paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) metiniam radialiajam prieaugiui tyrimai „Akmenės cemento“ poveikio zonoje. Darbe taip pat analizuotas cemento dulkių poveikis paprastosios pušies metiniam radialiajam prieaugiui; įvertinti antropogeniniai radialiojo prieaugio pokyčiai „Akmenės cemento“ ir... [toliau žr. visą tekstą]

Medžiai yra vieni jautriausių aplinkos būklės indikatorių, iš visų gyvybės formų labiausiai tinkamų aplinkos pokyčiams vertinti. Dėl lajų struktūros ypatumų jie glaudžiau kontaktuoja su atmosfera ir daugiau negu kitos augalijos formos filtruoja pernešamo oro masę, lemia ekosferoje vykstančius procesus bei jautriai reaguoja į antropogeninius veiksnius, anatominiais ir morfologiniais požymiais indikuoja miško ekosistemų būklę. Medžių metinių rievių, kaip aplinkos būklės indikatoriaus, vaidmuo vertinant aplinkos pokyčius yra svarbus. Metinių rievių dinamika suteikia informaciją apie ekologines bei klimatines vietovės sąlygas, aplinkoje vykstančius reiškinius, o jų plotis ir struktūra integraliai atspindi kompleksinį aplinkos veiksnių poveikį. Lietuvoje didžiausią naigiamą įtaką miško ekosistemoms turi vietiniai taršos šaltiniai. Jų aplinkoje augančios miško ekosistemos nukenčia labiausiai, kadangi vietinės taršos zonoje kenksmingų medžiagų koncentracija dažnai viršija ribines leistinas normas. Darbo tikslas – ištirti paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) medynų metinio radialiojo prieaugio pokyčius vietinės šarminančios, rūgštinančios ir eutrofizuojančios taršos poveikio zonose bei radialiojo prieaugio atsikūrimo dėsningumus sumažėjus taršos poveikiui. Pirmą kartą Lietuvoje atlikti išsamūs dendrochronologiniai klimato veiksnių ir pramonės taršos poveikio paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) metiniam radialiajam prieaugiui tyrimai „Akmenės cemento“ poveikio zonoje... [toliau žr. visą tekstą] Trees are considered one of the most sensitive indicators of the environmental condition from all life forms. They are most suitable for the evaluation of the environmental changes. Due to the structure of crown trees have better contact with the atmosphere, so they filter the flowing air mass better than other vegetation forms, determine the processes in the ecosphere and react sensitively to the anthropogenic factors and consequently indicate the condition of the forest ecosystems by anatomical and morphological symptoms. Tree rings, their width and structure integrally reflect the complex impact of environmental factors. Therefore the role of tree rings, as the indicator of environmental conditions, is important for the evaluation of environmental changes. Forest ecosystems growing close to the pollution sources suffer the greatest impact because the concentration of harmful materials in the local pollution zone often exceeds permissible amounts. The objective of the research was to analyse the changes of annual radial increment of pine stands (Pinus sylvestris L.) in the zones of local alkalizing, acidifying and eutrophying pollution and to determine the regularities of radial increment recovery after the decrease of pollution. First time in Lithuania a comprehensive dendrochronological research on the impact of climatic factors and industrial pollution on the radial increment of Scots pine (Pinus sylvestris L.) has been carried out in the surroundings of “Akmenės... [to full text]

Magistro darbe tiriama paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) spyglių histologinės savybės pramoninės taršos poveikyje. Darbo objektas - paprastoji pušis (Pinus sylvestris L) auganti prie didžiausių Lietuvos gamyklų AB „Achema“, AB „Akmenės cementas“, AB „Mažeikių nafta“. Darbo tikslas - įvertinti spyglių histologines savybes priklausomai nuo pramoninės taršos. Darbo metodai - paprastosios pušies spyglių histologinės savybės tirtos mikroskopu. Išmatuoti paprastosios pušies spyglių audiniai: spyglio ilgis, skerspjūvio storis, skerspjūvio plotis, centinio cilindro storis, kutikulos storis, eridermio storis, hipodermos storis, adaksialinės laidžiosios parechimos storis, abaksialinės laidžiosios parencimos storis, adaksialinis mezofilo storis, abaksialinis mezofilo storis. Darbo rezultatai. Paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) spygliai tirti prie didžiausių Lietuvos gamyklų AB „Achema“, AB „Akmenės cementas“, AB „Mažeikių nafta“. Mezomorfine spyglių struktūra pasižymėjo pušys augančios arčiausiai AB „Mažeikių nafta“ gamyklos. Kseromorfinė struktūra pasireiškė spygliuose augančiuose AB „Akmenės cementas“ apylinkėse. In the Science work of Master examined Scots pine (Pinus sylvestris L.) needles. Subject of research - Scots pine (Pinus sylvestris L.) Goal of the research - To evaluate histology of the needles of Scots pine growing at different distance from a nitrogen fertilizer factory, a cement factory, an oil refinery factory. Methodology - light microscopy of cross sections of the needles (needle thickness, needle width, adaxial mesophyll thickness, abaxial mesophyll thickness, epidermis, hypodermis, cuticle, central cylinder, parenchyma, needle lenght). Research results. Scots pine (Pinus sylvestris L.) needles were examined near the biggest technogenic polluters (cement factory, oil refinery, nitrogen fertilizer factory) in Lithuania. The most mesomorphic structure of the needles was registered for the pines growing close to the oil refinery and the most xeromorphic structure was characteristic for the pines near the cement factory.

Darbo tikslas: nustatyti lapuočių miškų augalų kitimą vegetacijos sezono metu botaniniame – zoologiniame Kamšos draustinyje. Darbo objektas: Kamšos botaninis – zoologinis draustinis, esantis prie Kauno miesto ir apimantis 321 ha. plotą. Kamšos botaninis – zoologinis draustinis botaniniu požiūriu ypatingas. Čia vyrauja lapuočiai, sudarydami mišrius Tilia cordata, Carpinus betulus, Populus tremula, kai kur Quercus robur. Žolinei augalijai būdinga didelė rūšių įvairovė. Dažniausiai sutinkamos: Aegopodium podagraria, Ranunculus ficaria, Lamiastrum galeobdolon, Corydalis solida, Anemone ranunculoides, Asarum europaeum, Gagea lutea. Darbo metodai: rudenį buvo parinkta dešimt 1x1 dydžių barelių. Tyrimo bareliai buvo išdėstyti taip, kad apimtų kuo daugiau augalų rūšių. Tyrimai atlikti 2006 m. vegetacijos sezono metu būdingame plačialapių lapuočių medyne. Buvo fiksuojamos fenologinių reiškinių pasirodymo fazės, taip pat projekcinis padengimas ir augalų aukštis. Iš stebėjimo duomenų sudaryti vegetacijos ir žydėjimo spektrai. Siekiant išaiškinti mikroklimatinių sąlygų įtaką augalijos augimui ir vystymuisi vegetacijos laikotarpiu išanalizuoti temperatūrų ir kritulių duomenys. Darbo rezultatai: Atlikus tyrimus, nustatyta, kad vegetacijos laikotarpiu kinta augalų rūšių projekcinis padengimas. Didžiausias projekcinis efemeroidų (Anemone ranunculoides, Anemone nemorosa, Corydalis solida, Ficaria verna) padengimas buvo pavasarį. Vasarą daugiausia dengė Mercurialis perennis, Polygonatum... [toliau žr. visą tekstą] The purpose of this work: is to determinate seasonal dynamics herbaceous vegetation in the deciduous forests in Kamša zoological - botanical reserve. The object of this work: is Kamša zoological-botanical reserve situated near Kaunas. Area of reserve is 321 ha. The Kamša zoological-botanical reserve is exclusive, by biological point of view. There dominate deciduous: Tilia cordata, Carpinus betulus, Populus tremula, in some places Quercus robur. In herbaceous vegetation dominate: Aegopodium podagraria, Ranunculus ficaria, Lamiastrum galeobdolon, Corydalis solida, Anemone ranunculoides, Asarum europaeum, Gagea lutea. The methods of this work: were picked - up ten bartels of 1x1 size in autumn. The place of barels was chosen so, that in them will be involve as many species as posible. Investigations were done during vegetation period of 2006 year. The dates of phenological appearance, projection cover and herbaceous height were recorded. The spectra of vegetation and flowering were made. Data on temperature and precipitation was analysed with the purpose to determinate the influence of microclimatic conditions on plants growth and development. The results of this work: It was determined, that projection cover of the plants changed during the vegetation period. The largest projection cover of the ephemeroids Anemone ranunculoides, Anemone nemorosa, Corydalis solida, Ficaria verna was in spring. Mercurialis perennis, Polygonatum multiflorum, Aegopodium podagraria, Pulmonaria... [to full text]

This doctoral dissertation has been accomplished during the period of 1995-2006 in the Department of Forestry at the Lithuanian University of Agriculture. In Lithuanian forests only one species of genus - small-leaved lime (Tilia cordata Mill.) – is natural. Study aim was to determine the distribution of lime stands in Lithuania, estimate their productivity and phenotypic variation. For the first time distribution of lime stands in different natural forest regions of Lithuania has been analysed. For the first time studies of the phenotypical diversity were conducted, phenotypical diversity in natural stands has been analysed. Phenological forms of small-leaved lime were singled out, their development differences were justified. Yield models for all lime stand sites and site productivity scale for lime stands were designed.For the first time data on the diversity of phenotypical traits and on the influence of environmental factors on phenotypical indices of lime trees were analysed in Lithuanian stands of natural origin. The data may be applied to estimate the possibilities of lime growth in different conditions, forecasting stand productivity. The data on phenotypic diversity may be important to preserve genetic diversity of naturally growing lime stands. For the first time the distribution of lime stands, their species composition in natural forest regions of Lithuania and in different sites were analysed. Yield models of modal stands and site productivity scales for lime... [to full text]

Growing numbers of morbidity and mortality due to the cancer and coronary heart disease is recognized as the increasing challenge in the world. The initial stage of these diseases, early diagnosis and treatment are the main objectives of current researches. According to Lithuanian Health Information Centre morbidity and mortality due to these diseases in Lithuania exceed average of European Union. The oxidative stress occurs in cells as a result of normal physiological processes and environmental interactions, and the complex antioxidant defense system are of particular importance in protecting biological systems against oxidative damage by free radicals. Recently polyphenols and anthocyanins containing foods and preparations have attracted attention due to their health promoting benefits. Anthocyanins make one of the main groups of flavonoids, and represent polyphenolic compounds, that are found in vegetables and fruits, particularly in berries. An important effect of anthocyanins is the scavenging of oxygen-derived free radicals. They can interfere with few different free radical-producing systems, and can increase the function of the endogenous antioxidants. The aim of the research is to choose sources for the products with antioxidant activity from plants cultivated in Lithuania, evaluate quality and antioxidant activity of black currant, red currant and chokeberry products, to develop and evaluate technologies of phytopharmaceuticals with antioxidant activity... [to full text]

Linseed flax studies in vitro were carried out at the Laboratory of Genetic – Biotechnological, Department of Crop Science and Animal Husbandry of Lithuanian University of Agriculture in 2002-2005, photomorphogenetic processes were investigated at the Laboratory of Plant Physiology of the Lithuanian Institute of Horticulture in 2004-2005. Optimal conditions for the dedifferentiation of linseed flax stem segments and hypocotyls cells and those of secondary differentiation in vitro were ascertained. Light technology of a solid body was used for investigation and an optimal combination of light parameters has been selected, promoting photomorphogenesis in vitro. Factors determining androgenesis and gynogenesis processes in vitro were evaluated and potential androgenic and gynogenic genotypes for the development of initial selection material were selected.

In 1996-2000 during expeditions were found and described 123 Carum carvi habitats. Mostly common caraway is found in pasture type habitats of Cynosurion cristati confederation communities. Plants of Carum carvi cenopopulations are characterized by wide diversity of phenotypic traits strongly influenced by ecological conditions and anthropogenic activity in natural habitats. The most stable parameters are weight of 1000 fruit and biochemical composition of essential oil. Essential oil synthesis in fruits is positively affected by warm and dry weather at the stage of caraway flowering – fruit ripening, carvone content – by warm and wet weather. The identified morphological types of Carum carvi leaves were as follows: normal, dill and parsley. Early-season caraway forms in comparison to others distinguished for the lowest height, fruit weight and total yield, but had the highest carvone content in fruit essential oil. Pink petals are characteristic for early-season caraway cenopopulations. White petal color, greater pigments amount in leaves, higher fruit productivity, as well as essential oil and carvone output characterize medium late and late forms. Various caraway genotypes with different levels of leaf carotinoids, chlorophyll content and ratio, anthocianins amount in petals, different reaction to cold and lighting stress reveal specific adaptive plasticity of caraway. Caraway intercenopopulation genetic diversity was determined at the molecular level.

1. Relevance of the work First medicine used by man was of herbal origin, i.e. prepared from plants, their parts and mixtures. After thousands of years, these preparations have not lost their relevance. Increasingly more and more clinical research is done on verification of efficiency and safety of herbal medicine, whereas methods of modern analysis help to ensure their quality and stability. This allows to objectively determine the potential of herbal medicine use, to foresee their possible side effects and to warn against their interaction with other drugs. It is essential that medicinal plants and their parts should be treated as a whole of biologically active substances. A lot of resources are allocated annually to the development of new herbal preparations and research of new plants, analysis of their chemical composition, pharmacological toxicological action, and interaction of plants with other medicinal drugs. By interacting with regulatory systems of the organism, herbal drugs inhibit or stimulate them and primarily affect subjective symptoms. Herbal medicine must be individually prescribed according to the peculiarities of the patient’s ailment and body. Herbal medicine can evoke reactions of the body, which depend on individual characteristics of the patient and on effect of the herbal drugs. There must be no doubts, though, that this medicine is better tolerated and its side effects are considerably milder that those of synthetic preparations. This can be... [to full text]

EVALUATION OF PHYTOCHEMICAL COMPOSITION OF PLANTS OF GENUS HAWTHORN (CRATAEGUS L.) GROWING IN LITHUANIA INTRODUCTION For the last fifteen years, the attention of doctors and their patients on drugs and food supplements of herbal origin has been continuously increasing. The growing interest in raw plant materials is expanding the possibilities of use of these materials in the industries of medicine, cosmetics and food as well as encouraging assessment and description of natural resources using new modern methods. Scientific research on natural herbal resources has bee receiving special attention in the European Union. In recent years, a number of important documents have been published in the European Union, which declare the aims of ensuring the use and quality of natural herbal resources, such as Good Agricultural Practice document, Points to consider on Good agricultural and collection practice for starting materials of herbal origin, a long term vision of the future of herbal biotechnology in Europe Plants for the Future. Cardiovascular system diseases constitute one of the most urgent health problems. The range of effective herbal preparations for the target phytotherapy of cardiovascular system diseases is not wide. Hawthorn preparations are a promising drug for the treatment of cardiovascular system diseases, whose pharmacological effects have been substantiated by scientific studies. Throughout the territory of Lithuania, three kinds of hawthorn can be found growing... [to full text]

SUMMARY In the research work for Master degree the variance of morphological-physiological characteristics of the needles of Scots pine (Pinus sylvestris L.) growing in the vicinity of local pollution sources of Lithuania were investigated. Subject of research: Scots pine (Pinus sylvestris L.) growing near the largest industrial pollution sources in Lithuania: a cement factory, a nitrogen fertilizer factory and an oil refinery. Goals of the research: to estimate morphological and physiological features of the needles sampled from the pines growing at different distances from the largest industrial pollution sources. Methodology: the needle morphological features were determined by evaluating needle fluctuating length asymmetry and needle fluctuating mass asymmetry. The needle surface quality was evaluated by measuring contact angles of the water droplets and following the dynamics of water loss from excised needles. Research results: Significant differences were documented between the pine stands located at different distances from the cement factory. The needle asymmetry and surface data of the pine stand near the cement factory showed that the cement dust had a negative effect on the needle development and structure. The pine stand growing in the vicinity of the cement factory was characterised by increased needle asymmetry, faster water loss from the excised needles and increased surface wettability. No morphological and physiological changes as caused by air... [to full text]

1. GENERAL CHARACTERICTICS OF THE WORK First drugs were of herbal origin. Today, preparations of this kind are highly appreciated. Social and economic changes have been influencing public health. The rhythm of life and nervous strain have negative effects on the human body. Many ailments are caused by emotional variations. Illnesses of the nervous system and related disorders of the digestive system raise an important concern nowadays. The potential of phytopreparations in the treatment of such ailments is capable of completing the gaps of their treatment. Phytopreparations can be used for treatment for an extensive period of time. Critics of phytotherapy can argue that existence of modern synthetic medicine supersedes phytopreparations. It must be noted, though, that this medicine is effective and easily digested. It does not compete with, but only complements pharmacotherapy. Phytopreparations are often used in the treatment of chronic disorders of the digestive system such as higher sensitivity, atony, ailments of bile bladder and duct. Functional disorders of intestine cause diarrhea, spasmodic pains, stomach rumble, and loose bowels. In case of functional stomach and intestine disorders, treatment with sedative and peristalsis regulating medicine is applied in addition to a rational daily routine and diet. Digestive disorders are well eliminated with the help of herbal drugs. At present, medicinal herbs and preparations from herbal materials have been receiving a lot of... [to full text]

Grigaitis V. 2004. The forest community dynamics in the edges of different age of Vaccinio - myrtillosa pine forests. The Master thesis / superwisor doc. dr. V. Marozas. LŽŪU, Akademija, 98 p.: iliustr. 52. SUMMARY The purpose of work: to study the appearing of the edge effect among cuttings and neighboring with them mature stands by performing clear - cuts in site in the red whortleberry - whortleberry pine forests; the meaningful influece of the edge effect for cuts and the correlation of forest community components of mature stands: for the sprouts of ligneous plants, moss and lichen, herbal plants, underbrush and understorey, the canopy cover in respect of time and space. The subject of work: Kačerginė forest district of Dubrava Forest Enterprise, the forest array of Zapyškis, pine forests of Vaccinio - myrtillosa site types. The total area of the forest district is 2414 ha, of which the forest array of Zapyškis covers 1568 ha. The object is in the Northeastern part of Middle Europe geographically, in regard to plant formation - in the Europe mixed up - forests zone, from the point of geomorphological view forest reserve belongs to East Europe west side part plaines. The methods of work: for the research in pine forests of Vaccinio - myrtillosa site types were sampled five clear - cut tracts of different cut age, neighboring with conditionally of the same age pine stands of Vaccinio - myrtillosa site types. In the each cut and mature stand group( in the couple)... [to full text]